Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-12-23 · Administracinė byla Nr. I-804-57/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-12-23Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-10-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-12-23
Bylos Nr.
I-804-57/2010
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00621-2010-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė, Irena Stulpinienė
Pareiškėjas
T. Ž.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Trečiasis asmuo
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Advokatai
Vytautas Mačiulskis, Liucija Bogačiovienė
Administracinė byla Nr. I-804-57/2010Proceso Nr. 3-63-3-00621-2010-7
Teismo procesinio sprendimo kategorija 24, 74(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Stulpinienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Remigijaus Armino, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Natalijai Švec, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R.V., Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatams V. M., L. B., Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl 2010-07-08 sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-152-10 panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja T. Ž. skundu prašo skubiai panaikinti atsakovo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos neteisėtus, neteisingus ir nepagrįstus aktus:

1) 2010-07-08 sprendimą Nr. (1.31)-TPD-152-10 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo dar nepradėtoje ir iškeltoje byloje su LR Generaline prokuratūra;

2) įpareigoti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą skubos tvarka pakeisti advokatę L. B. kitu advokatu nepriklausomu nuo Tarnybos ir Valstybės arba leidžiant jai pasirinkti sau tinkamą nepriklausomą, savarankišką ir laisvą advokatą pačiai;

3) skubiai priteisti iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos padarytą jai ir jos nepilnamečiui vaikui turtinę žalą visiškai nutraukus antrinę teisinę pagalbą teisme dėl negautos ieškinio sumos 2 mln. Lt kartu priteisiant nuo tos sumos įstatymo nustatyta tvarka 5 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio teismui padavimo 2008-12-11 dienos iki visiško atsiskaitymo ir padarytos turtinės žalos atlyginimo. Regreso teisę nukreipti į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorių R. V.;

4) priteisti iš atsakovų solidariai padarytą jai ir jos nepilnamečiui vaikui neturtinę (moralinę) žalą 500000 litų kartu priteisiant 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo šio skundo teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Regreso teisę nukreipti į trečiuosius asmenis;

5) priteisti iš atsakovų solidariai visą bylinėjimosi išlaidų sumą pateiktų dokumentų pagrindu kartu priteisiant 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo skundo teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Regreso teisę nukreipti į trečiuosius asmenis;

6) už piktnaudžiavimą savo kaip teisės pareigūno teisėmis, tarnybine padėtimi ir tarnyba, sąmoningą atsisakymą tarnauti žmonėms ir LR Konstitucijos šiurkštaus pažeidimo, neteisėtą ir nepagrįstą antrinės teisinės pagalbos civ. byloje Nr. 2-1525-676/2009 (Nr. 2A-535-123/2010) nutraukimo apeliacinės instancijos teisme bei padarytą tyčiniais veiksmais bylos akivaizdų išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme užvilkinimą bei padaromą žalą jai ir jos nepilnamečiui vaikui ir kt., skirti valstybės pareigūnui - Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V. baudą įstatymo nustatyta tvarka iki 20000 litų. Nurodo, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos antrines teisinės pagalbos tarnybai 2010-02-17 padavė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai ikiteismine tvarka aiškinantis aplinkybes dėl viešojo intereso gynimo inicijuojant civilinę bylą prieš Generalinę prokuratūrą dėl jos motinos valdžios apribojimo. Tarnyba 2010-02-17 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-231-10 suteikė antrinę teisinę pagalbą, jos išlaidas 100 proc. apmokant valstybei, bei paskyrė advokatą V. M. Nurodo, kad 2010-02-02 buvo pateikusi Metinę pajamų ir turto deklaraciją, kurią patvirtino Klaipėdos AVMI deklarantai vyr. specialistai N. B. bei M. A. Teigia, jos paskirtas advokatas teisinės pagalbos jai neteikė, vilkino procesinių dokumentų paruošimą, 2 000 000 Lt vertės ieškinio surašymą dėl kišimosi į jos asmeninį gyvenimą ir siekį išardyti jos šeimą. Nurodo, kad Tarnyba 2010-04-09 sprendimu Nr. (1.31)-TPC-51-10 dėl kilusio interesų konflikto pakeitė advokatą V. M. ir teisinę pagalbą teikti paskyrė advokatę L. B., kuri iš karto atsisakė paruošti ieškinį. Dėl šios priežasties prašė pakeisti ir šią advokatę kitu, nuo Tarnybos nepriklausančiu, advokatu. Nurodo, kad gavo Tarnybos 2010-06-07 įspėjimą Nr. (1.7)-SR-1962 iki 2010-07-21 pateikti naują Turto deklaraciją, kurią pateikė 2010-07-07. Dar prieš sueinant įspėjime nurodytam terminui, Tarnyba priėmė 2010-07-08 sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-152-10, kuriuo nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą. Teigia, jog padarytų nuostolių jai neatlygino nei advokatai V. M. ir L. B., nei Tarnybos direktorius. Pareiškėjos teigimu, į visas jos bylas tiesiogiai kišasi pats direktorius R. V. ir neteisėtai vadovauja advokatams, kad bylos teismuose būtų pralaimėtos. Mano, kad Tarnybos advokatai nėra savarankiški, nepriklausomi, kenkia kliento interesams, o Tarnybos direktorius dėl tokių veiksmų lieka nenubaustas. Taip pat teigia, kad Tarnyba ją nepagrįstai kaltina pateikus neteisingus duomenis turto deklaracijose. Pareiškėjos teigimu, Tarnybai 2009-01-13 pateiktą Metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją užpildė ir pasirašė bei turto vertę nustatė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyr. specialistė N. B. Taip pat teigia, kad VĮ „Registrų centras“ jai niekada nėra pranešęs, kaip keitėsi jos turto vertė, ir nesutikdama su nustatyta turto verte, negalėjo jos ginčyti. Nurodo, kad nuo 2010 m. gegužės mėnesio yra areštuotas visas jos turtas ir piniginės lėšos (6000 Lt), kurios neturi būti įtraukiamas į pajamas apskaičiuojant asmens disponuojamą turtą, taip pat nuo 2010-01-01 negauna socialinės paramos bei jokių kompensacijų ir gyvena skurde. Prašo panaikinti Tarnybos 2010-07-08 sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-152-10, kuriuo jai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, pakeisti advokatą L. B. kitu, nuo Tarnybos nepriklausančiu, advokatu, priteisti 2 000 000 Lt turtinės ir 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir neteisėtą antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimą nubausti Tarnybos direktorių R. V.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu su pareiškėjos T. Ž. skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog 2010-02-10 Tarnyboje gautas pareiškėjos prašymas suteikti jai antrinę teisinę pagalbą Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai ikiteismine tvarka aiškinantis aplinkybes dėl viešojo intereso gynimo inicijuojant civilinę bylą dėl T. Ž. motinos valdžios apribojimo, o prireikus ir teismo tvarka. Kartu su savo prašymu pareiškėja pateikė metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009-02-01 iki 2010-01-31, kurioje deklaravo turtą (butą) už 150 000 Lt bei 6 980 Lt gautas metines pajamas. Nurodo, kad 2010-02-17 Tarnyba sprendimu Nr. (1.31 )-TPA-231-10 suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teisinę pagalbą teikti pavedė advokatui V. M. 2010-03-20 gavo pareiškėjos skundą dėl advokato, o 2010-03-25 ir advokatas V. M. informavo, kad toliau negali teikti T. Ž. antrinės teisinės pagalbos dėl kilusio interesų konflikto. 2010-04-09 gavo dar vieną advokato V. M. raštišką paaiškinimą, kuriame jis pakartotinai pažymėjo neabejotinai esant interesų konfliktą tarp jo ir pareiškėjos. 2010-04-09 sprendimu Nr. (1.31)-TPC-51-10 pakeitė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą ir paskyrė advokatę L. B. 2010-05-31 gavo pareiškėjos prašymą dėl advokatės pakeitimo kitu advokatu, kuriame ji kaltino advokatę L. B. jos neatstovaujant nuo 2010 m. vasario mėn. Advokatė 2010-06-22 paaiškinime nurodė, kad antrinę teisinę pagalbą teikti ji paskirta tik nuo 2010-04-09, todėl objektyviai negalėjo ir neturėjo atstovauti pareiškėjos nuo 2010 m. vasario mėn. Advokatė pažymėjo, kad pareiškėja pati atsisakė pateikti visus savo turimus dokumentus ir informaciją, reikalingą antrinei teisinei pagalbai teikti, ir pasiūlė Tarnybai antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai nutraukti, nes ji vengia bendradarbiauti su jai paskirtu advokatu ir teikia melagingą informaciją Tarnybai. Atsakovė atsiliepime taip pat nurodo, kad 2010-04-08, 2010-05-10 bei 2010-06-07 kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ bei Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu pateikti informaciją apie T. Ž. Turto deklaracijose nurodytos informacijos teisingumą. 2010-06-01 gavo VĮ „Registrų centras“ išrašus apie pareiškėjos vardu metu įregistruotą nekilnojamąjį turtą (butą, sklypą ir garažą, esančius Klaipėdos mieste), kurio bendra rinkos vertė 2010 m. balandžio mėn. buvo 378 460 Lt, iš jų buto - 96 600 Lt, žemės sklypo - 274 000 Lt ir garažo - 7 860 Lt. Teigia, jog iš pateiktų išrašų tapo akivaizdu, kad T. Ž. nedeklaravo savo turimo buto ir garažo, todėl 2010-06-07 raštu Nr. (1.7)-SR-1962 pasiūlė pareiškėjai iki 2010-07-21 pateikti naują Turto deklaraciją, joje tinkamai deklaruoti savo turtą ir pajamas, bei nurodė, kad nustačius, jog pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą ir pajamas, antrinės teisinės pagalbos teikimas bus nutrauktas ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos bus išieškomos iš jos įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat nurodo, kad 2010-07-01 gavo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą, jog T. Ž. Turto deklaracijose už ataskaitinius laikotarpius [2008-01-01 - 2008-12-31], [2008-03-01 - 2009-02-28] bei [2009-02-01 - 2010-01-31] nurodyti duomenys, remiantis mokesčių administratoriaus duomenų bazėje turimais duomenimis, yra neteisingi, nes nedeklaruotas žemės sklypas bei garažas. Nurodo, kad pareiškėja 2010-07-07 pateikė Turto deklaraciją už ataskaitinį laikotarpį [2009-07-07 - 2010-06-30], kurioje deklaravo 75 000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą (butą 60 000 Lt, garažą 5 000 Lt ir žemės sklypą 10 000 Lt) bei 5 367 Lt metines pajamas.

Atsakovė argumentuoja, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti. Šių asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta (13 straipsnio 1 dalis). Nurodo, kad 2010-02-17 sprendimu Nr. (1.31)-TPA-231-10 suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą pagal pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nes jos deklaruotas turtas (150 000 Lt) neviršijo pirmojo asmens turto lygio ribos (275 580 Lt), bei jos deklaruotos metinės pajamos (6 980 Lt) neviršijo pirmojo asmens pajamų lygio ribos (8 800 Lt). Kadangi Turto deklaracijoje, kuria remiantis nustatytas pareiškėjos pirmasis turto ir pajamų lygis antrinei teisinei pagalbai gauti, buvo pateikti neteisingi duomenys: nebuvo deklaruotas žemės sklypas ir garažas Klaipėdos mieste, kurių vidutinės rinkos vertės 2010 m. balandžio mėn. buvo atitinkamai 274 000 Lt ir 7 860 Lt, bei atsižvelgdama į tai, kad neteisingų duomenų apie turtą pateikimas Tarnybai nebuvo vienkartinis atvejis, atsakovė 2010-07-08 priėmė sprendimą Nr. (1.31)-TPD-152-10 antrinės teisinės pagalbos teikimą T. Ž. nutraukti, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, nes pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą bei piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba. Pažymi, jog pagal VĮ „Registrų centras“ nustatytas vidutines rinkos vertes nuo 2010-01-01 pareiškėjos bendra turto vertė yra 378 460 Lt, t.y. 2010-02-17 sprendimo Nr. (1.31)-TPA-231-10 priėmimo metu pareiškėjos turtas viršijo pirmąjį asmens turto lygį (275 580 Lt), tačiau neviršijo antrojo turto lygio (413 370 Lt). Teigia, jog jeigu pareiškėja Tarnybai būtų pateikusi teisingus duomenis apie jos turimą turtą, Tarnyba būtų atsisakiusi suteikti jai antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, nes pareiškėja prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodė, jog atsisako apmokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu būtų nustatytas antras turto ir pajamų lygis. Dėl šių priežasčių konstatavo, kad pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą ir įvertinusi pareiškėjos neteisingų duomenų apie turtą teikimo tęstinumą bei šių neteisingų duomenų tiesioginę įtaką pareiškėjos materialių teisių atsiradimui nesant teisėto pagrindo, skundžiamu sprendimu pripažino pareiškėją piktnaudžiavus valstybės garantuojama teisine pagalba. Teigia, kad nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad tikroji jos turimo turto vertė yra tik apie 16 288 Lt, kurią ji nustatė pagal turto įsigijimo vertes, nes, nustatydama asmens turto ir pajamų normatyvą, asmens turimo turto vertę Tarnyba turi palyginti su VĮ „Registrų centras“ oficialiai keturis kartus per metus nustatomomis vidutinėmis nekilnojamojo turto rinkos vertėmis. Taip pat teigia, kad areštuotas yra ne visas pareiškėjos turimas turtas, o tik žemės sklypas, ir ši aplinkybė nustatant pareiškėjo turimo turto vertę yra teisiškai nereikšminga.

Žemesnės instancijos teismas

Tarnyba argumentuoja, jog 2010-07-08 sprendimu Nr. (1.31)-TPD-152-10 nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai yra neįmanomas jos reikalavimo pakeisti advokatę L. B. kitu advokatu įvykdymas.

Dėl pareiškėjos reikalavimo paskirti baudą Tarnybos direktoriui R. V. nurodo, jog teisinė atsakomybė asmeniui gali atsirasti tik dėl priešingo teisei, kalto (tyčinio ar neatsargaus) veikimo ar neveikimo, už kurį įstatymai numato teisinę atsakomybę. Teigia, kad Tarnybos direktorius nepiktnaudžiavo savo kaip valstybės pareigūno teisėmis, tarnybine padėtimi ar tarnyba, neatsisakė tarnauti žmonėms, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar įstatymų, skundžiamų aktų priėmimo procedūrose veikė teisėtai ir pagrįstai. Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nurodo, jog turi būti sąlygų visuma, t.y. neteisėti viešojo administravimo subjektų veiksmai (CK 6.246 straipsnis); padaryta žala (CK 6.249 - 6.250 straipsniai) bei priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju nei vienos iš sąlygų nėra, todėl pareiškėjos reikalavimas nepagrįstas. Teigia, jog pareiškėjos nurodytus neigiamus išgyvenimus sukėlė jos pačios nenoras bendradarbiauti su Tarnyba, atlikti veiksmus, būtinus antrinei teisinei pagalbai gauti (b.l. 44-52).

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas V. M. atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog antrinė teisinė pagalba pareiškėjai buvo teikiama nepagrįstai, tokiais veiksmais buvo padaryta žala valstybei, kurią pareiškėja turi atlyginti. Teigia, kad pareiškėjos teiginiai apie nekokybišką antrinę teisinę pagalbą taip pat nepagrįsti. Argumentuoja, jog dėl jo kaltės nebuvo vilkinama nei viena byla, paruošė visus būtinus procesinius dokumentus. Pažymi, jog nuo 2008 m. spalio mėn. (kai buvo paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą) iki 2010 m. balandžio mėn. pareiškėja nei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, nei Lietuvos Advokatūrai nėra pateikusi skundų dėl jai neva netinkamo antrinės teisinės pagalbos teikimo (b.l. 40-41).

Šalys į teismo posėdį neatvyko. 2010-12-13 gautas pareiškėjos T. Ž. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nes ji kreipėsi su prašymu į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato paskyrimo šioje nagrinėjamojoje byloje Nr. 1-804-57/2010. Kolegija nutarė pareiškėjos prašymo netenkinti, nes priežastys dėl bylos atidėjimo nelaikytinos svarbiomis priežastimis. Iš Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2010-12-15 sprendimo Nr. SP-4717-( 7.3508 ) matyti, kad atsisakyta T. Ž. teikti teisinę pagalbą. Kadangi visoms proceso šalims apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant ( ABTĮ 78 str. 3 d. ).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas netenkintina s ( ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p. ).

Tarnybos 2010-07-08 sprendimo Nr. (1.31)-TPD-152-10 panaikinimo.

Pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos tarnybos) 2010 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-152-10, kuriuo pareiškėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-02-17 sprendimą Nr. ( 1.31)-TPA-231-10. Nurodo, kad atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Pareiškėja 2010-02-10 prašymu kreipėsi į Klaipėdos tarnybą, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl motinos valdžios apribojimo ir vaiko neteisėto atskyrimo (b.l. 53 – 57). Klaipėdos tarnyba 2010-02-17 sprendimu Nr. ( 1.31)-TPA-231-10 nusprendė teikti T. Ž. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl motinos valdžios apribojimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskyrė advokatą V. M. ( b.l. 63 ). Atsakovas – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ( toliau- Tarnyba ), gavusi informaciją iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, VĮ Registrų centro, advokatų V. M., L. B., Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apie tai, kad T. Ž. galimai neteisingai deklaruoja savo turimą turtą, 2010-06-07 raštu Nr. (1.7.) - SR - 1962 įspėjo pareiškėją, kad ji iki 2010-07-21 Tarnybai turi pateikti Metinę gyventojo ( šeimos ) turto deklaraciją, tinkamai deklaruojant turimą turtą ir jo vertę ( b.l. 86 ). Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010-07-01 raštu informavo Tarnybą, kad patikrinus T. Ž. pateiktas Metines gyventojo ( šeimos ) turto deklaracijose ( forma FR 0001 ) už 2008-01-01 – 2008-12-31, 2008-03-01-2009-02-28 ir 2009-02-01 – 2010-01-31 laikotarpius nurodytus duomenis pagal mokesčių administratoriaus duomenų bazėje turimus duomenis, nustatyta, kad šiose deklaracijose nurodyti duomenys yra neteisingi ( b.l. 92 ). Tarnyba, atsižvelgdama į gautą informaciją, vadovaudamasi VGTPĮ 23 str. 1 d. 2 punktu antrinės teisinės pagalbos pareiškėjai teikimą 2010-07-08 sprendimu Nr.(1.31)-TPD-152-10 nutraukė, motyvuodama tuo, kad pareiškėja sąmoningai pateikė Tarnybai tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo turtą bei pajamas ( b.l. 15-19 ). Pareiškėja nedeklaravo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio vertė 429 654 Lt ir garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio vertė 10 500 Lt. Taip pat pateiktoje deklaracijoje deklaravo pajamas, kurios sudarė 15 966 Lt, tačiau pagal juridinių asmenų Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktus duomenis su darbo santykiais susijusios pajamos sudarė 16 445,52 Lt, ligos ir motinystės pašalpos sudarė 7 133,30 Lt.

VGTP įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti inter alia Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Pagal minėto įstatymo 4 straipsnio 2 dalį pareiškėjas privalo pateikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo metinė gyventojų (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčių administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta. Pareiškėjos argumentas, kad deklaraciją pildė mokesčių inspekcijos darbuotojas ir jis surašė į deklaraciją duomenis ir ji apie turto vertę ir jo pasikeitimus nieko nežinojo ir jokių duomenų jiems neteikė yra nepagrįsti. Liudytojas M. A. parodė, kad už deklaracijos duomenų teisingumą atsako asmuo, kuris pateikia deklaraciją. Duomenis pateikia pats asmuo, kuris deklaruoja turtą, o jų darbuotojai tik padeda asmenims deklaracijas užpildyti. Jie gali patikrinti tik duomenis apie nekilnojamąjį turtą. Iš to seka, kad už duomenis nurodytus Metinėje gyventojo ( šeimos ) turto deklaracijoje atsako pareiškėja, o ne mokesčių inspekcijos darbuotojas. Metinės gyventojo turto deklaracijos pateikimo tvarką reglamentuojantys aktai numato, kad mokesčių administratoriaus žyma ant deklaracijos patvirtina deklaracijos priėmimo iš asmens faktą, o ne deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą, už pateiktos informacijos teisingumą yra atsakingas asmuo, deklaruojantis turtą ir pajamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-769/2008; Nr. A146-755/2008). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad T. Ž. 2010-07-07 Tarnybai pateikė deklaraciją už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009-07-01 iki 2010-06-30, deklaravo turimą nekilnojamąjį turtą, tačiau neteisingai deklaruotos pajamos susijusios su darbo santykiais bei socialinėmis išmokomis ( b.l. 87-90). Tarnyba nustatė, kad pareiškėja sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo turtą bei pajamas, todėl pagrįstai nutraukė jai antrinę teisinę pagalbą, kuri jai buvo teikiama pagal Tarnybos 2010-02-17 sprendimą Nr. ( 1.31. ) –TPA-231-10. Jau buvo minėta, kad pagal Teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio l dalies 2 punktą, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu asmuo sąmoningai pateikia neteisingą informaciją apie savo turtą ar pajamas. Šioje normoje įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos ne tik teisė, bet ir pareiga nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą nustačius įvardijamus pagrindus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1826/2006).

Dėl pareiškėjos skundo reikalavimo pakeisti advokatę L.B. kitu advokatu.

Tarnyba 2010-02-17 sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-231-10 pareiškėjai T.Ž. teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatą V. M. ( b.l. 63 ). 2010-03-20 pareiškėja skundu kreipėsi į Tarnybą, prašydama įpareigoti advokatą V. M. paruošti teismui ieškinį bei kitus procesinius dokumentus, motyvuodama tuo, kad advokatas netinkamai atlieka savo pareigas su ja nebendrauja ( bl. 65-66 ). 2010-03-25 advokatas V. M. Tarnybai pateikė prašymą pakeisti jį kitu advokatu, nes pareiškėja vengia su juo nebendrauti dėl Tarnybai skunduose išdėstytų priežasčių , teikti jai antrinę teisinę pagalbą civilinėse bylose jis negali, nes dėl skirtingų požiūrių į jos keliamus reikalavimus kyla interesų konfliktas (b.l.67-68 ). Tarnyba atsižvelgdama į advokato V.M. prašymą ir išdėstytas aplinkybes, 2010-04-09 sprendimu Nr. (1.31.)-TPC-51-10 pakeitė advokatą V.M. ir pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą paskyrė advokatę L. B. ( b.l. 81-82 ). 2010-05-31 pareiškėja vėl su prašymu kreipėsi į Tarnybą, prašydama advokatę L. B. pakeiti kitu advokatu iš nepriklausomų nuo Klaipėdos VGTP advokatų sąrašo arba leisti jai pačiai pasirinkti tinkamą ir kvalifikuotą advokatą ( b.l. 84-85 ). 2010 m. birželio 10 d. Tarnybos raštu advokatei pasiūlyta išdėstyti argumentus dėl pateikto prašymo. 2010 m. birželio 22 d. advokatė raštu Nr. LB-49-50-10-189-10 nurodė, kad mano esant tikslinga pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukti ( b.l. 93-95 ).

Kaip jau nurodyta šiame sprendime šios bylos nagrinėjimo dalyku yra ginčijamas įsakymas dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai nutrauktas konstatavus, kad pareikėja sąmoningai pateikė neteisingus duomenis apie savo turtą, o taip pat piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis. Šiuos sprendimo priėmimo pagrindus teismas įvertino ir konstatavo, kad pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimas 2010 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-152-10 yra nutrauktas pagrįstai, todėl antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje, kurioje pareiškėjai ji buvo suteikta 2010 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-231-10 (b.l.15-19 ) pagal jos 2010 m. vasario 10 d.. prašymą (b.l. 53-57) pagrįstai nebeteikiama. Nesant teisinio pagrindo antrinės teisinės pagalbos teikimui, nėra teisinių prielaidų spręsti ir klausimo dėl advokato pakeitimo, todėl pareiškėjos skundas ir šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

Pareiškėja prašo priteisti iš Tarnybos padarytą jai ir išlaikytiniam nepilnamečiui vaikui turtinę žalą visiškai nutraukus antrinę teisinę pagalbą teisme dėl negautos ieškinio sumos 2.000 mln. litų kartu priteisinat nuo tos sumos įstatymo nustatytas 5 procentų metines palūkanas nuo ieškinio teismui padavimo 2008-12-11 iki visiško atsiskaitymo ir padarytos turtinės žalos atlyginimo. Regreso teisę nukreipti į Tarnybos direktorių R. V. Priteisti iš atsakovų solidariai padarytą jai ir jos nepilnamečiui vaikui neturtinę ( moralinę ) žalą 500000 litų, kartu priteisiant 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo šio skundo teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Regreso teisę nukreipti į trečiuosius asmenis.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos CK, kurio 6.245–6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jos reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos pagrįstumo. Pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos ir nuostolių samprata. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju atsakovės veiksmai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą ir ginčo atveju nenustatyta, kad atsakovė veikė ne pagal įstatymus ar pažeidė jos veiklą ir kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus.Vienos iš privalomų sąlygų nebuvimas šalina civilinės atsakomybės atsiradimą. Dėl to plačiau nenagrinėtina, ar yra kitos civilinės atsakomybės sąlygos. Prašymas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas, nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu. Taip pat netenkintinas ir prašymas dėl palūkanų priteisimo.

Dėl baudos skyrimo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui

Pareiškėja prašo Klaipėdos tarnybos direktoriui skirti iki 20 000 litų baudą už piktnaudžiavimą pareigūno teisėmis, tarnybine padėtimi ir tarnyba, sąmoningą atsisakymą tarnauti žmonėms ir Konstitucijos šiurkštų pažeidimą, neteisėtą ir nepagrįstą antrinės teisinės pagalbos nutraukimą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnis reglamentuoja teismo teisę skirti baudas. Pagal minėto straipsnio nuostatas, administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas tik už teismo reikalavimų pateikti atsiliepimus, dokumentus ar kitą medžiagą nevykdymą bei už teismo posėdžio tvarkos pažeidimą. Tokiu būdu, prašymas paskirti baudą Klaipėdos tarnybos direktoriui pareiškėjos nurodytais argumentais nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas.

Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas nepatenkintas, todėl ji neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjos T. Ž. skundo netenkinti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai - Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Irena StulpinienėRemigijus ArminasVida Stonkuvienė