Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 2 mėnesiams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę ir įpareigojimus;

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

4. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmės subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 1 metų 1 mėnesio 22 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 4 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį galutine bausme 30 parų arešto;

6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 4 metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas;

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį galutine bausme 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda;

8. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 10 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metus, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2, 3 dalimis, subendrintos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu. Po to prie subendrintos bausmės pridėta dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės – 30 MGL (1 500 Eur) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams 29 dienoms ir 64,6 MGL (3 230 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti (tęsti darbą) arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, 1 metus po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programose, visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nežino, kaip viskas įvyko balandžio 12 d. Jis buvo „užsikodavęs“ nuo alkoholio vartojimo nuo 2021 m. balandžio 21 d. Gavosi taip, kad išgėrinėjo ir paskui ėjo į parduotuvę. Atsimena, kad keikėsi viešoje vietoje, blogai, nepadoriai elgėsi. Atsimena, kad vyko konfliktas su apsaugos darbuotoja, nukentėjusiąja O. K. Savo kaltę pripažįsta, labai gėda dėl tos dienos. Pripažįsta smūgiavęs į parduotuvės duris, keikęsis necenzūriniais žodžiais, tai, kad dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį O. K. į kairės pusės žandikaulį. Neprisimena, kiek buvo išgėręs tą dieną, gali būti, kad buvo išgėręs pusę butelio degtinės, vartotas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Su nukentėjusiąja O. K. buvo susitikęs balandžio 20 d., jos nuoširdžiai atsiprašė ir pažadėjo, kad daugiau į tą parduotuvę neis. Atsiprašo nukentėjusiosios O. K. ir labai gailisi, daugiau tai nepasikartos. Turi pažymą, kad lankosi pas psichoterapeutą, pirmą kartą „užsikodavo“ nuo alkoholio 2021 m. balandžio 21 d., paskutinis „kodavimasis“ įvyko 2022 m. balandžio 25 d. Šiai dienai papildomai vaikšto į „B.“. Legaliai niekur nedirba, rugpjūčio mėnesį Užimtumo tarnyba jį išsiųs dirbti, kai baigs mokymus.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji O. K. parodė, kad priima kaltinamojo A. J. atsiprašymą. Žino, kad nevalia pasiųsti į kalėjimą gerų manierų žmogų, jis ten nieko neišmoks. Jeigu galima, prašo skirti A. J. viešųjų darbų, nes iš tikrųjų žmogui su vaikais bus sunku. Kaltinamasis turėtų likti šeimoje, kad būtų laisvėje ir padėtų šeimai bei sau.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamas A. J. parodė, kad gyvena kartu su savo žmona ir dviem mažamečiais vaikais. Nuo 2022 m. balandžio 25 d. pradės gydytis dėl priklausomybės nuo alkoholio privačioje įstaigoje MB „B.“. 2022 m. balandžio 12 d. vartojo alkoholinius gėrimus vienas savo namuose, gėrė degtinę, išgėrė visą butelį 0,5 litro. Kadangi pasibaigė degtinė, apie 15.00 val. nuėjo į parduotuvę „A.“, esančią (duomenys neskelbtini). Užėjęs į parduotuvę, nuėjo į alkoholio skyrių, išsirinko butelį degtinės ir ruošėsi eiti link kasų susimokėti, kuomet prie jo priėjo apsaugos darbuotoja ir atėmė iš jo butelį. Apsaugos darbuotoja jį palydėjo iki parduotuvės išėjimo durų, prie parduotuvės durų tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Jis buvo supykęs dėl to, kad apsaugos darbuotoja jam neleido nupirkti degtinės ir norėjo rašyti pareiškimą direktorei, bet apsaugos darbuotoja toliau jį varė iš parduotuvės. Pamena, kad keikėsi necenzūriniais žodžiais konflikto metu šalia parduotuvės durų, tačiau nepamena, kokius žodžius vartojo. Kiek pamena, jis konflikto metu trenkė apsaugos darbuotojai dešiniu kumščiu į kairės pusės žandikaulį. Dėl to, jog buvo labai neblaivus, nepamena visų įvykio aplinkybių, gali būti, kad spyrė vieną kartą į parduotuvės duris. Labai greitai atvažiavo apsaugos darbuotojai, kurie jį nusivedė į apsaugos postą. Po to atvažiavo policijos pareigūnai, kurie nustatė jo neblaivumą, davė šaukimą atvykti į policijos įstaigą ir jį paleido. Visiškai pripažįsta, kad trenkė apsaugos darbuotojai į žandą, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir trenkė į parduotuvės duris. Labai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, dėl šio įvykio jam yra labai gėda. Yra dviejų mažų vaikų tėtis, pagrindinis šeimos maitintojas, dirba papildomai savo darbe, kad galėtu išlaikyti šeimą. Šiuo metu pradės gydymą nuo alkoholio ir pasistengs ateityje tokių veiksmų nekartoti. Praeitą savaitę buvo nuvykęs pas apsaugos darbuotoją į parduotuvę „A.“, adresu (duomenys neskelbtini) ir darbuotojos atsiprašė, ši jam atleido (b. l. 63-64). ??

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji O. K. parodė, kad dirba įmonėje UAB „C.“ apsaugos darbuotoja parduotuvėje „A.“, esančioje (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 12 d. apie 15.54 val. pamatė pro vaizdo kamerą, kaip į parduotuvę užėjo jai iš matymo pažįstamas vyras, kuris anksčiau lankėsi parduotuvėje. Kaip vėliau sužinojo, tai A. J. Iš jo elgesio suprato, kad A. J. yra išgėręs. Šis vyras užėjo į alkoholio skyrių ir ten ilgai rinkosi kokį paimti alkoholio butelį iš lentynos, paėmęs alkoholio butelį ir vaikščiodamas po parduotuvę sukiojo magnetą, pritvirtintą ant butelio, bandė magnetą nuimti. Ji nuėjo pas A. J. į antrą aukštą ir pasakė jam, kad paliktų butelį ir eitų iš parduotuvės. A. J. išsigando, kažką jai pasakė ir ji atėmė butelį. A. J. kažkas paskambino telefonu ir jis išėjo į lauką. Ji grįžo į apsaugos postą. Po maždaug 30 minučių A. J. sugrįžo į parduotuvę ir ji būdama poste išgirdo, kaip kažkas daužosi į apsaugos posto duris. Ji išėjo pasižiūrėti ir pamatė A. J., kuris buvo agresyviai nusiteikęs, šūkavo, kad rašys ant jos skundą ir reikalavo pakviesti direktorę. Ji pasakė, kad pastarasis yra neblaivus ir tegu eina namo, nes kitaip iškvies policiją. A. J. išėjo į lauką, bet po maždaug 20 minučių vėl sugrįžo į parduotuvę, atidarė apsaugos posto duris ir pradėjo šūkauti ant jos, keiktis necenzūriniais žodžiais. Ji A. J. pasakė, kad užeitų į apsaugos postą, nes pastarasis elgėsi agresyviai, neadekvačiai kitų žmonių akivaizdoje, nenorėjo, kad klientai išsigąstų. A. J. tapo agresyvesnis, pradėjo ją tampyti už drabužių, pradėjo ją stumdyti delnais į krūtinę, todėl paspaudė pavojaus mygtuką. A. J. nuėjo prie parduotuvės įėjimo durų, būdamas parduotuvės viduje pradėjo tampyti už ant kaklo pakabinto apsaugos darbuotojo pažymėjimo, ji A. J. rankas atstūmė nuo savęs ir dar kartą pasakė, kad pastarasis išeitų iš parduotuvės. Tuo metu A. J. jai trenkė vieną kartą dešiniu kumščiu į kairės pusės žandą, po šio smūgio pajuto fizinį skausmą. Ji bandė A. J. atstumti rankomis nuo savęs, koja bandė pastarajam smogti, bet nepataikė. Ji išėjo iš apsaugos posto ir iškvietė policijos pareigūnus. Į medicinos įstaigą nesikreipė, kadangi ant veido žymių neliko ir po poros valandų skausmo nebuvo. Į teismo medicinos ekspertizę nesikreipė ir nesikreips, civilinio ieškinio nereikš (b. l. 24-25).

2022 m. balandžio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš parduotuvės „A.“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-47).

2022 m. balandžio 25 d. apžiūros metu buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš parduotuvės „A.“, (duomenys neskelbtini) (b. l. 49-53).

2022 m. gegužės 12 d. kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų BodyCam (b. l. 55-56).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2022 m. balandžio 12 d. apie 16.20 val. gautas pranešimas, jog PC „A.“ apsauga sulaikė agresyvų vagį, kuris pradėjo muštis (b. l. 10-11).

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad O. K. nurodė, jog 2022 m. balandžio 12 d. apie 15.54 val. adresu (duomenys neskelbtini), į parduotuvę „A.“ atėjo neblaivus vyras, kuris bandė pašalinti magnetą nuo alkoholio butelio. Ji pasakė, kad nevogtų ir keliautų savo keliais, nes iškvies policiją. Vyras grįžo į parduotuvę ir smūgiavo į duris, vartojo necenzūrinius žodžius, dešinės rankos kumščiu sudavė jai į žandikaulį, taip sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 12-15).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo A. J. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis A. J. apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad išgėrinėjo ir paskui ėjo į parduotuvę. Atsimena, kad keikėsi viešoje vietoje, blogai, nepadoriai elgėsi. Atsimena, kad vyko konfliktas su apsaugos darbuotoja, nukentėjusiąja O. K. Savo kaltę pripažįsta, labai gėda dėl tos dienos. Pripažįsta smūgiavęs į parduotuvės duris, keikęsis necenzūriniais žodžiais, dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį O. K. į kairės pusės žandikaulį. Neprisimena, kiek buvo išgėręs tą dieną, gali būti, kad buvo išgėręs pusę butelio degtinės, vartotas alkoholis turėjo įtakos padarytiems veiksmams. Tokie kaltinamojo parodymai esminė detalėse buvo nuoseklūs ir atitiko jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 63-64).

Be to, tokius kaltinamojo A. J. parodymus patvirtina nukentėjusiosios O. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, policijos įvykių registro išrašas, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų (vaizdo ir garso įrašų) apžiūros protokolai.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. J. pažeidė viešąją tvarką, t. y. jis 2022 m. balandžio 12 d. apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, užėjęs į parduotuvę „A.“ iš chuliganiškų paskatų, matant parduotuvės lankytojams ir personalui, smūgiavo į parduotuvės duris, keikėsi necenzūriniais žodžiais, dešiniu kumščiu sudavė vieną smūgį O. K. į kairės pusės žandikaulį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir tokiu neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką. Kaltinamojo padaryta veika atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, nes jo veiksmai padaryti iš chuliganiškų paskatų, esant neblaiviam, viešoje vietoje.

Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad A. J. nustatytas 2,72 prom. girtumo laipsnis teismas pastebi, kad jokie objektyvūs duomenys (alkotesterio kvitai ar pan.) byloje nesurinkti ir nepateikti. Atsižvelgiant tiek į kaltinamojo, tiek į nukentėjusiosios duotus parodymus, teismui nekyla abejonių dėl to, kad nusikalstamos veikos darymo metu A. J. buvo neblaivus, nes kaltinamasis pats pripažino, jog vartojo stiprų alkoholį (degtinę) ir vartotas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, tačiau nesant konkrečių patikimų duomenų dėl nustatyto girtumo laipsnio, inkriminuotas neblaivumo laipsnis šalintinas iš kaltinimo. Tai neturi įtakos kaltinamojo kaltei ar veikos kvalifikavimui. Teismas taip pat patikslina nusikalstamos veikos padarymo laiką, atsižvelgiant į policijos įvykių registro išraše fiksuotą nukentėjusiosios pranešimą iš 15.54 val. į 16.20 val.

IV. Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas kaltinamajam A. J. bausmę, visų pirma atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą viešajai tvarkai), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia). Vertinant A. J. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes pažymėtina tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, nauja nusikalstama veika padaryta bausmės vykdymo atidėjimo metu, baustas administracine tvarka (b. l. 103-105), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, turi du nepilnamečius vaikus. Įvertinęs visas aptartas ir baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už BK 284 straipsnyje numatytą veiką paskiriant tik minėto straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią, t. y. laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnę negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, šiuo teismo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Be to, kaltinamasis A. J. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys). Kaip jau minėta, nors A. J. nedirba, jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, teigė eisiantis dirbti po to, kai baigs Užimtumo tarnybos mokymus, pats kreipėsi pagalbos dėl priklausomybės nuo alkoholio, yra vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, taigi turi socialinius ryšius. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nors probacijos tarnyba bausmės vykdymo atidėjimo metu kreipėsi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo A. J. atžvilgiu, teismas šio teikimo netenkino, taigi teismas nenustatė, kad kaltinamasis nepateisino jam anksčiau parodyto pasitikėjimo ir jį reikia pasiųsti realiam bausmės atlikimui. Taip pat teismas pastebi, kad skiriant bausmę svarbu ir nukentėjusiojo pozicija. Šioje byloje nukentėjusioji O. K. prašo skirti A. J. viešųjų darbų bausmę, nesa iš tikrųjų žmogui su vaikais bus sunku. A. J. turėtų likti šeimoje, kad būtų laisvėje ir padėtų šeimai ir sau. Čia pažymėtina, kad nukentėjusioji priėmė kaltinamojo atsiprašymą teisiamojo posėdžio metu.

Teismo vertinimu, skiriant kaltinamajam realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę iš esmės būtų pasiektas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas, tačiau nukentėtų tiek kaltinamojo socialiniai ryšiai, tiek jo šeimos finansinė padėtis. Be to, pabrėžtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl kaltininko asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-266-942/2015).

Aukščiau aptartos aplinkybės bei kaltinamojo išreikštas gailestis dėl nusikalstamos veikos padarymo leidžia teismui daryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog galima kaltinamajam dar kartą suteikti galimybę pasitaisyti ir savo elgesiu įrodyti, jog padaryta veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, taigi bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant ir skiriant kaltinamajam atitinkamus įpareigojimus (BK 75 straipsnis). Nors prokurorė prašė skirti A. J. baudžiamojo poveikio priemones (turto konfiskavimą, teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą), šis prašymas nepagrįstas. Pabrėžtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai (BK 73 straipsnio 2 dalis). A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. J. laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nuosprendžiu, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę A. J. paskirti – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams ir 64,6 MGL (3 230 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant A. J. bausmės vykdymo atidėjimo metu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 1 metus po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.