Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Nijolei Mikaločienei, dalyvaujant pareiškėjai V. M., jos atstovei advokatei Kristinai Vezbergaitei, suinteresuotam asmeniui I. J., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidilutei Stalmokienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kretingos socialinių paslaugų centrui, I. J., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2022-10-18 pateiktoje išvadoje nurodo, kad mergaitės grąžinimas motinai šiuo metu būtų traumuojanti patirtis vaikui. Vaikas nori likti gyventi pas globėją. Vaiko nuomonė yra tvirta ir aiški – vaikas nenori gyventi su motina, nes motina nedėjo pakankamai pastangų išlaikyti ir sustiprinti ryšį su dukra, mergaitės požiūris į esamą šeimos situaciją ir dėl grįžimo gyventi pas motiną yra susiformavęs dėl pačios pareiškėjos elgesio, dėl neįdėtų pastangų bei galbūt ligos sąlygoto negebėjimo suprasti bei įvertinti dukters poreikių ir jausmų. Pareiškėja neieškojo būdų, kaip susigrąžinti vaiko pasitikėjimą, nesistengė pakeisti esamą jos ir dukters bendravimą, pritrūko nuoširdumo aktyvumo ir geranoriško nusiteikimo. Besąlyginio ir nelankstaus reikalavimo bendrauti ir (ar) gyventi su motina laikymasis ar jo vykdymas prievarta reikštų vaiko emocinės būsenos nesupratimą ir jos nepaisymą. Pareiškimo reikalavimų tenkinimas neatitiktų nepilnametės V. S. interesų.

Pareiškėja V. M. ir jos atstovė pareiškimą palaiko jame išdėstytais argumentais ir motyvais.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaiko išvadą, su pareiškimu nesutinka išvadoje pateiktais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad situacija šeimoje nėra palanki vaikui. Vaikas buvo paimtas iš šeimos dėl galimo seksualinio smurto prieš vaiką. Mama darė didelį poveikį vykdant ikiteisminį tyrimą, terorizavo vaiką, darė psichologinį spaudimą dėl tiriamų aplinkybių. Mergaitė buvo įsitempusi, bijojo, galėjo neatskleisti visų aplinkybių. Mergaitė į šeimą grįžti nenori, bijo mamos sutuoktinio, dėl kurio veiksmų prieš tai patyrė itin neigiamas emocijas. Pareiškėjos pajamos nedidelės. Namas, kuriame gyvena pareiškėja priklauso didesniąja dalimi vaikui, pareiškėjai priklausanti dalis areštuota dėl išlaikymo įsiskolinimo. Pareiškėjos pajamų nepakanka vaiko išlaikymui ir pragyvenimui. Reikalavimas sąlygotas labiau finansinių motyvų. Prašo pareiškimo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas netenkintinas.

Faktinės aplinkybės

Pareiškėja V. M. (anksčiau S.) yra nepilnamečio (14 m.) vaiko V. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mama. Mergaitės tėvas J. S. mirė (duomenys neskelbtini).

V. M. (anksčiau S.) šeima nuo 2008-11-06 iki 2018-06-30 buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, sąrašus.

V. M. ir P. M. (tuo metu pareiškėjos sugyventinio, šiuo metu – sutuoktinio) šeimai nuo 2018-07-12 buvo teikiamos socialinės paslaugos. Kretingos socialinių paslaugų centro 2022-10-17 rašte Nr.(1.15)V1-1339 nurodyta, kad, teikiant paslaugas šeimai, buvo stebėtas moters emocinis nestabilumas agresyvus elgesys, neadekvatus aplinkos suvokimas, ji negebėjo tinkamai patenkinti dukters emocinių ir psichologinių poreikių, motinos ir vaiko bendravimas neatitiko geriausių vaiko interesų.

Šeimai nuo 2019-02-14 taikoma atvejo vadyba.

V. S. 2019-05-15 buvo paimta iš nesaugios aplinkos, nustatytas pirmas grėsmės lygis ir ji laikinai apgyvendinta pas globėją. Vaiko teisių apsugos institucija kreipėsi į Kretingos rajono PK dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui nepilnamečio vaiko V. S. atžvilgiu. Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK 2019-05-16 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 153 str. 1 d. (jaunesnio nei 16 m. amžiaus asmens tvirkinimas). Ikiteisminis tyrimas 2019-11-27 nutarimu nutrauktas. Mergaitė buvo konsultuota ir tirta vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos pagalbos centre – globos namuose „Užuovėja“. Motina stengėsi paveikti dukrą, kad ši atsisakytų savo parodymų, ją terorizavo, menkino, tyčiojosi, grasino nusižudyti, kaltino, kad mergaitė dėl visko kalta pati, vertė bendrauti su P. M. (tuo metu pareiškėjos sugyventiniu, dabar sutuoktiniu). Globos namų „Užuovėja“ atlikto psichologinio (nepilnamečio, galimai nukentėjusio nuo seksiualinės prievartos) įvertinimo išvadoje (tyrimo laikas 2019-05-20/24) ir 2019-05-24 rašte Nr. 2.1-498 dėl informacijos pateikimo akcentuojami mergaitės neigiami jausmai mamos sugyventiniui (dabar sutuoktiniui), baimė ir nerimas. Mergaitės santykiai su motina taip pat įvardijami kaip nerimo šaltinis: mergaitė dėl jos bijo, prisiima jos amžiui neatitinkančias globėjos funkcijas, kurios trikdo jos natūralią raidą, poreikių ir emocijų raišką. Anot psichologų, tikėtina, kad mergaitė saugodama motiną, neatskleidžia visų turėtų patirčių.

Plungės apylinkės teismo 2019-07-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2892-666/2019 leista paimti vaiką V. S., gimusią (duomenys neskelbtini), iš jos motinos V. S. (dabar M.). Mergaitei nuo 2019-07-19 nustatyta laikinoji globa Kretingos socialinių paslaugų centre, mergaitė nuo 2019-07-26 apgyvendinta budinčios globėjos I. J. šeimoje, kur yra globojama ir gyvena iki šiol.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-04-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-617-1068/2021 laikinai apribota V. M. (anksčiau S.) motinos valdžia dukrai V. S. ir priteistas išlaikymas vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo, t. y. 2021-01-18, po 200 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Sprendimu konstatuota, kad mama (pareiškėja) savo nepilnamete dukra tinkamai nesirūpino, vartojo alkoholį, neužtikrino vaikui saugių gyvenimo sąlygų, negalėjo apginti savo nepilnamečio vaiko turtinių ir neturtinių teisių bei interesų, negebėjo tinkamai patenkinti dukters emocinių ir psichologinių poreikių, motinos ir vaiko bendravimas neatitiko geriausių vaiko interesų.

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021-05-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1537-1068/2021 V. S. nustatyta nuolatinė globa, globėja ir turto administratore paskirta I. J., vaiko globos bei gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte 6GVA-I145 bei Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte Nr. 5GPA-443 nurodyta, kad vaikui V. S. globėjos I. J. namuose sudarytos tinkamos buities – gyvenimo sąlygos. Globėja vaikui užtikrina sveikatos priežiūrą, ugdymą, lavinimą atitinkantį jos poreikius.

V. M. yra nustatytas (duomenys neskelbtini) (diagnozė (duomenys neskelbtini)), nustatytas 45 proc. darbingumas iki 2023 m. rugpjūčio mėn. V. M. nuo 2021-08-11 dirba (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) susituokė su P. M.. Su sutuoktiniu gyvena (duomenys neskelbtini). Nekilnojamasis turtas: 0,30 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas (1972 m. statyba, bendras plotas 64,90 kv. m, gyvenamas plotas 42,82 kv. m) su priklausiniais (ūkiniais statiniais – tvartu, daržine, viraline, 2 sandėliais, šuliniu), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 2017-01-10 paveldėjimo teisės liudijimus (mirus J. S.) priklauso: ¼ dalis V. M. (pareiškėjai), ¾ dalys V. S. (pareiškėjos dukrai). Pareiškėjai priklausanti ¼ turto dalis nuo 2021-09-07 yra areštuota antstolio dėl išlaikymo dukrai įsiskolinimo. Buities sąlygos patenkinamos: sutvarkyta kanalizacijos ir vandentiekio sistema, šildymas krosnimi užtikrinamas tik virtuvėje ir viename iš kambarių.

VšĮ Kretingos psichikos sveikatos centro 2022-08-10 pažymoje nurodyta, kad V. M. psichinė būklė stabili, medikamentinio gydymo nereikia, socialiai adaptuota, alkoholio nevartojo.

V. M. su dukra bendrauja telefonu kartą per savaitę. Nuo 2019-07-25, kai buvo nustatyta vaiko laikinoji globa, su dukra buvo susitikusi 6 kartus: 2019-08-22, 2019-09-23, 2019-10-15, 2020-01-24, 2020-06-05, 2020-08-24, tik pirmasis susitikimas buvo inicijuotas pačios V. M., kiti susitikimai vyko globos koordinatoriaus iniciatyva. Nuo 2020-08-24 (t. y. daugiau kaip 2 metus) su dukra susitikusi nebuvo. Motyvuojama socialinių darbuotojų, tam iniciatyvos nerodė. Vangiai domisi dukros asmeniniu gyvenimu, teismo sprendimu priteisto išlaikymo neteikia (išlaikymas išieškomas priverstinai po nedidelę priteistos sumos dalį, dėl susikaupusio išlaikymo įsiskolinimo areštuota jai priklausanti turto dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje su dukra).

V. M. ir jos sutuoktinis pagal sudarytą pagalbos planą konsultacijose su priklausomybės ligų konsultantu dėl alkoholio vartojimo problemos šeimoje, psichologų konsultacijose ir pozityvios tėvystės kursuose nedalyvavo. Kitas pagalbos plane numatytas priemonės įvykė arba iš dalies įvykdė.

V. M. 2022-10-28, t. y. po bylos iškėlimo, dukrai atsisakius kalbėti telefonu, išsiuntė dukrai 2 suicidinio turinio žinutes, kad nusinuodys ir kad mergaitė galės važiuoti į laidotuves.

V. S. grįžti ir gyventi su mama nenori. Dukros ir mamos emocinis ryšys silpnas arba net nutrūkęs.

Vienas iš esminių šeimos teisinių santykių reguliavimo principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (LR CK 3.3 str. 1 d. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d, LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p.). Šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir LR CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, ir LR CK 3.181 str. 2 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos. Teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų aspektu.

Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas (jei vaikas neįvaikintas), jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (LR CK 3.181 str. 2 d., 6 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 19 p.). Tėvų valdžios apribojimui panaikinti būtina įrodyti esant visas tris sąlygas.

Kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertintas ir tėvų elgesys. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaiko sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 36 p.).

Pareiškėjai tenka pareiga įrodyti reikalavimo panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą pagrįstumą (LR CPK 178 str.).

Dėl pareiškimo

Pareiškėja prašymą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo motyvuoja tuo, kad sukūrė šeimą, atsikratė žalingų įpročių, dirba ir pilnai save išlaiko, su sutuoktiniu turi nuosavus namus ir juos suremontavo, pagerindami dukrai gyvenimo sąlygas.

Pareiškėja susituokė su asmeniu, kuris susijęs su jos dukros praeityje patirtais itin neigiamais išgyvenimais ir kurio ji bijo.

Byloje esančiais duomenimis, alkoholio vartojimo faktų pastaruoju metu šeimoje nenustatyta. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėja šiuo metu žalingų įpročių neturi.

Pareiškėja dirba, tačiau, Sodros duomenimis, jos su darbu susijusios pajamos yra labai nedidelės. Tikėtina dėl neįgalumo ir trumpesnio nei įprastas darbo laiko. Jos pačios paaiškinimais neįgalumo išmoka sudaro 150 Eur per mėnesį. Pareiškėja neturi pakankamai lėšų teikti dukrai priteistą išlaikymą ar bet ½ jo dalį.

Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad su sutuoktiniu turi nuosavus namus, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Byloje esančiais duomenimis, kuriuos patvirtino ir pareiškėja teismo posėdyje, pareiškėja su sutuoktiniu gyvena žemės sklype ir name su priklausiniais, kurių ¾ priklauso pareiškėjos dukrai, ir jokių susitarimų su dukros globėja dėl jai priklausančios dalies panaudos neturi sudarę. T. y. pareiškėja su sutuoktiniu neatlygintinai, nesant įstatyminio atstovo aiškiai išreikšto sutikimo, naudojasi nepilnametei pareiškėjos dukrai priklausančiu turtu. Mergaitė šiuose namuose negyvena daugiau kaip 3 metus.

Pareiškėja su dukra per daugiau nei 3 metus susitiko tik 6 kartus, bylos nagrinėjimo metu nebuvo susitikusi daugiau kaip 2 metus ir dėl susitikimų iniciatyvos nerodė. Byloje esančiais duomenimis, pareiškėja vangiai domisi dukros asmeniniu gyvenimu ir jos asmeniniais poreikiais. Išlaikymo neteikia. Po bylos iškėlimo darė prichologinį traumuojantį poveikį dukrai suicidinėmis žinutėmis. Pareiškėja ir jos sutuoktinis pagal sudarytą pagalbos planą psichologų konsultacijose ir pozityvios tėvystės kursuose nedalyvavo. Sudaryto pagalbos plano pagrindinės priemonės iš esmės nebuvo įvykdytos dėl pareiškėjos pasyvumo.

Vaiko nuomonė išklausyta per vaiko teisių apsaugos institucijos specialistus ir globėją.

Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šiaulių mieste 2022-10-12 vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. Nr. 6VA1K-374 užfiksuota, kad mergaitei patinka gyventi globėjos šeimoje, ji yra mylima, jaučiasi puikiai, globėja jai yra mama, tarp jų yra artimas emocinis ryšys, ji globėją vadina mama, pati taip nusprendė. Su mama bendrauja pagal iš anksto sutartą tvarką antradieniais telefonu, pokalbis trunka iki 10 min. Ilgiau nesikalba, nes nėra apie ką kalbėti, nejaučia emocinio ryšio su mama, bendrauja tik iš pareigos, skambučių nelaukia. Susitikusios nebuvo. Iš mamos sužinojusi apie jos ketinimą susigrąžinti dukrą, labai pergyvena ir jaučia nusivylimą. Yra pripratusi gyventi (duomenys neskelbtini), globėjos šeimą laiko sava šeima, globėjos dukrą myli kaip sesę, išsiskyrimas būtų traumuojantis. Nenori gyventi su mama, nenori grįžti į ankstesnę gyvenamąją vietą.

Suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukta globėja taip pat paaiškino, kad mergaitė jaučia nusivylimą dėl mamos elgesio, grįžti pas mamą nenori, ypatingai bijo jos dabartinio sutuoktinio dėl anksčiau patirtų išgyvenimų.

Pareiškėja, byloje esančiais duomenimis, realiai nesiėmė jokių veiksmų, kad atkurtų ir palaikytų ryšį su dukra. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad dukros ir mamos emocinis ryšys silpnas arba net nutrūkęs.

Pažymėtina, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. To, kad pareiškėja susituokė, galimai atsikratė žalingų įpročių, apsitvarkė buitį ir įsidarbino, ryšiui su dukra atkurti ir palaikyti nepakanka. Tai pozityvūs, tačiau nepakankami pokyčiai, ir nesudaro pagrindo panaikinti taikytą motinos valdžios apribojimą. Svarbiausias dalykas – tai tinkamo ryšio su vaiku atkūrimas, siekis tapti mama vykdančia tėvų pareigas (rūpestis vaiko ugdymu ir sveikata, gebėjimas prižiūrėti vaiką, atpažinti jo poreikius ir lūkesčius, tinkamos psichosocialinės aplinkos sukūrimas, materialinis išlaikymas ir kt.). Vertinant byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumą, galima daryti pagrįstą, vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės teismo posėdyje išsakytą, prielaidą, kad reikalavimas pareikštas labiau siekiant stabilizuoti pareiškėjos šeimos finansinę padėtį, nei prioritetiškai vadovaujantis vaiko interesais.

Pareiškėja nepateikė jokių esminių ir svarių įrodymų, kokių realių priemonių ėmėsi ketindama rūpintis dukros kasdieniu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, t. y. neįrodė reikalavimo panaikinti laikiną motinos valdžios apribojimą pagrįstumo. Ieškovės turimi socialiniai įgūdžiai neleidžia tinkamai rūpintis vaiku ir suprasti jo poreikius bei užtikrinti vaiko interesus. Byloje nenustatyta, kad vaikas gali būti grąžintas į šeimą ir pareiškėja yra pajėgi vaiku tinkamai pasirūpinti. Toks sprendimas šiuo metu neatitiktų prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo. Nagrinėjamu atveju vaiko interesus labiau atitinka šiuo metu susiklosčiusi ir saugi aplinka globėjos namuose.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nėra išnykusios aplinkybės, dėl kurių motinai buvo apribota valdžia vaikui, ir pareiškimas netenkintinas.

Pareiškėja nuo žyminio mokesčio atleista (LR CPK 83 str. 1 d. 14 p.). Bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (LR CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą Kretingos rūmus.