- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-20
- Bylos Nr.
- A-62-2670-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00621-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V., Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatams V. M., L. B., Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybės įmonės „Registrų centras“ Klaipėdos filialui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2010 m. vasario 17 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje (toliau – ir Tarnyba) buvo gautas pareiškėjos T. Ž. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl motinos valdžios apribojimo ir vaiko neteisėto atskyrimo.
Žemesnės instancijos teismas
Tarnyba 2010 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-231-10 nusprendė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl motinos valdžios apribojimo, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinę teisinę pagalbą teikti paskyrė advokatą V. M..
Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2010 m. liepos 1 d. raštu informavo Tarnybą, kad, patikrinus pareiškėjos pateiktose Metinėse gyventojo (šeimos) turto deklaracijose (forma FR 0001) (toliau – ir Deklaracija) už 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d., 2008 m. kovo 1 d. – 2009 m. vasario 28 d. ir 2009 m. vasario 1 d. – 2010 m. sausio 31 d. laikotarpius nurodytus duomenis, nustatyta, jog šiose Deklaracijose nurodyti duomenys yra neteisingi.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai T. Ž. 2010 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-152-10 nutraukė.
II.
Pareiškėja T. Ž. skundu (t. I, b. l. 5-14) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuriuo prašė panaikinti Tarnybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-152-10 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo; įpareigoti Tarnybą skubos tvarka pakeisti advokatę L. B. kitu advokatu, nepriklausomu nuo Tarnybos ir Lietuvos valstybės, arba leisti pareiškėjai pasirinkti sau tinkamą nepriklausomą, savarankišką ir laisvą advokatą; skubiai priteisti iš Tarnybos padarytą pareiškėjai ir jos nepilnamečiui vaikui turtinę žalą dėl negautos ieškinio sumos 2 000 000,00 Lt, kartu priteisiant nuo tos sumos įstatymo nustatyta tvarka 5 proc. metinių palūkanų nuo ieškinio teismui padavimo iki visiško atsiskaitymo ir padarytos turtinės žalos atlyginimo, regreso teisę nukreipti į Tarnybos direktorių R. V.; priteisti iš atsakovų solidariai padarytą pareiškėjai ir jos nepilnamečiui vaikui neturtinę (moralinę) žalą 500 000,00 Lt, kartu priteisiant 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo šio skundo teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, regreso teisę nukreipti į trečiuosius asmenis; priteisti iš atsakovų solidariai visą bylinėjimosi išlaidų sumą pateiktų dokumentų pagrindu, kartu priteisiant 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo skundo teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, regreso teisę nukreipti į trečiuosius asmenis; skirti baudą direktoriui R. V.
Pareiškėja skunde nurodė, jog paskirtas advokatas teisinės pagalbos jai neteikė, vilkino procesinių dokumentų paruošimą – 2 000 000,00 Lt vertės ieškinio surašymą dėl kišimosi į jos asmeninį gyvenimą ir siekį išardyti jos šeimą. Pareiškėja nurodė, kad Tarnyba 2010 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-51-10 dėl kilusio interesų konflikto pakeitė advokatą V. M. ir teisinę pagalbą teikti paskyrė advokatę L. B., kuri iš karto atsisakė paruošti ieškinį. Dėl šios priežasties pareiškėja prašė pakeisti šią advokatę kitu, nuo Tarnybos nepriklausomu, advokatu. Pareiškėja nurodė, kad gavo Tarnybos 2010 m. birželio 7 d. įspėjimą Nr. (1.7)-SR-1962 iki 2010 m. liepos 21 d. pateikti naują Deklaraciją, kurią pateikė 2010 m. liepos 7 d. Dar prieš sueinant įspėjime nurodytam terminui, Tarnyba priėmė 2010 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-152-10, kuriuo nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pareiškėja pažymėjo, jog padarytų nuostolių jai neatlygino nei advokatai V. M. ir L. B., nei Tarnybos direktorius. Pareiškėjos teigimu, į visas jos bylas tiesiogiai kišasi pats direktorius R. V. ir neteisėtai vadovauja advokatams, kad bylos teismuose būtų pralaimėtos. Pareiškėja taip pat teigė, kad Tarnyba ją nepagrįstai kaltina pateikus neteisingus duomenis Deklaracijose. Pareiškėjos teigimu, Tarnybai 2009 m. sausio 13 d. pateiktą Deklaraciją užpildė ir pasirašė bei turto vertę nustatė Klaipėdos AVMI vyr. specialistė. Valstybės įmonės „Registrų centras“ Klaipėdos filialas (toliau – ir VĮ „Registrų centras“) pareiškėjai niekada nėra pranešęs, kaip keitėsi jos turto vertė, todėl pareiškėja, nesutikdama su nustatyta turto verte, negalėjo jos ginčyti. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2010 m. gegužės mėn. yra areštuotas visas jos turtas ir piniginės lėšos (6 000,00 Lt), kurios neturi būti įtraukiamos į pajamas, apskaičiuojant asmens disponuojamą turtą, taip pat nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėja negauna socialinės paramos bei jokių kompensacijų, gyvena skurde.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atstovaujantis ir Lietuvos valstybę, atsiliepimu su pareiškėjos T. Ž. skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 44-52).
Žemesnės instancijos teismas
Tarnyba nurodė, kad 2010 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. (1.31 )-TPA-231-10 suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teisinę pagalbą teikti pavesta advokatui V. M.. 2010 m. kovo 20 d. Tarnyba gavo pareiškėjos skundą dėl advokato V. M. veiksmų, o 2010 m. kovo 25 d. ir pats advokatas V. M. informavo, kad toliau negali teikti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos dėl kilusio interesų konflikto. 2010 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPC-51-10 Tarnyba pakeitė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą ir paskyrė advokatę L. B.. 2010 m. gegužės 31 d. gavo pareiškėjos prašymą dėl advokatės pakeitimo kitu advokatu, kuriame ji kaltino advokatę L. B. jos neatstovaujant nuo 2010 m. vasario mėn. Advokatė 2010 m. birželio 22 d. paaiškinime nurodė, kad antrinę teisinę pagalbą teikti ji paskirta tik nuo 2010 m. balandžio 9 d., todėl objektyviai negalėjo ir neturėjo atstovauti pareiškėjos nuo 2010 m. vasario mėn. Advokatė pažymėjo, kad pareiškėja pati atsisakė pateikti visus savo turimus dokumentus ir informaciją, reikalingą antrinei teisinei pagalbai teikti, ir pasiūlė Tarnybai antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai nutraukti, nes ji vengia bendradarbiauti su jai paskirtu advokatu ir teikia melagingą informaciją Tarnybai. Tarnyba nurodė, kad 2010 m. balandžio 8 d., 2010 m. gegužės 10 d. bei 2010 m. birželio 7 d. kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ bei Klaipėdos AVMI su prašymu pateikti informaciją apie pareiškėjos Deklaracijose nurodytos informacijos teisingumą. Iš 2010 m. birželio 1 d. pateiktų VĮ „Registrų centras“ išrašų tapo akivaizdu, kad pareiškėja nedeklaravo savo turimo buto ir garažo, todėl Tarnyba 2010 m. birželio 7 d. raštu Nr. (1.7)-SR-1962 pasiūlė pareiškėjai iki 2010 m. liepos 21 d. pateikti naują Deklaraciją, joje tinkamai deklaruoti savo turtą ir pajamas, bei nurodė, kad nustačius, jog pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą ir pajamas, antrinės teisinės pagalbos teikimas bus nutrauktas ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos bus išieškomos iš pareiškėjos įstatymų nustatyta tvarka. Tarnyba nurodė, kad iš 2010 m. liepos 1 d. gauto Klaipėdos AVMI rašto buvo akivaizdu, jog pareiškėjos Deklaracijose už ataskaitinius laikotarpius (2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d., 2008 m. kovo 1 d. – 2009 m. vasario 28 d. bei 2009 m. vasario 1 – 2010 m. sausio 31 d.) nurodyti duomenys yra neteisingi, nes nedeklaruotas žemės sklypas bei garažas. Tarnyba nurodė, kad pareiškėja 2010 m. liepos 7 d. pateikė Deklaraciją už ataskaitinį laikotarpį (2009 m. liepos 7 d. – 2010 m. birželio 30 d.), kurioje deklaravo 75 000,00 Lt vertės nekilnojamąjį turtą (butą 60 000,00 Lt, garažą 5 000,00 Lt ir žemės sklypą 10 000,00 Lt) bei 5 367,00 Lt metines pajamas. Kadangi Deklaracijoje, kuria remiantis nustatytas pareiškėjos pirmasis turto ir pajamų lygis antrinei teisinei pagalbai gauti, buvo pateikti neteisingi duomenys: nebuvo deklaruotas žemės sklypas ir garažas Klaipėdos mieste, kurių vidutinės rinkos vertės 2010 m. balandžio mėn. buvo atitinkamai 274 000,00 Lt ir 7 860,00 Lt, bei atsižvelgdama į tai, kad neteisingų duomenų apie turtą pateikimas Tarnybai nebuvo vienkartinis atvejis, Tarnyba 2010 m. liepos 8 d. priėmė sprendimą Nr. (1.31)-TPD-152-10 antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai nutraukti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, nes pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą bei piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba. Tarnyba pažymėjo, jog jeigu pareiškėja Tarnybai būtų pateikusi teisingus duomenis apie jos turimą turtą, Tarnyba būtų atsisakiusi suteikti jai antrinę teisinę pagalbą Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, nes pareiškėja prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodė, jog atsisako apmokėti 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu būtų nustatytas antras turto ir pajamų lygis. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad areštuotas yra ne visas pareiškėjos turimas turtas, o tik žemės sklypas, ir ši aplinkybė nustatant pareiškėjo turimo turto vertę yra teisiškai nereikšminga. Tarnyba nurodė, jog 2010 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-152-10 nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai yra neįmanomas jos reikalavimo pakeisti advokatę L. B. kitu advokatu įvykdymas. Dėl pareiškėjos reikalavimo paskirti baudą Tarnybos direktoriui R. V. Tarnyba nurodė, jog teisinė atsakomybė asmeniui gali atsirasti tik dėl priešingo teisei, kalto (tyčinio ar neatsargaus) veikimo ar neveikimo, už kurį įstatymai numato teisinę atsakomybę. Tarnybos direktorius nepiktnaudžiavo savo, kaip valstybės pareigūno, teisėmis, tarnybine padėtimi ar tarnyba, neatsisakė tarnauti žmonėms, nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos ar įstatymų, skundžiamų aktų priėmimo procedūrose veikė teisėtai ir pagrįstai. Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą Tarnyba nurodė, jog nėra nei vienos iš sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros prie Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatas V. M. atsiliepimu su pareiškėjos T. Ž. skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 40-41).
Šalies argumentai
V. M. nurodė, jog antrinė teisinė pagalba pareiškėjai buvo teikiama nepagrįstai, tokiais veiksmais buvo padaryta žala valstybei, kurią pareiškėja turi atlyginti. V. M. pažymėjo, kad pareiškėjos teiginiai apie nekokybišką antrinę teisinę pagalbą taip pat nepagrįsti, dėl jo kaltės nebuvo vilkinama nei viena byla, V. M. paruošė visus būtinus procesinius dokumentus. V. M. pažymėjo, jog nuo 2008 m. spalio mėn. (kai buvo paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą) iki 2010 m. balandžio mėn. pareiškėja nei Tarnybai, nei Lietuvos Advokatūrai nėra pateikusi skundų dėl jai neva netinkamo antrinės teisinės pagalbos teikimo.
III.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjos T. Ž. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Dėl Tarnybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-152-10 panaikinimo, išanalizavusi Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 2 dalį, 13 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 1 dalį ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija nurodė, kad pareiškėja 2010 m. liepos 7 d. Tarnybai pateikė Deklaraciją už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009 m. liepos 1 d. iki 2010 m. birželio 30 d., deklaravo turimą nekilnojamąjį turtą, tačiau buvo neteisingai deklaruotos pajamos, susijusios su darbo santykiais bei socialinėmis išmokomis (t. I, b. l. 87-90). Teisėjų kolegija konstatavo, kad Tarnybai nustačius, jog pareiškėja sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie savo turtą bei pajamas, antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Tarnybos 2010 m. vasario 17 sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-231-10 buvo pagrįstai nutrauktas. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal Įstatymo 23 straipsnio l dalies 2 punktą, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu asmuo sąmoningai pateikia neteisingą informaciją apie savo turtą ar pajamas. Šioje normoje įtvirtinta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Tarnybos ne tik teisė, bet ir pareiga nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą nustačius įvardijamus pagrindus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1826/2006). Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad duomenis pateikia pats asmuo, kuris deklaruoja turtą, o Klaipėdos AVMI darbuotojai tik padeda asmenims Deklaracijas užpildyti. Deklaracijos pateikimo tvarką reglamentuojantys aktai numato, kad mokesčių administratoriaus žyma ant Deklaracijos patvirtina Deklaracijos priėmimo iš asmens faktą, o ne Deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą, už pateiktos informacijos teisingumą yra atsakingas asmuo, deklaruojantis turtą ir pajamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A146-769/2008; Nr. A146-755/2008). Dėl pareiškėjos skundo reikalavimo pakeisti advokatę L. B. kitu advokatu teisėjų kolegija nurodė, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai nutrauktas konstatavus, kad pareiškėja sąmoningai pateikė neteisingus duomenis apie savo turtą, taip pat piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis. Šiuos sprendimo priėmimo pagrindus teismas įvertino ir konstatavo, kad pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimas 2010 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPD-152-10 yra nutrauktas pagrįstai, todėl antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje, kurioje pareiškėjai ji buvo suteikta 2010 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-231-10 pagal jos 2010 m. vasario 10 d. prašymą, pagrįstai nebeteikiama. Nesant teisinio pagrindo antrinės teisinės pagalbos teikimui, nėra teisinių prielaidų spręsti ir klausimo dėl advokato pakeitimo, todėl pareiškėjos skundą ir šioje dalyje teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstą. Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakomybės už neteisėtais Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje atveju atsakovės veiksmai atitiko galiojantį teisinį reglamentavimą ir ginčo atveju nenustatyta, kad Tarnyba veikė ne pagal įstatymus ar pažeidė pareiškėjos veiklą ir kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus. Vienos iš privalomų sąlygų nebuvimas šalina civilinės atsakomybės atsiradimą. Dėl to teisėjų kolegija plačiau nenagrinėjo, ar yra kitos civilinės atsakomybės sąlygos, prašymo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkino. Taip pat teisėjų kolegija netenkino prašymo dėl palūkanų priteisimo. Dėl baudos skyrimo Tarnybos direktoriui teisėjų kolegija nurodė, jog toks reikalavimas laikytinas nepagrįstu, kadangi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 84 straipsnyje numatyta teismo teisė skirti baudas tik už administracinių bylų nagrinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų ir teismo nurodymų nesilaikymą. Tokiu būdu, kaip konstatavo teisėjų kolegija, prašymas paskirti baudą Tarnybos direktoriui pareiškėjos nurodytais argumentais nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos skundas nepatenkintas, todėl ji neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą.
IV.
Pareiškėja T. Ž. apeliaciniu skundu (t. I, b. l. 206-207) nesutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu, prašo jį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo jos teisę bylą vesti per advokatą ir išnagrinėjo bylą pažeidžiant teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį. Pažymi, kad, siekdama apginti savo teises į teisingą bylos nagrinėjimą, galėjo teikti nušalinimą visai teisėjų kolegijai, tačiau, neturėdama advokato, šios savo teisės realizuoti negalėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, atstovaudamas ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime (t. II, b. l. 8-10) su pareiškėjos T. Ž. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Tarnyba, be pirmosios instancijos teisme pateiktų argumentų, papildomai nurodo, kad pareiškėjos elgesys byloje turi piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis ir sąmoningo bylos nagrinėjimo vilkinimo požymių. Tarnyba pažymėjo, kad per pastaruosius dvejus metus pareiškėja aktyviai naudojasi antrine teisine pagalba: 2009 m. Tarnybai ji pateikė 13 prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą įvairiose bylose bei apie 20 įvairių prašymų, pareiškimų ir skundų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu. 2010 m. Tarnybai pareiškėja pateikė 52 prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą įvairiose bylose bei 57 įvairius prašymus, pareiškimus ir skundus, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu. Be to, pastaruosius dvejus metus pareiškėja administraciniuose teismuose asmeniškai arba kartu su savo įgaliotu atstovu J. S., veikiančiu atlygintinės pavedimo sutarties pagrindais, gana aktyviai veda administracines bylas dėl Klaipėdos ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų sprendimų pripažinimo neteisėtais. Taigi pareiškėja puikiai žino antrinės teisinės pagalbos organizavimo tvarką, t. y. kokius dokumentus reikalinga pateikti, per kiek dienų Tarnyba priima sprendimą dėl pateikto prašymo bei tai, kad Tarnyba prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo administracinėje byloje, kurioje ji pati yra atsakovė, nenagrinėja, nuo tokio prašymo nagrinėjimo nusišalina ir jį nagrinėti persiunčia kitai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, dėl ko prašymo nagrinėjimas užtrunka ilgiau. Tarnyba tvirtina, kad prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo šioje byloje pateikimas Tarnybai likus nedaug laiko iki paskirto teismo posėdžio neturi nieko bendro su savo teisių nežinojimu, o buvo pareiškėjos sąmoningas piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis požymių turintis poelgis. Tarnyba taip pat nurodo, kad pareiškėja per siaurai aiškina Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 3 dalies nuostatas ir daro nepagrįstą išvadą, kad šioje byloje jai privalo būti suteikta teisinė pagalba. Tarnybos teigimu, nuostata aiškintina plačiau, t. y. kaip garantija asmeniui į veiksmingą teisingumą, jeigu negalėjimas pasisamdyti advokatą iš asmens atima teisę į teisminę gynybą. Būtent tokia išvada darytina analizuojant 1979 m. spalio 9 d. priimtą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje Airey prieš Airiją (Europos Žmogaus Teisių Teismas, 1979 m. spalio 9 d. sprendimas, Serija A Nr. 32, p. 11), kurį Europos Teisingumo Teismas savo sprendimuose cituoja kaip teismo precedentą, aiškindamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 3 dalies turinį. Pagal minėtą sprendimą teisinė pagalba turi būti suteikta, kai nesuteikus tokios pagalbos nebūtų užtikrinta teisminė gynyba.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybės įmonės „Registrų centras“ Klaipėdos filialas atsiliepime (t. II, b. l. 2-5) su pareiškėjos T. Ž. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Valstybės įmonė „Registrų centras“, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais, papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas proceso metu priimdamas sprendimą – netenkinti prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, pasielgė teisėtai ir pagrįstai, taip užkirsdamas kelią pareiškėjai piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir vilkinti procesą. VĮ „Registrų centras“ pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas išnagrinėjo analogiškas administracines bylas (Nr. I-792-57/2010, Nr. I-805-162/2010, Nr. I-800-162/2010), priimdamas sprendimus netenkinti pareiškėjos skundų. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, administracinėje byloje Nr. I-800-162/2010, kurioje VĮ „Registrų centras“ buvo įtrauktas atsakovu, nurodė, kad Valstybės įmonė „Registrų centras“ veikė pagal įstatymus ir savo veiksmais pareiškėjai žalos nesukėlė, todėl ir atsakomybė už žalą nekyla.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime (t. II, b. l. 6-7) su pareiškėjos T. Ž. apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Klaipėdos AVMI, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais, papildomai nurodo, kad nagrinėjant bylą teisme pareiškėjai niekaip nebuvo suvaržyta teisė pasinaudoti apmokamomis advokato paslaugomis, tačiau pareiškėja šia teise nepasinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Administracinis ginčas iš esmė kilo dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-152-10, kuriuo pareiškėjai T. Ž. buvo nutraukta Tarnybos 2010 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-231-10 civilinėje byloje dėl motinos valdžios apribojimo ir vaiko neteisėto atskyrimo suteikta antrinė teisinė pagalba.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (byloje aktuali 2009 m. balandžio 16 d. įstatymo redakcija Nr. XI-223).
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvadą darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintinais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai). Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011, 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010).
Konkrečiu atveju aktualus Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas, įtvirtinantis, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jei paaiškėja, kad asmuo sąmoningai pateikė neteisingą informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo turtą ar pajamas, bei 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas, nurodantis, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010), nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju, ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant paminėto Įstatymo 3 straipsnyje numatytus teisinės pagalbos teikimo principus.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, 2010 m. kovo 17 d. gavusi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos raštą bei, naudodamasi Įstatymo VGTPĮ 18 straipsnio 13 dalyje įtvirtintais įgalinimais, surinkusi papildomus duomenis iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos bei Valstybės įmonės „Registrų centras“ nustatė, kad pareiškėja, pateikdama Tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo bei 2010 m. vasario 10 d. Deklaraciją už ataskaitinį laikotarpį nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d., pateikė neteisingus duomenis apie turimą turtą, dėl ko sprendimo suteikti antrinę teisinė pagalbą priėmimo metu buvo neteisingai nustatytas pareiškėjos turto ir pajamų lygis. Tarnyba atsižvelgė, kad pareiškėja ne pirmą kartą kreipėsi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, pateikdama Metinę gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaracija, kurioje netinkamai deklaruoja savo turimą turtą, kas Tarnybai pagrįstai tokius pareiškėjos veiksmus leido įvertinti kaip sąmoningą poelgį teikiant neteisingą informaciją bei piktnaudžiavimą valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Vėlesnis Tarnybos inicijuotas Deklaracijos pateikimas nepaneigia pareiškėjos veiksmų, atliktų kreipimosi dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo momentu, neteisėtumo Įstatyme įtvirtintų pareigų ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo principų laikymosi požiūriu. Pažymėtina, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta pareiškėjo, kuris prašo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, pareiga teikti valstybės garantuojamai pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją, o Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta pamatinė imperatyvi nuostata draudžianti piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis. Įstatymas nenumato pareigos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ginčyti pareiškėjo pateiktą deklaraciją su neteisingais duomenimis apie pajamas, tačiau paaiškėjus neteisingų duomenų pateikimo faktą, jis turi būti atitinkamai įvertintas Įstatymo 23 straipsnio įtvirtintų antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo pagrindų (konkrečiu atveju – Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų) taikymo aspektu. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo tinkamai motyvuotomis išvadomis, pagrįstomis išsamia administracinės bylos medžiagos, byloje aktualių teisės aktų bei teismų praktikos analize, kad konkrečiu atveju Tarnyba turėjo teisę nutraukti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad palikus galioti skundžiamą Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-152-10, kuriuo pareiškėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjos reikalavimo dėl advokato pakeitimo. Nenustačius visų viešosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, pagrįstai netenkintas ir reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos bei pareiškėjos nurodyto dydžio palūkanų priteisimo. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais dėl pareiškėjos reikalavimo už piktnaudžiavimą valstybės pareigūno teisėmis, tarnybine padėtimi ir tarnyba, sąmoningą atsisakymą atlikti savo pareigas, visišką neveikimą R. V. įstatymo nustatyta tvarka skirti baudą. Kadangi pareiškėjos reikalavimai buvo atmesti, Klaipėdos apygardos administracinis teismas taip pat pagrįstai netenkino ir pareiškėjos reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėja apeliaciniu skundu nenurodė naujų aplinkybių, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, nepateikė jokių motyvų, susijusių su administracinio ginčo esme, o skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą iš esmės grindė tik tariamai padarytais procesinės teisės pažeidimais. Teisėjų kolegija minėtus pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Pareiškėja nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą nedalyvaujant jai bei jos atstovui ir tokiu būdu pažeidė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 49 straipsnio 1 dalį proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus; pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. ABTĮ 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko vertėjas ar proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais. Taigi minėtos proceso normos nenumato, kad administracinėse bylose ginčo šalies atstovavimas bei jos (ar atstovo) dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas, o Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas negarantuoja besąlygiškos teisės į antrinę teisinę pagalbą administracinėse bylose. Konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas ne kartą atidėjo bylos nagrinėjimą, tačiau paskutinio pareiškėjos prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo netenkino ir išnagrinėjo bylą iš esmės. Pažymėtina, kad pareiškėja apie teismo posėdį buvo tinkamai informuota, tačiau į posėdį neatvyko, tik 2010 m. gruodžio 13 d. (teismo posėdis įvyko 2010 m. gruodžio 15 d.) pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, teigdama, jog 2010 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tačiau sprendimas dar nepriimtas. Tačiau pirmosios instancijos teismas išsiaiškino, kad Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. SP-4717-(7.3508), išnagrinėjusi Tarnybos persiųstą pareiškėjos prašymą, antrinę teisinę pagalbą atsisakė suteikti. Šiuo aspektu reikšminga ta aplinkybė, kad pareiškėja dėl antrinės teisinės pagalbos nagrinėjamoje administracinėje byloje suteikimo jau buvo kreipusi į Tarnybą, tačiau Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, išnagrinėjusi Tarnybos persiųstą pareiškėjos prašymą, 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. SP-4283-(7.3211) antrinę teisinę pagalbą buvo atsisakiusi suteikti. Tokie pareiškėjos veiksmai kelia abejonių dėl jos siekių, tinkamo naudojimosi jai suteiktomis teisėmis. Tuo tarpu ABTĮ 53 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta proceso šalių pareiga savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Be to, iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateikė išsamų skundą, kuriame išdėstė savo poziciją ir ją pagrindžiančius argumentus, viso proceso pirmosios instancijos teisme metu aktyviai naudojosi procesinėmis teisėmis, reikšdama įvairius prašymus (inter alia dėl pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos nušalinimo) ir teikdama naujus įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė (ABTĮ 81 straipsnis). Taip pat teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėja realizavo teisę į apeliaciją, savarankiškai surašydama ir paduodama apeliacinį skundą, o apeliacinės instancijos teismas patikrino ir įvertino pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau jokių pažeidimų nenustatė. Pasisakydama dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalies taikymo šioje administracinėje byloje, teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šios teisės normos yra skirtos garantuoti teisę į gynybą asmeniui, kuris yra valstybės įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo padarymu, t. y. kuris yra valstybės persekiojamas. Tuo tarpu pareiškėjos antrinės teisinės pagalbos siekimas šioje administracinėje ginčo byloje nesiejamas su baudžiamaisiais (ar administracinių teisės pažeidimų) teisiniais santykiais, todėl nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos aptariamos nuostatos konkrečiu atveju nepažeidžiamos. Nors Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje teisė į gynybą aptariama plačiau, pagal šioje teisės normoje įtvirtintą reguliavimą imperatyvas užtikrinti nemokamą teisinę pagalbą teisme siejamas su sąlyga, kad tai reikalinga užtikrinti teisę į veiksmingą teisingumą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, nėra pagrindo teigti, kad administracinės bylos nagrinėjimas pareiškėjos atžvilgiu buvo neteisingas, objektyviai apribojęs pareiškėjai galimybę tinkamai apginti savo tariamai pažeistus interesus, t. y. kad nebuvo užtikrintas veiksmingas teisingumas.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, yra pagrįstas pareiškėjos nesutikimu su priimtu sprendimu, o ne konkrečiomis ir objektyviais įrodymais patvirtintomis aplinkybėmis bei atitinkamais motyvais, paremtais ABTĮ numatytais teisiniais pagrindais. Atsižvelgdama į bylos aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu bei konstatuoti, kad šiuo aspektu buvo pažeistos pareiškėjos procesinės teisės.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį savo išlaidų atlyginimą iš kitos šalies turi teisę gauti tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas, pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.