Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-792-57/2010

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2010-11-08
Bylos Nr.: I-792-57/2010
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00610-2010-5
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Irena Stulpiniene (pirm.), Remigijus Arminas, Vida Stonkuviene
Pareiškėjas: T. Ž.
Atsakovas: Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos
Suinteresuotas asmuo: Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos
Trečiasis asmuo: Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos

Administracine byla Nr. I-792-57/2010Proceso Nr. 3-63-3-00610-2010-5

Teismo procesinio sprendimo kategorija 24, 74(S)KLAIPEDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkricio 8 d.Klaipeda

Klaipedos apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Irenos Stulpinienes (pirmininkaujancios ir pranešejos), Remigijaus Armino, Vidos Stonkuvienes, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškejai T. Ž., jos atstovui J. S., atsakoves Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos atstovui bei treciajam suinteresuotam asmeniui Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valanciui, viešame teisme posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejos T. Ž. skunda atsakovams Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valanciui, Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos advokatui V. M., Klaipedos apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai, VI Registru centras Klaipedos filialui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipedos skyriui del aktu panaikinimo, 60000 Lt turtines ir 500000 Lt neturtines žalos priteisimo, 5 procentu metiniu palukanu ir bylinejimosi išlaidu atlyginimo priteisimo, baudos Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valanciui paskyrimo.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

pareiškeja T. Ž. skundu prašo:

1) panaikinti Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos 2010-07-08 sprendima Nr. (1.31 )-TPD-154-10 del antrines teisines pagalbos teikimo nutraukimo apeliacines instancijos teisme civ. byloje Nr. 2-1525-676/2009 (Nr. 2A-535-123/2010);

2) panaikinti Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos 2010-07-08 rašta Nr. (1.7.)-SR-2381, kuriuo siuloma sumoketi 1584,04 Lt suma antrines teisines pagalbos išlaidu;

3) panaikinti Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos 2010-06-07 ispejima Nr. (1.7)-SR-1962, kuriuo pasiulyta iki 2010-07-21 Tarnybai pateikti metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija;

Šalies argumentai

4) panaikinti Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos 2010-07-15 reikalavima Nr. (4.37.)-SR-2483 sumoketi antstolio Albino Zenkeviciaus vykdymo išlaidas 363,04 ir 598,97 Lt (iš viso 9620,01 Lt);

5) panaikinti 2010-08-05 sprendima Nr.(1.7.)-SR-2740 „Del dokumentu pateikimo“ (reg. Nr. (1.7.)-894-56/09);

6) panaikinti Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos direktoriaus Rimvido Valanciaus ir vyr. specialistes J. B. surašyta pažyma Nr. 4.27-2L-64;

7) priteisti iš Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos 60000 Lt turtines žalos atlyginima ir 5 procentus metiniu palukanu nuo ieškinio teismui padavimo 2008-12-11 dienos iki visiško atsiskaitymo;

8) priteisti iš atsakovu solidariai 500000 Lt neturtines žalos atlyginima ir 5 procentus metiniu palukanu nuo priteistos sumos nuo skundo teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo;

9) priteisti bylinejimosi išlaidas ir 5 procentus metiniu palukanu;

Šalies argumentai

10) Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos direktoriui Rimvidui Valanciui paskirti bauda iki 20000 Lt už piktnaudžiavima tarnybine padetimi, atsisakyma tarnauti žmonems ir Konstitucijos pažeidima.

Pareiškeja skunde nurodo, jog 2007-09-10 pradejo dirbti (duomenys neskelbtini), iki tol dirbo (duomenys neskelbtini). Teigia, jog iš pastarosios bendroves buvo netesetai atleista iš darbo. Iki šiol bylinejasi del neteiseto atleidimo, bet, jos teigimu, del Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos jai paskirto advokato V. M. žemos kvalifikacijos, netinkamo atstovavimo, jos ieškinys nebuvo patenkintas ir iš jos atsakovei (duomenys neskelbtini) buvo priteistos bylinejimosi išlaidos 4790,95 Lt, kuriu išieškojima 2010-05-04 vykdymo byloje Nr.10-2951/2010 pradejo antstolis. Teigia, jog antstolis areštavo visa jos turima turta ir pajamas, todel neturi lešu pragyvenimui ir galimybiu kreiptis i advokata. Teigia, jog negali apginti savo interesu, nes yra diskriminuojama Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos Tarnybos direktoriaus Rimvido Valanciaus, kuris nutrauke jai teikiama antrine teisine pagalba. Taip pat nurodo, jog 2008-11-14 buvo atleista iš darbo (duomenys neskelbtini), atleidimas Klaipedos miesto apylinkes teismo 2009-10-29 sprendimu pripažintas neteisetu. Nurodo, kad antrines teisines pagalbos teikimas civ. byloje su (duomenys neskelbtini) nuo 2010-07-08 yra visiškai nutrauktas, todel apeliacines instancijos teisme 2010-08-12 jos niekas neatstovavo. Teigia, jog nutraukus antrine teisine pagalba vilkinamas bylu nagrinejimas, kerštaujama darant žala jai ir jos vaikui, padaryta turtine ir neturtine žala. Teigia, jog neteisetai ja atleidus iš darbo, nuo ieškinio pareiškimo 2008-12-11 jai susidare 60000 Lt turtine žala (negavus darbo užmokescio), o kadangi, jos teigimu, valstybe pati riboja jos teise gauti šias pajamas, todel jai turi buti priteista turtine žala. Teigia, jog ieškini suraše pati, o 2009-01-20 jai paskirtas Tarnybos advokatas V. M. ja atstovavo teisme netinkamai, procesas buvo vilkinamas, taip pat neatstovavo jos vykdymo procese. Pareiškejos teigimu, pats Tarnybos direktorius kišasi i jos iškeltas bylas, duoda neteisetus nurodymus advokatams, siekdamas jai pakenkti, todel mano, kad direktorius už piktnaudžiavima tarnyba turi buti nubaustas.

Nurodo, kad 2009-01-13 kreipesi i Klaipedos valstybes garantuojamos antrines teisines pagalbos tarnyba su prašymu skirti valstybes garantuojama antrine teisine pagalba. Teigia, kad jos turtas ir pajamos atitiko galiojancius normatyvus antrinei teisinei pagalbai gauti ir, jos teigimu, tai irodo jos pateikta Metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija. Teigia, kad nurode turto verte pagal mokesciu inspekcijos turto vertinimo metodika. Nurodo, kad neturi turto vertintojo žiniu ir apie masinius turto vertinimus nežino ir yra nepagristai kaltinama nurodžius neteisinga turimo turto verte. Argumentuoja, kad VI Registru centras apie pasikeitusia jos turo verte jai nera pranešes, jai nebuvo sudaryta galimybe susipažinti su nustatyta verte ar ja gincyti. Teigia, kad nesutinka su nustatyta turto verte, o šiuo pagrindu jai atimta teise ginti savo interesus teisme, t.y. nutrauktas antrines teisines pagalbos teikimas. Pažymi, kad jos pajamu ir turto deklaracija pilde Klaipedos apskrities valstybines mokesciu inspekcijos darbuotojai, todel jiems kyla atsakomybe už duomenu tiksluma ir patikrinima. Teigia, kad deklaracijoje už laikotarpi nuo 2008-01-01 iki 2008-09-09 mokesciu inspekcijos darbuotojai nurode jos gautas pajamas teisingai ir tai atitiko antraji pajamu lygi apmokant 50 proc. antrines teisines pagalbos išlaidu. Nurodo, kad sutiko apmoketi 50 proc. išlaidu, jeigu pageres jos finansine padetis, taciau Tarnyba su šiomis salygomis nesutiko ir grasindama, kad neskirs jai advokato, priverte pasirašyti 2009-01-16 prašymo patikslinima nurodant, kad ji sutinka apmoketi 50 proc. antrines teisines pagalbos išlaidu. Tarnybos 2009-01-20 sprendimu Nr. 108-56-A/09 jai suteikta antrine teisine pagalba civilineje byloje del neteiseto atleidimo iš darbo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrines teisines pagalbos teikimo išlaidu, ir Tarnybai nekilo abejoniu del pateiktos Deklaracijos duomenu teisingumo. Pažymi, kad 2009-01-12 kreipesi i Valstybines socialinio draudimo fondo valdybos Klaipedos skyriu, kurio išduotoje pažymoje Nr. (8.48)-ALR -75 nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2008-01-12 iki 2009-01-12 jos draudžiamasias pajamas sudare 14323,05 Lt ir ligos pašalpa 2565,50 Lt neatskaicius mokesciu. Taip pat pagal (duomenys neskelbtini) 2008-12-31 pažyma apie jai išmoketa darbo užmokesti 2008 metais matyti, kad darbo užmokestis sudare 11662,44 Lt, vidutiniškai po 971,87 Lt per menesi jai ir jos vaikui. Teigia, jog pagal šiuos duomenis turejo teise gauti 100 proc.valstybes apmokama antrine teisine pagalba. Tarnybos reikalavimu pateike turto deklaracija už laikotarpi nuo 2008-03-01 iki 2009-02-28 ir 2009-03-16 Tarnyba sprendimu Nr. 521-56-E/09 pakeite 2009-01-20 sprendima Nr. 108-56-A/09, nustatydama jai kita valstybes garantuojamos ir apmokamos antrines teisines pagalbos išlaidu dali - 100 procentu. Teigia, kad Tarnybos 2010-06-07 Ispejimas Nr.(l.7.)-SR-1962 su reikalavimu iki 2010-07-21 pateikti metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija, tinkamai deklaruojant turima turta ir jo verte irodo, kad tycia jai nebuvo sudaryta galimybe iki 2010-07-21 pateikti reikiamus duomenis, nes teisine pagalba buvo nutraukta dar 2010-07-08.

Argumentuoja, kad antstolis Aleksandras Selezniovas 2010 m.gegužes menesi areštavo visa jos turta ir pajamas sumoje virš 6000 litu, nuo 2010-01-01 negauna socialines paramos ar kompensaciju ir gyvena su vaiku skurde. Teigia, kad tai irodo, jog savo turtu ir pajamomis nedisponuoja, o Tarnyba, nutraukdama antrines teisines pagalbos teikima i šias aplinkybes neatsižvelge. Teigia, jog tokiomis aplinkybemis Klaipedos valstybes garantuojamos antrines teisines pagalbos tarnyba neturejo teisinio pagrindo nutraukti antrine teisine pagalba, kuri jai buvo teikiama (t. 1, b.l. 6-21).

Atsiliepimas

Atsakove Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnyba atsiliepimu su pareiškejos T. Ž. skundu nesutinka ir prašo ji atmesti kaip nepagrista. Nurodo, jog 2009-01-13 Tarnyba gavo T. Ž. prašyma suteikti jai antrine teisine pagalba civilineje byloje del neteiseto atleidimo iš darbo. Su savo prašymu pateike metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija už ataskaitini laikotarpi nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, kurioje deklaravo turta (buta), 100 000 Lt vertes bei 15 966 Lt metines pajamas. Pagal pateikta deklaracija pareiškejos turtas ir pajamos atitiko antraji asmens turto ir pajamu lygi antrinei teisinei pagalbai gauti. 2009-01-16 pareiškeja patikslino prašyma nurodydama, kad ji sutinka apmoketi 50 proc. antrines teisines pagalbos išlaidu. Tarnyba 2009-01-20 sprendimu Nr. 108-56-A/09 suteike pareiškejai antrine teisine pagalba civilineje byloje del neteiseto atleidimo iš darbo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrines teisines pagalbos teikimo išlaidu. Teisine pagalba teikti pavesta advokatui V.M. Nurodo, jog 2009-03-09 gavo nauja T. Ž. Turto deklaracija už ataskaitini laikotarpi nuo 2008-03-01 iki 2009-02-28, kurioje pareiškeja deklaravo turta (buta), 150 000 Lt vertes bei 8 488 Lt metiniu pajamu. Pagal šia Turto deklaracija pareiškejos turtas ir pajamos atitiko pirmaji asmens turto ir pajamu lygi antrinei teisinei pagalbai gauti. Šiuo pagrindu 2009-03-16 Tarnyba sprendimu Nr. 521-56-E/09 pakeite 2009-01-20 sprendima Nr. 108-56-A/09, nuo 2009-03-09 nustatydama pareiškejai kita valstybes garantuojamos ir apmokamos antrines teisines pagalbos išlaidu dali - 100 procentu. 2010-02-10 Tarnyba gavo nauja T. Ž. Turto deklaracija už ataskaitini laikotarpi nuo 2009-02-01 iki 2010-01-31, kurioje pareiškeja deklaravo turta (buta), 150 000 Lt vertes bei 6 980 Lt metiniu pajamu ir tai atitiko pirmaji asmens turo ir pajamu lygi antrinei teisinei pagalbai gauti. 2010-03-26 Tarnyba gavo advokato V. M. prašyma del advokato pakeitimo, nurodydamas esant interesu konfliktui tarp jo ir pareiškejos. 2010-04-08 Tarnyba sprendimu Nr. (1.31)-TPC-47-10 antrine teisine pagalba civilineje byloje del neteiseto atleidimo iš darbo pavede teikti advokatei G. K. Nurodo, kad 2010-04-08, 2010-05-10, 2010-06-07 bei 2010-06-22 kreipesi i VI Registru centra bei Valstybine mokesciu inspekcija prašydama pateikti informacija apie T. Ž. Turto deklaracijose nurodytos informacijos teisinguma. 2010-06-01 gavo VI Registru centro išrašus apie T. Ž. vardu iregistruota nekilnojamaji turta (buta, žemes sklypa bei garaža, esancius Klaipedos mieste), kurio bendra rinkos verte 2010 m. balandžio men. buvo 387 460 Lt. Del šios priežasties 2010-06-07 raštu Nr. (1.7)-SR-1962 ispejo pareiškeja del jos neteisingai deklaruojamo turto bei pasiule iki 2010-07-21 pateikti nauja Turto deklaracija, joje tinkamai deklaruojant savo turta ir pajamas. Ispejo, kad nustacius, jog pareiškeja samoningai pateike neteisinga informacija apie savo turta ir pajamas, antrines teisines pagalbos teikimas bus nutrauktas, o antrines teisines pagalbos išlaidos bus išieškomos iš jos istatymu nustatyta tvarka. 2010-06-16 gavo VI Registru centro išrašus ir pažyma, kad T. Ž. turimo nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte 2009-01-12 buvo 619 154 Lt: buto - 179 000 Lt, žemes sklypo - 429 654 Lt, garažo -10 500 Lt. 2010-07-01 Tarnyboje gautas Klaipedos apskrities Valstybines mokesciu inspekcijos raštas apie tai, kad T. Ž. Turto deklaracijose už ataskaitinius laikotarpius [2008-01-01 - 2008-12-31], [2008-03-01 - 2009-02-28] bei [2009-02-01 2010-01-31] nurodyti duomenys, remiantis mokesciu administratoriaus duomenu bazeje turimais duomenimis, yra neteisingi: nedeklaruotas turimas žemes sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei garažas, esantis (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, kad 2008-01-01 - 2008-12-31 ataskaitiniu laikotarpiu su darbo santykiais susijusios pajamos sudare 16445,52 Lt, ligos ir motinystes pašalpos sudare 7133,30 Lt. Atsižvelgiant i šiuos duomenis, pareiškejai antrine teisine pagalba negalejo buti suteikta, todel 2010-07-01 Tarnyba suraše pažyma Nr. 4.27-2L-64 apie tai, kad apskaiciuotos antrines teisines pagalbos išlaidos, patirtos pagal Tarnybos 2009-01-20 sprendima Nr. 108-56-A/09 bei 2009-03-16 sprendima Nr. 521-56-E/09, sudaro 1584,04 Lt. Nurodo, kad 2010-07-07 gavo pareiškejos Turto deklaracija už ataskaitini laikotarpi nuo 2009-07-07 iki 2010-06-30, kurioje ji deklaravo 75000 Lt vertes turima nekilnojamaji turta: buta už 60 000 Lt, garaža už 5 000 Lt ir žemes sklypa už 10 000 Lt, bei 5 367 Lt metiniu pajamu. 2010-07-08 sprendimu Nr. (1.31)-TPD-154-10 antrines teisines pagalbos teikima T. Ž. nutrauke vadovaudamasi Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, nes pareiškeja samoningai pateike neteisinga informacija apie savo turta bei piktnaudžiavo valstybes garantuojama teisine pagalba. Vadovaujantis Istatymo 24 straipsnio 1 dalimi, pareiškeja taip pat ipareigota atlyginti visas valstybes patirtas antrines teisines pagalbos išlaidas iš viso 1584,04 Lt. 2010-08-02 Tarnyboje gauti VI Registru centro išrašai bei pažyma apie tai, kad T. Ž. turimo nekilnojamojo turto vidutine rinkos verte 2009-03-05 buvo 650 100 Lt: buto - 166 000 Lt, žemes sklypo - 474 000 Lt ir garažo - 10 100 Lt. 2009-03-16 sprendimo Nr. 521-56-E/09 del valstybes garantuojamos ir apmokamos antrines teisines pagalbos išlaidu dalies pakeitimo iš 50 proc. i 100 proc. priemimo metu pareiškejai taikytinas pirmasis turto lygis buvo 429 000 Lt, o antrasis - 643 500 Lt, todel akivaizdu, kad pareiškejos turimo turto vidutine rinkos verte 2009-03-05 viršijo tiek pirmaji, tiek antraji turto lygi antrinei teisinei pagalbai gauti ir ji neturejo teises gauti antrine teisine pagalba. 2010-07-15 raštu Nr. (1.7)-SR-2483 Tarnyba informavo pareiškeja, jog neapmokes antstolio vykdymo išlaidu pagal pasiulyma sumoketi vykdymo išlaidas, nes antrines teisines pagalbos teikimas jai buvo nutrauktas ir Tarnyba nebeturi teisinio pagrindo apmoketi bylos vykdymo išlaidas.

Argumentuoja, jog 2010-06-07 raštu Nr. SR-(1.7)-SR-1962 teisetai ir pagristai ipareigojo pareiškeja iki 2010-07-21 pateikti nauja Turto deklaracija su tiksliais duomenis apie jos turta ir pajamas, nes iš VI Registro centro gavo oficialia informacija, prieštaraujancia T. Ž. pateiktiems duomenims jos Turto deklaracijose, ir ispejo, kad nepateikus Turto deklaracijos antrines teisines pagalbos teikimas gali buti nutrauktas, o visos patirtos antrines teisines pagalbos išlaidos išieškotos iš pareiškejos. Atsakoves teigimu, pareiškejos reikalavimas panaikinti ši ispejima nepagristas, nes pareiškejai buvo suteiktos visos galimybes pateikti tinkamai užpildyta Turto deklaracija, ir tai ji padare dar nepasibaigus terminui. Tarnyboje jos nauja patikslinta Turto deklaracija gauta 2010-07-07, o teisines pagalbos teikimas sprendimu Nr. (1.31)-TPD-154-10 nutrauktas sekancia diena 2010-07-08, nes nuo 2010-06-07 ispejimo išsiuntimo iki 2010-07-07 naujos Turto deklaracijos gavimo Tarnyba gavo duomenis iš VI Registru centro bei Valstybines mokesciu inspekcijos, leidžianciu daryti išvada, jog pareiškeja samoningai teike neteisinga informacija apie savo turta. Nurodo, jog pareiškejos prašoma panaikinti 2010-07-01 pažyma Nr. 4.27-2L-64 nera individualus administracinis teises aktas, nesukelia jai teisiu ir pareigu. Pažyma parenge Tarnybos Finansu skyrius siekiant apskaiciuoti 100 proc. antrines teisines pagalbos išlaidas. Pažymos duomenys buvo perkelti i pareiškejos taip pat prašoma panaikinti 2010-07-08 sprendima Nr. (1.31)-TPD-154-10, kuriuo nutrauktas antrines teisines pagalbos teikimas pareiškejai ir ji ipareigota atlyginti 1584,04 Lt antrines teisines pagalbos išlaidas. Atsakoves teigimu, tai, jog pareiškeja deklaracijose už laikotarpius nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, nuo 2008-03-01 iki 2009-02-28, nuo 2009-02-01 iki 2010-01-31 nedeklaravo viso turimo nekilnojamojo turto ir deklaravo mažesnes nei iš tikruju gavo pajamas, irodo, jog ji samoningai pateike neteisinga informacija apie savo turta siekdama gauti valstybes garantuojama antrine teisine pagalba. Teigia, jog vertinant pareiškejos neteisingu duomenu apie turta teikimo testinuma bei šiu neteisingu duomenu tiesiogine itaka pareiškejos teisiu atsiradimui nesant teiseto pagrindo, pripažino pareiškeja piktnaudžiavus valstybes garantuojama teisine pagalba. Pažymi, jog Istatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktu normos yra imperatyvios, ir Tarnyba, nustaciusi faktines aplinkybes, kurios sudaro antrines teisines pagalbos teikimo nutraukimo teisinius pagrindus, neturi teises atsisakyti šias teises normas taikyti jokiais kitais pagrindais.

Nurodo, jog pareiškejos prašomas panaikinti 2010-07-08 raštas Nr. (1.7)-SR-2381 yra tik lydraštis, kuriuo jai siustas 2010-07-08 sprendimas Nr. (1.31)-TPD-154-10. Nors lydraštyje yra nurodytas priminimas pareiškejai del antrines teisines pagalbos išlaidu sumokejimo, ši informacija yra identiška informacijai, nurodytai juo siunciamame sprendime, todel jis nera individualus administracinis teises aktas ir reikalavimas ji panaikinti nepagristas.

Prašomu panaikinti 2010-07-15 raštu Nr. (1.7)-SR-2483 Tarnyba atsake i pareiškejos 2010-06-30 skunda ir nurode, jog vykdymo išlaidas pagal 2009-07-21 antstolio pasiulyma Tarnyba apmokejo, o vykdymo išlaidu pagal 2010-06-07 pasiulyma neapmokes, nes antrines teisines pagalbos teikimas pareiškejai buvo nutrauktas. Teigia, jog Tarnyba, neapmokedama nurodytu vykdymo išlaidu, pareiškejos teisiu nepažeide, nes nutraukus antrines teisines pagalbos teikima pareiškejai, vadovaujantis Istatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, visos antrines teisines pagalbos išlaidos turi buti išieškomos iš pareiškejos. Jeigu Tarnyba ir butu apmokejusi vykdymo išlaidas pagal 2010-06-07 pasiulyma, ši suma vis tiek butu išieškoma iš T. Ž. Taip pat argumentuoja, kad nepagristas reikalavimas panaikinti 2010-08-05 rašta Nr. (1.7)-SR-2740, nes juo tik atsake i pareiškejos 2010-07-10 rašta ir pateike jai prašytu dokumentu kopijas. Pažymi, kad pareiškejai pateike kopijas tu dokumentu, kuriuos turejo teisini pagrinda pateikti ir išsamiai išdeste, kokiu dokumentu pateikti negali bei pagrinde atitinkamu teises aktu normomis.

Teigia, kad pareiškejos reikalavimas iš Tarnybos ir valstybes priteisti 60000 Lt turtine žala kaip negautas pajamas (darbo užmokesti) del jos neteiseto atleidimo iš darbo yra nepagristas, nes žala galimai padare ir vienintelis galimas atsakovas yra pareiškejos buves darbdavys civilineje byloje del neteiseto atleidimo iš darbo, o ne Tarnyba ar valstybe. Nepagristu laiko ir pareiškejos reikalavima priteisti 500 000 Lt neturtine žala, nes nera nei vienos iš civilines atsakomybes salygu (t. 1, b.l. 152-161).

Atsiliepimas

Atsakove Lietuvos valstybe, atstovaujama Teisingumo ministerijos, pareiškejos T. Ž. skunda prašo atmesti kaip nepagrista. Argumentuoja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 patvirtintu Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos nuostatu 7.1 punkte numatyta, kad Teisingumo ministerija istatymu nustatyta tvarka igyvendina priemones, užtikrinancias valstybes garantuojamos teisines pagalbos teikima. Teisingumo ministerijos funkcijos valstybes garantuojamos teisines pagalbos srityje yra išvardintos Lietuvos Respublikos valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 7 straipsnio 1 dalyje. Pagal to paties istatymo 9 straipsni valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos yra valstybes institucijos, savarankiškai priimancios sprendimus del antrines teisines pagalbos teikimo. Teisingumo ministerija neturi igaliojimu pakeisti, panaikinti ar kitaip itakoti tarnybu priimamu sprendimu del teisines pagalbos teikimo (neteikimo), tarnybu veiksmai gali buti skundžiami Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo nustatyta tvarka. Del šios priežasties pareiškejos teiginys, kad del Teisingumo ministerijos neteisetu veiksmu kilo žala, yra visiškai nepagristas ir vertintinas tik kaip akivaizdus piktnaudžiavimas savo procesinemis teisemis. Lietuvos Respublikos valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 6 punkte nustatyta, kad antrines teisines pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu asmuo samoningai pateike neteisinga informacija apie savo turta arba, jeigu paaiškeja, kad pareiškejas piktnaudžiauja valstybes garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinemis teisemis. Klaipedos Tarnyba, išnagrinejusi iš kitu valstybes instituciju gauta informacija, nustate, jog pareiškeja T. Ž. samoningai neišsamiai deklaravo savo turta ir nuslepe, jog jos turimo turto verte viršija turto lygi teisinei pagalbai gauti. Remdamasi šiais faktais Tarnyba prieme 2010 m. liepos 8 d. sprendima Nr. (1.31 .)-TPD-154-10, kuriuo pareiškejai nutrauke antrines teisines pagalbos teikima. Subjektyvus pareiškejos argumentai, jog jos turto verte skiriasi nuo oficialiu duomenu, nera pagristi. Kiti skundo argumentai nera susije su skundžiamais sprendimais, todel nera teisiškai reikšmingi. Taip pat argumentuoja, jog atsakomybes už neteisetais veiksmais asmeniui padaryta žala pagrindai ir salygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 - 6.250 straipsniuose, kuriuose itvirtintos bendrosios deliktines civilines atsakomybes salygos - žala, neteiseti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisetos veikos ir žalos bei žala padariusio asmens kalte. Valstybes pareiga atlyginti už valdžios instituciju veiksmais padaryta žala itvirtinta šio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žala, atsiradusia del valstybes valdžios instituciju neteisetu aktu, privalo atlyginti valstybe, nepaisydama konkretaus valstybes tarnautojo ar kito valstybes valdžios institucijos darbuotojo kaltes. Taigi, sprendžiant pareiškejos reikalavimo atlyginti žala pagristumo klausima, pirmiausia butina nustatyti, ar del valstybes institucijos veiksmu buvo pažeistos pareiškejos teises. Kadangi Klaipedos Tarnybos skundžiami veiksmai nera neteiseti, delikto šiuo atveju nera, todel civiline atsakomybe nekyla. Be to, civiline atsakomybe gali buti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilines atsakomybes atsiradimo pagrindu, kurio neirodžius civilines atsakomybes santykiai neatsiranda, todel pareiškeja turi irodyti ne tik neteisetu veiksmu padaryma, bet ir tais veiksmais padarytos žalos atsiradima bei priežastini ryši tarp neteisetu veiksmu ir žalos. Skunde pareiškeja teigia, kad turtine žala sudaro jai nesumoketo darbo užmokescio suma. Akivaizdu, jog jokiais darbo santykiais pareiškeja ir atsakovai šioje byloje nera susije, todel jos reikalavimas atmestinas. Neturtine žala yra suprantama kaip asmens dvasiniai išgyvenimai, sukretimai, emocine depresija, pažeminimas ir kt. Neturtine žala nera bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliutis, kurios nera sudetingos ar nesunkiai iveikiamos. Atsižvelgiant i tai, kad pareiškeja nepagrindžia prašomos priteisti žalos irodymais, nera pagrindo konstatuoti visu deliktines atsakomybes salygu, todel skundas yra atmestinas. Be to, pažymi, kad reikalaujama neturtine žala yra neprotingai didele, neatitinkanti nei nacionaliniu, nei tarptautiniu teismu suformuotos praktikos, o tai dar karta pagrindžia pareiškejos piktnaudžiavima procesinemis teisemis (t. 2, b.l. 59-61).

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos advokatas V. M. atsiliepimu pareiškejos skunda siulo atmesti kaip nepagrista. Argumentuoja, jog Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos veiksmai nutraukiant pareiškejai T. Ž. paskirta antrines teisines pagalbos teikima yra teiseti ir pagristi, nes pareiškejai antrine teisine pagalba buvo paskirta ir teikiama nepagristai, be to, pareiškeja turi atlyginti savo veiksmais padaryta žala valstybei. Nurodo, jog pareiškejos pretenzijos del nekokybiškos antrines teisines pagalbos teikimo atstovaujant jos ir jos dukters interesus civilinese bylose yra nepagristos, nes del jo kaltes nebuvo atidetas nei vienos bylos nagrinejimas, visus procesinius dokumentus paruoše laiku. Teigia, jog pati pareiškeja tese ir vilkino bylu nagrinejima reikalaudama rašyti apeliacinius ir kasacinius skundus. Taip pat pažymi, jog pareiškeja, skusdamasi, kad iš jos buvo priteistos 4790 Lt bylinejimosi išlaidos civilineje byloje prieš atsakove (duomenys neskelbtini), nenurodo to, jog butent iki šios sumos pagal jo paruošta kasacini skunda Lietuvos Aukšciausiasis teismas sumažino iš pareiškejos priteistas 10 000 Lt bylinejimosi išlaidas. Taip pat nurodo, jog nuo tada, kai buvo paskirtas teikti antrine teisine pagalba (2008 m. spalio men.) iki 2010 m. balandžio men. nei Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnyba, nei Lietuvos Advokatura nera gavusi iš pareiškejos nusiskundimu del antrines teisines pagalbos teikimo (t. 1, b.l. 149-150).

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

Pareiškeja prašo panaikinti Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos 2010-07-08 sprendima Nr. (1.31)-TPD -154-10, kuriuo jai nutrauktas antrines teisines pagalbos teikimas pagal Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos 2009-01-29 sprendima Nr. 108-56-A/09 motyvuojant tuo, kad Tarnyba išnagrinejus visa turima informacija, padare išvada, jog pareiškeja T.Ž. samoningai pateike Tarnybai tikroves neatitinkancia informacija apie jos turta bei pajamas, bei piktnaudžiauja valstybes garantuojama teisine pagalba, pažeidžia pagrindinius jos principus bei paskirti ( b.l. 253-28, 73-74) .

Lietuvos Respublikos valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 3 straipsnio 4 punkte kaip vienas iš valstybes garantuojamos teisines pagalbos principu nurodomas draudimas piktnaudžiauti valstybes garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinemis teisemis. Jeigu tokios aplinkybes paaiškeja jau teikiant antrine teisine pagalba, kaip kad ginco atveju, turi buti remiamasi VGTPI 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nurodyta, jog antrines teisines pagalbos teikimas yra nutraukiamas, jeigu asmuo samoningai pateike neteisinga informacija apie ginco ar bylos esme, savo turta ar pajamas.

Iš bylos duomenu matyti, jog pareiškeja T. Ž. Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybai (toliau Tarnyba) 2010-01-13 pateike prašyma suteikti jai antrine teisine pagalba civilineje byloje Nr. 2-150363-676/2008 del gražinimo i darba, priverstines pravaikštos apmokejima, turtines ir neturtines žalos priteisimo ir kt. (1-as tomas b.l. 162-166 ). Kartu su prašymu ir kitais dokumentais Tarnybai pateike metine gyventojo ( šeimos ) turto deklaracija su mokesciu inspekcijos Klaipedos skyriaus Gyventoju aptarnavimo poskyrio žyma už ataskaitini laikotarpi nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 ( 1-as t. b.l.175-179 ). 2009-01-15 raštu Nr. (1.7) –SR-141 Tarnyba ipareigojo pareiškeja patikslinti prašymus bei del sutikimo apmoketi 50 procentu antrine teisines pagalbos išlaidu, jei butu nustatytas antrasis turto ir pajamu lygis. Pareiškejai sutikus, Tarnyba 2009-01-20 sprendimu Nr. 108-56-A/09 nusprende pareiškejai teikti antrine teisine pagalba civilineje byloje del neteiseto atleidimo iš darbo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentu antrines teisines pagalbos išlaidu (1-as b.l. 180-183 ). Pareiškejai pateikus nauja metine gyventojo ( šeimos ) turto deklaracija su mokesciu inspekcijos Klaipedos skyriaus Gyventoju aptarnavimo poskyrio žyma už ataskaitini laikotarpi nuo 2008-03-01 iki 2009-02-28 Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnyba 2009-03-16 sprendimu Nr. 108-56-E/09 nusprende pareiškejai pakeisti Tarnybos 2009-01-13 sprendima Nr. 521-56-A/09 nustatant kita valstybes garantuojamos ir apmokamos antrines teisines pagalbos išlaidu dali-100 procentu 1-as t., b.l. 88-89,184-188 ). Tarnyba, surinkusi informacija, apie tai, kad pareiškeja nepilnai deklaravo savo turta ir pajamas 2010-07-08 sprendimu Nr. (1.31)-TPD -154-10, pareiškejai nutrauke antrines teisines pagalbos teikima pagal Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos 2009-01-29 sprendima Nr. 108-56-A/09. Toks Tarnybos sprendimas yra pagristas ir teisetas, nes pateiktu deklaraciju ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašo matyti, kad pareiškeja deklaravo ne visa nekilnojamaji turta, t.y. deklaravo tik buta, nedeklaravo žemes sklypo ir garažo ( 1-as t. b.l. 109-114 ), taip pat neteisingai deklaruotos su darbu susijusios pajamos – vietoj 16445,52 Lt deklaruota- 14130 Lt.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 23 straipsnio l dalies l punkta, antrines teisines pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu paaiškeja, kad asmuo, kuriam teikiama antrine teisine pagalba, neturi teises gauti antrine teisine pagalba, o pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punkta, - jeigu paaiškeja, kad asmuo samoningai pateike neteisinga informacija apie ginco ar bylos esme, savo turta ar pajamas. Šioje normoje itvirtinta valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos ne tik teise, bet ir pareiga nutraukti antrines teisines pagalbos teikima nustacius ivardijamus pagrindus (žr.: LVAT nutartis administracineje byloje Nr. A6-1826/2006). Todel teismas turi nustatyti ar buvo teisines prielaidos antrines teisines pagalbos nutraukimui. Kiekviena iš aplinkybiu, numatanciu savarankiška antrines teisines pagalbos nutraukimo pagrinda yra savarankiškas ir tuo paciu pakankamas pagrindas nutraukti asmeniui teikiama teisine pagalba. Kolegija pažymi, kad išvardinti pagrindai yra suteikiancios teisine pagalba institucijos (atsakovo) vertinimo rezultatas. Toks vertinimas del vertinamo dalyko savybiu (kurios gali paaišketi po to, kai priimtas sprendimas suteikti teisine pagalba) bei trumpo laiko priimti sprendima del šios pagalbos suteikimo (ne veliau kaip per 3 dienas nuo dokumentu gavimo dienos - Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 18 str. 2 d.) gali buti atliktas bei jo rezultatai paaišketi ir po sprendimo suteikti teisine pagalba priemimo. Informacijos toki vertinima atlikti šaltinis gali buti antrine teisine pagalba teikiantis advokatas (Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 23 str. 2 d.). Todel net ir jau esant suteiktai antrinei teisinei pagalbai istatymas nenumato jokiu apribojimu nutraukti antrine teisine pagalba jei paaiškeja jos nutraukimo pagrindai.

2004 m. vasario 9 d. Valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansu ministerijos viršininko isakymu Nr. VA-13 patvirtintos “Metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijos FR0001 formos ir jos priedu užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisykles” (toliau – ir Taisykles). Pagal šiu taisykliu (akto redakcija galiojusi 2009 02 15 iki 2010 03 24) 8 punkta, Gyventoju turto deklaravimo istatymo (toliau – ir GTDI) 7 straipsnyje nurodyti asmenys, pageidaujantys gauti valstybes garantuojama teisine pagalba, turi deklaruoti deklaracijoje nurodyto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybese tureta turta ir per ta ataskaitini laikotarpi visas gautas pajamas. Gyventojai, kurie pageidauja gauti valstybes garantuojama teisine pagalba ar pinigine socialine parama, ataskaitini laikotarpi turi nurodyti 12 paskutiniu menesiu, ejusiu prieš ta menesi, kuri buvo paduoti prašymai gauti valstybes garantuojama teisine pagalba ar buvo kreiptasi del pinigines socialines paramos. Pagal taisykliu 9.1 punkta turto deklaracijoje turi buti nurodomas ataskaitiniu metu pabaigoje (ataskaitinio laikotarpio pabaigoje) turetas nekilnojamasis turtas, iskaitant ir nebaigtus statyti statinius, o taip pat Taisykliu 9.2-9.7 ivardijamas turtas, kuris nurodomas deklaracijos FR0001T priede (Taisykliu 14.1.1 punktas). Taisykliu III skyriuje “FR0001T priedo užpildymas” (Taisykliu 15 punktas) nurodyta, kad deklaracijos FR0001T priede turi buti nurodomas tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybese ataskaitiniu metu (ataskaitinio laikotarpio) pabaigoje turetas nekilnojamasis turtas (iskaitant nebaigtus statyti statinius) ir pagal Lietuvos Respublikos teises aktus privalomai teisiškai registruotinas kilnojamasis turtas. Taisykliu 15.1. punkte paaiškinama, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro istatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948) 9 straipsni, privalomai registruojami nekilnojamieji daiktai (turtas), t.y. daiktai, kurie pagal CK 4.2 straipsnio nuostatas laikomi nekilnojamaisiais daiktais pagal prigimti, yra:1) žemes sklypai, 2) statiniai, 3) butai daugiabuciuose namuose, 4) patalpos. Pagal Taisykliu 150 punkta gyventojai, pageidaujantys gauti valstybes garantuojama teisine pagalba ar pinigine socialine parama bei pinigine socialine parama pageidaujanciu gauti gyventoju šeimu nariai (nurodyti GTDI 7 straipsnyje). Pareiškeja pažeide Taisykliu turto deklaravimo tvarka, nedeklaravo nekilnojamojo turto garažo ir žemes sklypo ( 1-as t. b.l.66-70, 175-179 ). Kolegija konstatuoja, kad pareiškeja samoningai pateike neteisinga informacija apie savo turta. „Dabartines lietuviu kalbos žodynas“ (Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas, Vilnius 2000 m.) aiškindamas žodžio samoningas reikšme ja prilygina žodžio tycia reikšmei (samoningai, specialiai). Taigi iš šio aiškinimo ir ivertinus tai, kad pareiškeja deklaracijoje nenurode net dvieju nekilnojamojo turto objektu, kurie negali buti pripažistami menkaverciais tiek pagal savo masta tiek pagal savo verte, akivaizdu, kad ji samoningai (tycia) 2009-01-12 turto deklaracijoje ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, 2010-02-10 turto deklaracijoje ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2009-02-01 iki 2010-01-31, pateike neteisinga informacija apie savo turta.

Pareiškeja teigia, kad deklaracijas pilde Klaipedos apskrities VMI deklarantas, VMI turi centralizuotas duomenu bazes apie asmenu turta ir pajamas, todel jos teigimu už deklaracijoje nurodytu duomenu teisinguma yra atsakinga ne ji o VMI deklarantas. Taciau šie pareiškejos argumentai yra nepagristi, nes metines gyventojo turto deklaracijos pateikimo tvarka reglamentuojantys aktai numato, kad mokesciu administratoriaus žyma ant deklaracijos patvirtina deklaracijos priemimo iš asmens fakta, o ne deklaracijoje pateiktos informacijos teisinguma. Už pateiktos informacijos teisinguma yra atsakingas asmuo deklaruojantis turta ir pajamas (VGTPI 4 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinese bylose Nr. A146-769/2008; Nr. A146-755/2008).

Tarnybai nustacius, kad asmuo samoningai pateike neteisingus duomenis, kyla ne teise o pareiga nutraukti antrines teisines pagalba. Todel teisinio vertinimo prasme nera reikšminga aplinkybe, kad pareiškeja 2010 m. liepos 2 d. pateike nauja deklaracija. Be to 2010 m. liepos 2 d. deklaracija yra teikiama ne tikslinant ankstesniu deklaraciju duomenis, kaip tai numato Taisykliu XI skyriaus 151-155 punktai, o deklaruojant turta už visai kita ataskaitini laikotarpi 2009-07-01 iki 2010-06-30 ( 1-as t. b.l. 31-34). Todel nera teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškejai pateikus deklaracija už visai kita laikotarpi yra pašalinami neteisingi duomenys deklaracijose, kuriu pagrindu yra suteikta antrine teisine pagalba. Iš šiu aplinkybiu seka, kad atsakovas pagristai nutrauke antrines teisines pagalbos teikima pagal Lietuvos Respublikos valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 23 straipsnio l dalies 2 ir 3 punktus, paaiškejus, kad pareiškeja samoningai pateike neteisinga informacija apie savo turta.

Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte – kai pareiškejas piktnaudžiauja valstybes garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinemis teisemis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodes, kad teisinis vienetas, priemes Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatyma, nepateike piktnaudžiavimo valstybes garantuojama teisine pagalba, materialiomis ar procesinemis teisemis savokos. Mineta definicija, o ypac aspektas del piktnaudžiavimo susijes su valstybes garantuojama teisine pagalba, aiškintina pasitelkiant teises aiškinimo taisykles. Vienas iš dažniausiai taikomu teises aiškinimo budu – kalbinis. Kalbinio teises aiškinimo budu aiškinant žodžius, sakinius reikia atsižvelgti i ju vartojimo konteksta, kuris lemia žodžio ar sakinio prasme (kontekstinio aiškinimo taisykle). Dabartines lietuviu kalbos žodynas (kompiuterinis variantas) žodžio „piktnaudžiauti“ reikšme pateikia kaip naudojimasi kuo piktam, neleistina naudojimasi turimomis teisemis. Tai reiškia, kad toks elgesys, kai siekiama pasinaudoti turimomis arba galimai suteiktinomis teisemis, nors tai neleistina ar siekiama pasinaudoti teisemis piktam (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracineje byloje Nr. A556 - 964/2010).

Nagrinejamu atveju pareiškeja sieke antrines teisines pagalbos civilineje byloje del neteiseto atleidimo iš darbo ir antrine teisine pagalba 2009 m. sausio 20 d. ir 2009m. kovo 16 d. sprendimais (1-as t. b.l.73, 88 ) jai buvo suteikta, taciau Tarnybai nustacius, kad pareiškeja pateike aukšciau nurodytas turto deklaracijas, kuriose samoningai nurodyti neteisingi duomenys apie nekilnojamaji turta ir tuo ji piktnaudžiavo valstybes garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ar procesinemis teisemis, todel Tarnyba 2010 m. liepos 8 d. sprendima nutraukti antrine teisine pagalba pagristai grinde ir 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu.

Pareiškeja prašo panaikinti Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos 2010-06-07 ispejima Nr. (1.7)-SR-1962, kuriuo pasiulyta iki 2010-07-21 Tarnybai pateikti metine gyventojo (šeimos) turto deklaracija.

Pareiškeja 2010-07-07 pateike Tarnybai metine gyventojo ( šeimos ) turto deklaracija už ataskaitini laikotarpi nuo 2009-07-01 iki 2010-06-30 su mokesciu administratoriaus žyma apie deklaracijos gavima 2010-07-02 ( 2-as t. b.l. 21-24) Šioje turto deklaracijoje pareiškeja nurode visa deklaruojama nekilnojamaji turta. Kaip jau buvo pamineta, pareiškejos 2010 m. liepos 7 d. deklaracija yra teikiama ne tikslinant ankstesniu deklaraciju duomenis, kaip tai numato Taisykliu XI skyriaus 151-155 punktai, o deklaruojant turta už visai kita ataskaitini laikotarpi 2009-07-01 iki 2010-06-30 ( 1-as t. b.l. 31-34). Kadangi nustatyta, jog pareiškeja Tarnybai teike samoningai neteisingas turto deklaracijas, todel Tarnybos ispejimas Nr. (1.7)-SR-1962 tikslinti pateiktu deklaraciju duomenis pagristas ir teisetas ir ji panaikinti pareiškejos nurodytais motyvais nera pagrindo ( 2t. b.l. 21-24 ).

Nepagristas pareiškejos reikalavimas panaikinti Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos 2010-07-08 rašta Nr. (1.7.)-SR-2381, kuriuo siuloma sumoketi 1584,04 Lt suma antrines teisines pagalbos išlaidu. Kaip jau mineta pareiškejai Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnyba, vadovaudamasi Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 23 str. 1 d.2 ir 6 p.p., 23 str. 3 d., 2010-07-08 sprendimu Nr. (1.31)-TPD -154-10 nutrauke antrines teisines pagalbos teikima. Nurodydama, jog pareiškeja T.Ž. samoningai pateike Tarnybai tikroves neatitinkancia informacija apie jos turta bei pajamas, bei piktnaudžiauja valstybes garantuojama teisine pagalba, pažeidžia pagrindinius jos principus bei paskirti ( b.l. 253-28, 73-74). Valstybes garantuojamos teisines pagalbos istatymo 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu antrines teisines pagalbos teikimas buvo nutrauktas del šio istatymo 23 straipsnio 1 dalies 1,2 ir 6 punktuose nurodytu priežasciu, šios teisines pagalbos išlaidos istatymu nustatyta tvarka išieškomos iš asmens, kuriam ji buvo teikiama. Todel pareiškeja pagristai buvo Tarnybos ispeta, kad antrines teisines pagalbos išlaidas, kurias sudaro 1524,04 Lt pareiškeja privalo sumoketi, nes antrine teisine pagalba buvo jai suteikta nepagristai. Tarnybos 2010-07-08 sprendimas Nr. (1.31)-TPD -154-10 dalyje del pareiškejos ipareigojimo per 30 dienu nuo šio sprendimo gavimo sumoketi antrines teisines pagalbos išlaidas, kurias sudaro 1524,04 Lt, imoka pervedant i Klaipedos apskrities valstybines mokescio inspekcijos saskaita yra pagristas ir teisetas. Pareiškejos reikalavimas panaikinti Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos 2010-07-08 rašta Nr. (1.7.)-SR-2381 nelaikytinas savarankišku reikalavimu, jis vertintinas ne atskirai, bet administracines bylos pagal pareiškejos skunda kontekste del Tarnybos 2010-07-08 sprendimo Nr. (1.31)-TPD -154-10 panaikinimo ( 1 t. b.l. 22, 29 ).

Pareiškejos reikalavimai panaikinti 2010-08-05 sprendima Nr.(1.7.)-SR-2740 „Del dokumentu pateikimo“ (reg. Nr. (1.7.)-894-56/09) ir Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos direktoriaus Rimvido Valanciaus ir vyr. specialistes J. B. surašyta pažyma Nr. 4.27-2L-64 nenagrineti kaip savarankiški reikalavimai, o jie vertintini visos bylos kontekste. 2010-08-05 sprendimas Nr.(1.7.)-SR-2740 „Del dokumentu pateikimo“ (reg. Nr. (1.7.)-894-56/09) nera procesinis sprendimas, o tik raštas, kuris nesukelia pareiškejai jokiu teisiniu pasekmiu ( 1t. b.l. 62 – 65 ).

Del neturtines ir turtines žalos atlyginimo bei palukanu priteisimo

Atsakomybes už neteisetais veiksmais asmeniui padaryta žala pagrindai ir salygos numatyti Civiliniame kodekse. Šio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybes valdžios instituciju) pareiga laikytis tokiu elgesio taisykliu, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytu kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civiline atsakomybe. Padaryta turtine žala, o istatymu numatytais atvejais ir neturtine žala, turi buti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Siekiant pripažinti reikalavima del žalos atlyginimo pagristu, turi buti nustatytos visos civilines atsakomybes salygos: žalos faktas, neteiseta veika, priežastinis ryšys tarp ju bei žala padariusio asmens kalte. Speciali valstybes pareiga atlyginti žala pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda del valstybes valdžios instituciju neteisetu aktu nepriklausomai nuo konkretaus valstybes tarnautojo ar kito valstybes valdžios institucijos darbuotojo kaltes. Valstybes atsakomybei atsirasti pakanka to, kad valdžios instituciju darbuotojai nebutu veike taip, kaip pagal istatymus šios institucijos ar ju darbuotojai privalejo veikti. Nurodytos žalos atlyginimas istatymo siejamas su jos atsiradimu del neteisetu institucijos bei jos tarnautoju veiksmu ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigunui) neivykdžius istatymuose nustatytos pareigos (neteisetas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos istatymai draudžia atlikti (neteisetas veikimas), arba pažeidus bendro pobudžio pareiga elgtis atidžiai ir rupestingai (Civilio kodekso 6.246 str.).

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Neturtine žala atlyginama tik istatymu nustatytais atvejais (Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.). Kaip ir turtines žalos padarymo atveju, sprendžiant del neturtines žalos atlyginimo, butina nustatyti visus keturis elementus, lemiancius pastarosios žalos atlyginima: neteisetus veiksmus (Civilio kodekso 6.246 str.); priežastini ryši tarp priešingu teises pažeidejo veiksmu ir žalos arba nuostoliu (Civilio kodekso 6.247 str.); kalte (Civilio kodekso 6.248 str.); teises pažeidimu padaryta žala. Šie elementai, vienas be kito, žalos atsiradimo kontekste, egzistuoti negali. Neturtine žala konstatuojama tada, kai ja darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiuriu ir gali buti ivertinti pinigais, atsižvelgiant i pažeidžiamu vertybiu pobudi, pakenkimo intensyvuma, trukme ir kt.

Pareiškeja, kreipdamasi i teisma, turi nurodyti, kaip pasireiške turtines ar/ir neturtines žalos atsiradimas ir tai patvirtinancius irodymus, kurie, jos nuomone, igalintu teisma patenkinti visiškai ar iš dalies reikalavima del turtines ir neturtines žalos atlyginimo. Tuo tarpu pateiktame skunde apsiribojama turtines ir neturtines žalos dydžiu ivardijimu, abstrakciais teiginiais del žalos atsiradimo del tariamu Valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos, tarnybos vadovo, treciuju suinteresuotu asmenu teikusiu duomenis apie jos turta ir pajamas neteisetu veiksmu, nežiurint to, kad turi buti konkretus skundo pagrindas ir nurodomos aplinkybes ir pateikiami irodymai pagrindžiantys reikalavimo pagrinda (Administraciniu bylu teisenos istatymo 23 str. 2 d. 5 ir 6 p., 57 str. 4 d.).Kaip jau pamineta teismo sprendime, teisiniu prielaidu pripažinti, kad atsakovas vilkino sprendimo priemima del jos 2010 m.sausio 4 d. prašymo suteikti antrine teisine pagalba, taip pat nera, nes 2007 m. balandžio 11 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracineje byloje Nr. A11-397/2007 yra konstataves, kad 3 dienu termino priimti sprendima eigos pradžia yra siejama ne su paties prašymo padavimo data, o su atitinkamu dokumentu (dokumentu irodanciu prašyma pateikusio asmens teise gauti antrine teisine pagalba) gavimo data. Tai reiškia, kad tuo atveju kai kartu su prašymu suteikti antrine teisine pagalba nera pateikti dokumentai, ar pateikti ne visi dokumentai, irodantys prašyma pateikusio asmens teise gauti antrine teisine pagalba, nurodytas 3 dienu terminas nera skaiciuojamas. Atsakovas pareikejai nurode pateikti deklaracija, pagrindžiancia jos teise i antrine teisine pagalba ir jos prašyma išnagrinejo per istatymo nustatyta termina kai buvo pateikti visi reikalingi duomenys.

Taigi kolegijos išvardinti argumentai yra pakankami daryti išvada, kad atsakovo – Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos – veiksmuose nera neteisetumo elemento CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme.

Del advokatu teisiniu paslaugu kokybes vertinimo teismas taip pat jau pasisake, kad teikiamos antrines teisines pagalbos kokybes klausimas, kiek tai yra susije su advokato kompetencija ir jo teikiamu paslaugu kokybes vertinimu nera viešojo administravimo sritis už kuria atsakomybe tenka atsakovui valstybei ar Klaipedos VGTPT, todel pareiškejos reikalavimas nukreiptas i valstybe yra nepagristas, todel netenkintinas.

Treciaisiais suinteresuotais asmenimis itrauktu Klaipedos apskrities valstybines mokesciu inspekcijos, VI Registru centro Klaipedos filialas, Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos Klaipedos skyriaus veiksmais, teikiant duomenis apie pareiškejos turta ir pajamas, teisinis reguliavimas nebuvo pažeistas, šiu instituciju veiksmais pareiškejai nei turtine nei neturtine žala nebuvo padaryta, todel nera teisiniu prielaidu pareiškejos skundo reikalavimu del turtines ir neturtines žalos atlyginimo priteisimo iš valstybes tenkinimui.

Pareiškeja skundu prašo priteisti 5 procentu metiniu palukanu. Kaip jau mineta teismo sprendime, nenustatyta, kad del atsakovo ar treciuju suinteresuotu asmenu veiksmu ar neveikimo butu atsiradusi turtine ar neturtine žala, todel pareiškejos reikalavimas del palukanu priteisimo ši reikalavima kildinant net ir iš žalos atlyginimo instituto, nepagristas ir netenkintinas.

Pareiškejos reikalavimas už piktnaudžiavima valstybes pareiguno teisemis, tarnybine padetimi ir tarnyba, samoninga atsisakyma tarnauti žmonems ir Konstitucijos pažeidima nutraukus antrines teisines pagalbos teikima R.Valanciui skirti istatymo nustatyta tvarka iki 20 000 litu bauda yra nepagristas ne tik aukšciau išdestytais argumentais, bet jis nepatenka ir i teismo kompetencijos ribas. Teismo teise skirti baudas yra apibrežta ABTI 84 straipsnyje ir tai yra susije su procesiniu normu ar teismo ipareigojimu vykstant procesui ignoravimu, taciau teismui net ir nustacius istatymo pažeidimus nera suteikti igalinimui taikyti pareiškejos prašomas poveikio priemones.

Pareiškeja taip pat reiške reikalavima del bylinejimo išlaidu atlyginimo priteisimo. Pagal Administraciniu bylu teisenos istatymo 44 straipsnio 1 ir 6 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teise gauti iš kitos šalies savo išlaidu atlyginima, taip pat turi teise reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Vadovaujantis šia teises norma, istatymu leidejas numato galimybe proceso dalyviui atlyginti jo turetas teismo išlaidas, jeigu sprendimas administracineje byloje yra priimtas jo naudai. Nagrinejamu atveju, teismas konstatavo, kad pareiškejos skundo reikalavimai yra nepagristi ir netenkintini, todel pagal ABTI 44 straipsnio 2 dalies nuostatas negali buti pripažistama, kad sprendimas priimtas pareiškejos naudai ir pareiškeja negali pretenduoti i patirtu išlaidu atlyginima.

Nustatytu bylos faktiniu ir teisiniu aplinkybiu visuma Klaipedos valstybes garantuojamos teisines pagalbos tarnybos 2010-07-08 sprendimas Nr. (1.31.) – TPD-154-10 yra teisetas ir pagristas. Teismas nenustate pagrindu, kuriais sprendimas turetu buti panaikinamas ( ABTI 88 str. 1 d. 1 p. ).

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, remdamasi tuo, kas išdestyta, ir vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies punktu,

nusprende:

pareiškejos T. Ž. skunda atmesti kaip nepagrista.

Sprendimas gali buti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienu nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skunda Klaipedos apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai-Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisejai Irena StulpinieneRemigijus ArminasVida Stonkuviene