Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3279-1015/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-19
Bylos Nr.
1-3279-1015/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43505-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
S. N.
Advokatai
Daiva Dereškevičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3279-1015/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43505-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.6.; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorei Elinai Jevmenovaitei,kaltinamajam S. N., jo gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,vertėjai Natalijai Reut,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. N. (S. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. N. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent, jis 2019 m. spalio 11 d. apie 16.50 val., Vilniuje, Vikingų / Žirnių gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Nurodytais veiksmais S. N. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Surinkti duomenys

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. N. kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi. Paaiškino, kad buvo gimtadienis, su kolegomis išgėrė degtinės – trise 2 butelius, buvo apie 16 val. Praėjus pusvalandžiui, sėdo už vairo, važiuoti namo – į (duomenys neskelbtini), 35 km nuo tos vietos, autobusai ten nevažiuoja, tada nepagalvojo, kad galėtų paprašyti kažko, kad jį parvežtų. Automobilis priklauso jam, vairuoja jau 16 metų. Nurodė, kad gyvena su žmona, sūnumi, su dukra ir jos šeima, su žmona dirba, ryte važiuoja kartu į darbą, vakare grįžta, santykiai su ja normalūs, jos nuomonė, patarimai jam daro įtaką. Šiuo metu jį paveža į darbą žentas, nes jie kartu dirba, darbo objektai keičiasi. Nurodė, kad nuobaudų galiojančių neturi, yra gavęs nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, bet tada vairavo automobilį dukra, jis prisiėmė kaltę – sumokėjo baudą.

Teisiamajame posėdyje apklausta K. N., pateikusi prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, nurodė, kad su kaltinamuoju pažįstami 35 metus, turi 2 vaikus, šeimoje santykiai normalūs. Apie įvykį sužinojo tą pačią dieną, paskambino pareigūnai, vyrą iš komisariato pasiėmė kitą dieną. Vyras jai sakė, kad buvo darbe, buvo gimtadienis, išgėrė, skambino dukrai, bet ji turi mažą vaiką, negalėjo atvažiuoti parvežti jo, todėl jis sėdo prie vairo. Nurodė, kad mato, jog vyras dėl savo elgesio nervinasi, gailisi, alkoholį jis vartoja, tačiau nedaug - per šventes, gimimo dienas. Nurodė, kad tikisi, jog vyras klausys jos, nes jam jos nuomonė svarbi, jie kartu sprendžia įvairius klausimus, ji nėra teista, nėra bausta administracine tvarka, teisės vairuoti neturi, teisę vairuoti turi jos dukra ir žentas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorei ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu S. N. taip pat nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai, psichinėmis ligomis nesirgo ir neserga, nuo priklausomybių negydytas, į įskaitas neįrašytas, dirba, anksčiau neteistas, alkoholinius gėrimus vartoja retai. Parodė, kad 2019 m. spalio 11 d. apie 16.00 val. po darbo prie savo darbovietės (duomenys neskelbtini) su kolegomis vartojo alkoholinius gėrimus, trise išgėrė du butelius degtinės po 0,5 l talpos. Pavartojus alkoholio, jis iš karto sėdo į nuosavą automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo namo. Žinojo, kad būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, draudžiama vairuoti transporto priemonę, bet kitaip jis neturėjo galimybės grįžti namo. Vikingų g., Vilniuje jis pasuko į kairę pusę, o toje vietoje buvo draudžiama sukti. Dėl to jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnams kilo įtarimas dėl jo blaivumo, tad alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas girtumas. Jis policijos pareigūnams prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Prisipažįsta kaltu, supranta, kad pažeidė įstatymus, dėl to labai gailisi, prašo ikiteisminį tyrimą užbaigti pagal laidavimą (b.l 46).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. A. parodė, kad 2019 m. spalio 11 d. nuo 07.30 val. iki 19.30 val. jis dirbo kartu su vyr. patruliu A. T. pagal iš anksto patvirtintą grafiką, tarnybiniu automobiliu Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Patruliuodami apie 16.46 val. Vilniuje, Vikingų g., jie pastebėjo važiuojantį automobilį VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris be priežasties įtartinai vingiavo po kelią. Porininkas įjungė šviesos ir garso signalą, minėtą automobilį sustabdė Vikingų-Žirnių gatvių sankryžoje. Jis priėjo prie sustabdyto automobilio VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paaiškėjo, kad minėtą automobilį vairavo S. N.. Bendraujant su vairuotoju, jis pajuto nuo S. N. burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Įtaręs, kad vairuotojas gali būti neblaivus, jis alkotesteriu patikrino jo girtumą ir nustatė 1,96 promiles. S. N. prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent degtinę. Po maždaug 20 min. S. N. buvo nustatytas 1,93 promilių girtumas (b.l. 30).

Apžiūrėjus automobilį VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), surašytas transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 10-13).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra S. N. (b. l. 14), VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio VW Sharan kaina Lietuvoje be PVM – 1090 eurų, su PVM – 1320 eurų (b. l. 15).

Alkotesterio Alcotest 6810 parodymuose užfiksuota, kad S. N. 2019 m. spalio 11 d. 16.50 val. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, 17.12 val. – 1.93 promilių neblaivumas (b. l. 35, patikros sertifikatas – b. l. 36). Alkotesterio duomenys užfiksuoti ir 2019 m. spalio 11 d. surašytame Neblaivumo nustatymo akte (b. l. 37).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nagrinėjamu atveju byloje teisėtai gauti ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, bei jais patvirtinamos aplinkybės sudaro nuoseklią visumą, dėl ko jie pripažintini įrodymais ir teismas jais remiasi, darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad S. N. 2019 m. spalio 11 d. apie 16.50 val., Vilniuje, Vikingų / Žirnių gatvių sankryžoje, buvo sustabdytas vairuojantis automobilį VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei policijos pareigūnams kilus įtarimų, kad jis gali būti neblaivus – patikrinus alkotesteriu, nustatyta, kad minėtą dieną S. N. 16.50 val. nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, o 17.12 val. – 1.93 promilių neblaivumas, taigi S. N. minėtu laiku kelių transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia iš kaltinamojo parodymų teisiamojo posėdžio metu, kurie, pastebėtina, atitinka ir jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis pripažino, kad transporto priemonę vairavo prieš tai išgėręs alkoholinio gėrimo – degtinės, aplinkybes dėl kaltinamojo sustabdymo patvirtina liudytojo – policijos pareigūno parodymai, kai jis nurodė, be kita ko, požymius, dėl kurių kilo įtarimų, kad kaltinamasis gali būti neblaivus, bei dėl neblaivumo patikrinimo aplinkybių. Konkretų neblaivumo laipsnį patvirtina alkotesterio parodymai, užfiksuoti taip pat ir neblaivumo patikrinimo akte. Taigi šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis automobilį nurodytomis aplinkybėmis vairavo neblaivus, kai nustatyta daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. jam nustatytas 1,93 promilių neblaivumas (konkrečiu nustatytu neblaivumo laipsniu pripažintina mažesnė iš jam nustatytų neblaivumo reikšmių). Šios teismo neabejotinai nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis kelių transporto priemonę vairavo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviam, bei konstatavus, kad jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas pripažintina, kad jo kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

Spręsdamas klausimą dėl S. N. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – neteistas (b. l. 58), administracine tvarka baustas 5 metų laikotarpiu (b. l. 59), dirba (b. l. 61). Pateiktoje darbovietės charakteristikoje S. N. charakterizuojamas teigiamai (b. l. 68).

Žemesnės instancijos teismas

Bylą nagrinėjant teisme, pateiktas K. N. prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jos atsakomybei, kuriame nurodoma, kad šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nurodoma, kad, jos nuomone, ji yra verta teismo pasitikėjimo bei darys teigiamą įtaką savo sutuoktiniui, ji dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Taip pat byloje yra K. N. apibūdinantys duomenys – darbovietės charakteristikoje apibūdinama teigiamai (b. l. 69), nebausta administracine tvarka (b. l. 70), neteista (b. l. 71).

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4 )yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Vertinant galimybę atleisti S. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažymėtina, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, taigi sąlygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos. Sąlyga, numatyta nurodyto straipsnio 2 dalies 3 punkte, šiuo atveju nėra aktuali.

Dėl kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų, būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės konkrečiu atveju būtų pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), be to, būtina įvertinti ir asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei jo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi iš esmės šios aplinkybės vertintinos kompleksiškai. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinęs S. N. charakterizuojančių duomenų visumą – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nors keletą kartų baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, visgi pažeidimai nebuvo šiurkštūs, dirba, darbovietės apibūdinamas teigiamai, be to, ypač atsižvelgiant į kaltinamojo parodymus, iš kurių darytina išvada, kad jis neabejotinai neigiamai vertina savo veiksmus, dėl jų gailisi, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. O atsižvelgiant į K. N. apibūdinančius duomenis (neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, darbovietės apibūdinama teigiamai ir pan.), jos paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, jog ji irgi itin neigiamai vertina savo sutuoktinio elgesį, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo (BK 40 str. 3 d.) ir gali dėl artimų šeimos ryšių, jų artimo bendravimo ir pan. aplinkybių daryti S. N. teigiamą įtaką ir veikti jo elgesį, kad atitinkamas teisės reikalavimus pažeidžiantis elgesys nebepasikartotų.

Taigi teismas, įvertinęs nurodytų duomenų ir argumentų visumą, sprendžia, kad nustatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bei sprendžia, kad šiuo atveju atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės atitiktų baudžiamosios atsakomybės tikslus. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo bei jo laiduotoja skirtinos K. N. asmenybę, teismas nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė. Taigi S. N. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

S. N. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Baudžiamojo kodekso 68 straipsnis numato vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimą naudotis specialia teise (tarp jų – teise vairuoti transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas net 1,93 promilių neblaivumas, t. y. kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, minimalią neblaivumo ribą, nuo kurios (vairuojant transporto priemones) įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė (1.51 promilių), viršijus pakankamai reikšmingai. Taigi padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimas yra itin šiurkštus ir ši aplinkybė yra itin reikšminga sprendžiant klausimą dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad švelnesnę atsakomybę už mažesnio pavojingumo veiką, t. y. vairavimą neblaiviam, kai nustatyta daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės alkoholio nustatančiame Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad už tokio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių (ANK 422 str. 5 ir 6 dalys), o atitinkami Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kriminalizavus vairavimą neblaiviam, kai nustatyta daugiau 1,51 promilių neblaivumas, aiškiai rodo įstatymų leidėjo valią griežčiau – t. y. net baudžiamąja tvarka vertinti tokio pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Kita vertus, sprendžiant nurodytą klausimą, atsižvelgtina ir į kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes – tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bei kitas aplinkybes, kurios buvo pagrindu daryti išvadą, jog S. N. galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Taigi įvertinęs nurodytų aplinkybių bei argumentų visumą, teismas sprendžia, jog S. N. skirtina nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždraustina naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų ir 6 mėnesių terminui, t. y. terminui, artimesniam minimaliai nurodyto termino ribai. Visai neskirti nurodytos priemonės ar skirti minimaliam terminui, teismas nagrinėjamoje situacijoje galimybės nemato, akcentuojant jau nurodytą aplinkybę dėl konkretaus neblaivumo laipsnio, kai asmeniui jau nebeturėjo kilti abejonių, jog būdamas tokios būsenos, jis negali vairuoti ir atitinkamai ir kad visgi vairuodamas tokios būsenos – jis kelia realią grėsmę eismo saugumui bei kitiems asmenims. Teismo vertinimu, siekiant atitinkamų baudžiamosios atsakomybės tikslų, be kita ko – siekiant nesudaryti nebaudžiamumo įspūdžio, tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas būtinas šiuo atveju.

S. N. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų – vairuotojo pažymėjimo paėmimas nuo 2019 m. spalio 12 d. (b.l . 50-53). Todėl įvertinus tai, jog paskyrus jam šias kardomąsias priemones nuo 2019 m. spalio 12 d., bei nesant duomenų, jog jis būtų pažeidęs jų sąlygas (t. y. ir toliau, nepaisant kardomosios priemonės, vairavęs), teismas sprendžia, kad uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. spalio 12 d., t. y. nuo tada, kai jis realiai neteko galimybės naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilės alkoholio kiekis; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

S. N. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas. Taigi teismas sprendžia, kad net ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų. S. N. vairavo jam priklausančią transporto priemonę, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, be to, šiuo konkrečiu atveju, įvertinus padarytos veikos pavojingumą bei automobilio vertę, nesant pagrindo vertinti, kad tokios priemonės taikymas būtų neproporcinga ir todėl neteisinga priemonė, teismas sprendžia, kad kaltinamojo vairuotas automobilis VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuojamas valstybės naudai.

Dėl kitų klausimų

S. N. 2019 m. spalio 12 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 48), dokumentų paėmimas – paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 50-52) bei specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 53). Kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Romualdo Latvelio 2019 m. spalio 14 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas keleiviniam automobiliui VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), terminą nustatant nuo 2019 m. spalio 14 d. iki 2020 m. sausio 14 d. (b. l. 18, 20). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki teismo nuosprendžio dalyje dėl automobilio konfiskavimo valstybės naudai įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. N., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą S. N. atžvilgiu nutraukti.

Paskirti S. N. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 12 d.

Paskirti S. N. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Romualdo Latvelio 2019 m. spalio 14 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. N. priklausančiam turtui – keleiviniam automobiliui VW Sharan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo nuosprendžio dalyje dėl automobilio konfiskavimo valstybės naudai įvykdymo.

S. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, S. N. vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), perduoti valstybės įmonei Regitra.

Išaiškinti S. N., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).

Išaiškinti K. N., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė