Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Donato Jatužio, teisėjų Valdo Meidaus ir Artūro Ridiko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. P., L. D. ir M. S.,

apeliacinius skundus dėl 2016 m. balandžio 19 d. Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 214 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

- BK 198¹ str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

- BK 215 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 metams;

- BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmės pagal BK 215 str. 1 d., 198¹str. 1 d. ir 182 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. pagal BK 214 str. 1 d. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su apėmimo būdu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams.

- BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas E. K. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 2 metams;

- BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas E. Č. atžvilgiu) – laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirtas laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2014-10-02 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo paskirta 18 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 20 metų.

M. S. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2014-05-07 Alytaus rajono apylinkės teismo paskirta 21 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 22 metams 6 mėnesiams.

Tuo pačiu nuosprendžiu J. D. nuteista pagal BK 182 str. 1 d., o A. G. nuteista pagal BK 182 str. 1 d. (trys veikos), tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Be to, šiuo nuosprendžiu nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti iš L. D. ir A. G. solidariai priteista 174 Eur E. K., 307 Eur UAB „Moment credit“, 3478,26 Eur M. M. J.; iš R. P., L. D. ir A. G. nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti solidariai priteista 505 Eur UAB „4Finance“, 217 Eur UAB „Soho group“; iš R. P. 5,79 Eur E. K.; iš M. S. priteista 767,49 Eur M. M. J.; iš L. D., A. G. ir J. D. solidariai priteista 370 Eur UAB „4Finance“, 385 Eur UAB „Moment credit“, 550,28 Eur E. Č..

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, kad jis 2012-06-25, tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo E. K. išduotus AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei šiuos svetimus elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis neteisėtai laikė iki nenustatytos datos.

Taip pat R. P. nuteistas už tai, kad jis apgaulės būdu, t.y. save pateikdamas kaip teisėtą bankininkystės duomenų naudotoją, panaudodamas svetimus, E. K. priklausančius elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, iš IP adreso (duomenys neskelbtini) neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones ir neteisėtai iniciavo bei atliko šias finansines operacijas, pasinaudodamas E. K. elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis: 2012-06-25, 8.55 val. prisijungęs prie internetinės svetainės www.vivus.lt užsiregistravo šioje svetainėje E. K. vardu ir į UAB „4Finance“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš nukentėjusios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,01 Lt, po to tą pačią dieną iš UAB „4Finance“ AB SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) į E. K. sąskaitą gavo 289,62 EUR (1000 Lt) momentinę paskolą E. K. vardu; tęsdamas nusikalstamą veiką 2012-06-25, apie 9.07 val. neteisėtai prisijungė prie AB SEB elektroninės bankininkystės sistemos tinklalapio https://ebankas.seb.lt ir atliko pavedimą - sąskaitos mobilaus ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) papildymą - 5,79 EUR (20 Lt) sumai iš E. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB BITĖ sąskaitą (duomenys neskelbtini); tęsdamas nusikalstamus veiksmus 2012-06-25, apie 9.46 val. prisijungęs prie internetinės svetainės www.vivus.lt ir užsiregistravęs svetainėje E. K. vardu į UAB „4Finance“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervedė 0,29 euro cento (0,01 Lt), po to tą pačią dieną iš UAB „4Finance“ sąskaitos į E. K. sąskaitą gavo 144,81 EUR (500 Lt) paskolą E. K. vardu; tęsdamas nusikalstamą veiką 2012-06-25, apie 10.27 val. neteisėtai prisijungė prie AB SEB elektroninės bankininkystės sistemos tinklalapio https://ebankas.seb.lt ir atliko pavedimą 288,17 Eur (995 Lt) sumai iš E. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. Š. sąskaitą (duomenys neskelbtini); tęsdamas nusikalstamą veiką 2012-06-25, apie 10.38 val. prisijungęs prie internetinės svetainės www.sohocredit.lt, joje užsiregistravo E. K. vardu ir į UAB „Soho Group“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 0,29 euro cento (0,01 Lt) registracijos mokestį, po to tą pačią dieną iš UAB „Soho Group“ į E. K. sąskaitą gavo 217,39 EUR (750 Lt) paskolą E. K. vardu; tęsdamas nusikalstamą veiką 2012-06-25 neteisėtai prisijungė prie AB SEB elektroninės bankininkystės sistemos tinklalapio https://ebankas.seb.lt ir atliko pavedimą 144,81 EUR (500 Lt) sumai iš E. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į R. Š. sąskaitą (duomenys neskelbtini); tęsdamas nusikalstamą veiką 2012-06-25 apie 10.53 val. neteisėtai prisijungė prie AB SEB elektroninės bankininkystės sistemos tinklalapio https://ebankas.seb.lt ir atliko pavedimą 217,91 EUR (751,82 Lt) sumai iš E. K. sąskaitos į R. Š. sąskaitą, tokiu būdu prisistatydamas banko sistemai teisėtu E. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) savininku.

R. P., L. D. ir A. G. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, R. P., pasinaudojus neteisėtai gautais E. K. elektroninės bankininkystės duomenimis, 2012-06-25 suklaidinus UAB „4Finance“, kad jis yra E. K. ir turi teisę gauti kreditą bei apgaulės būdu įgijus iš UAB „4Finance“ 289,62 EUR (1000 Lt) ir 144,81 EUR (500 Lt) bei 2012-06-25 iš UAB „Soho group“ 217,22 EUR (750 Lt), pinigus pervedus į L. D. nurodytą R. Š. priklausančią banko sąskaitą (duomenys neskelbtini); A. G. tą pačią dieną šiuos pinigus išgryninus (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate ir perdavus nenustatytam asmeniui, apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą turtą - UAB „4Finance“ priklausančius 434,43 EUR (1500 Lt), UAB „Soho group“ priklausančius 217,22 EUR (750 Lt). Be to, L. D. ir A. G. apgaulės būdu savo naudai įgijo dar ir nenustatyto asmens iš E. K. sąskaitos į R. Š. sąskaitą pervestas UAB „Moment credit” lėšas - 231,70 EUR (800 Lt) bei E. K. sąskaitoje buvusias jai priklausančias pinigines lėšas - 173,77 EUR (600 Lt).

Be to, L. D. ir A. G. nuteisti už tai, kad jie, nenustatytam asmeniui apgaulės būdu gavus nukentėjusios M. M. J. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus ir prisijungus prie jos AB Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012-06-26 15.56 val., 2012-06-27 1.24 val., 2012-06-28 1.08 val. iš M.M. J. sąskaitos po 1158,48 EUR (4000 Lt) per tris kartus pervedus į L. D. nurodytą A. G. priklausančią banko sąskaitą, A. G. šiuos pinigus išgryninus tomis pačiomis dienomis (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate ir perdavus nenustatytam asmeniui, taip apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą M.M. J. priklausantį 3478,26 EUR (12000 Lt) vertės turtą.

L. D., A. G. ir J. D. nuteisti už tai, kad jie bendrai veikdami su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, kurie apgaulės būdu įgijo prisijungimo prie E. Č. AB Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės duomenis ir 2012-06-23 apie 16.18 val. suklaidino UAB „4Finance“, kad yra E. Č. ir turi teisę gauti kreditą, taip apgaulės būdu įgijo 289,62 EUR (1000 Lt), taip pat 2012-06-23 apie 16.22 val. iš UAB „Moment credit“ įgijo 289,62 EUR (1000 Lt). L. D. iš A. G. gautą jos sąskaitos numerį perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris apgaulės būdu užvaldytus pinigus 579,24 EUR ir E. Č. sąskaitoje buvusius 550,28 EUR (1900 Lt) pervedė į L. D. nurodytą A. G. banko sąskaitą, kuri L. D. nurodymu pinigus tą pačią dieną išgrynino (duomenys neskelbtini), esančiame bankomate ir perdavė J. D.. Taip jie apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą - UAB „Moment Credit“ priklausančius 289,62 EUR (1000 Lt), UAB „4Finance“ priklausančius 289,62 EUR (1000 Lt) bei nukentėjusiajai E. Č. priklausančius 550,28 EUR (1900 Lt).

M. S. nuteistas už tai, kad jis nenustatytam asmeniui apgaulės būdu gavus nukentėjusios M. M. J. prisijungimo prie elektroninės bankininkystės kodus ir prisijungus prie jos AB Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2012-06-29 6.28 val. 767,49 EUR (2650 Lt) iš M.M. J. banko sąskaitos pervedus į M. S. nurodytą N. E. priklausančią banko sąskaitą, nenustatytam asmeniui 2012-07-01 pinigus išgryninus (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate, apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą M.M. J. priklausantį 767,49 EUR (2650 Lt) vertės turtą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. D. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausme ir prašo ją sušvelninti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmetami.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl L. D. apeliacinio skundo

Nuteistasis L. D. nesutinka su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu ir prašo bausmę sumažinti.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skiriamos bausmės – laisvės atėmimo dydį, šį sprendimą motyvavo iš esmės pagal BK 27 str. 1 d. nuostatas, pagal kurias L. D. yra laikomas recidyvistu. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nuteistasis teistas 16 kartų už tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, veikas padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už kitus nusikaltimus, po šių veikų padarymo toliau darė tyčinius nusikaltimus, nedirba nuo 2007-12-31. Teismas taip pat nustatė ir įvertino nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įvertino tai, kad jo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos yra priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Tokia teismo motyvacija atitinka BK 54 str., 61 str. reikalavimus. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 182 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimą iki trejų metų. Teismas už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė po 2 metus laisvės atėmimo. Taigi, už šiuos nusikaltimus, padarytus esant nuteistojo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teismas L. D. skyrė bausmes, didesnes negu šio straipsnio sankcijos vidurkis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. D. tiek už atskirus nusikaltimus, tiek ir subendrinta paskirta bausmė nepažeidžia teisingumo principo, ji atitinka padarytų nusikaltimų pavojingumą ir kaltininko asmenybę, todėl negali būti pripažįstama per griežta. Nuteistajam laisvės atėmimo bausmė parinkta teisingai. Taip pat, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo asmenybė, atsižvelgiant į ankstesnius teistumus bei jų kiekį, yra kelianti didesnį pavojingumą visuomenei, todėl tokia bausmė nėra aiškiai per griežta, taigi nešvelnintina. Pagrindo švelninti bausmę nesuteikia ir skundo argumentas, kad jis (apeliantas) yra jauno amžiaus, galėtų dirbti ir padėti mamai. Pažymėtina, kad asmuo yra teisiamas nebe pirmą kartą, tačiau jis, nepaisydamas to, kad, kaip teigia, yra jaunas ir galėtų pagelbėti savo mamai, toliau nusikalsta ir nesiekia pasitaisyti. Esant tokioms aplinkybėms L. D. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl M. S. apeliacinio skundo

M. S. apeliaciniame skunde teigia, kad jam inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, nes tuo metu buvo etapuotas į teismo posėdį.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą daro išvadą, kad toks nuteistojo skundo argumentas yra nepagrįstas. Kaip matyti iš M. S. pareikšto kaltinimo formuluotės, jis nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui perdavė N. E. banko sąskaitos numerį, o į šią sąskaitą nenustatytam asmeniui iš nukentėjusiosios M. M. J. sąskaitos pervedus neteisėtu būdu gautus pinigus ir juos išgryninus, apgaulės būdu savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą M. M. J. priklausantį turtą. Pripažindamas M. S. kaltu pirmosios instancijos teismas iš esmės rėmėsi liudytojo N. E. parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Su tokiu apylinkės teismo vertinimu nesutikti nėra pagrindo. Iš tikrųjų liudytojas N. E. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teisme patvirtino, kad 2012 m. birželio mėnesį paprašytas pažįstamo M. S. leido pasinaudoti savo banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia SEB banke, ir nepažįstamam asmeniui, kuris prisistatė atvykęs nuo M. S., leido pasinaudoti savo banko mokėjimo kortele. M. S. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad 2012 metų vasarą prašė N. E. leisti pasinaudoti banko sąskaita. Iš N. E. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad į šią sąskaitą iš M. M. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-06-29 buvo pervesta 2650 Lt (767,49 Eur), o 2012-07-01 2640 Lt (764,60 Eur) dydžio pinigų suma buvo išgryninta (2 t., 61-62 b.l.). Taigi šie aptarti įrodymai patvirtina M. S. dalyvavimą vykdant nusikalstamą veiką. Tuo tarpu nuteistojo skundo teiginys, kad jis nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo etapuotas į kitą teismo posėdį, nepaneigia aptartų aplinkybių, kadangi paskambinti liudytojui N. E. M. S. galėjo net ir būdamas etapuotas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos į kitą vietą, o visus kitus veiksmus, susijusius su pinigų įgijimu apgaule, atliko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas M. S. bendrininkas. Be to, liudytojas N. E. teismo posėdžio metu patvirtino, kad dėl kortelės ir banko sąskaitos jam skambino būtent M. S., kurį nedvejodamas pažino iš balso. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas M. S. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 182 str. 1 d.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 str. įtvirtintomis bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą taisyklėmis. Teismas motyvavo laisvės atėmimo bausmės ir jos dydžio skyrimą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo visuomenei laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad M. S. padarė nesunkų nusikaltimą, aptarė kaltės formą ir rūšį, t. y., kad nusikalstamą veiką asmuo padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir savanaudiškais motyvais. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje. Teisingai pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nusikaltimus apeliantas padarė anksčiau būdamas teistas 17 kartų, tame tarpe ir už sukčiavimą, naują veiką įvykdė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl M. S. yra recidyvistas. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas paskutinį kartą teistas 2014 m. gegužės 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismo už nusikaltimus, numatytus BK 214 str. 1 d., 289 str., 198¹ str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., bausmės neatlikęs, jo teistumas neišnykęs. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad apeliantas nusikalto atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už kitus nusikaltimus, po šios veikos padarymo toliau darė analogiškus nusikaltimus, nuo 2005-07-18 nedirbo, kas rodo, kad M. S., net ir būdamas nuteistas laisvės atėmimo bausme, nenori koreguoti savo elgesio, gyventi pagal visuomenėje nusistovėjusias normas, o nusikalstamų veikų darymas yra tapęs jo gyvenimo būdu. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai jam skyrė bausmę laikydamas jį recidyvistu. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti tik skiriant griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apylinkės teismas M. S. už padarytą nusikaltimą skyrė laisvės atėmimą 2 metams, t.y. daugiau nei šios bausmės, numatytos straipsnio sankcijoje, vidurkis. Apylinkės teismas nepažeidė anksčiau nurodytų bausmės skyrimą reglamentuojančių nuostatų. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, M. S. paskirta bausmė atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

Dėl R. P. apeliacinio skundo

Nuteistasis R. P. nesutinka su jo pripažinimu kaltu bei prašo priimti išteisinamąjį nuosprendį arba sušvelninti paskirtą bausmę ir išteisinti pagal BK 198¹ str. 1 d.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, visapusiškai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad R. P. padarė BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d. ir 182 str. 1 d. numatytus nusikaltimus. Tuo tarpu įvertinus teisės aktų nuostatas konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį BPK 20, 301 straipsnių nuostatų nepažeidė. Priešingai, pirmosios instancijos teismas skyrė pakankamai dėmesio R. P. paaiškinimams įvertinti, jo parodymus gretino su kitais bylos duomenimis, ėmėsi visų priemonių nustatyti tiesą byloje, apklausė ir analizavo liudytojų parodymus, įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, paremtą visapusišku ir pakankamai išsamiu bylos medžiagos išnagrinėjimu. Teismas visus reikšmingus faktus sujungė į loginę visumą ir padarė apibendrinančias išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.

Nors nuteistasis R. P. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikaltimų nepripažįsta, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad jo kaltė neginčijamai įrodyta byloje surinktais įrodymais, o būtent: nukentėjusiosios E. K. bei liudytojos R. L. parodymais, nukentėjusiosios banko sąskaitos išrašo duomenimis, duomenų bazių išrašais, kratos protokolu, kredito bendrovių pateiktais rašytiniais dokumentais, kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei atskleidžia pakankamai išsamų padaryto nusikaltimo vaizdą. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis R. P. neigia savo kaltę, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino D. V. teisme duotų parodymų, kurie patvirtino jo (apelianto) žodžius, jog T. Č. buvo paėmęs jo kompiuterį su modemu, ir šią versiją atmetė, nors visus kilusius prieštaravimus, kurių nebuvo galima pašalinti teisme, turėjo vertinti jo (apelianto) naudai. Tačiau tokius nuteistojo skundo teiginius apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą bei mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus, kadangi tai prieštarauja byloje surinktiems ir, priešingai nei teigia nuteistasis R. P., jo kaltę pagrindžiantiems įrodymams. Bylos duomenys patvirtina, kad prie nukentėjusiosios E. K. banko sąskaitos buvo jungtasi ir 2012-06-25 paskolos E. K. vardu buvo paimtos naudojantis IP adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., 47, 84-85 b.l.). Šiuo IP adresu naudojosi išankstinio apmokėjimo interneto vartotojas, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 61 b.l.). Tuo tarpu 2012-10-10 atlikus kratą R. P. gyvenamojoje vietoje buvo rastas kompiuteris su modemu bei jame įdėta SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 77, 81-88 b.l.), kuria naudojosi išankstinio apmokėjimo interneto vartotojas, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 89 b.l.; 2 t., 89-90 b.l.). R. P., kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, neneigė, kad kratos metu rastas kompiuteris bei modemas priklauso jam, tačiau tvirtino, kad tiriamu laikotarpiu kompiuteriu naudojosi ne jis, o T. Č.. Tokius parodymus nuteistasis davė jau žinodamas, kad T. Č. yra miręs (mirė 2014-02-06). Tačiau tokia nuteistojo versija pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmesta. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis duodamas parodymus apie šias aplinkybes nebuvo nuoseklus (painiojosi dėl santykių su T. Č. – iš pradžių teigė, kad juo pasitikėjo, o vėliau, kad nepasitikėjo) ir melavo (tvirtino, kad J. J. kartu su T. Č. buvo laisvėje, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad nusikalstamų veikų įvykdymo laikotarpiu J. J. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę). Aptarti duomenys patvirtina, kad R. P. viso proceso metu elgėsi nesąžiningai, tokiu būdu siekdamas išvengti atsakomybės. Nustačius, kad nuteistasis meluoja dėl aplinkybių, susijusių su kompiuterio bei modemo paskolinimu T. Č., nėra pagrindo sutikti ir su tuo, kad apylinkės teismo nepagrįstai buvo atmesti nuteistojo iniciatyva apklausto liudytojo D. V., kuris tendencingai palaikė R. P. poziciją, parodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių R. P. kaltę įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl teigti, kad byloje yra nepašalintų abejonių, nėra jokio pagrindo.

Nors nuteistasis R. P. teigia, kad nėra įrodymų, jog jis veikė bendrininkų grupėje, šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad R. P. veikė ne vienas, o kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis bei kitais nuteistaisiais L. D. ir A. G. – R. P. nukentėjusiosios E. K. vardu gautus kreditus pervedė iš nukentėjusiosios sąskaitos į L. D. nurodytą banko sąskaitą, o A. G. šiuos pinigus išgrynino ir atidavė tyrimo metu nenustatytam asmeniui. Taigi akivaizdu, kad R. P. veikė ne vienas, o kartu su kitais asmenimis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę pripažino sunkinančia R. P. atsakomybę.

Atmetamas ir apelianto prašymas išteisinti jį pagal BK 198¹ str. 1 d.

BK 198¹ str. numatytos veikos inkriminavimui būtina nustatyti, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje, aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, ne kartą atkreiptas dėmesys, jog vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių. O teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015). Toks neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos (be kita ko, ir internetinės bankininkystės sistemos) atvejis pasireiškia autentifikavimo priemonėmis nustatytų prisijungimo prie informacinės sistemos apribojimų (reikalavimų) pažeidimu, kuris šios bylos kontekste negali būti laikomas nereikšmingu vertinant jį iš baudžiamosios teisės pozicijų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. P., pažeisdamas, t.y. suklaidindamas, AB SEB bankas informacinės sistemos apsaugos priemones, įvesdamas neteisėtai įgytus nukentėjusiosios E. K. vardu išduotus internetinės prieigos duomenis – elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius (prisijungimo teisė buvo suteikta tik E. K., autentifikuojamai sistemoje pagal banko jai išduotus elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius), jungėsi prie AB SEB bankas informacinės sistemos, leidžiančios naudotis banko paslaugų teikimu internetu, paskui atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, ir apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą. Šie nuteistojo veiksmai, be kitų, atitinka ir BK 198¹ str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį pripažino kaltu ir dėl šios veikos padarymo.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. P., vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.), taip pat atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, mano, jog R. P. nenubaustas per griežtai. Jis praeityje teistas net 16 kartų, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, turėdamas neišnykusį teistumą, vėl nusikalto, todėl yra recidyvistas ir todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad R. P. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl jau susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Teisėjų kolegija gali pagrįstai teigti, jog R. P. iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, nesiekia gyventi pagal visuomenei priimtinas gyvenimo taisykles, socializuotis, neišnykus teistumui vėl nusikalsta, todėl jam pagrįstai buvo skirta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, didesnis nei straipsnių sankcijose numatyti šios bausmės vidurkiai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei į visą R. P. charakterizuojančią medžiagą darytina išvada, kad apylinkės teismo paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.

Nuteistasis taip pat prašo atmesti civilinius ieškinius bei teigia, kad iš jo nepagrįstai buvo priteistos išlaidos už gynėjo dalyvavimą. Pažymi, kad gynėjas jam buvo būtinas, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę, be to, turtinė padėtis yra prasta, negauna pajamų ir neturi jokio turto, yra priteista daug kitų civilinių ieškinių

Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinių ieškinių klausimas byloje buvo išspręstas tinkamai. Nustatęs, kad R. P. įvykdė nusikalstamas veikas ir veikė kartu su kitais asmenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino civilinius ieškinius ir padarytą žalą iš kaltų asmenų priteisė solidariai.

Nėra pagrindo sutikti ir su tuo, kad iš R. P. nepagrįstai buvo priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už gynėjo dalyvavimą. BPK 105 str. 1 d. yra nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 str. 1 d., kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. numatytus atvejus. Taigi priteisti tokių išlaidų negalima tik tada, kad gynėjas dalyvauja nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis arba nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Tuo tarpu BPK 51 str. 1 d. 7 p. (kai kaltinamasis yra suimtas) į šį sąrašą nepatenka. Pažymėtina ir tai, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali proceso išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius teismui pateikė 2016-03-29 pažymą Nr. NTP-7-3421, kurioje nurodytas nuteistajam R. P. gynėjo V. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis – 136,64 Eur. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, R. P. pripažino kaltu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 198¹ str. 1 d. ir 182 str. 1 d. Teismas apkaltinamajame nuosprendyje aukščiau minėtas išlaidas pripažino proceso išlaidomis ir nusprendė išieškoti iš R. P. visas šias išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų (tokių duomenų kartu su apeliaciniu skundu nepateikė ir pats nuteistasis), leidžiančių spręsti, kad nagrinėjamu atveju apeliantas neturėjo pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir dėl to visos proceso išlaidos (ar jų dalis), patirtos dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam, turėjo būti apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų. Taigi pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš nuteistojo R. P. proceso išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nekeistinas.

Byloje taipogi gauta Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. P. išlaidos sudaro 30,92 eurų. Prašyme nurodoma, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, 14.2.3. punktais, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro advokato užmokestis – 30, 92 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti; teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K–174/2014), taip pat tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamoje byloje, kurioje R. P. buvo nuteistas, buvo paduotas nuteistojo apeliacinis skundas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, R. P. teismo posėdyje nedalyvavo ir pats gynėjo nepasirinko. Bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos sprendimu gynėjo dalyvavimas šioje byloje pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 2 dalis, 322 straipsnio 1 dalis), todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinktas advokatas, suteikęs R. P. antrinę teisinę pagalbą. Išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė atmesti nuteistojo apeliacinį skundą laikydama jį nepagrįstu ir pripažindama, kad R. P. nuteistas pagrįstai. Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

nutarė:

atmesti nuteistųjų L. D., M. S. ir R. P. apeliacinius skundus.