Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-5026-179/2016 pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija teikianti išvadą Alytaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečių A. V. ir M. V. išlaikymui periodines išmokas po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2016 m. spalio 1 d. iki vaikų pilnametystės, pervedant šias išmokas iki einamojo mėnesio paskutinės dienos vaiko motinai A. D., kuri jas tvarkys uzufrukto teise. Išmokas indeksuoti LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. V. ir M. V. periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies.Taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš D. V. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams: dukrai A. V. ir sūnui M. V. po 120 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016-10-14 iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje. Vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskyrė vaiko motiną A. D.. Teismas įvertino tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie atsakovo gaunamas pajamas ir turtinę padėtį. Teismas nustatė, kad Sodros duomenimis, atsakovas šiuo metu dirba, tačiau jo gaunamas darbo užmokestis nedidelis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu neatskaičius mokesčių - 380 eurų). Atsižvelgiant į tai, teismas iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą po 120 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį, nes mažesnis išlaikymas neleistų užtikrinti net ir minimalių vaikų poreikių patenkinimo civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atskirajame skunde atsakovas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartis neatitinka realios faktiškai egzistuojančios atsakovo mokumo ir turtinės padėties būklės, kadangi priteistas vaikų laikinas išlaikymas po 120 Eur viršija atsakovo finansines galimybes. Abiejų vaikų išlaikymui tai sudaro 240 eurų per mėnesį, kai atsakovo mėnesinės darbo pajamos sudaro 380 eurų, iš kurių atskaičius mokesčius lieka 335 Eur. Atskaičius laikiną išlaikymą vaikams, atsakovui pragyvenimui lieka tik 95 eurai. Pagal savo pajamas, atsakovas vaikams gali teikti po 70 eurų per mėnesį laikiną išlaikymą.Atsakovas teikia vaikams išlaikymą pagal savo galimybes, pinigų šeimos išlaikymui kartais skolinasi. Su atskiruoju skundu pateikė atsakovo finansinę padėtį, turimą turtą pagrindžiančius įrodymus: Alytaus teritorinės darbo biržos Alytaus skyriaus 2016 m. spalio 27 d. pažymas Nr. PI 1-2016-566, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2016-10-27 pažymą Nr. KA-P21-5337, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016-10-27 pažymą Nr. 24332, VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2016-10-28 pažymą Nr. (2.1.10.)ALS-3566, Nekilnojamojo turto registro Nr.60/5848 išrašą, VĮ „Regitra“ 2016-10-27 pažymą NR. 1.6-S3-652, (duomenys neskelbtini) 2016-10-26 pažymą Nr. 1, 2016-09-05 Darbo sutartį Nr. 1, VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro 2016-07-26 išrašą.Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo 2016 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Atsakovo teiginys, kad jis nepajėgus teikti vaikams po 120 Eur dydžio išlaikymą nesuderinamas su protingumo ir sąžiningumo principais. Pagrįstų abejonių kelia atsakovo sąžiningumas teikiant duomenis apie savo pajamas ir materialinę padėtį. 2016-10-26 (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad atsakovui išmokėtas 282,93 Eur dydžio darbo užmokestis už 2016 m. rugsėjo mėnesį. Kuomet įmonė įsipareigojusi mokėti ne mažesnę nei minimalią algą, akivaizdu, kad atsakovo pateikta pažyma apie darbo užmokestį gali būti apie nepilnai dirbtą mėnesį. Atsakovas savo pajamas slepia, nes bendrai su broliu vykdo verslą, tačiau siekdamas nemokėti mokesčių, rodo daug mažesnį uždarbį nei gauna. VĮ „Regitra“ 2016 m. spalio 27 d. pažymoje Nr. 1.6-S3-652 nurodyta, kad atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra, nors atsakovas visada turėjo ir dabar turi bei naudojasi dviem pakankamai didelės vertės automobiliais. Be to, atsakovas sau leidžia ištisus savaitgalius ir net darbo dienų vakarus pramogauti bei leisti pinigus brangiems pirkiniams, todėl galima daryti prielaidą, kad atsakovas slepia savo tikrąsias pajamas. Teismo priteista laikino išlaikymo vaikams suma neužtikrino, kad būtų sudarytas pagrindas tenkinti būtinuosius vaikų poreikius, nes laikinas išlaikymas yra akivaizdžiai per mažas. Teismo nustatytas 120 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nesiekia net minimalaus teismų praktikoje nepilnamečiams vaikams priteisiamo išlaikymo dydžio. Atsakovas būdamas jauno amžiaus ir darbingas, turi galimybę dirbti ir gauti pajamas, kurios užtikrintų ne tik orų gyvenimą jam, bet tinkamas augimo bei vystymosi sąlygas mūsų vaikams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Dėl naujų įrodymų.

Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė jo turtinę padėtį apibūdinančius įrodymus: Alytaus teritorinės darbo biržos Alytaus skyriaus 2016 m. spalio 27 d. pažymas Nr. PI 1-2016-566, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2016-10-27 pažymą Nr. KA-P21-5337, Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2016-10-27 pažymą Nr. 24332, VĮ Registrų centro Alytaus filialo 2016-10-28 pažymą Nr. (2.1.10.)ALS-3566, Nekilnojamojo turto registro Nr.60/5848 išrašą, VĮ „Regitra“ 2016-10-27 pažymą NR. 1.6-S3-652, (duomenys neskelbtini) 2016-10-26 pažymą Nr. 1, 2016-09-05 Darbo sutartį Nr. 1, VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro 2016-07-26 išrašą. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai apie jo turtinę padėtį gali turėti reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl šiuos įrodymus prijungia prie bylos.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas dviem nepilnamečiams vaikams po 120 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apeliantas nurodo, kad priteistas vaikams laikinas išlaikymas po 120 Eur (viso 240 Eur) viršija atsakovo finansines galimybes, kadangi atskaičius laikiną išlaikymą vaikams, atsakovui pragyvenimui lieka tik 95 eurai, o pagal savo pajamas, atsakovas vaikams gali teikti po 70 eurų per mėnesį laikiną išlaikymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumo.Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų apie ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas nustatyta, kad ieškovė dirba pagal verslo liudijimą, pajamos, atskaičius išlaidas, neviršija 300 Eur per mėnesį (2015 metų A. D. metinė pajamų deklaracija). Iš gyventojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo už 2016 metus matyti, kad ieškovės pajamos 2016 metų birželio mėnesį sudarė 261 Eur, liepos mėnesį – 250 Eur, rugpjūčio mėnesį – 536 Eur, rugsėjo mėnesį – 273 Eur. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi (VĮ Registrų centro duomenys). Santuokoje ieškovė su atsakovu įgiję bendro turto, kuris yra nepadalintas (VĮ Registrų centro duomenys). Atsakovas pagal 2016-09-05 darbo sutartį nuo 2016-09-06 dirba (duomenys neskelbtini) vadovo pareigose. Nustatytas 380 Eur dydžio darbo užmokestis. VSDFV Alytaus skyriaus pažymos duomenimis atsakovo draudžiamosios pajamos 2016 metų rugsėjo mėnesį sudarė 310,91 Eur. Aptarti rašytiniai įrodymai leidžia pagrįstai spręsti, kad ieškovės ir atsakovo gaunamos pajamos yra panašios.Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikams yra susijęs su kasdienių vaikų poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat.Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiems tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 380 Eur. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas spręsdamas dėl laikino išlaikymo dydžio vaikams priteisimo iš atsakovo, savo iniciatyva patikrino duomenis Sodroje apie atsakovo gaunamas pajamas, taip pat atsižvelgė į teismų praktikoje taikomą orientacinį MMA kriterijų dėl priteistino išlaikymo dydžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo kiekvienam vaikui po 120 eurų kas mėnesį dydis gali patenkinti tik minimalius augančio vaiko poreikius. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nutartimi priteistas laikinas išlaikymo dydis net neviršija ½ minimalios mėnesinės algos, kuri šiai dienai yra 380 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad mažesnis išlaikymas neleistų užtikrinti net ir minimalių vaikų poreikių patenkinimo civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios šalių galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Dėl to laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų (vaiko) poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko (vaikų) poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios ieškovo ir atsakovės pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymoTaip pat ir teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Dėl šios priežasties teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, tik preliminariai vertina vaikų poreikius ir jiems teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo atskirojo skundo argumentus, jog jis gera valia teikia išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kadangi byloje nėra objektyvių įrodymų, kad atsakovas nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos nepilnamečiams vaikams teikė pakankamo dydžio išlaikymą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, iki bus išnagrinėta byla, priteisė laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams siekiant patenkinti bent minimalius jų poreikius.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, tai yra iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, taip pat, kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo būtų laikinai sureguliuota ginčo situacija.Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais pakeisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Šios išlaidos iš apelianto nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.