Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-333-166/2013

Teisėja Nijolė Lisauskienė Teisminio proceso Nr.1-92-00116-2012-6

2013 m. gegužės 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 214 str. 1 d. ir nubaustas penkiasdešimties parų trukmės areštu,

- pripažintas kaltu pagal LR BK 215 str. 1 d. ir nubaustas penkiasdešimt penkių parų trukmės areštu,

- pripažintas kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d. ir nubaustas keturiasdešimt penkių parų trukmės areštu.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal LR BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. subendrintos jas apimant, paskirta galutinė bausmė penkiasdešimt penkių parų trukmės areštas. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., ši bausmė subendrinta iš dalies jas sudedant su pagal BK 214 str. 1 d. paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė devyniasdešimties parų trukmės areštas.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinus su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-12-13 nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams dviems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės laikas skaičiuotas nuo nuosprendžio vykdymo pradžios, į bausmės laiką įskaityta pagal Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-12-13 nuosprendį atlikta bausmė.

J. A. civilinis ieškinys tenkintas. Išieškota solidariai iš E. S. ir J. U. 4000 (keturių tūkstančių) Lt dydžio žalos atlyginimas J. A..

Išieškota iš E. S. 29,40 Lt (dvidešimt devynis Lt 40 ct) proceso išlaidų į valstybės biudžetą.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista J. U., tačiau nuosprendis jos atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

E. S. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent:

2012-03-10 laikotarpyje nuo 10.22 val. iki 14.15 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Švenčionėlių m. Švenčionių r., priklausančiame L. B. ir T. V., veikdamas bendrai su J. U., iš J. A. striukės kišenės pagrobė pastarajam priklausančią elektroninę DNB banko mokėjimo kortelę „Visa Elektron“ (Nr. duomenys neskelbtini) ir laikė ją iki kol tą pačią dieną, tiksliai nenustatytu laiku, įdėjo atgal į nukentėjusiojo striukės kišenę.

Taip pat E. S. neteisėtai inicijavo dvi finansines operacijas, panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, ir apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:

2012-03-10 apie 14 val., veikdamas bendrai su J. U., DNB banko bankomate ATM90165, esančiame Žemutinė g. 47 Švenčionėlių m. Švenčionių r., panaudodami pagrobtą J. A. priklausančią elektroninę DNB banko mokėjimo kortelę „Visa Elektron“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), E. S. žinant, kad kaltinamajai J. U. žinomi J. A. priklausančios banko mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenys – PIN kodas, neteisėtai inicijavo ir atliko dvi finansines operacijas, kurių metu apgaule įgijo nukentėjusiajam priklausantį turtą – 4000 Lt: 14.16.32 val. iš J. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apgaule įgijo 2000 Lt, 14.17.04 val. – 2000 Lt.

Šiais savo veiksmais padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas pakankamai išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, visapusiškai juos įvertino ir byloje pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Apylinkės teismo nuosprendis yra išsamiai motyvuotas, pakankamai išanalizuoti kaltinamųjų, nukentėjusiosiojo, liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga ir padaryta teisėta ir pagrįsta išvada, jog kaltinamojo E. S. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d.; 215 str. 1 d.; 182 str. 1 d. Su šia teismo išvada aukštesnės instancijos teismas sutinka, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju daroma išvada, kad apylinkės teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar apeliaciniame skunde nurodytų Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.

Apeliaciniame skunde nuteistasis E. S. neigia padaręs nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą ir patikrinęs vertinimo aspektu, konstatuoja, kad E. S. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., įrodyta byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Nors nuteistasis E. S. savo kaltės dėl nusikalstamų veikų nepripažįsta, teigia, kad jis banko mokėjimo kortelės nepagrobė, ja nesinaudojo, su J. U. pagrobti pinigus nesitarė, o tik padėjo J. U. nueiti iki bankomato, padėjo nuimti pinigus ir juos palaikyti, tačiau tokie nuteistojo parodymai vertintini kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamas veikas. Priešingai nei mano apeliantas, jo kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis – nuteistosios J. U., nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, mokėjimo kortelės banko išrašu, bankomato vaizdo medžiaga, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę bei leidžia atmesti apelianto pasirinktą nepagrįstą gynybos versiją.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistoji J. U. parodė, kad E. S. jos prašė pasakyti nukentėjusiojo kortelės PIN kodą, tačiau jai atsisakius, paprašė padėti nuimti pinigus. Jai sutikus ir prie bankomato paklausus kokią pinigų sumą nuimti, E. S. pasakė visus, tad ji pasirinko 2000 Lt sumą. Kadangi E. S. matė, jos renkamą PIN kodą, todėl vėliau PIN kodą surinko pats ir nusiėmė 2000 Lt. E. S. jai davė 1000 Lt ir liepė tylėti.

Nukentėjusysis J. A. parodė, kad J. U. paprašė padėti nueiti į namus paimti DNB banko mokėjimo kortelę ir nuimti nuo sąskaitos pinigų. Su nuteistąją J. U. bankomate nuo sąskaitos nuėmė 100 Lt. Kitą dieną pamatė, kad sąskaitoje trūko 4000 Lt.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. G. parodė, kad jam J. U. pasakė, kad kartu su E. S. bankomate nuo nukentėjusiojo sąskaitos nuėmė pinigų, kad ji žinojo banko kortelės PIN kodą, nes tą pačią dieną su nukentėjusiuoju nuėmė 100 Lt.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistosios J. U., nukentėjusiojo J. A., liudytojo R. G. parodymai yra nuoseklūs, papildo vienas kitą ir sutampa bendrai esminėse detalėse. Pirmos instancijos teisme nenustatyta aplinkybių, pagrindų, dėl kurių minėti asmenys būtų šališki, suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto nusikaltimo padarymu, duoti apie jį melagingus paaiškinimus. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir aukštesnės instancijos teismui, todėl šių asmenų parodymais, kurie buvo nuoseklūs nuo pat pradžių, netikėti teismas neturi pagrindo. Tuo tarpu nuteistojo E. S. parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Remiantis įrodymų visetu, teismas turėjo pagrindą abejoti apelianto nuoširdumu ir nesiremti jo parodymais nustatant ir vertinant nustatytas faktines bylos aplinkybes. Priešingai, nuteistojo kaltę patvirtina ir byloje esantis DNB banko kortelės Visa-Elektron sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad nukentėjusiojo sąskaitoje 2012-03-12 užfiksuoti du grynųjų pinigų nurašymai po 2000 Lt ir vienas 100 Lt sumos nurašymas. Be to iš DNB banko bankomatų vaizdo stebėjimo sistemos išrašų nustatyta, kad banko kortelę turėjo E. S. ir ją prie bankomato perdavė J. U., kuri ją naudojo, vėliau kortelę paėmė E. S. ir pats ją naudojo. Taigi šie įrodymai sutampa su nuteistosios J. U. parodymais, kurie buvo nuoseklūs nuo pat pradžių ir leidžia atmesti apelianto keliamą versiją. Taip pat nuteistoji parodė, kad ji matė, kaip nukentėjusysis mokėjimo kortelę įsidėjo į kišenę ir nors ji tiesiogiai nematė, kas išėmė kortelę iš nukentėjusiojo striukės kišenės, tačiau jai kortelę padavė būtent E. S.. Kaip matyti iš bylos aplinkybių nukentėjusysis buvo išgėręs ir vėliau miegojo. Banko kortelė buvo jo striukėje. Tuo metu patalpose buvo ir nuteistieji E. S. ir J. U.. Todėl ši aplinkybė duoda pagrindo atmesti E. S. tvirtinimą, kad jis nepasisavino banko kortelės, tai yra, esant nurodytai situacijai turėjo galimybę paimti banko kortelę ir iš tolimesnių, bylos duomenimis nustatytų aplinkybių sekos matyti, kad būtent E. S. neteisėtai ir pasisavino banko kortelę. Nors apeliaciniame skunde minimi liudytojai tiesiogiai ir nematė įvykio aplinkybių, tačiau nuteistojo deklaruojamas nekaltumas ir jo keliama versija, kad jis neva padėjo J. U. nuimti pinigus paneigtas aukščiau aptartais objektyviais duomenimis, kurių visetas leidžia teismui daryti išvadą dėl E. S. kaltumo nusikaltimų padaryme.

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima reikalauti įstatymo atitinkančio elgesio. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar teisės į turtą įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Atsakomybę už svetimos elektroninės mokėjimo priemonės neteisėtą įgijimą ir kitus alternatyvius veiksmus nustato BK 214 str. 1 d., o baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą finansinės operacijos svetima elektronine mokėjimo priemone atlikimą – BK 215 str. 1 d. BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, už kurią, be kitų nusikaltimų, nuteistas E. S. objektyvieji požymiai, pasireiškė neteisėtu finansinių operacijų svetima elektronine mokėjimo priemone inicijavimu. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog finansinės operacijos inicijavimas svetima elektronine mokėjimo priemone yra neteisėtas, ir nori taip veikti. Valinis tiesioginės tyčios momentas išreiškia veikos siekimą (norėjimą). Jei asmuo nesuvokė bent vieno objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, jo negalima nuteisti, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs nuteistosios J. U., taip pat nukentėjusiojo J. A., liudytojo R. G. bei byloje esančius rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad E. S. ir J. U. neteisėtai įgijo ir laikė elektroninę mokėjimo priemonę bei panaudodami ją ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, inicijavo dvi finansines operacijas apgaule įgydami svetimą turtą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia apylinkės teismo išvada yra teisinga, padaryta remiantis byloje surinktų įrodymų viseto analize. Pažymėtina, kad banko mokėjimo priemonė nuosavybės teise priklauso banko kortelę išdavusiai institucijai, kuri pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko mokėjimo kortelė yra svetima. Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Šiuo atveju E. S. yra pilnametis ir pakankamai gyvenimiškos patirties turintis žmogus, kad galėtų tinkamai suprasti ir įvertinti savo bei J. U. veiksmus, todėl neteisėtai gavęs svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, turėjo suprasti ir neabejotinai suprato, kad ši priklauso svetimam asmeniui, tačiau inicijavo finansinę operaciją. Kolegija daro išvadą, kad E. S. veikė tiesiogine tyčia, prieš nukentėjusiojo valią, nusikaltimų darymo metu suvokė savo veikų neteisėtumą ir norėjo taip veikti. Apylinkės teismas pagrįstai kaltinamojo veiką kvalifikavo pagal LR BK 214 str. 1 d.; 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. Aukštesnė instancijos teismas sutinka su šia išvada, todėl išteisinti E. S. dėl padarytų nusikaltimų nėra nei faktinio, nei įstatyminio pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

n u tarė:

nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.