Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl (duomenys neskelbtini) 2024 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. (duomenys neskelbtini) nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškovo (apelianto) atskirojo skundo argumentų

22. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, o atsakovės tenkinti iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

23. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

24. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms.

26. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali taikyti kitas, teismo manymu, reikalingas priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą kartu su atsakove; 2) nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 3) priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos, vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę; 4) uždrausti ieškovui lankytis atsakovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje be atsakovės sutikimo iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.

28. Skųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį ieškovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nustatyti nepilnamečių vaikų laikinąją gyvenamąją vietą kartu su atsakove bei uždrausti ieškovui lankytis atsakovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje be atsakovės sutikimo iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje.

30. Teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas). CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – laikinas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas – visų pirma skirta užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą, iki bus išnagrinėta byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė, iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą.

31. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir, kad jų nepritaikius, bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vaiko gyvenamosios aplinkos pakeitimas, nors ir laikinas, yra pateisinamas ir būtinas, jeigu esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, ir saugi aplinka vaikui yra užtikrinama pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006).

32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaikų įprasta gyvenamoji vieta yra sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. gruodžio 4 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, jog namuose švaru ir tvarkinga; (duomenys neskelbtini) turi atskirą kambarį, kuriame yra atskiros lovos, rašomasis stalas, rūbų spinta; (duomenys neskelbtini) turi savo kambarį, lovą, stalą, rūbų spintą. Vaikų kambariai atitinka jų poreikius, taip pat užtikrintas aprūpinimas vaikams reikalingais namų apyvokos daiktais.

33. Tarnyba, siekdama išsiaiškinti vaikų nuomones dėl ieškinio reikalavimų ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 2024 m. lapkričio 12 d. išklausė jų nuomones bei užpildė nustatytos formos vaikų nuomonių išklausymo aktus.

34. Nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) nurodė, kad „jai yra (duomenys neskelbtini). Paprašius mergaitės papasakoti apie savo šeimą, nurodė ,,Nu kad nieko nėra, pykstasi tėvai“. Pasiteiravus, dėl ko tėvai pykstasi, teigė, kad nelabai supranta ir kad tėvų keliai „išsiskiria“. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ji mato, kaip tėvai garsiai rėkia ir nesutaria, tačiau priežasties nežino „Nežinau, dėl ko pykstasi, gal dėl gyvenimo“. (duomenys neskelbtini), ką tėvai pasakoja apie išsiskyrimą, teigė ,,Nu tėtis bandė sutaikyti šeimą, bet mama nenori. Bet aš nieko nežinau, man nieko nepasakoja. Jie atskirai bendrauja. Kažką gal sakė tėtis, kad nebijoti reikia“. Paprašius patikslinti, ko nebijoti, nurodė, kad nežino ir šiuo metu (duomenys neskelbtini) nieko nebijo. Mergaitė nurodė, kad šiuo metu gyvena su mama, o tėtis gyvena ,,čia centre, bute“. Paprašius papasakoti, kaip čia atsitiko, kad (duomenys neskelbtini) liko gyventi su mama, nurodė ,,Tiesiog namas yra mamos vardu užrašytas ir ten didelis namas, o pas tėtį tai tik butas vieno kambario, ten viena lova yra tik“. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad tėtis atskirai gyvena pusę metų, tačiau jis kartais grįžta ,,Kokį kartą per savaitę grįžta su mumis pabūti ir pamiega vieną naktį“. Paklausus, kaip mergaitė jaučiausi dėl to, kad tėtis gyvena atskirai, (duomenys neskelbtini) teigė „Gerai“, paprašius patikslinti, kaip gerai, teigė „Nežinau, mažiau pykstasi. Nu tiesiog nieko“. Pasiteiravus mergaitės, ką tėvai kalbėjo apie tai, kur (duomenys neskelbtini) nori gyventi, teigė ,,Manęs neklausė“, paklausus, kaip ji dėl to jaučiasi, nurodė „Nemėgstu kalbėti apie jausmus“. Paklausus mergaitės, kaip keitėsi tėvų bendravimas su (duomenys neskelbtini), kai tėtis išsikraustė, teigė ,,Nieko, tas pats“. Paprašius mergaitės apibūdinti savo mamą, nurodė ,,Net nežinau“, paklausus ką patinka/nepatinka su ja veikti nurodė ,,Aš su mama nelabai ką veikiu, su draugėm dažniausiai būnu. Nu paauglystė“. Paprašius prisiminti vieną gerą prisiminimą su mama, teigė ,,Net nežinau, neprisimenu“. Paklausus mergaitės, ką patinka/nepatinka veikti su tėčiu, nurodė ,,Į keliones patinka važiuoti, nu ten būna ir mama, bet tėtis viską suorganizuoja“. Mergaitė taip pat neprisiminė jokio gero prisiminimo su tėčiu. Paprašius apibūdinti savo tėtį, teigė ,,Geras, padedantis, užjaučiantis ir nežinau viskas“. (duomenys neskelbtini), kaip ji sutaria su tėvais, teigė ,,Nu su tėčiu geriau visą gyvenimą. Su mama nelabai“, paprašius patikslinti, kokia priežastis, kad su tėčiu geriau, teigė ,,Nu nežinau tiesiog“. Paklausus, ką reiškia tiesiog, (duomenys neskelbtini) nurodė „Nežinau, kaip“. (duomenys neskelbtini), kokių namuose turi taisyklių, teigė ,,Jokių. Viską leidžia“. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad mama ir tėtis būna linksmų, liūdnų ir piktų nuotaikų. Paprašius patikslinti, ką daro pikta mama, teigė ,,Tiesiog parėkia biški ir viskas“, pasiteiravus, kaip tada jaučiasi (duomenys neskelbtini), teigė ,,Ką žinau, gerai, nesiklausau ką rėkia“. Pasiteiravus, ką tėtis daro piktas, mergaitė nurodė ,,Irgi parėkia, bet aš nesiklausau“. Paprašius mergaitės papasakoti, kaip atrodo jos diena, teigė ,,Nu tai tipo į mokyklą einu ir tada iš karto į tinklinio treniruotę einu ir grįžtu namo ir namų darbai. Savaitgaliais būna man varžybos arba tiesiog su draugėm kažkur einu“. Pasiteiravus mergaitės, kas nuveža, parveža iš mokyklos teigė ,,Abu, mama ir tėtis. O iš treniruotė aš pareinu apie aštuntą“. Pasiteiravus, kaip visur suspėja, (duomenys neskelbtini) nurodė „Spėju viską, bet pavargstu“. Mergaitė nurodė, kad tenka kartais prižiūrėti sesę ir brolį ,,Į savaitę gal tris kartus reikia juos žiūrėti, nu kaip tėtis būna tai juos žiūri, o kaip jo nebūna, tai man tenka“. Paklausus mergaitės, kaip ji jaučiasi, kai jai reikia būti vienai su broliu ir sese namuose, nurodė ,,Nesaugu, bet galiu pabūti“, pasiteiravus, kaip suprasti nesaugu, nurodė ,,Nu, kad vieni liekam name“. Paklausus, kada jaučiasi saugiai, (duomenys neskelbtini) nurodė ,,Kaip būna mama arba tėtis namie“. (duomenys neskelbtini), kas mergaite šiuo metu rūpinasi, nurodė ,,Nu tai tėtis, pinigų duoda, nuperka viską. Mama kartais maisto nuperka, bet tėtis dažniau. Valgyti mama dar pagamina, dar mama ir į tėvų susirinkimus mokykloje nueina“. Pasiteiravus mergaitės, jei kažkas sunkaus atsitiktų (duomenys neskelbtini), kažkoks netikėtas skaudus įvykis, ką tada mergaitė darytų, nurodė ,,Nu pas tėtį eičiau“, paprašius patikslinti, o kaip mama, teigė ,,Nu su tėčiu geriau sutariu. Labiau juo pasitikiu“. Pasiteiravus mergaitės, su kuo ji gali pasikalbėti apie savo jausmus, nurodė ,,Su tėčiu“. Paklausus, kas atsitiktų, jei su mama pasikalbėtų apie jausmus, teigė ,,Nieko, nes aš jai tikrai nepasakosiu“. Paklausus mergaitės, koks jos yra noras visoje šioje situacijoje, nurodė ,,Noriu su mama ir tėčiu likti gyventi“. Pasiteiravus, kaip šiuo metu tėvai sutaria tarpusavyje, teigė „Blogai, nebebendrauja“. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad tėtis apie mamą nieko nepasakoja, taip pat ir mama apie tėtį nieko (duomenys neskelbtini) nepasakoja. Pasiteiravus mergaitės, jei tėvai nesusitaikytų ir liktų gyventi skirtinguose namuose, kur (duomenys neskelbtini) norėtų būti, nurodė ,,Noriu, kad susitaikytų. Bet nemanau, per ilgai pykstasi. Noriu ir su mama, ir su tėčiu“. Paklausus mergaitės, ar norėtų, kad būtų nustatyta tvarka, kada būna ji su tėčiu, o kada su mama, teigė „Norėčiau. Dabar ir yra panašiai, atvažiuoja tėtis, pabūna ir išvažiuoja“, pasiteiravus, ką norėtų keisti esamoje bendravimo tvarkoje, nurodė „Norėčiau daugiau su tėčiu būti, o su mama kartą per savaitę“. (duomenys neskelbtini), kaip ji įsivaizduoja bendravimą su tėvais po dviejų metų, teigė ,,Nu su mama nelabai geras, su tėčiu geras“, paprašius patikslinti, kaip suprasti, kad su mama prastesnis, teigė „Tiesiog, nuo gimimo su tėčiu geriau sutariu“. Pasiteiravus, ką mama turėtų padaryti, kad būtų geresnis ryšys su (duomenys neskelbtini), teigė „Nieko“. (duomenys neskelbtini), kokie patys trys didžiausi norai šiuo metu jos yra, teigė ,,Gerą ateitį turėti, turtingą, laimingą ir sveiką ateitį“, pasiteiravus mergaitės, ką darytų su pinigais, nurodė „Nežinau, viską pirkčiau“, paklausus, o šiuo metu kokiomis emocijomis ji gyvena, teigė „Viskas gerai man. Kartais liūdna dėl tėvų“. Paklausus mergaitės, ar dar norėtų kažką pridėti, kas jai atrodo svarbu, bet dar nepaminėjo, mergaitė pridėti nieko nenorėjo. Pokalbis buvo baigtas“.

35. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad “(duomenys neskelbtini). Mėgstamiausia mergaitės pamoka yra matematika, o pati nemėgstamiausia lietuvių, nes nepatinka rašyti. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad šiuo metu gyvena su mama, tėtis gyvena ,,Bute centre, pusę metų“. Pasiteiravus, kas atsitiko, kad tėveliai kartu negyvena, mergaitė nurodė „Susipyko“, paprašius papasakoti daugiau apie susipykimą, nurodė „Nesusitaria, nežinau“. Pasiteiravus mergaitės, kas nusprendė su kuo (duomenys neskelbtini) toliau gyvens, teigė „Niekas, nieko nesakė, aš tiesiog norėjau name, ne bute“. Paklausus mergaitės, jeigu tėtis gyvena atskirai, kaip dažnai tėtį mato, nurodė ,,Į (duomenys neskelbtini) vežą, bet dabar su autobusu važiuoju. Savaitgaliais aš jį matau, kažkur varom. Brolis miega pas tėtį, bet aš ne“. Pasiteiravus, kodėl nemiega pas tėtį, (duomenys neskelbtini) teigė ,,Nėra kur, ten viena lova“. Paklausus mergaitės, ką patinka veikti su tėčiu, teigė ,,Į filmą, į baseiną ir kažkur varyti“. Pasiteiravus, ką nepatinka su tėčiu veikti, (duomenys neskelbtini) nurodė „Nežinau, viską patinka“. Paprašius mergaitės apibūdinti savo tėtį, nurodė „Linksmas, geras ir viskas“, paprašius patikslinti, kokių nuotaikų būna tėtis, teigė „Liūdnas, linksmas, piktas“. Paklausus mergaitės, ką tėtis daro linksmas, teigė ,,Nieko“, liūdnas „Lovoje guli“, piktas „Neprisimenu, užrėkia, jei ko nepadarau“. Paprašius mergaitės apibūdinti savo mamą, nurodė ,,Gera, laiminga, nuoširdi mama“, pasiteiravus, kokių nuotaikų būna mama, teigė ,,Nu kartais linksma, kartais liūdna, kartais pikta daug“. Pasiteiravus mergaitės, ką daro mama linksma, teigė ,,Nieko, tiesiog mus kažkur nuveža“, liūdna „Lovoj guli ir su telefonu būna“, pikta „Tiesiog garsiai piktai kalba“. Paklausus mergaitės, ką patinka veikti su mama, nurodė ,,Eiti apsipirkti, maistą gaminti ir viskas“, pasiteiravus, ką nepatinka su mama veikti, nurodė „Važiuoti į mamos sportus, nuobodu man, nėra ką veikti“. Pasiteiravus mergaitės, ką norėtų pakeisti šeimoje, teigė ,,Būtų gerai, jei mama ir tėtis kartu gyventų. Bet nemanau“, paprašius patikslinti, kodėl nemano, kad gyvens kartu, mergaitė tyliai sušnabždėjo ,,Nes labai, labai, labai susipykę“. Pasiteiravus mergaitės, kaip pasikeitė mama, tėčiui išsikrausčius, nurodė ,,Gal biški liūdna būna, bet nežinau“, paprašius patikslinti, iš ko supranta, kad mama liūdna, teigė „Nelabai nori ji ką daryti su manimi“. Pasiteiravus, kaip tėtis pasikeitė, mergaitė nurodė ,,Biški geresnis“, paprašius patikslinti, kuo geresnis, teigė ,,Biški daugiau tėtis leidžia dabar visko“. Pasiteiravus mergaitės, kas šiuo metu ja rūpinasi, nurodė ,,Mama“, paprašius patikslinti, kaip rūpinasi mama, teigė „Išplauna rūbus, sulanksto rūbus, valgyti pagamina, visko nuperka, į mokyklą nuveža, ateina į susirinkimus“, paprašius patikslinti, kaip tėtis prisideda prie rūpinimosi, nurodė „Kartais į mokyklą nuveža, rūbus nuperka ir nežinau“. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad tenka kartais būti vienai namuose, bet labai retai, vieną kartą buvo naktį namuose viena, labai nepatiko, bijojo, kai būna sesė kartu, tada (duomenys neskelbtini) nebijo būti namuose be mamos. Pasiteiravus mergaitės, kaip dažnai tenka būti namuose vienai be mamos, nežinojo. Pasiteiravus mergaitės jei kažkas atsitiktų sunkaus ir (duomenys neskelbtini) reikėtų patarimo, ką tada mergaitė darytų, nurodė ,,Pas mamą einu“, paklausus mergaitės, su kuo gali pasikalbėti apie savo jausmus, teigė „Nesikalbu, nepatinka apie tai kalbėtis“. Pasiteiravus mergaitės, kaip ji jaučiasi visoje situacijoje tarp tėčio ir mamos, nurodė „Nelabai gerai“. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad šiuo metu jos noras yra, kad tėvai susitaikytų, pasiteiravus, jei tėvai ir toliau gyvens atskirai, kur mergaitė norėtų būti, nurodė ,,Pas mamą“, paprašius nurodyti pagrindinę priežastį, teigė ,,Mama daugiau ko daro, daugiau rūpiu, su mama biški smagiau“. Paklausus mergaitės, o kaip su tėčiu, nurodė ,,Mama geresnė. Nu abu geri, bet vis tiek su mama labiau norėčiau, nes man reikia jos“. Pasiteiravus mergaitės, kaip dažnai norėtų matyti tėtį, jei gyventų su mama, nurodė ,,Vieną kartą per savaitę, bet ne penktadienį, šeštadienį ir ne sekmadienį, šventes noriu su mama ir tėčiu švęsti“. Pasiteiravus mergaitės, kokie jos trys didžiausi norai, teigė ,,Kad būtų tėvai kartu, telefono ir antros katės“. Paklausus mergaitės, ar norėtų dar ką nors pridėti, kas jai atrodo svarbu, bet dar nepaminėjo, nurodė (tyliai šnabždėdama) ,,Mama vieną kartą gėrė viskį, buvo pikta ir liepė eiti į lovą“, paprašius patikslinti, ar mačius ir tėtį geriantį viskį, nurodė ,,Ne ir mamą tik vieną kartą“. Mergaitė daugiau nieko nenorėjo pridėti ir pokalbis buvo baigtas“.

36. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad „(duomenys neskelbtini), bet mokyklos labai nelaukia, nes jis dar nemoka skaityti. Darželyje lanko keramikos būrelį, krepšinio, futbolo, karatė ir anglų kalbos būrelius. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jam labai patinka visi būreliai, o šiandien keramikos būrelyje lipdė dvi spurgas mėlynos ir geltonos spalvos. Paklausus berniuko, su kuo šiuo metu jis gyvena, nurodė ,,Su tėčiu ir mama, atskilai“. Berniukas nurodė, kad šiuo metu gyvena dvi dienas pas mamą, o kitas dvi dienas pas tėtį. Pasiteiravus, kuo vardu mama ir tėtis, nurodė „(duomenys neskelbtini).“. Pasiteiravus berniuko, ką patinka veikti su mama ir tėčiu, nurodė kad su jais nieko neveikia. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad tėtis ir mama būna linksmų, liūdnų ir piktų nuotaikų. Paprašius papasakoti, ką daro mama linksma, nurodė ,,žiūli televizolių“, liūdna ,,eina miegoti“, pikta ,,eina valgyti gaminti“. Pasiteiravus, ką daro tėtis linksmas, teigė ,,eina pasivaikščioti“, liūdnas ,,eina miegoti“, piktas ,,eina miegoti“. Pasiteiravus berniuko, ką mama namuose veikia, nurodė ,,Nieko žiūli televizolių visada“, pasiteiravus, ką tėtis veikia, teigė ,,Ilgi žiūli visada televizolių“. Paklausus berniuko, kokį gerą prisiminimą turi su mama, nurodė „Važiavom bulgelio be (duomenys neskelbtini)“, paprašius papasakoti daugiau apie tą dieną, nurodė „Nežinau“. Paklausus, su tėčiu kokį gerą prisiminimą turi, teigė ,,Ilgi bulgelio be (duomenys neskelbtini) važiavom valgyti“. Pasiteiravus berniuko, kaip mama ir tėtis sutaria, teigė „Blogai“, pasiteiravus, kaip suprasti blogai ,,Lėkia, pikti būna“. (duomenys neskelbtini) kaip jis jaučiasi dėl to, kad tėveliai pykstasi, nurodė ,,Nu kažkiek gelai, kažkiek blogai“, paprašius patikslinti, teigė ,,Kaip nestipliai pykstasi ok, kaip stipliai blogai“. Paklausus berniuko, ką jis daro, kai blogai jaučiasi, nurodė ,,Aš tada po pagalve ir nežiūliu, negildžiu“. (duomenys neskelbtini) su kuriuo tėveliu jam yra smagu, teigė ,,Su mama il tėčiu“. Paklausus berniuko, ką norėtų keisti bendravime su tėčiu ir mama, nurodė ,,Ne, man patinka pas mamą dvi dienas il pas tėtį dvi dienas“. Paklausus berniuko, kas šiuo metu juo rūpinasi, nurodė ,,Tėtis ir mama“, paprašius papasakoti, kaip rūpinasi, nurodė ,,Gelai“. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad valgyti gamina, rūbelius perka, į darželį palydį tėtis ir mama, o kai suserga, tėtis ir mama jį saugo. Pasiteiravus berniuko, jeigu jam pasidarytų labai liūdną, ką jis tada darytų, teigė ,,Eisiu pašokinėti ant lovų“, pasiteiravus, jei jam prireiktų pagalbos, ką tada darytų, nurodė ,,Paklausčiau sesių“, pasiteiravus, su kuo gali pasikalbėti apie savo jausmus, teigė ,,Su savo mintim“. Pasiteiravus berniuko, jei atskristų dantukų fėja, kokių trijų norų prašytų, nurodė ,,Pinigų tik. Nusipilkčiau ledų mmm. Skanu ir keturračio dar noriu ir telefono“. Paklausus berniuko, ar dar norėtų pridėti kas jam atrodo svarbu, bet dar nepaminėjo, (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jau viską papasakojo. Pokalbis buvo baigtas“.

37. Tarnyba nurodė, jog šiuo metu neturi duomenų, kad ieškovas ar atsakovė netinkamai vykdytų tėvų pareigas vaikų atžvilgiu, tačiau išklausant vaiko (duomenys neskelbtini) nuomonę, matyti, jog tarp jos ir tėvo galimai susiformavę stipresni emociniai ryšiai, kadangi vaikas labiau pasitiki tėčiu, gali jam išsipasakoti ir pan. Tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) išsakytą nuomonę, jos brandą, santykį su tėvu ir motina, manytina, jog jos gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu labiau atitiktų geriausius vaiko interesus. Pasisakydama dėl kitų dviejų vaikų, Tarnyba nurodė, kad (duomenys neskelbtini) emocinis ir socialinis ryšys yra artimesnis abiem tėvams, (duomenys neskelbtini) nori su abiem tėvais praleisti vienodai laiko, todėl atsižvelgiant į abiejų tėvų gebėjimus tenkinti vaikų poreikius, vaikų (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymas tiek su ieškovu, tiek su atsakove neprieštarautų geriausiems jų interesams. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu Tarnybos atstovas nurodė, jog galimai šiai šeimai tiktų „Lizdo“ modelis, kai vaikai gyventų jiems įprastoje gyvenamojoje vietoje, o tėvai kas savaitę ar kitą laikotarpį bendrautų su vaikais jų gyvenamojoje vietoje; abu tėvai yra pajėgūs užsitikrinti kitą gyvenamąją vietą, todėl šis modelis galimas taikyti.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo) būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikai gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jų fizinei, psichologinei bei socialinei raidai. Kaip nustatyta, aplinka, kurioje vaikai gyvena, atitinka jų poreikius, vaikai turi savo erdves, yra aprūpinti reikalingais namų apyvokos daiktais. Tarnybos nuomone, vaikų interesus labiausiai atitiktų „Lizdo“ modelis, t. y., kad vaikai šiuo atveju gyventų jiems įprastoje gyvenamojoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad vaikai turi įprastą gyvenamąją vietą, yra prie jos pripratę, ši aplinka jiems sava, artima, vaikai turi savo erdves, daiktus, taip pat ir dienotvarkes, rutiną, susijusią su įprasta gyvenamąją aplinka. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinka, kurioje vaikai šiuo metu gyvena, yra tinkama jų fizinei, psichologinei bei socialinei raidai. Sprendžiant dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat būtina įvertinti, ar yra būtinas vaikų interesams šios aplinkos keitimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, tai patvirtina tiek pačių šalių išsakytos pozicijos, tiek į bylą pateikti įrodymai. Šalys, būdamos kartu, neužtikrina vaikams saugios ir komfortiškos aplinkos, šalys stipriai konfliktuoja, ką akcentavo kiekvienas iš apklaustų vaikų.

39. Tarnyba savo išvadoje taip pat nurodė, kad sutuoktinių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, įtempti, iš esmės visi vaikai patvirtino, jog tėvams konfliktuojant namuose, jie jaučiasi emociškai ir (ar) psichologiškai blogai. Tarnybos vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir įpareigojimas vieną iš tėvų gyventi skyriumi užtikrintų prioritetinius vaikų interesus. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas priklauso nuo to, ar tenkintini šalių prašymai nustatyti vieno iš tėvų gyvenimą skyrium.

40. Teismas gali įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nurodytos laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės, t. y. kai vienas iš sutuoktinių vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, dėl to lankymasis tam tikrose vietose gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Pažymėtina, kad toks galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis. Be to, ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kada nustatoma, kad kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, turi kitą nuosavybės teise jam priklausančią gyvenamąją patalpą ar ją nuomojasi, jo finansinė padėtis leidžia tą daryti.

41. Į bylą pateikti vaiko nuomonių išklausymo aktai patvirtina, jog vaikų ryšys yra artimas su abiem tėvais, jie išreiškė norą bendrauti su abiem tėvais. Į bylą pateiktos nuotraukos, patvirtinančios abiejų tėvų ryšį su savo vaikais. Taigi vaikų interesai nebus pažeisti nustatant jų gyvenamąją vietą su bet kuriuo iš tėvų. Procesiniuose dokumentuose ieškovas akcentavo, kad atsakovė yra konfliktiška, sistemingai svaiginasi, vartoja alkoholį, narkotines medžiagas, atsakovė netinkamu elgesiu gąsdina bei psichologiškai žaloja nepilnamečius vaikus, atsakovė nepakankamai rūpinasi vaikais, kelia grėsmę bei pavojų jų gerovei, gyvenant kartu ieškovui ir atsakovei toje pačioje gyvenamojoje vietoje, vaikams nėra nei saugu, nei tinkama gyventi. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, pateiktas nuotraukas, vaizdo, garso įrašus, neturi pagrindo, vertindamas bylos duomenis, buvusius iki skundžiamos nutarties priėmimo, daryti vienareikšmišką išvadą, kad atsakovės gyvenimo būdas ir elgesys kėlė grėsmę turtinėms ar asmeninėms neturtinėms vaikų ar ieškovo teisėms. Atsakovė nurodė, kad ieškovo elgesys neadekvatus, paranojiškas, konfliktiškas ne tik atsakovės atžvilgiu vaikų akivaizdoje, bet ir prieš pačius nepilnamečius vaikus. Ieškovas šalių nepilnamečių vaikų interesų nepaiso, smurtauja prieš atsakovę psichologiškai jau daugiau negu pusantrų metų (tai pasireiškia nuolatine kontrole, persekiojimu, menkinimu, žeminimu, įžeidinėjimais ir nepagrįstais kaltinimais dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo, dėl netinkamo rūpinimosi vaikais, atsakovės filmavimu jai užsnūdus, policijos pareigūnų iškvietimu). Byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes dėl jos fotografavimo, filmavimo, tokie veiksmai vertintini kaip atsakovės asmeninių neturtinių teisių ir interesų pažeidimas. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog būtent ieškovas įpareigotinas laikinai gyventi skyrium nuo atsakovės. Akcentuotina ir tai, kad pagal byloje esančius duomenis ieškovas jau gyveno skyrium nuo atsakovės, buvo išsikėlęs į išsinuomotą butą, ieškovas turi galimybę gyventi skyrium, vaikams tokia tvarka (tėvų gyvenimas skyrium) priimtina.

42. Teismas gali uždrausti vienam sutuoktiniui lankytis tam tikrose vietose. (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad į šalių tarpusavio konfliktines situacijas įtraukiami ir jų nepilnamečiai vaikai, kurie priversti ne tik matyt, girdėti konfliktuojančius tėvus, bet ir dalyvauti jiems sprendžiant tarpusavio ginčus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti prioritetinius vaikų interesus, būtinybę turėti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką, įprastą poilsio režimą, psichinę, emocinę ir fizinę sveikatą bei gerovę, pagrįstai nustatė ieškovui įpareigojimą gyventi skyrium nuo atsakovės ir draudimą lankytis atsakovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje.

43. Ieškovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus paaiškinimus bei papildomus įrodymus ir nurodė, kad praėjusios vos keturioms dienoms po skundžiamos nutarties priėmimo, ieškovui pagal susitarimą grąžinus vaikus atsakovei, ši buvo visiškai girta. Atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, tai sudaro nesaugias sąlygas augti vaikams. Atsakovė neužtikrino vaikams saugios aplinkos, būdama visiškai neblaivi, nepasirūpino vaikais, pažeidė vaikų teises į tinkamas gyvenimo sąlygas, neužtikrindama jiems saugios aplinkos, reikalingos vaikų fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Tarnyba 2025 m. sausio 10 d. atliko vaikų situacijos vertinimą, kurio metu nustatyta, jog pažeista vaikų teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, kadangi vaikų motina, 2024 m. gruodžio 24 d. būdama neblaivi, neužtikrino jiems saugios aplinkos, reikalingos vaikų fiziniam, emociniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Ieškovo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja būtinybę tenkinti ieškovo atskirąjį skundą ir nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, taip pat įpareigoti atsakovę gyventi skyriumi nuo ieškovo ir uždrausti jai lankytis adresu (duomenys neskelbtini).

44. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2025 m. sausio 8 d. ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti (duomenys neskelbtini) 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį dalyse, kuriomis laikina nepilnamečių vaikų vieta nustatyta su atsakove bei ieškovui uždrausta lankytis atsakovės ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje be atsakovės sutikimo iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje ir šioje dalyje priimti naują nutartį – iki įsiteisės teismo sprendimas byloje nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu, taip pat įpareigoti atsakovę gyventi skyriumi nuo ieškovo ir uždrausti atsakovei lankytis ieškovo ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje be ieškovo sutikimo. Ieškovas nurodė, jog po 2024 m. gruodžio 20 d. teismo nutarties atsakovė pažeidė vaikų interesus, neužtikrindama jiems saugios aplinkos, t. y. 2024 m. gruodžio 24 d. atsakovė, kai ieškovas 22.30 val. jai grąžino vaikus, buvo visiškai girta, todėl atsakovas dėl šios aplinkybės negalėjo jai perduoti vaikų, nors pagal susitarimą tą vakarą ji nuo 22 val. privalėjo rūpintis vaikais ir vaikams sudėti daiktus į kelionę. Ieškovas pateikė teismui policijos pareigūnų vaizdo registratoriais užfiksuotą įrašą, Tarnybos išvadą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, vertino 2024 m. gruodžio 24 d. įvykį, taip pat Tarnybos nuomonę, kitus civilinės bylos duomenis ir padarė atitinkamas išvadas. Teismas 2025 m. sausio 22 d. nutartimi nutarė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimo atmesti. Ieškovas dėl minėtos nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuris teismo rezoliucija priimtas, ieškovo atskirasis skundas bus nagrinėjamas apeliacine tvarka.

45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju įvertino bylos duomenis, buvusius iki skundžiamos nutarties priėmimo, bei skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių teismas pasisakė bei jas vertino 2025 m. sausio 22 d. nutartimi, kurios pagrįstumas bus įvertintas ieškovo skundą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

(duomenys neskelbtini) 2024 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.