Kauno apylinkės teismo sprendimas

2025-02-20 · Civilinė byla Nr. e2YT-1515-451/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-02-20
Bylos Nr.
e2YT-1515-451/2025
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17012-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Jakštienė
Pareiškėjas
A. Č.
Suinteresuotas asmuo
L. L. S., valstybės įmonei „Turto bankas“
Civilinė byla Nr. e2YT-1515-451/2025Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17012-2024-9

Procesinių sprendimų kategorijos: 2.4.2.8; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.2.6.13; 3.4.6.15.2

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 20 d.

KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Jakštienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims L. L. S., valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. Č. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui patikslintą pareiškimą, kuriame prašo nustatyti pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į ½ dalį pastato (namo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo A. Č. motinai K. Č., (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), jis paveldėjo ½ medinio gyvenamojo pastato (namo) ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Likusi minėto pastato ½ dalis ir ½ kiemo statinių dalis liko įregistruota K. Č. (S.) mirusio sutuoktinio V. S., gim. (duomenys neskelbtini) vardu, kuris mirė (duomenys neskelbtini), kalėdamas Ozerlage, Irkutsko srityje. MGB K. T. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas pagal RSFSR BK 58-10 str. 1 d. 25 metams laisvės atėmimo bausme su turto konfiskacija už tai, kad tarnavo vokiečių policijoje. 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, minėtas nekilnojamasis turtas, atkuriant nuosavybę (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas bendrąja daline nuosavybe Nekilnojamojo turto registre kaip K. Č. ir V. S. bendroji dalinė nuosavybė. Jo sūnus ir pareiškėjo brolis L. L. S. (duomenys neskelbtini) pareiškimu mirusio tėvo V. S., M., palikimo nepriėmė bei patvirtino notarei, kad to turto nevaldo, į teismą dėl palikimo priėmimo termino pratęsimo nesikreips, jokių pretenzijų į šį palikimą neturi ir neturės ateityje. Kadangi pareiškėjas A. Č. priėmė mamos K. Č. palikimą, t. y. ½ dalį namo ir ½ dalį kitų kiemo statinių, bei valdė ir patėvio V. S. 1/2 palikimo dalį, nes jo sūnus L. L. S. palikimo atsisakė. Pareiškėjas nurodo, kad jis bandė valdomą turtą įteisinti, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į mamos K. Č. ir jos mirusio sutuoktinio V. S. nuosavybės teisę į žemės sklypo 0,0345 ha dalį ir 2011m. spalio 17 d. skyriaus vedėjo įsakymu (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės dalys sekančiai: A. Č. - 0,0173 ha, V. S. - 0,0172 ha. Mirus mamai K. Č. (duomenys neskelbtini), šiame namelyje niekas negyvo, todėl pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų išsaugoti šį turtą: jo iniciatyva buvo atjungta elektra, kad sena instaliacija nesukeltų gaisro, taip pat atjungtas vanduo, jog neįvyktų kokia vandentiekio avarija ir nereikėtų mokėti papildomus mokesčius, užkonservavo ir prižiūrėjo šį namelį, jog jis netaptų asocialių asmenų lindyne, bei tvarkė aplinką, atliko smulkius remonto darbus tvarkant stogą, langus ir namelio vidų. Pažymėtina, kad daikto savininkas V. S. yra miręs, jo sūnus L. L. S. palikimo nepriėmė, šio turto nepriėmė ir valstybė, kuri ilgiau nei 22 metus nepasinaudojo savo teise į šią palikėjo turto dalį, todėl pareiškėjas pagal įstatymą įgijo nuosavybės teisę į ją, nes niekas kitas daugiau teisių nei jis neturi.

Atsiliepimas

Suinteresuotas L. L. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodė, kad savo valią dėl turto perėjimo brolio (pareiškėjo) nuosavybėn išreiškė atsisakydamas palikimo po motinos mirties ir šios pozicijos niekada nekeitė. Papildomai atsiliepime paaiškino, kad ginčo namas jau paveldėjimo metu buvo prastos būklės ir jo brolis (pareiškėjas) prižiūrėjo visą šį turtą, kad jis visiškai nesunyktų ir nesugriūtų, taisė smulkius gedimus, duris bei stogą, tvarkė aplinką.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjo A. Č. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Teigia, kad pagal į bylą pateiktus rašytinius įrodymus yra akivaizdu, kad pareiškėjo pareiškime nurodytas turtas, į kurį jis prašo nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas palikėjo V. S. vardu pagal (duomenys neskelbtini) DZDT vykdomojo komiteto sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise, todėl šis turtas negali būti įgytas pagal įgyjamąją senatį (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Įvertinus tai, kad V. S. yra miręs, susidariusioje teisinėje situacijoje, turėtų būti vadovaujamasi CK normomis, reglamentuojančiomis paveldėjimo teisinius santykius.

Pasirengimo nagrinėti teisme metu, tačiau ne vėliau kaip per trisdešimt dienų iki teismo posėdžio, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 532 straipsnio 1 dalis), tačiau per numatytą 14 dienų terminą teisme nebuvo gautas suinteresuotų asmenų pareiškimas dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas.

Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Iš byloje pateiktų Nekilnojamojo turto išrašo nustatyta, kad ½ dalis pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjui A. Č. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Kita ½ dalis minėto namo ir ½ kitų inžinerinių pastatų nuosavybės teise priklauso V. S. (duomenys neskelbtini) DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. V. S. (pareiškėjo patėvis) (duomenys neskelbtini), palikimas po jo mirties nėra priimtas. V. S. sūnus ir pareiškėjo brolis L. L. S. (duomenys neskelbtini) pareiškimu mirusio tėvo V. S. palikimo nepriėmė bei patvirtino notarei, kad to turto nevaldo, į teismą dėl palikimo priėmimo termino pratęsimo nesikreips, jokių pretenzijų į šį palikimą neturi ir neturės ateityje. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad V. S. sutuoktinė (pareiškėjo ir suinteresuoto asmens motina), kuri mirė (duomenys neskelbtini), t. y. mirė pergyvenusi sutuoktinį, priėmė sutuoktinio palikimą. Be to, nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą V. S. ir K. Č. buvo įregistruotos jau po jų mirties. Valstybė taip pat nėra priėmusi palikimo po V. S. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), turtas nėra paveldėtas notarine tvarka ar valdomas kitų asmenų faktinio palikimo priėmimo pagrindu.

Kaip nurodė pareiškėjas jis vienas rūpinasi ne tik iš motinos paveldėta turto dalimi, bet ir patėviui priklausiusia ½ nekilnojamojo turto dalimi. Pareiškėjas nurodė, kad po motinos mirties name niekas negyvo, todėl pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų išsaugoti šį turtą: jo iniciatyva buvo atjungta elektra, kad sena instaliacija nesukeltų gaisro, taip pat atjungtas vanduo, jog neįvyktų kokia vandentiekio avarija ir nereikėtų mokėti papildomus mokesčius, užkonservavo ir prižiūrėjo šį namelį, jog jis netaptų asocialių asmenų lindyne, bei tvarkė aplinką, atliko smulkius remonto darbus tvarkant stogą, langus ir namelio vidų. Tačiau kadangi jam reikalingas kapitalinis remontas, o namelis visas pareiškėjui juridiškai nepriklausė, tai didesnių investicijų į jį pareiškėjas negalėjo daryti ir nedarė. Šias aplinkybes atsiliepime patvirtino suinteresuotas asmuo L. L. S.. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad turtą po jo savininkų mirties prižiūrėjo ir tvarkė tik pareiškėjas.

Įvertinus pareiškėjo ir suinteresuoto asmens L. L. S. nurodytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumą, daroma išvada, kad ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas valdė teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, suvokdamas, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į šį turtą daugiau nei 10 metų. Byloje nėra jokių duomenų, kad per laikotarpį, kurį pareiškėjas valdė aptariamą nekilnojamojo turo dalį, į šį turtą būtų kas nors pareiškęs kokias nors pretenzijas. Priešingai, galimas paveldėtojas L. L. S. palikimo atsisakė notariniu pareiškimu. Jokių galimų pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir apie bylos nagrinėjimą paskelbus specialiame interneto tinklalapyje CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka.

Suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštarauja. Vis dėlto, valstybės įmonė Turto bankas nurodė, kad šiuo atveju įgyjamoji senatis negalima, nes turtas registruotas kito asmens vardu, o turto įgijimo klausimai turėtų būti tvarkomi paveldėjimo procedūromis. Teismas su šiais teiginiais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nėra įstatyminis motinos sutuoktinio įpėdinis, todėl jo turto paveldėti negali.

Be to, teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021, 22, 23 punktai). Nors palikėjo V. S. sutuoktinė K. Č. jį pergyveno ir teisiškai galėjo paveldėti turtą faktiniu valdymu, tokių duomenų byloje nėra, todėl teismas negali įpareigoti pareiškėją savo teises įgyvendinti kitu teisiniu pagrindu. Net ir tuo atveju, jeigu K. Č. būtų priėmusi sutuoktinio palikimą (nors tokių duomenų byloje nėra) kitų asmenų teisės nebūtų pažeistos, nes būtent pareiškėjas yra K. Č. palikimą priėmęs asmuo.

Pažymėtina, kad įgyjamoji senatis yra vienas iš civilinių teisinių instrumentų, naudojamų sprendžiant turto nuosavybės klausimus. Šis institutas konkrečiam asmeniui, kuris ilgą laiką valdo daiktą, tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį, sudaro teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą. Įgyjamosios senaties institutas, tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą, sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011).

Nors nekilnojamojo turto objektai yra įregistruoti V. S. vardu, tačiau šis asmuo yra miręs 71 metus ir per tą laiką niekas jo palikimo nepriėmė. Palikėjo sūnus (duomenys neskelbtini) pareiškimu mirusio tėvo V. S. palikimo nepriėmė bei patvirtino notarei, kad to turto nevaldo, į teismą dėl palikimo priėmimo termino pratęsimo nesikreips, jokių pretenzijų į šį palikimą neturi ir neturės ateityje. Byloje nustatyta, kad valstybė palikimo atsiradusio po V. S. mirties nepriėmė, todėl turtas nėra laikytinas viešosios nuosavybės dalimi. Nagrinėjamu atveju susiklostė teisinė situacija, kai pareiškėjas teisėtai ir atvirai valdydamas turtą negali jo įregistruoti kaip savo, nes neturi paveldėjimo teisės į V. S. palikimą, tačiau pareiškimo tenkinimas neprieštarauja teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjo pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kas nors ginčytų pareiškėjo nurodytų nekilnojamų daiktų valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą ir pateiktų tai patvirtinančius įrodymus. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra nustatytos visos sąlygos, numatytos CK 4.68–4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui, todėl pareiškėjo patikslintas pareiškimas tenkinamas ir pripažįstama, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 530–533 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėjas A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Giedrė Jakštienė