- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-16
- Bylos Nr.
- 2A-438-370/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00390-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Danguolė Martinavičienė, Egidijus Žironas
- Kreditorius
- A. N.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant G. L., dalyvaujant apeliantės atstovei J. K., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės A. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-467-390/2015 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Naturlita“ administratoriaus UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras “ įgalioto asmens A. M. prašymą dėl įmonės pabaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Atsakovo BUAB „Naturlita“ bankroto administratorius 2015 m. birželio 23 d. prašyme teismo prašė rašytinio proceso tvarka priimti sprendimą dėl BUAB „Naturlita“ pabaigos. Nurodė, kad 2015 m. gegužės 29 d. vykusio kreditorių susirinkimo metu buvo priimtas nutarimas įpareigoti bankroto administratorių kreiptis į Kauno apygardos teismą dėl likviduojamos dėl bankroto įmonės pabaigos. Kadangi visos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) numatytos procedūros įvykdytos ir tai patvirtina prašyme išsamiai išdėstyta bankroto proceso metu atliktų veiksmų eiga, remdamasis minėtu kreditorių susirinkimo nutarimu, ĮBĮ 32 str. 4 d. bei gauta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2015 m. birželio 11 d. pažyma Nr. (KA) -02-1035 Dėl atsiskaitymo su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu, prašė prašymą patenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu nusprendė pripažinti BUAB „Naturlita“, juridinio asmens kodas 160441623, registracijos adresas Kauno r. sav., Babtų mstl., Kauno g. 30, veiklą pasibaigusia likvidavus dėl bankroto, įpareigoti administratorių atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalyje. Taip pat teismas nusprendė panaikinti visus areštus UAB „Naturlita“ turtui ir piniginėms lėšoms, taikytus teismų ir antstolių iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo.
Teismas nustatė, jog iki prašymo dėl įmonės pabaigos nagrinėjimo pradžios, iš kreditorių nebuvo gauta prieštaravimų dėl prašymo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Kreditoriams apie teismo posėdį buvo pranešta paskelbiant viešai specialiame interneto tinklapyje.
Taip pat teismas, įvertinęs pateiktus bankroto administratoriaus dokumentus, nustatė, jog įmonė jokio turto ir piniginių lėšų neturi, liko 117 086,88 Eur nepatenkintų finansinių reikalavimų, todėl padarė išvadą, jog remiantis ĮBĮ 32 str. 4 d. yra pagrindas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Be to, teismas, atsižvelgęs į Turto arešto aktų registro duomenis, jog atsakovei priklausantis turtas buvo areštuotas, todėl priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, kartu panaikino visus areštus įmonės turtui ir piniginėms lėšoms, kurie buvo taikyti iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliantė kreditorė A. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Apeliacinį skundą prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka ir grindė tokiais pagrindiniais argumentais:
Apie teismo posėdį, kuriame buvo numatyta bankroto administratoriaus prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, ji nebuvo tinkami informuota. Teismas remdamasis CPK 130 str. 2 d. prašymą nutarė nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir paskelbė apie tai viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje, tačiau ji iki tol apie bankroto procedūrą gaudavo informaciją tiek iš bankroto administratoriaus, tiek iš teismo savo gyvenamosios vietos adresu arba į dukros, J. K. elektroninį paštą, todėl teismas negalėjo vadovautis CPK 130 str. 2. Ji net nežinojo, jog bankroto administratorius pateikė teismui prašymą dėl įmonės pabaigos. Ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jai nebuvo suteikta galimybė pateikti įrodymus ir aplinkybes teismui priimant sprendimą. Teismas jai tinkamai nesiuntė ir šio sprendimo kopijos, taip pažeisdamas CPK 275 str. 1 d. Sprendimas buvo atsiųstas į jos dukros elektroninį paštą.Teismas panaikino visus areštus ir ji nebeturi galimybės atgauti pinigų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą AB Šiaulių bankas nurodė, kad nėra niekaip susijęs su apeliacinio skundo reikalavimais. Bankas byloje buvo kreditorius, tačiau 2013 m. lapkričio 18 d. laiduotojai A. G. ir A. Ž. visiškai įvykdė už UAB „Naturlita“ skolinius įsipareigojimus bankui ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į įmonę, o banko teisėms sprendimas neturi ir neturės jokios reikšmės, todėl teismas turėtų jį pašalinti iš bylos.
Atsiliepime į apeliacinį skundą kreditorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas A. P. (ieškovas dėl bankroto bylos iškėlimo) prašė bylą apeliacine tvarka nagrinėti jam nedalyvaujant ir nurodė, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Nesutinka su apeliantės teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas jos apie teismo posėdį neinformavo ir tokiu būdu nesudarė galimybės pateikti atsiliepimo, paaiškinimo ir reikiamų įrodymų, nesuteikė informacijos apie pradėtą bylą ir paskirtą teismo posėdį. Apie posėdį teismas pranešė vadovaudamasis CPK 130 str. 2 d. ir 14 d. terminas buvo pakankamas susižinojimui apie paskirtą posėdį ir prieštaravimams pateikti. Pati apeliantė nurodė, jog viso teisminio proceso metu jai talkino dukra J. K., kuri naudojasi kompiuteriu. Apeliantės pasiteisinimas, jog ji neturi kompiuterio ir nemoka kompiuteriu naudotis, nepagrįstas. Būdama proceso dalyvė ji pati turėjo domėtis bylos eiga, juolab, kad 2015 m. gegužės 26 d. balsavimo biuletenyje išreiškė prieštaravimą suteikti likviduojamos dėl bankroto UAB „Naturlita“ bankroto administratoriui įgaliojimus, atlikus visus bankroto įstatymo numatytus veiksmus, kreiptis į Kauno apygardos teismą dėl įmonės pabaigos.
Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ĮBĮ nenumato administratoriui pareigos kreiptis į kreditorių susirinkimą dėl įmonės pabaigos ir ĮBĮ 32 str. 4 d. nesieja šio klausimo su kreditorių susirinkimo nutarimu, administratorius teismui turi pateikti tik likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus ir aplinkos apsaugos institucijos pažymą. Be to, CPK 235 str. 6 d. numato, jog byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, jei viena proceso šalis pateikia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita nepareiškia prieštaravimo. Šiuo atveju apeliantė ginčija iš esmės tik aplinkybes dėl tariamai netinkamo jos informavimo apie teismo posėdį dėl įmonės pabaigos, tačiau apie tokį teismo posėdį 2015 m. birželio 25 d. buvo pranešta specialiame interneto tinklalapyje. Be to, apeliantė žinojo apie bankroto administratoriaus ketinimą kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos, tai patvirtina jos 2015m. birželio 26 d. balsavimo biuletenis. Taip pat atkreipė teismo dėmesį, jog visi veiksmai, būtini priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, yra atlikti, todėl Kauno apygardos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantės atstovė apeliacinį skundą palaikė ir prašė bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tačiau nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, jog būtų galima tęsti įmonės bankroto procedūrą.
Atsiliepimas
Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo palaikė savo atsiliepimą į apeliacinį skundą ir paaiškino, kad visi įmanomi veiksmai bankroto byloje atlikti, nors bankroto byla buvo iškelta 2013 m. liepos 9 d., tačiau jis įmonės dokumentus tikrino net ir už 2004 metus, apie atliktus veiksmus buvo išdėstyta ir prašyme dėl įmonės pabaigos, nebėra jokio įmonės turto, todėl nebėra jokios prasmės tęsti bankroto proceso.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl BUAB „Naturlita“ pabaigos teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl įmonės pabaigos
CPK 1 straipsnyje įtvirtinta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, tarp jų specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis).
ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos), taip pat esant įrodymams, kad buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1127-236/2015).
Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl įmonės pabaigos nustatęs, kad egzistuoja visi ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai - realizuotino turto ir piniginių lėšų įmonė neturi, liko nepatenkinti kreditorių reikalavimai 117 086,88 Eur, gauta pažyma iš Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento.
Apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės ginčija nurodydama, kad nebuvo tinkamai informuota apie posėdį, kuriame buvo priimtas ginčijamas sprendimas, t. y. nurodo jos procesinių teisų pažeidimus. Taigi, apeliacinio skundo argumentais nėra ginčijamos procesinio pobūdžio sąlygos, susijusios su reikiamų dokumentų pateikimu teismui tam, kad būtų priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos. Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas, ar dėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių galėjo būti rašytinio proceso tvarka sprendžiamas bankroto administratoriaus prašymas ir priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2013 m. lepos 9 d. nutartimi UAB „Naturlita“ iškėlė bankroto bylą, 2014 m. vasario 25 d. nutartimi nutaė įmonę likviduoti, 2014 m. gegužės 14 d. patvirtino patikslintą bankrutavusios įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, iš viso – 404 277,58 Lt.
Vertinant bankroto bylos medžiagą apeliacinio skundo argumentų kontekste, pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad bankroto administratorius į teismą dėl įmonės veiklos pabaigos kreipėsi tik 2015 m. birželio 23 d. turėdamas įmonės kreditorių balsų daugumos pritarimą (60,34 proc. už, prieš balsuojant A. N. (17,36 proc., jos 70 185 Lt finansinis reikalavimas – Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartis, t. 2, b. l. 55), susilaikius VSDFV Kauno skyriui - 3,65 proc.) (t. 2, b. l. 61). 2015 m. gegužės 29 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, minėtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto administratoriaus teismui, nagrinėjančiam bankroto bylą, buvo pateiktas 2015 m. birželio 1 d., t. y. per 5 d. terminą numatytą ĮBĮ 24 str. 4 d. ir apskųstas (per 14 d.- ĮBĮ 24 str. 5 d.) nebuvo. Pažymėtina, kad apeliantės finansinio reikalavimo dydis nebūtų turėjęs įtakos kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimui (ĮBĮ 24 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į nurodytas bylos faktines aplinkybes, byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ĮBĮ normas, reglamentuojančias įmonės pabaigą, skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus įmonės padėtį, bankroto administratoriaus prašyme (t.2, b. l. 64–70) pakankami išsamiai nurodytas įmonės bankroto proceso eigos ir įmonės turtinės padėties bei likvidacinio balanso sudarymo aplinkybes, taip pat pridėtus įrodymus apie turto nurašymą ir pažymą iš aplinkos apsaugos institucijos, atitinkančius ĮBĮ nuostatas.
Apeliantės apeliacinio skundo argumentas, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie teismo posėdį, vyksiantį rašytinio proceso tvarka, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apie bankroto administratoriaus prašymo dėl įmonės pabaigos nagrinėjimą buvo paskelbta viešai specialiame interneto tinklalapyje, tai patvirtina ir bankroto administratoriaus prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikti duomenys. Atsižvelgus į tai, kad kreditorių susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl įmonės pabaigos ir apeliantė tuo klausimu balsavo prieš, nepateikdama jokių prieštaravimo motyvų, tačiau buvo priimtas nutarimas dėl įmonės pabaigos, todėl privalėjo žinoti, jog bankroto administratorius kreipsis su tokiu prašymu dėl įmonės pabaigos, ir domėtis bankroto bylos eiga. Aplinkybės, jog iki to jai tiek teismas, tiek bankroto administratorius pranešdavo ar siųsdavo procesinius dokumentus jos adresu ar dukros elektroniniu paštu, nepaneigia pareigos pačiai bylos šaliai būti rūpestingai ir domėtis bylos eiga (CPK 42 str. 5 d.). Pažymėtina, jog daugiau nė vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų nenurodė, jog jiems nebuvo žinoma apie prašymo nagrinėjimą. Pagaliau, apeliacinės instancijos teismui, padarius prielaidas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė pranešimo apie teismo posėdį procesinės teisės normas, o apeliantė galėjo ir sąžiningai suklysti dėl savo procesinių teisių ir pareigų įgyvendinimo, atidėjo bylos nagrinėjimą ir paskyrė apeliacinio skundo žodinį nagrinėjimą, kad apeliantė būtų tiesiogiai teismo išklausyta.
Apeliantė, sudarius sąlygas būti išklausytai apeliacinio proceso metu, nenurodė jokių aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų, kad bankroto procedūros atliktos (pabaigtos) netinkamai, o administratorius neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių, kartu ir jos, reikalavimus ir kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.
Apeliantės atstovė nurodė, jog apeliantė nors žinojo iš bankroto administratoriaus, kad buvę įmonės vadovai netinkamai vedė įmonės buhalterinę apskaitą ir buvo kilę problemų dėl pačios apeliantės finansinio reikalavimo patvirtinimo, tačiau neaišku, kodėl bankroto administratorius atsiėmė ieškinį dėl žalos atlyginimo iš buvusių įmonės vadovų ir kodėl teismas sprendimu panaikino turto areštus. Tokią poziciją paneigė bankroto administratorius, nurodydamas, jog jis ir be kreditorių žinios 2015 m. kovo 10 d. buvo kreipęsis į Kauno apygardos teismą dėl 600 000 Lt žalos atlyginimo iš buvusių įmonės vadovų dėl netinkamai 2003-2008 m. sudarytų sandorių, tačiau atsakovui pateikus atitinkamus dokumentus, jis ieškinį atsiėmė ir teismas priėmė atsisakymą nuo ieškinio. Taip pat bankroto administratorius paaiškino, jog įmonės turtą realizavus ar nurašius, jo nebeliko, todėl turtui areštai baigiant bankroto bylą ir buvo panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia bankroto administratoriaus pozicija sutinka, nes nėra jokių byloje įrodymų, paneigiančių bankroto administratoriaus poziciją.
Esant tokioms aplinkybėms pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl įmonės pabaigos yra pagrįstos bankroto bylos medžiaga, o teismo pasirinktas informavimo apie teismo posėdį dėl įmonės pabaigos būdas bei aplinkybė, jog apeliantė buvo teismo tiesiogiai išklausyta apeliacijoje žodinio proceso tvarka, nesudaro pagrindo panaikinti sprendimą, todėl Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., CPK 185 str.).
Atskirai pažymėtina, kad AB Šiaulių bankas nebėra bylos dalyvis (tai patvirtina Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatytas kreditorių sąrašas), todėl Kauno apygardos teismo siųsti šiam asmeniui teismo procesiniai dokumentai vertintini kaip išsiųsti per klaidą ir tai nesudaro pagrindo spręsti klausimą dėl šio asmens pašalinimo iš bylos.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.