Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo advokatės R. P. (atsakovo atstovės) atskirąjį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovui M. R. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Šakių rajono apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. 2-321-876/2013 pagal ieškovės M. R., atstovaujamos advokato O. R., ieškinį atsakovui M. R., atstovaujamo advokatės R. P., dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Liga ir jos gydymui būtinas gulimas režimas negali būti laikomas bylos vilkinimu, nes tai yra objektyvi priežastis. Apie Šakių rajono apylinkės teisme 2013 m. spalio 21 d. paskirtą teismo posėdį LITEKO buvo pažymėta 2013 m. rugsėjo 11 d., kai įrašas apie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. 9 val. parengiamąjį teismo posėdį LITEKO duomenis pranešta 2013 m. rugsėjo 10 d. Nurodydama laisvas dienas Šakių rajono apylinkės teismui advokatė dar nežinojo apie parengiamąjį posėdį Marijampolės rajono apylinkės teisme. Teismas neatsižvelgė, kad nuo 2013 m. rugsėjo 9 d. prašymo atidėti bylos nagrinėjimą iki 2013 m. rugsėjo 11 d. duomenų apie bylą koregavimo praėjo keletą dienų ir tuo metu galėjo būti paskirti kitų bylų parengiamieji posėdžiai, apie kuriuos advokatė neturėjo galimybės žinoti. Teisėjas V. Švetkauskas, neatsižvelgdamas į prašymą ir nepatikrinęs užimtumo, atidėjo bylos nagrinėjimą 2013 m. spalio 21 d., kai buvo Marijampolės rajono apylinkės teismui pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą 2013 m. lapkričio 12, 15, 19, 21, 22 ir gruodžio 9-13.Esant tik vienos valandos tarpui tarp Marijampolės rajono apylinkės teismo civ. bylos Nr. 2-3595-571/2013 ir Šakių rajono apylinkės teismo civ. b. 2-321-876/2016 posėdžių advokatė neturėjo objektyvių galimybių suspėti atvykti į Šakių teismą, į teismo posėdį neatvyko ne dėl to, kad stengėsi vilkinti, o todėl, kad teismai nekreipė dėmesio į jos užimtumą. Tokia situacija susiklostė ne dėl advokatės kaltės, ji tapo teismų neatidumo auka.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 103 straipsnyje, gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.

Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį ir 3 dalį bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Teisės doktrinoje pripažįstama, kad CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos skyrimas vertintinas kaip procesinė sankcija, skiriama už tai, kad dėl šalies ar jos atstovo neatvykimo tenka atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. trikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai ir pan. Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą materialiuoju požiūriu sprendimą, todėl teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi taip pat įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims. Taigi, baudos skyrimas yra procesinė sankcija, kurios teismas imasi, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti ir siekia, jog byla būtų kiek galima operatyviau, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Pagrindinis principas, leidžiantis šaliai ir jos atstovui išvengti neigiamų procesinių teisinių padarinių neatvykus į teismo posėdį, yra pareiga laiku informuoti teismą apie nedalyvavimą teismo posėdyje ir pateikti įrodymus apie neatvykimą pateisinančias priežastis.

Nagrinėjamu atveju esminis vertinimo kriterijus yra – ar advokatė R. P., pagal jos prašymą paskyrus bylos nagrinėjimą 2013 m. spalio 21 d., 10 val. ir nurodytą dieną jai neatvykus į teismo posėdį, užvilkino civilinės bylos Nr. 2-321-876/2013 nagrinėjimą.

Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principų įgyvendinimui, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Šakių rajono apylinkės teisme nagrinėta byla dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, 2013 m. gegužės 8 d. parengiamasis teismo posėdis atidėtas – paskirtas kitas parengiamasis posėdis 2013 m. birželio 5 d. 2013 m. gegužės 21 d. gautas patikslintas ieškinys dėl turto atidalijimo, 2013 m. birželio 3 d. gautas R. P. prašymas atidėti 2013 m. birželio 5 d. teismo posėdį, kadangi (atstovavimo sutartis su advokate sudaryta prašymo surašymo dieną 2013 m. gegužės 29 d.) nesibaigęs terminas atsiliepimui pateikti, advokatė yra užimta kitoje byloje, ruošiamas priešieškinis ir kt. ( b. l. 23). Teismas 2013 m. birželio 5 d. teismo posėdžio metu nustatė, kad negalima nagrinėti bylos nedalyvaujant atsakovui, dėl to teismo posėdį atidėjo 2013 m. liepos 30 d. 11 val., o dėl jo atstovės teismas nutarė ,,parengiamame teismo posėdyje bylą nagrinėti, nes advokatės užimtumas kitoje byloje pagal CPK nėra aplinkybė, dėl kurios nevyksta posėdžiai“ (b. l. 25-26). Atidėdamas teismo posėdį ir atsižvelgdamas atsakovo atstovės prašymą, teismas 2013 m. birželio 5 d. nutartimi nustatė terminą prašymams, dokumentams, įrodymams, tame tarpe ir priešieškiniui, pateikti iki 2013 m. liepos 1 d. (b. l. 26). Priešieškinis teisme gautas 2013 m. liepos 23 d. (b. l. 30-32). Ieškovas atstovas priešieškinį gavo tik 2013 m. liepos 30 d. vykusio teismo posėdžio metu, siekdamas susipažinti su priešieškinio turiniu prašė bylos nagrinėjimą atidėti. Atstovo atstovė R. P. dėl tokio ieškovo atstovo prašymo neprieštaravo, pripažindama, kad pateikė priešieškinį pavėlavusi (b. l. 33). Taigi Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. vykusio teismo posėdžio atidėjimo priežastis buvo iš esmės 2013 m. birželio 5 d. teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų laiku nevykdymas, t. y. priešieškinio iki 2013 m. liepos 1 d. nepateikimas. 2013 m. liepos 30 d. teismo posėdis atidėtas 2013 m. rugsėjo 9 d. 14 val., tačiau posėdžio dieną teisme gautas faksu advokatės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl jos ligos, nurodant atidėtino teismo posėdžio datas – spalio 18, 21, 29, lapkričio 4-8, 11, 12 (b. l. 35). Atsižvelgdamas į atstovės prašymą teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. posėdžio metu nutarė atidėti bylos nagrinėjimą 2013 m. spalio 21 d. 10 val. Apie Šakių rajone apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. 10 val. posėdžio datą advokatei tapo žinoma 2013 m. rugsėjo 13 d., nurodytą aplinkybę patvirtina byloje esanti pažyma (b. l. 38). Šakių rajono apylinkės teisme 2013 m. spalio 17 d. gautas advokatės prašymas 2013 m. spalio 21 d. 10 val. teismo posėdį atidėti dėl to, kad advokatė užimta Marijampolės rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-3540-91/2013 (b. l. 39).

Kaip matyti, advokatė baudos skyrimo neteisėtumą grindžia LITEKO duomenimis, t. y. įrašas apie Marijampolės rajono apylinkės teisme civilinės bylos Nr. 2-3595-571/2013 parengiamąjį teismo posėdį padarytas 2013 m. rugsėjo 10 d., o Šakių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-321-876/2013 duomenys paskelbti 2013 m. rugsėjo 11 d., todėl, vadovaujantis hierarchijos principu, ji vyko į teismo posėdį, apie kurio laiką LITEKO duomenimis buvo paskelbta anksčiau. Apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus, grindžiamus LITEKO duomenimis ir hierarchiškumo principu, laiko nepagrįstais, kadangi teismo nuomone LITEKO duomenimis fiksuotas bylos nagrinėjimo atidėjimo (skyrimo) faktas nepagrindžia realaus sužinojimo apie vyksiančio teismo posėdžio datą. Priešingai, teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad LITEKO duomenų bazėje apie bylos Nr. 2-321-876/2013 kitą teismo posėdžio datą (t. y. 2013-10-21, 10 val.) paskelbta 2013 m. rugsėjo 10 d., o ne, kaip nurodo advokatė, 2013 m. rugsėjo 11 d., kuri šios aplinkybės nepagrindė. Byloje esanti pažyma patvirtina, kad objektyviai apie Šakių rajono apylinkės teisme civilinės bylos Nr. 2-321-876/2013 nagrinėjimą 2013 m. spalio 21 d., 10 val. advokatė sužinojo dar 2013 m. rugsėjo 13 d. Be to, Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama byla Nr. 2-3540-91/2013 (kurioje atstovauja apeliantė), kurioje 2013 m. rugsėjo 27 d. vykęs teismo posėdis atidėtas dėl advokatės ligos taip pat 2013 m. spalio 21 d., 10 val. Nurodydama, kad byloje Nr. 2-3540-91/2013 prašė skirti teismo posėdį lapkričio 12, 15, 19, 21, 22 ir gruodžio 9-13, tačiau teisėjas V. Švetkauskas, neatsižvelgdamas į prašymą ir nepatikrinęs užimtumo, skyrė 2013 m. spalio 21 d. 10 val., advokatė nepateikė jokių nurodytą teiginį pagrindžiančių įrodymų. Taigi, tą pačią dieną, t. y. 2013 m. spalio 21 d. Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo paskirti bylų – Nr. 2-35-95-571/2013 (9 val.) ir 2-3540-91/2013 (10 val.), o Šakių rajono apylinkės teisme (10 val.) bylos – Nr. 2-321-876/2013 nagrinėjimai. Iš bylos aplinkybių ir LITEKO duomenų spręstina, kad advokatės apsisprendimą vykti į Marijampolės rajono apylinkės teismą 2013 m. spalio 21 d. galėjo įtakoti tai, kad nurodytame teisme tą pačią dieną paskirtos nagrinėti dvi bylos, kuriose ji atstovauja.

Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis), kadangi taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas ir atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Teismo nuomone, atstovai, kaip profesionalūs teisininkai, privalo planuoti savo laiką ir užtikrinti savo dalyvavimą teismo posėdžiuose, kurių datos su jais būna suderintos ir apie kuriuos jie būna tinkamai informuoti. Kaip matyti, Šakių rajono apylinkės teismas, atidėdamas 2013 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdį, kito teismo posėdžio datą paskyrė 2013 m. spalio 21 d., 10 val., atsižvelgdamas į advokatės R. P. užimtumą bei jos prašyme nurodytas laisvas dienas posėdžiui skirti ir derindamas su kitais proceso dalyviais (nurodyta data iš esmės suderinta abiejų pusių interesais), priešingai Marijampolės rajono apylinkės teismas paskirdamas bylos nagrinėjimą 2013 m. spalio 21 d., 10 val. posėdžio datos su advokate nederino, todėl advokatė, atsižvelgdama į aplinkybę, kad posėdžio data paskirta pagal jos prašymą ir į tai, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo paskirtas tik parengiamasis teismo posėdis, turėjo prioritetą skirti Šakių rajono apylinkės teisme nagrinėjimai bylai. Apeliacinio teismo nuomone, šiuo atveju advokatei žinant apie tą pačią dieną – 2013 m. spalio 21 d., tačiau skirtingų miestų teismuose (Šakiuose ir Marijampolėje) nagrinėtinas bylas, kuriose ji atstovauja proceso dalyvius, ir (kaip nurodo, vadovaudamasi hierarchiškumo principu) vis dėlto nusprendus vykti į Marijampolės rajono apylinkės teismą, ji turėjo (privalėjo) laiku (anksčiau nei 2013 m. spalio 17 d.) bent informuoti Šakių rajono apylinkės teismą apie jos negalėjimą dalyvauti 2013 m. spalio 21 d., 10 val. teismo posėdyje tam, kad teismas turėtų galimybę svarstyti kitą teismo posėdžio datą. Tai reiškia, kad nuo faktinio sužinojimo (2013-09-13) apie Šakių rajono apylinkės teisme bylos nagrinėjimo datą ir nusprendus dalyvauti Marijampolės rajono apylinkės teisme nagrinėjamose bylose, iki 2013 m. spalio 21 d. teismo posėdžio buvo pakankamai laiko (37 dienos) informuoti Šakių rajono apylinkės teismą, kad šis, nerengdamas teismo posėdžio 2013 m. spalio 21 d., 10 val., perskirtų paskirto teismo posėdžio datą ir apie perskirto teismo posėdžio datą informuotų byloje dalyvaujančius asmenis, tokiu būdu įgyvendindamas koncentruotumo ir ekonomiškumo principus ne tik nagrinėjamos civilinės bylos trukmės, bet ir byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu (siekiant išvengti papildomų šalių išlaidų). Apeliacinio teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus atsakovo atstovės, kaip profesionalios teisininkės, veiksmus ir civilinio proceso tikslus sprendžia, kad advokatės veiksmai, pasižymintys nepakankamu jos apdairumu bei rūpestingumu ir neatitinkantys proceso koncentracijos ir ekonomiškumo kriterijų, iš esmės įtakojo užsitęsusį civilinės bylos Nr. 2-321-876/2013 nagrinėjimą.

Apeliacinio teismo vertinimu, aukščiau nurodytą aplinkybę taip pat patvirtina LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad Šakių rajono apylinkės teisme 2013 m. gruodžio 6 d. įvyko teismo posėdis, kurio metu civilinė byla Nr. 2-321-876/2013 buvo išnagrinėta iš esmės – M. R. ieškinys patenkintas visiškai. Iš bylos duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-321-876/2013 iš viso vyko 6 teismo posėdžiai, tačiau 2013 m. gruodžio 6 d., 10 val. teismo posėdžio metu byla pradėta nagrinėti ir išnagrinėta iš esmės, kas reiškia, kad byla Nr. 2-321-876/2013 išnagrinėta per vieną teismo posėdį, buvo nesudėtinga ir galėjo būti iš esmės išnagrinėta anksčiau.

Civilinio proceso kodekso 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl vadovaujamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis). Apeliacinio teismo nuomone, sprendžiant dėl baudos panaikinimo svarstytina ne tik tų priežasčių svarba, dėl kurių advokatas neatvyko į 2013 m. spalio 21 d. teismo posėdį, bet vertintinas advokatės elgesys platesniu sąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis aspektu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pažymi, kad pagrindas užsitęsusiam procesui civilinėje byloje Nr. 2-321-876/2013 buvo jau 2013 m. liepos 30 d., kai, kaip minėta, nurodytą dieną vykęs teismo posėdis atidėtas dėl atsakovo atstovės ne laiku (ne iki teismo nustatytos datos 2013 m. liepos 1 d.) pateikto priešieškinio, kadangi nurodyto procesinio dokumento pateikimas laiku (iki 2013 m. liepos 1 d.), manytina būtų sudaręs realias galimybes proceso šalims susipažinti su priešieškiniu, pateikti atsiliepimą į priešieškinį ar tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui iki 2013 m. liepos 30 d., 11 val. teismo posėdžio, o teismui – 2013 m. liepos 30 d. pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis iš esmės priimta teisėtai ir pagrįstai, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.