Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2026-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-145-517/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-02-27
Bylos Nr.
1-145-517/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28304-2025-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
D. A.
Nukentėjusysis
V. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-145-517/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28304-2025-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026m. vasario 27d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis

sekretoriaujant Vaidai Gleiznienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui,kaltinamajam D. A.,nukentėjusiajam V. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2025m. birželio 01d. Molėtų raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., 178 str. 4d., 187 str. 1d., 187 str. 3d., tačiau byla nutraukta LR BK 93 str. 1d. 1 ir 3p.p. pagrindu, jam, kaip nepilnamečiam asmeniui, paskyrus auklėjamojo poveikio priemones(LR BK 82 str.), neturintis teistumo; 2) 2015m. rugpjūčio 12d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d., pritaikius LR BK 63 str. 4 ir 9d.d.,-laisvės apribojimu vieneriems metams ir dviems mėnesiams, 2016m. laprkičio 09d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Vilniaus apskrities probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus; 3) 2023m. birželio 15d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 180 str. 1d.-areštu 90(devyniasdešimčiai) parų; 4) 2023m. rugsėjo 21d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 22 str. 1d. 178 str. 2d., 187 str. 1d., pritaikius LR BK 63 str. 1 ir 9d.d., 64¹ str.,-7 mėn. l/a, 2024m. vasario 26d. lygtinai paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pagal Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024m. vasario 21d. sprendimą Nr. NĮ-22-663, pritaikius LR BVK 82 str. 3d., 1 mėn. ir 23d. l/a, 2024m. balandžio 22d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus, du paskutiniai teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 178 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. A. pagrobė svetimą turtą, o būtent:

2025m. rugpjūčio 09d., apie 18⁵⁵ val., vakare, kaltinamasis D. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės adresu: (duomenys neskelbtini), priėjęs prie aikštelėje stovėjusio automobilio „ Audi A3 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio pil. V. Ž., kuris buvo paliktas su užvedimo rakteliu spynelėje, įsėdo į minėtą automobilį ir išvažiavo, tokiu būdu pagrobdamas svetimą, nukentėjusiajam V. Ž. priklausantį automobilį „ Audi A3 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 2.500,- Eur., tuo padarydamas nukentėjusiajam V. Ž. 2.500,- Eur. turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis D. A., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad tikslios datos dabar neatsimena, galimai 2025m. rugpjūčio 09d., būdamas savo namuose (duomenys neskelbtini), vienas pats girtavo. Išgėrė 1,0 l 6% stiprumo alaus. Po to pavakarį sugalvojo išeiti į lauką pasivaikščioti. Eidamas pro parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, aikštelėje pamatė stovintį automobilį „ Audi A3 “, kurio keleivio pusės langas buvo praviras. Priėjęs arčiau, pamatė, kad užvedimo spynelėje yra užvedimo raktelis, todėl jam kilo mintis su tuo automobiliu pasivažinėti. Jis žinojo, jog tai yra pil. V. Ž. automobilis ir kad šiuo automobiliu važinėdavo ir pastarojo žmona. Kas tą vakarą su minėtu automobiliu buvo atvažiavęs prie parduotuvės, jis nematė. Gali pasakyti, kad V. Ž. jam niekada nėra davęs savo automobilio pavairuoti. Jis pats vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada neturėjo, tačiau vairuoti moka. Dar prieš prasidedant „ Covid “ infekcijai, jis bandė gauti vairuotojo pažymėjimą, lankė kursus, bet prasidėjus pandemijai, taip viskas ir liko Tikrai atsimena, kad automobilis nebuvo užvestas, kurį jis pats užsivedė. Tuo metu aikštelėje, prie parduotuvės daugiau jokių žmonių nebuvo, todėl jis, atsisėdęs už svetimo automobilio vairo, su juo išvažiavo. Sėsdamas į automobilį, jis buvo sugalvojęs, jog tik

„ prasuks “ ratelį kaime ir automobilį grąžins į vietą tą automobilį. Viskas vyko spontaniškai. Supranta, kad leidimo važiuoti su svetimu automobiliu jis neturėjo ir kad tokiu būdu jį pavogė. Važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Nors greitis buvo ir nedidelis, ne daugiau kaip 40 km/h, tačiau, važiuojant žvyrkeliu, ties posūkiu, kada pasuko vairą į šoną, jo vairuojamą automobilį sumėtė ir jis, galimai neišsukęs posūkio ar sumaišęs stabdžio pedalą su „ gazu “, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Nuo parduotuvės iki įvykio vietos jis tebuvo nuvažiavęs apie 1,0 km atstumą. Automobilis buvo apgadintas, o jis pats įvykio metu nenukentėjo. Atsitrenkęs į medį, jis išjungė automobilio variklį, išlipo iš automobilio ir, pažiūrėjęs, jog automobilis nerūksta, pasuko pėsčiomis link kaimo, automobilį palikdamas atsitrenkusį į medį. Ar rankose turėjo alaus butelį, dabar pasakyti negali, nes neatsimena. Jeigu gerai atsimena, automobilio užvedimo raktelį paliko automobilio spynelėje. Matė, kad apgadino priekinį automobilio bamperį, galimai dešinę automobilio pusę. Jam tik priėjus prie parduotuvės, jis sutiko V. Ž., su kuriuo tik pradėjus kalbėtis, atvažiavo policijos pareigūnai. Kada jį pristatė į Ukmergė sraj. PK, jis prisipažino, kad pavogė automobilį „ Audi A3 “, kurį norėjo jį grąžinti į vietą, t.y. parvaryti atgal prie parduotuvės, į aikštelę, tačiau to padaryti jam nesigavo, nes, atsitrenkęs į medį, jis automobilį sudaužė, todėl paliko įvykio vietoje. Labai dėl padaryto nusikaltimoi, tačiau taip jau gavosi galimai dėl buvusio neblaivumo, nes, būdamas blaivus, tikrai to būtų nedaręs. Savo duotus parodymus byloje apie automobilio vagystės vietą, automobilio judėjimo/važiavimo kryptį ir eismo įvykio vietą, kur, nesuvaldžius vairuojamo automobilio, buvo atsitrenkta į pakelės medį, kaltinamasis D. A. patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu su juo atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu(b.l. 101-107, t. 1).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis D. A. prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu(toliau-ir BPK) paskelbtais nukentėjusiojo V. Ž. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 52-55, 58-62, t. 1), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 13-15, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 16-18, t. 1), 2025m. rugpjūčio 10d. apžiūros protokolu(b.l. 20-23, t. 1) ir fotolentelėmis bei priedu, t.y. eismo įvykio vietos schema, prie minėto protokolo(b.l. 19, 24-39, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo 2025m. lapkričio 07d. tarnybiniu pranešimu dėl kūno kamerų vaizdo įrašų pridėjimo prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-28304-25(b.l. 44, t. 1) ir priedu prie minėto pranešimo, t.y. DVD-R kompaktiniu disku(laikmena) su į įvykio vietą buvusių atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failais(b.l. 45, t. 1), 2025m. lapkričio 07d. kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 46-49, t. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo 2025m. rugpjūčio 10d. tarnybiniu pranešimu dėl informacijos(b.l. 72-73, t. 1), 2025m. lapkričio 17d. su kaltinamuoju D. A. atlikto parodymų patikrinimo vietoje protokolu(b.l. 101-104, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 105-107, t. 1) bei visa kita byloje esančia medžiaga.

Kadangi nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 4d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis D. A. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu(BPK 291 str.).

Iš teisme paskelbtų nukentėjusiojo V. Ž. apklausos protokolų, surašytų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2025m. rugpjūčio 09d., apie 18⁵⁰ val., savo sugyventinės-pil. S. R. vardu registruotu automobiliu „ Audi A3 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo faktiškai jis ir naudojasi, atvažiavo prie P. individualiai įmonei priklausančios parduotuvės esančios adresu: (duomenys neskelbtini), kurį paliko prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Išlipęs iš automobilio, tik užgesino varikį, tačiau jo neužrakino, raktelius palikdamas automobilio užvedimo spynelėje. Galvojo, jog greitai užeis į parduotuvę apsipirkti, visai nepagalvojęs, kad kas nors gali jo automobilį paimti. Kai jis, atvažiavęs prie parduotuvės, savo automobilį paliko automobilių stovėjimo aikštelėje, matė šalia stovintį juodos spalvos „ BMW “ automobilį, kurio valstybinių numerių nežino, kuriame šalia vairuotojo-pil. M., jaunesnio brolio, kurio vardo nežino, sėdėjo pil. A.. Kai jis užėjo į parduotuvės vidų, kokios minutės bėgyje prie jo priėjo mergina, vardu Ž., kurios pavardės nežino, gyvenanti (duomenys neskelbtini), buvusi kartu su kažkokiu vyru, kurio nei vardo, nei pavardės taip pat nežino, kurie jam pasakė, jog jo automobilis, atsirėmęs į bordiūrą, buksavo, po ko dideliu greičiu nuvažiavo link M. gatvės, bet kas buvo už automobilio vairo, jie nematė. Jis iš karto išlėkė į lauką, kur pamatė, kad aikštelėje jo automobilio nebėra. Iš parduotuvės išėjus merginai, vardu Ž., jie kartu pastarosios vairuojamu automobiliu apvažiavo aplinkines gatves, tačiau savo automobilio jis niekur nerado. Tuomet jis paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112, pranešdamas apie įvykį. Grįžęs prie parduotuvės, pamatė gatve einantį pil. A., kurio vardo neatsimena, lygtai D., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. A. jam pasakė, kad jo automobilis yra Ž. gatvėje, sakydamas: „ nesinervuok, tavo automobilis sveikas, viskas gerai, einam, parodysiu kur jis “, tačiau kartu ir pagrasino, jog jis nebandytų kreiptis į policiją, nes buvo pasakyta, kad „ tau bus p***** “. Nuo A. jautėsi alkoholio kvapas, tačiau, jo manymu, pastarasis buvo apsvaigęs ne tik nuo alkoholio, bet galimai ir nuo kokių nors kitų medžiagų. Kaip tik tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai, kurie tą jaunuolį sulaikė. Po to jis kartu su policijos pareigūnais nuvažiavo į Ž. gatvę, kur pastebėjo į medį atsitrenkusį savo automobilį. Automobilio užvedimo raktelis buvo paliktas ant vairuotojo sėdynės. Eismo įvykio metu automobilis buvo sudaužytas, t.y. buvo sugadintas priekinis buferis, priekinis kapotas, priekinis kairės pusės sparnas, galinis dešinės pusės sparnas, buvo sugadinti dešinės pusės priekinis ir galinis ratlankiai ir padangos, kurios buvo prakirstos, todėl jis turėjo keisti visus keturis ratus, nes tokių pačių ratų, kurie buvo rasti sveiki, jis nerado. Be to, buvo sudaužyta priekinė kairės pusės lempa, o jam parsivarant automobilį į namus, prietaisų skydelyje užsidegė įvairios klaidos, tačiau jis nėra mechanikas, todėl negali pasakyti, ar eismo įvykio metu ir automobilio viduje dar daugiau kas nors nebuvo sugadinta. Nori pasakyti, kad automobilio į autoservisą remontuoti nevarė, nes tam neturi pinigų, todėl ieškojo dėvėtų automobilio detalių sugadintoms pakeisti. Keturi ratai su padangomis jam kainavo 280 eurų plius 30 eurų padangų montavimas, t.y. viso 310 eurų. Priekinė kairės pusės lempa jam kainavo 40 eurų, kairės pusės durelės-100 eurų, priekinis kapotas-100 eurų, priekinis kairės pusės sparnas jam kainavo 50 eurų, o galinis dešinės pusės sparnas bus tvarkomas meistro, kurį reikės perdažyti, „ atitampyti “ ir nulakuoti. Visi meistrų darbai, t.y. vieno pažįstamo meistro, kuris pakeis detales ir „ atitampys “, darbas kainuos apie 800 eurų, o kito meistro darbas nudažyti ir lakuoti dar kainuos apie 300 eurų. Taigi viso automobilio remontas jam kainuos apie 1.750 eurų. Nori pasakyti, kad nors automobilis ir yra registruotas jo sugyventinės-pil. S. R. vardu, tačiau faktiškai šiuo automobiliu naudojasi ir jį prižiūri jis pats. Patikina, kad anksčiau jis D. A. savo automobilio niekada nėra davęs, su kuriuo jokių santykių jis nepalaiko. Daugiau nieko paaiškinti negali(b.l. 52-55, 58-62, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra pastatas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), priešais kurį yra matoma automobilių stovėjimo aikštelė. Ant aplinkinių pastatų vaizdo stebėjimo kamerų įrengtų nėra. Aikštelės danga asfaltas. Apžiūrėjus aikštelę, nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų nerasta(b.l. 13-18, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2025m. rugpjūčio 10d. apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta miško keliuko kelkraštis, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kur neaptvertoje teritorijoje yra matomas stovintis lengvasis automobilis „ Audi

A4 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis yra šiek tiek nuvažiavęs nuo keliuko ir kairiuoju priekiniu kampu atsitrenkęs į medį, šalia kurio yra matoma gulinti plastmasinė automobilio apdaila. Galinis kairysis automobilio šonas yra apgadintas, t.y. nubrozdintas. Nėra kuro bako dangtelio. Automobilio apžiūros metu jis buvo rastas atrakintas, kurio vairuotojo pusės durelių atraktas yra be matomų pažeidimų. Vairuotojo pusės durelių rankenėlė ir pačių durelių viršutinė apdaila keliose vietose yra įskilusi. Automobilio salonas yra juodos spalvos, apdulkėjęs. Nuo vairuotojo sėdynės ant specialios sterilios flanelės buvo paimtas kvapo pėdsakas, o flanelė su įsigėrusiu kvapu buvo įdėta į stiklainį, kuris užsuktas užsukamuoju dangteliu. Ant stiklainio buvo priklijuota etiketė su paaiškinimais ir priklijuojamąja plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Iš salono paimtas ir foninio kvapo pėdsakas, o flanelė su įsigėrusiu foniniu kvapu buvo įdėta į stiklainį, kuris užsuktas užsukamuoju dangteliu. Ant stiklainio buvo priklijuota etiketė su paaiškinimais ir priklijuojamąja plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Ant vairuotojo sėdynės rastas automobilio raktas, nuo kurio su galimais biologiniais pėdsakais buvo paimta nuoplova(plomba Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuo automobilio vairo taip pat buvo paimta viena nuoplova su galimais biologiniais pėdsakais, kuri buvo supakuota į voką ir priklijuojamąja plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Ant automobilio užvedimo spynelės akivaizdžių išorinių pažeidimų neaptikta. Po automobilio priekine keleivio sėdyne, ant kojų kilimėlio yra matomi rožinės spalvos striukė, žalios spalvos pagalvėlė ir peilis. Nuo peilio ant specialios sterilios flanelės buvo paimtas kvapo pėdsakas, o flanelė su įsigėrusiu kvapu buvo įdėta į stiklainį, kuris užsuktas užsukamuoju dangteliu. Ant stiklainio buvo priklijuota etiketė su paaiškinimais ir priklijuojamąja plomba Nr. (duomenys neskelbtini). Daiktadėžė rasta atidaryta, kurioje yra matomi įvairūs daiktai. Ant automobilio salono galinių kilimėlių yra matomi geltonos spalvos plastmasinis kibiras, įvairūs polietileniniai maišeliai ir kiti daiktai. Automobilio bagažinėje irgi yra matomi įvairūs daiktai. Vaizdo stebėjimo kamerų, nukreiptų į įvykio vietą, nepastebėta(b.l. 20-39, t. 1). Įvykio vietoje buvo nubraižyta eismo įvykio vietos schema, kurioje yra pateikti detalūs duomenys apie eismo įvykį, t.y. rasto į medį atsitrenkusio automobilio vieta, nuo abiejų automobilio pusių atlikti įvairūs išmatavimai kelio atžvilgiu ir aprašyti automobilio apgadinimai(b.l. 19, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo 2025m. lapkričio 07d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl kūno kamerų vaizdo įrašų pridėjimo prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-28304-25 matyti, kad, dirbant ikiteisminio tyrimo byloje, buvo nustatyta, jog įvykio vietoje Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus pareigūnai-vyresn. tyrėjas R. Lobinas ir vyr. patrulis A. Mikštas filmavo dėvėtomis „ BODY “ kūno kameromis, todėl buvo nuspręsta kūno kamerų vaizdo įrašus, kuriuose yra užfiksuota galimai tyrimui reikšminga informacija, pridėti prie ikiteisminio tyrimo bylos(b.l. 44, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2025m. lapkričio 07d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtą dieną, tarpe 07⁴⁵-08⁴⁷ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybinėse patalpose, naudojant tarnybinį kompiuterį „ HP “, kurio IP adresas 10.123.1.53, kompiuterinės programos „ VLC Media Player “ pagalba buvo peržiūrėti 2025m. rugpjūčio 09d. į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failai.

1. Peržiūrimas vaizdo įrašo pavadinimas „ export-jh4l3.mp4 “, kurio dydis-37 330 KB, o trukmė yra 00:01:24 val. Vaizdo įrašas prasideda, kaip dabar jau yra žinoma, įtariamajam-pil. D. A. būnant patalpintam į Ukmergės raj. PK laikino sulaikymo patalpoą. Matyti, jog įtariamasis D. A. aiškiai reiškia nepasitenkinimą, keiksnoja policijos pareigūnus. Toliau stebima, kaip į laikino sulaikymo patalpą įeina policijos pareigūnas A. Mikštas, kutis siūlo įtariamajam pasitikrinti blaivumą, tačiau pastarasis atsisako. Matoma, kaip policijos pareigūnas dar porą kartų pasiūlo pasitikrinti blaivumą, aiškiai rodo alkotesterį, tačiau įtariamasis D. A. atsisako, kuris elgiasi agresyviai, plūsta pareigūnus necenzūriniai žodžiais. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos peržiūrėtame vaizdo įraše nenustatyta.

2. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „ export-jqet8.mp4 “, kurio dydis-124 550 KB, o trukmė yra 00:04:21 val. Vaizdo įrašas prasideda, kaip dabar jau yra žinoma, policijos pareigūnams A. Mikštui ir R. Lobinui pagal pranešimą vykstant į įvykio vietą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, yra matoma eismo įvykio vieta, kur sankryžoje yra stebimas į medį įsirėžęs/atsitrenkęs automobilis, o ant medžio matosi susidūrimo žymė. Automobilis „ Audi A3 “, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Matoma, kaip, policijos pareigūnams apžiūrint automobilį, salone yra stebimi rakteliai. Toliau derinami procesiniai veiksmai. Fone pasirodo nukentėjusysis-pil. V. Ž., kuris taiškina, kad gali nurodyti dar kelis liudytojus ir patį įtariamą asmenį, kuris, pasak nukentėjusiojo, pats prisipažino įvykdęs automobilio vagystę. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos peržiūrėtame vaizdo įraše nenustatyta. Abu minėti vaizdo įrašai daryti Vilniaus aps. VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio-pil. Andriaus Mikšto kūno kamera 2025m. rugpjūčio 09d. įvykio vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini).

3. Peržiūrimas vaizdo įrašo pavadinimu „ export-br719 “, kurio dydis-179 MB, o trukmė yra 00:06:20 val. Vaizdo įrašas prasideda, kaip dabar jau yra žinoma, policijos pareigūnams A. Mikštui ir R. Lobinui pagal pranešimą tarnybiniu automobiliu vykstant į įvykio vietą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini). Matyti, jog policijos pareigūnus pasitinka, kaip jau dabar yra žinoma, nukentėjusysis-pil. V. Ž., kuris aiškina, kad jo automobilis yra Ž. gatvėje ir, rodydamas į tolį, nurodo ten matomą asmenį, kuris, pasak nukentėjusiojo, pavogė jo automobilį(pastaba: kalbama apie įtariamąjį D. A.). Stebima, kaip nukentėjusysis V. Ž. nurodo, jog matė tą asmenį, stovintį aikštelėje, kur jis(nukentėjusysis V. Ž.) buvo palikęs automobilį. Toliau matyti, kaip policijos pareigūnai sėdasi į tarnybinį automobilį ir važiuoja link nukentėjusiojo V. Ž. parodyto asmens. Matoma, kaip privažiuojama prie gatvėje einančio, kaip dabar jau yra žinoma, asmens-įtariamojo D. A.. Matyti, kaip policijos pareigūnas A.Mikštas, sustojęs ir išlipęs iš tarnybinio automobilio, pareikalauja, kad D. A. padėtų ant žemės butelį. Stebima, kaip D. A. padeda ant žemės butelį ir sako, jog tai tik alus. Matyti, kaip kitas policijos pareigūnas R.Lobinas atlieką dalinę D. A. apžiūrą. Akivaizdžiai matyti, jog D. A. yra apsvaigęs, elgiasi agresyviai, būdamas priešiškai nusiteikęs policijos pareigūnų atžvilgiu. Toliau stebima, kaip policijos pareigūnai D. A. patalpina į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, kurie pastarojo paklausia: „ kur yra automobilis? “, į ką D. A. atsako, kad jis automobilio neturi, neigdamas vogęs automobilį. Toliau matyti, kaip policijos pareigūnai bendrauja su nukentėjusiuoju V. Ž., kuris aiškina, kad, kaip dabar jau yra žinoma, D. A. jam buvo nurodęs, kad jo(nukentėjusiojo V. Ž.) automobilis yra Ž. gatvėje. Toliau matoma, kaip policijos pareigūnai kartu su nukentėjusiuoju V. Ž. ir sulaikytuoju D. A. vyksta į įvykio vietą. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos peržiūrėtame vaizdo įraše nenustatyta.

4. Peržiūrimas vaizdo įrašo pavadinimu „ export-fkum5 “, kurio dydis-207 MB, o trukmė yra 00:07:17 val. Vaizdo įrašas prasideda, kaip dabar jau yra žinoma, policijos pareigūnams A. Mikštui ir R. Lobinui kartu su nukentėjusiuoju V. Ž. vykstant į įvykio vietą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini). Toliau yra matomas gatvėje į pakelės medį priekiu, t.y. kairiu bamperiu, atsitrenkęs tamsios spalvos automobilis „ Audi A3 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Stebima, kaip policijos pareigūnai apžiūri automobilį, derina tolimesnius veiksmus. Matyti, kaip nukentėjusysis V. Ž. klausia policijos pareigūno: „ kas dėl įvykio informuos draudimą? “, į ką policijos pareigūnas A.Mikštas atsako, jog tai turės padaryti jis pats(nukentėjusysis V. Ž.). Matoma, kaip nukentėjusysis V. Ž. aiškina, kad jam, kaip galima suprasti, įtariamasis D. A. yra sakęs, kad jo(nukentėjusiojo V. Ž.) automobilis yra Ž. gatvėje ir kad jis(įtariamasis D. A.) automobilį gali jam(nukentėjusiajam V. Ž.) atvaryti. Toliau stebima, kaip nukentėjusysis V. Ž. nurodo, jog tuomet jis D. A. pasakęs, kad jau atvažiuoja policija. Matyti, kaip nukentėjusysis V. Ž. toliau aiškina policijos pareigūnams, iš kur gi jis būtų žinojęs, kad automobilis yra Ž. gatvėje. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos peržiūrėtame vaizdo įraše nenustatyta(b.l. 46-49, t. 1). Peržiūrėti vaizdo įrašai buvo įrašyti į DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) ir, kaip daiktiniai įrodymai, prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 45, t. 1).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo 2025m. rugpjūčio 10d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl informacijos matyti, kad, dėl vogto automobilio atvykus adresu: (duomenys neskelbtini), juos pasitiko nukentėjęs asmuo, kuris jiems nurodė tolumoje matomą gatve einantį galimai jo automobilį pavogusįasmenį. 19²⁰ val. adresu: (duomenys neskelbtini). buvo sulaikytas pil. D. A., gim. (duomenys neskelbtini), kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, o minėtam asmeniui pasiūlius pasitikrinti blaivumą ir atlikti testą dėl narkotinių medžiagų, pastarasis kategoriškai atsisakė tai daryti, elgėsi agresyviai, dėl ko buvo pristatytas į Ukmergės raj. PK, tačiau minėto asmens atžvilgiu spe. Priemonės naudotos nebuvo(b.l. 72-73, t. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo D. A. galimai padaryti nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti pagal žymes nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1d., nenurodant straipsnio galiojimo redakcijos.

2023m. balandžio 27d. buvo priimtas naujas LR baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 95, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, įsigaliojęs 2023m. birželio 01d., kuriuo buvo pakeista ir BK 178 straipsnio redakcija, išskaidant ir papildant šiame straipsnyje numatytos vagystės atvejų ratą. Kadangi nusikaltimas buvo padarytas po 2023m. birželio 01d., o nuo 2023m. birželio 01d. įsigaliojusioje BK 178 straipsnio redakcijoje atskirai automobilio, kaip vagystės objekto, pagrobimas nebėra numatytas, aplamai šiame straipsnyje pagrobtą svetimą turtą nustatant tik pagal jo vertę, šiuo nagrinėjamu atveju vertinant tai, kad pagrobto svetimo turto, t.y. automobilio, vertė viršija 10 MGL, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos(BK 190 str. 1d.), įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų įrodymų bei kitų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo D. A. kaltė dėl automobilio vagsytės yra pilnai įrodyta, todėl pastarojo padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1d.(LR 2023m. balandžio 27d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023m. birželio 01d., redakcija), požymius, t.y. svetimo turto pagrobimas.

Baudžiamojoje byloje dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. Ž. yra pareiškęs civilinį ieškinį bendrai 3.350,- Eur.(trijų tūkstančių trijų šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumai, tame tarpe dėl 1.850,- Eur.(vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) turtinės žalos ir dėl 1.500,- Eur.(vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) neturtinės žalos atlyginimo(b.l. 63-66, t. 1).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(BPK 109 str.).

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo V. Ž. parodymų, kuriuos pastarasis patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu, eismo įvykio metu apgadintas buvęs pavogtas automobilis, registruotas jo sugyventinės-pil. S. R. vardu, kurio faktinis valdytojas yra jis pats, nes šį automobilį prižiūri ir juo naudojasi, remontui į autoservisą atiduotas nebuvo, nes tam neturėjo pinigų, kuris ir iki šio laiko dar nėra suremontuotas, o automobilio remontui ieškojo dėvėtų dalių(detalių) sugadintoms pakeisti, kurias jau yra nusipirkęs, tačiau įsigijimo dokumentų neturi. Be to, pasak nukentėjusiojo V. Ž., byloje jis yra nurodęs tik preliminarią meistrų nurodytą automobilio atstatomųjų remonto darbų kainą, kuri atliekamo remonto metu gali ir keistis, tačiau jis prašo patirtų nuostolių dėl automobilio apgadinimo atlyginimo tik pagal jo pateiktą preliminarų padarytos žalos paskaičiavimą.

Kadangi automobilio remontui dėvėtų dalių(detalių) sugadintoms pakeisti, kurių pateiktos fotonuotraukos buvo peržiūrėtos teisminio bylos proceso metu(b.l. 29-35, t. 2), bendra vertė su nukentėjusiojo V. Ž. nurodoma preliminaria automobilio atstatomųjų remonto darbų kaina sudaro 1.750,- Eur.(vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumą, kurią kaltinamasis D. A. pripažino, sutikdamas šią sumą sumokėti dalimis, o turtinius reikalavimus baudžiamojoje byloje pareiškusiam nukentėjusiajam V. Ž. iki šio laiko nei dalis nusikaltimu padarytos turtinės žalos nėra atlyginta, vertinant tai, kad žala nukentėjusiajam buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo D. A. veiksmais, pastarasis padarytą žalą privalo visiškai atlyginti bendrais pagrindais, tokiu būdu ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinant LR CK 6.263 str. 2d.(toliau-ir CK) pagrindu.

Nukentėjusysis V. Ž., baudžiamojoje byloje pareiškęs civilinį ieškinį, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kurią jis patyrė, atlyginimo, prašydamas jo naudai priteisti 1.500,- Eur.(vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir 00 eur/ct.) sumą.

LR Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. LR Konstitucinio teismo 2006m. rugpjūčio 19d. nutarime yra konstatuoita, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis ir organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ar ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones. Viena iš tokių priemonių-teisingas atlyginamos neturtinės žalos nustatymas. Neturtinės žalos atlyginimas yra numatytas CK 6.250 ir 6.283 straispniuose, kurios dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas

Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(CK 6.250 str. 1d.).

Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2d. apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo orientacinius kriterijus: tokius kaip žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumno ir sąžiningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, tiek atsiradusios dėl sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse-profesinėje, visuomeninėje veikloje, šeimyniniame gyvenime ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui, tad ir jų piniginio ekvivalento nustatymui. Tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kokią įtaką jos turės nukentėjusio asmens asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu

Svarbu pažymėti ir tai, kad kasacinis teismas, be kita ko, yra pasisakęs, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t.y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas(ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose(kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011

Šiuo konkrečiu atveju paties nukentėjusiojo V. Ž. žodžiais pagal duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, automobilio vagystė, kurios metu pavogtas automobilis eismo įvykio metu, atsitrenkus į medį, buvo apgadintas, jam sukėlė daug nepatogumų, nes, namuose likus vienam automobiliui, jis savo sugyventinę turi pirmyn-atgal vežioti į darbą, o taip pat sprendžiant kitus kasdienius reikalus, o tam yra gaištamas laikas. Be to, pasak nukentėjusiojo V. Ž., buvo patirtos ir papildomos finansinės išlaidos, nes tam, kad suremontuoti automobilį, jo sugyventinė turėjo imti vartojimo paskolą.

Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas nukentėjusiajam V. Ž. padarytos neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į paties žalą padariusio kaltinamojo D. A. kaltės formą-tiesioginę tyčią ir dėl pastarojo padarytų nusikalstamų veiksmų sukeltas pasekmes(pastaba: kaltinamasis D. A., pavogęs automobilį, važiuodamas, kelyje nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į medį, ko pasekoje sukelto eismo įvykio metu jo pavogtas automobilis buvo apgadintas), į nukentėjusiojo individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusysis V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir jo užimtumą, t.y. nukentėjusysis yra dirbantis asmuo), bet ir į paties kaltinamojo D. A. turtinę padėtį(kaltinamasis šiuo metu yra laikinai nedirbantis asmuo, kuris nesiregistruojasi ir Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo), ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(kaltinamojo D. A. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, nes pavogtas automobilis sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintas) bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose pagal BK 178 str. dėl neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(CK 1.5 str.). Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad nukentėjusysis V. Ž., duodamas paaiškinimus teisme dėl pareikšto civilio ieškinio, keliamus reikalavimus dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo sutiko sumažinti, prašydamas atlyginti jam padarytą moralinę žalą 1.000,- Eur.(vieno tūkstančio eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, su kuria sutiko ir kaltinamasis D. A., todėl teismas, vertindamas visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, laiko, jog baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo V. Ž. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo turi būti mažintinas ir tenkintinas dalinai tik paties nukentėjusiojo V. Ž. prašomos priteisti jam padarytos moralinės žalos sumos ribose, nes ši žala buvo padaryta neteisėtais, nusikalstamais kaltinamojo D. A. veiksmais, kurią šis privalo atlyginti bendrais pagrindais(CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d.).

Spręsdamas kaltinamojo D. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.

Kaltinamojo D. A. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 3d). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo D. A. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, kuris praeityje buvo teisiamas keturis kartus, tačiaus pastarasis, turėdamas neišnykusį teistumą, po paleidimo iš paskutinės įkalinimo vietos, kur atlikinėjo jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, 2024m. balandžio 22d. būdamas išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir vėl grįžo prie amoralaus nusikalstamo gyvenimo būdo, šioje baudžiamojoje byloje būdamas kaltinamas naujo nusikaltimo nuosavybei padarymu(b.l. 118-147, t. 1). Visa tai rodo kaltinamojo D. A. didesnį pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Nežiūrint į tai, kaltinamasis D. A. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų ir prašo teismo skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.

Pilnamečiam asmeniui, turinčiam neišnykusį/nepanaikintą teistumą, pagal iki 2025m. vasario 01d. galiojusią BK 27 str. redakciją buvo reglamentuotas „ savaiminio “ recidyvisto pripažinimo faktas, kas pagal BK 60 str. nuostatas būdavo pripažintina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. 2025m. vasario 01d. įsigaliojo naujo LR 2024m. balandžio 25d. Baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 nuostatos, pagal kurį teismas kiekvienu atveju, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes, privalo spręsti dėl teisto pilnamečio asmens pripažinimo recidyvistu klausimą(pakeisto BK 27 str. 1d. redakcija).

Šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamojo D. A. praeityje padarytos veikos, dėl kurių teistumas dar nėra išnykęs, baudžiamojo įstatymo yra priskirtos prie tyčinių nusikaltimų, iš kurių veika, numatyta BK 187 str. 1d., yra priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai(BK 11 str. 3d.), o nusikaltimai, numatyti BK 178 str. 2d., 180 str. 1d.,-apysunkių nusikaltimų kategorijai(BK 11 str. 4d.). Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis D. A. šioje baudžiamojoje byloje vėl yra kaltinamas naujos tyčinės nusikalstamos veikos, kuri baudžiamojo įstatymo nors ir yra priskirta tik prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 3d.), t.y. pagal BK 11 str. nuostatas priskirtina skirtingai nusikalstamų veikų kategorijai, visgi atsižvelgiant į toliau linkusio nusikalsti kaltinamojo D. A., praeityje ne vieną kartą buvusio bausto ir administracine tvarka, asmenybę, teismo vertinimu, yra pagrindas kaltinamąjį šioje byloje pripažinti recidyvistu, todėl ši aplinkybė yra laikytina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė kaltinamojo D. A. atžvilgiu. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamojo D. A. atžvilgiu yra laikytina ir tai, kad kaltinamasis jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(BK 41 str. 1-2d.d.).

Nuo 2025m vasario 01d. įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir(ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Iš to seka, jog bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip tai buvo numatyta iki 2025m. vasario 01d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje(LR 2000m. rugsėjo 26d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Kadangi kaltinamasis D. A. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė po 2025m. vasario 01d., teismas, paskirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, vadovaujasi nauja nuo 2025m. vasario 01d. įsigaliojusia BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija.

Kadangi kaltinamasis D. A. yra jau nebe pirmą kartą teisiamas asmuo, teismas, atsižvelgdamas tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, t.y. pavogtas automobilis sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintas, tiek ir į paties kaltinamojo D. A., kaip šiuo metu niekur nedirbančio ir besiregistruojančio Užimtumo tarnyboje asmens, asmenybę, laiko, kad kaltinamajam, kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už padarytą veiką turi būti paskirtina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, tačiau paskirtiną bausmę mažinant 1/3 dalimi BK 64¹ str. pagrindu. Visgi, kartu atsižvelgiant į teisminiame bylos procese dalyvavusio nukentėjusiojo V. Ž. poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo D. A. atžvilgiu taikymo, kuris griežtai bausti neprašė, bausmės skyrimo kaltinamajam klausimą palikdamas spręsti teismo nuožiūra, laikytina, kad kaltinamasis D. A., kaip dar gana jauno amžiaus asmuo, gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą ir įvertinus tai, kad baudžiamasis įstatymas teistiems ir turintiems teistumą asmenims nenumato BK 75 str. taikymo apribojimų, teismas, suteikdamas kaltinamajam D. A. dar vieną galimybę pasitaisyti ir padaryti atitinkamas išvadas iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų, laiko, jog tikslinga kaltinamajam D. A. paskirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, tačiau paskyrus tiek intensyvią priežiūrą, tiek ir baudžiamajame įstatyme numatytas bei kitas nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo, kaip nuteistojo, elgesiui(LR 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2273 patvirtinta 75 str. redakcija, įsigaliojusi 2025m. vasario 01d.).

LR 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025m. vasario 01d., buvo patvirtinta nauja BK 67 str. redakcija, kuriuo buvo papildytas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui galimų skirti baudžiamojo poveikio priemonių sąrašas, numačius ir dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.(BK 67 str. 2d. 10p.). Kadangi kaltinamasis D. A. tiek ankstesnes veikas, tiek ir šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuojamą naują nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasak kurio, jis turi problemų ne tik su alkoholiu, bet ir priklausomybę narkotinėms/psichotropinėms medžiagoms, nes rūko „ žolę “ ir uosto „ kristalus “, kuris savanoriškai pradėjo gydytis nuo priklausomybių, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 24-28, t. 2), teismo vertinimu, naujos baudžiamojo poveikio priemonės-dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose paskyrimas darytų teigiamą įtaką kaltinamojo D. A., kaip nuteistojo, elgesiui, o tuo pačiu turėtų ir prevencinį/auklėjamąjį poveikį(LR 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025m. vasario 01d., patvirtinta nauja BK 67 str. redakcija, kodeksą papildžius ir nauju 72⁵ str.).

Kaltinamojo D. A., ikiteisminio tyrimo metu atsisakiusio gynėjo paslaugų, interesus bylos nagrinėjimo teisme metu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026m. sausio 16d. sprendimo Nr. ((duomenys neskelbtini) pagrindu pagal paskyrimą atstovavo gynėja(b.l. 17, 39-41, t. 2).

BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Kadangi kaltinamajam D. A. jo paties prašymu teisminio bylos proceso metu buvo paskirta Valstybės garantuojama teisinė pagalba, kuris pagal savo turtinę padėtį 100% yra atleistas nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo(BPK 104 str. 2d. nurodytu atveju), iš kaltinamojo D. A., kuris šiuo metu niekur oficialiai nedirba ir nesiregistruojasi Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo, nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos pastarajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo D. A. interesus baudžiamojoje byloje teisme atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(BPK 106 str. 1d.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1d.(LR 2023m. balandžio 27d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023m. birželio 01d., redakcija), ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.

BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam D. A. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

BK 75 str. 1-2, 4-7d.d.(LR 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573 patvirtinta 75 str. redakcija, įsigaliojusi 2025m. vasario 01d.) pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam D. A. paskiriant:

a) 3(trijų) mėnesių intensyvią priežiūrą-nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustačius, kad kaltinamasis D. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 3(tris) mėnesius privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; intensyvios priežiūros metu kaltinamasis D. A. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), o pakeitus gyvenamąją vietą, kitu gyvenamosios vietos adresu, nuo 23⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, registracija Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra, prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją; intensyvios priežiūros metu uždrausti kaltinamajam D. A. naudoti psichiką veikiančias medžiagas(alkoholį);

ir šiuos įpareigojimus:

b) įpareigoti toliau tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos kaip asmeniui, ieškančiam darbo, o darbo susiradimo atveju, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios nekeisti darbo vietos;

c) įpareigoti per vienerius metus ir šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam V. Ž. visą nusikaltimu jam padarytą priteistą žalą bendroje 2.750,- Eur.(dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumoje;

d) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos užsiėmimų kursą;

e) įpareigoti likusios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų(alkoholį);

f) įpareigoti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

BK 67 str. 2d. 10p. ir 3d., 72⁵ str.(LR 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573, įsigaliojusiu 2025m. vasario 01d., patvirtinta nauja BK 67 str. redakcija, kodeksą papildžius nauju 72⁵ straipsniu) pagrindu kaltinamajam D. A. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant kaltinamąjį per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti visą programos užsiėmimų kursą.

Kaltinamąjį D. A. pripažinti recidyvistu.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2025m. rugpjūčio 09d., 19²⁰ val., iki 2025m. rugpjūčio 10d., 11⁵² val., t.y. vieną sulaikymo dieną, kada kaltinamasis D. A. laikinai buvo sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šią laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam D. A. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą nukentėjusiojo V. Ž. civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo D. A. 1.750,- Eur.(vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt ir 00 eur/ct.) turtinės žalos ir 1.000,- Eur.(vieną tūkstantį eurų ir 00 eur/ct.) neturtinės žalos(viso: 2.750,- Eur. sumą) nukentėjusiojo naudai pastarajam nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjui pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo D. A. interesus baudžiamojoje byloje teisminio bylos proceso metu, priteisimo netenkinti.

Daiktinius įrodymus-DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) su į įvykio vietą buvusių atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failais ir CD-R kompaktinį diską(laikmeną) su nukentėjusiojo V. Ž. teismui pateiktomis įsigytų keistinų sugadinto automobilio dalių(detalių) fotonuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis