- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- 1-1190-1124/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52410-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Bagdžiūtė
- Kaltinamasis
- E. L.
- Advokatai
- Regina Vasiliauskienė
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. L. (buvusi pavardė – P), asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, išsituokęs, išsilavinimas – pagrindinis, nedirbantis, atliekantis bausmę Marijampolės pataisos namuose, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) baustas administracine tvarka, teistas:
1. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;
2. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams;
3. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalis panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis – nusikalstama veika perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalį, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams;
4. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant vieniems metams, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendis pakeistas, paskiriant vienerių metų laisvės atėmimo bausmę;
5. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos) – vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
6. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – subendrinus, dviejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme;
7. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – subendrinus, penkių metų laisvės atėmimo bausme;
8. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį – keturiolikos arešto parų bausme; paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nuosprendžiu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams dvejiems mėnesiams keturiolikai dienų. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartimi subendrintos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. baudžiamuoju įsakymu ir Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta penkių metų keturiolikos dienų laisvės atėmimo bausmė;
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – trisdešimties arešto parų bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą trejus metus naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), ir baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant valstybės naudai konfiskuotino automobilio F. M., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 660 eurus;
10. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – keturiasdešimties arešto parų bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą trejus metus naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones), ir baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant valstybės naudai konfiskuotino automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 450 eurus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta šešiasdešimties arešto parų bausmė;
11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį – keturių mėnesių viešųjų darbų bausme. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė pakeista į dvylikos arešto parų bausmę;
12. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymas atidėtas vienų metų aštuonių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant pradėti dirbti, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – vienų metų aštuonių mėnesių laivės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta dviejų metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. L. 2019 m. gruodžio 11 d. apie 4.30 val., išlaužęs buto, priklausančio J. L., esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena I. M. ir A. G., duris, įsibrovė į buto vidų ir pavogė kambaryje ant staliuko gulėjusius I. M. priklausančius du mobiliojo ryšio telefonus – „Samsung“ (100 Eur vertės) su jai (I. M.) priklausančia SIM kortele „Tele2 Pildyk“ (5 Eur vertės) ir „Nous“ (100 Eur vertės), kuriame buvo įdėta A. G. priklausanti SIM kortelė „Tele2 Pildyk“ (2 Eur vertės). Tokiu būdu E. L. pagrobė I. M. priklausantį 205 Eur vertės turtą ir A. G. priklausantį 2 Eur vertės turtą.
2. Kaltinamasis E. L. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, gailėjosi. Nurodė, kad 2019 m. gruodžio 11 d. jis atėjo prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), kur anksčiau gyveno su žmona J. L., ir įsibrovė į šį butą. Patekęs į buto vidų pamatė ant staliuko gulinčius du telefonus, tai buvo ne jo telefonai, jis juos paėmė. Tuomet pabudo lovoje miegojusi moteris, ji pakėlė galvą ir paklausė, ką jis čia veikia, o jis moters paklausė, kur yra jo žmona. Moteris atsakė, kad jo žmona čia negyvena, kad ji pardavė butą. Tada jis išėjo ir naktį nuvažiavo į namus. Ryte nuvažiavo į lombardą prie Kalvarijų turgaus ir pridavė vieną telefoną, už jį gavo 20 Eur, kitą telefoną (juodos spalvos) pridavė Vilniuje prie autobusų stoties esančiame lombarde, gavo 40 Eur. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Pripažino I. M. ir A. G. civilinius ieškinius. Padarytą žalą atlygins, nes įkalinimo įstaigoje dirba.
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėja.
4. Be kaltinamojo E. L. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
5. Kaltinamasis E. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino, gailėjosi. Nurodė, kad jis buvo vedęs J. L., su kuria gyveno jos bute (duomenys neskelbtini). Paleistas iš suėmimo jis kažkurią dieną nuvažiavo į Lentvarį, nes norėjo susitikti su J. L., tačiau, paskambinus į duris, niekas jų neatidarė. Tuomet sugalvojo kurią nors dieną naktį nuvažiuoti į minėtą butą, nes galvojo, kad ką nors jame suras. 2019 m. gruodžio 11 d. jis atėjo prie buto durų, pabeldė, matė, kad dega šviesa. Tuomet pamėgino atidaryti duris ir jos atsidarė. Įėjęs į kambarį pamatė, kad lovose miega nepažįstami žmonės. Taip pat pamatė ant staliuko gulinčius du telefonus (tai buvo ne jo telefonai, jis telefono tuo metu neturėjo). Kaltinamasis pagalvojo, kad gali pavogti minėtus telefonus ir juos pristatęs į lombardą užsidirbti pinigų. Kai jis paėmė telefonus, prabudo lovoje miegojusi moteris (Irina). Minėtą moterį kaltinamasis pažįsta, nes ji gyveno kitame bute šalia šio buto. Moteris pakėlė galvą ir paklausė, ką jis čia (bute) veikia, o kaltinamasis moters paklausė, kur yra jo žmona. Moteris atsakė, kad jo žmona čia negyvena, kad ji pardavė butą. Kaltinamasis išėjo iš buto ir nuvažiavo į namus. Iš vieno telefono jis dar skambino mamai, o ryte nuvažiavo į lombardą prie Kalvarijų turgaus ir jame pridavė telefoną „Samsung“ (baltos spalvos), SIM kortelę prieš tai išmetė. Pridavęs minėtą telefoną, kaltinamasis gavo 20 Eur. Kitą telefoną (juodos spalvos su pilka nugarėle, kurio pavadinimo neprisimena) kaltinamasis kurį laiką turėjo, vėliau – gruodžio 16 d., pridavė jį Vilniuje, prie autobusų stoties esančiame lombarde, už jį gavo 30 ar 40 Eur, SIM kortelę taip pat išmetė. Gailisi, kad įvykdė vagystę, taip pasielgė, nes jam reikėjo pinigų pragyvenimui. Žalą atlygins, nes įkalinimo įstaigoje dirba (t. 1, b. l. 174–177).
6. Nukentėjusioji I. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji kartu su savo sugyventiniu A. G. gyvena nuomojamame vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuomojamo buto savininkė – J. L.. 2019 m. gruodžio 10 d. ji kartu su sugyventiniu bei sūnumi G. M. buvo bute ir vartojo alkoholį. Apie 2–3 valandą jie nuėjo miegoti. Prieš eidama miegoti, nukentėjusioji užrakino buto duris bei išjungė šviesas. Apie 4.30 valandą nukentėjusioji išgirdo skambutį į buto duris, tačiau durų neatidarinėjo. Netrukus ji išgirdo, kad buto durys atsidarė ir kažkas įėjo į kambarį, įsijungė šviesa ir ji pamatė, kad kambaryje yra buto savininkės J. L. vyras E., kurį ji pažįsta. E. jos rusų kalba paklausė, kur yra jo žmona. Ji atsakė, kad nežino. Tuomet E. paėmė kambaryje ant spintelės gulinčius du vokus ir metė juos į nukentėjusiąją bei išbėgo iš buto. Vėliau ji pažadino sugyventinį ir sūnų. Pamatė, kad nėra jos telefonų „Samsung Galaxy“ (baltos spalvos, 100 eurų vertės) ir „Xiaomi“ (pilkos spalvos, 100 eurų vertės). Telefonai gulėjo ant tos pačios spintelės, kur ir vokai, kuriuos E. į ją metė. Momento, kada E. paėmė minėtus telefonus, ji nematė. Galvoja, kad tai įvyko tuo metu, kai kambaryje dar nebuvo įjungta šviesa. Niekas kitas telefonų paimti negalėjo, nes pašalinių žmonių, išskyrus E., bute nebuvo. Parodė, kad telefonų pamesti niekur negalėjo, nes prieš eidama miegoti matė juos padėtus ant spintelės. E. pasišalinus, ji taip pat pamatė, kad sulaužyta buto durų rankena. Dėl vagystės jai padaryta 200 Eur turtinė žala (t.1, b. l. 27–29).
7. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji I. M. parodė, kad ji gyveno (duomenys neskelbtini) Šalia jos, bute Nr., gyveno J. (pavardės nežino) su savo dukra S.. J. susituokė su E. (jo pavardės nežino), kuris minėtame bute gyveno apie keturis metus. 2019 metais J. atsigulė į ligoninę, namuose liko gyventi jos dukra S.. Kur dingo E., pasakyti negali, jo bute nebūdavo. Vėliau J. kartu su dukra S. išvažiavo gyventi į kaimą už Vilniaus. Ji paprašė, kad nukentėjusioji jos butą prižiūrėtų, davė jai buto raktus. Ji J.i surado buto nuomininką – A. G.. A. G. yra jos draugas, jis jau keturis mėnesius, maždaug nuo rugsėjo mėnesio, nuomojo aptariamą butą. 2019 m. gruodžio 10 d. rytą ji su savo draugu ir sūnumi G. M. nuvažiavo į Gariūnų turgavietę nusipirkti mobiliojo ryšio telefonų. Nukentėjusioji už 100 Eur nusipirko telefoną „Samsung Galaxy“ (baltos spalvos, liečiamu ekranu, korpusas su sidabriniu apvadėliu, be dėkliuko, be dokumentų ir be SIM kortelės – jį galėtų atpažinti), taip pat už 100 Eur nusipirko telefoną „Grand prima Duos“ (juodos spalvos, liečiamu ekranu, be dėkliuko, be dokumentų ir be SIM kortelės). Vieną iš įsigytų telefonų – „Grand prima Duos“, ji atidavė savo draugui, jis telefoną naudojo su SIM kortelės numeriu (duomenys neskelbtini). Jos SIM kortelės vertė – 5 Eur. 2019 m. gruodžio 11 d. apie 3 val. visi nuėjo miegoti A. G. bute, telefonus padėjo ant spintelės, esančios kambaryje prie lango. Naktį, apie 4 val., ji išgirdo triukšmą. Po smarkus durų traukimo atsidarė durys. Kambaryje, kuriame jie buvo, buvo tamsu, bet koridoriuje užsidegė šviesa. Ji pamatė šešėlį, kažkas vieną kartą įėjo į jų kambarį ir nuėjo prie lango, tada grįžo atgal iki spintos, kuri stovėjo kambaryje, ir vėl grįžo prie lango, vėl grįžo prie spintos. Ji pakėlė galvą ir pamatė prie spintos stovintį E., jį atpažino pagal balsą ir veidą. Jis pasisveikino su nukentėjusiąja rusų kalba ir paklausė, kur yra jo žmona. Nukentėjusioji atsakė, kad ji (kaltinamojo žmona) pardavė butą. Tuomet kaltinamasis į ją (I. M.) metė du vokus ir nusisukęs nuėjo link durų. Ji pašaukė A. G., kuris miegojo šalia jos (sūnus miegojo kitoje lovoje, bet nepabudo). A. G. pašoko iš lovos ir nubėgo paskui E.. Kas vyko toliau nukentėjusioji nematė. Ji pašoko iš lovos ir nuėjusi prie spintelės pamatė, kad nėra abiejų telefonų. Apie tai, kad nėra telefonų, ji pasakė grįžusiam A. G., jis vėl išbėgo iš kambario, bet Eduardo nerado. Tuomet nukentėjusioji pažadino sūnų ir iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, nukentėjusiosios sūnus iš savo mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į abu numerius, tačiau niekas neatsiliepė. Pareigūnams išvykus, skambino telefono numeriu 860084574, tačiau jis buvo išjungtas; tuo tarpu skambinant telefono numeriu (duomenys neskelbtini) niekas neatsiliepė. Po kelių dienų skambinant telefonu numeriu (duomenys neskelbtini) (skambino A. G.), atsiliepė moteris, kuri kalbėjo rusiškai. Po kelių minučių A. G. vėl paskambino minėtu numeriu, tačiau skambutis buvo atmestas (kelis kartus). Nukentėjusioji parodė, kad buvo apgadinta buto lauko durų stakta (t. 1, b. l. 37–39).
8. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji I. M. patikslino, kad 2019 m. gruodžio 10 d. rytą ji su savo draugu ir sūnumi nuvažiavo į Gariūnų turgavietę nusipirkti mobilaus ryšio telefonų. Nukentėjusioji už 100 Eur nusipirko telefoną „Samsung Galaxy“ (baltos spalvos, liečiamu ekranu, korpusas su sidabriniu apvadėliu, be dėkliuko, be dokumentų ir be SIM kortelės) bei už 100 Eur nusipirko telefoną „Nous“ (liečiamu ekranu, be dėkliuko, be dokumentų ir be SIM kortelės). Pirminėje apklausoje parodė, kad įsigijo telefoną „Grand prima Duos“, tačiau vėliau prisiminė, kad suklydo dėl telefono pavadinimo (užrašų knygutėje rado užrašytą minėto telefono pavadinimą – „Nous“), telefoną atpažintų (t. 1, b. l. 42–43).
9. Nukentėjusysis A. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis, padedant draugei I. M., surado butą nuomai. Butas priklauso J.i, pavardės nežino. Butas yra (duomenys neskelbtini). Jis minėtą butą nuomoja nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio. Pradėjus gyventi, buto durų spyna buvo sulaužyta, durys buvo prispaustos popieriaus gabalu. Praėjus keliems mėnesiams, buto savininkė įstatė naujas duris. Jokių mobiliųjų telefonų, vertingų daiktų bute nebuvo. Kada buto savininkės vyras paskutinį kartą buvo bute, jam nėra žinoma. Buto savininkė sakė, kad, jeigu į butą ateis jos vyras, jam pasakyti, jog butas yra parduotas. Apie vyro daiktus ji nieko neminėjo. Nukentėjusysis parodė, kad 2019 m. gruodžio 10 d. rytą jis kartu su I. M. ir jos sūnumi G. M. nuvažiavo į Gariūnų turgavietę. Jie pirko garso kolonėlę ir du mobiliojo ryšio telefonus, už kiekvieną mokėjo po 100 Eur. I. M. telefonus pirko už savo pinigus. Vienas telefonas buvo „Samsung“ (baltos spalvos), o kitas – juodos spalvos (pavadinimo pasakyti negali, telefonai buvo be dokumentų), telefonus galėtų atpažinti. Grįžus į namus, I. M. paėmė „Samsung“ telefoną, į kurį G. M. įdėjo I. M. SIM kortelę, kurią ji turėjo. I. M. nukentėjusiajam davė juodą telefoną, G. M. į šį telefoną įdėjo jo turėtą SIM kortelę (telefono numeris – 860432942). Vakare jie nuėjo miegoti, I. M. miegojo su juo, o G. M. miegojo kitoje lovoje. Telefonus buvo padėję ant staliuko, kuris buvo prie lango. Duris užrakino apatiniu užraktu. Naktį, valandos pasakyti negali, jį pažadino I. M., pasakė, kad grįžo vyras. Jis suprato, kad ji kalba apie buto savininkės vyrą. Nukentėjusysis nieko nematė, jis nubėgo link durų į koridorių. Bendrame koridoriuje pamatė žmogų, kuris atidarinėjo dar vienas duris į kitą koridorių, jo veido nematė, tačiau matė, kad jo plaukai trumpi, ūgis apie 164 cm, buvo apsirengęs tamsios spalvos, trumpą striukę, jo rankos buvo striukės kišenėse. Grižus į butą, I. M. pasakė, kad dingo jų telefonai. G. M. iškvietė policiją. Ryte iš G. M. telefono skambino į I. M. priklausantį telefono numerį ir į jam priklausantį telefono numerį – I. M. numeris buvo išjungtas, o jo telefono numeris buvo įjungtas. G. M. sakė, kad vieną kartą atsiliepė vyras, kitą kartą – moteris. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad buvo sulaužyta durų metalinės įleidžiamos spynos metalinė plokštelė, kuri įtvirtinta staktoje, ir apgadinta durų rankena iš koridoriaus pusės (durys užsidaro tik užrakinus spyną). Jam dėl pavogtos SIM kortelės padaryta žala (t. 1, b. l. 53–55).
10. Liudytojas G. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Šalia, kaimynystėje, gyveno J. L., jos vyras E. P.. Jis matė, kad E. gyvena kartu su J. L. jų namo bute Nr. . J. L. iš minėto buto išsikėlė, butą prižiūrėdavo jo mama. J. L. kartais atvažiuodavo į butą, nes (du ar tris kartus) E. P. buvo į butą įsilaužęs, buvo kviesta policija. J. L. sutiko dėl buto nuomos A. G. ir jis maždaug prieš penkis mėnesius, datos tiksliai pasakyti negali, įsikėlė į minėta butą. Pradžioje buto durys neužsidarydavo, jas užverdavo su prispaustu popieriaus lapu. Bute pradėjus gyventi A. G., buto savininkė pakeitė buto duris naujomis. 2019 m. gruodžio 10 d. jis kartu su mama I. M. ir A. G. nuvažiavo į Gariūnų turgavietę. Pirko garso kolonėlę, mama pirko du telefonus – už 100 Eur „Samsung G. G. Prime“ (baltos spalvos, liečiamu ekranu, be dokumentų, į jį dedamos dvi SIM kortelės ir viena atminties kortelė), taip pat už 100 Eur – kitą telefoną, tikslaus pavadinimo pasakyti negali (liečiamu ekranu, tamsiai pilkos spalvos, korpuso šone yra sidabrinė juostelė, telefonas buvo be SIM kortelės ir be dokumentų). Grįžus į namus, jis į mamos įsigytą „Samsung“ telefoną įdėjo jos turėtą SIM kortelę su mamos abonentiniu telefono numeriu – 860084574, o A. G. į juodą mobiliojo ryšio telefoną, kurį jam davė mama, įdėjo jo turėtą SIM kortelę. Vakare jie vartojo alkoholį ir apie 24-1 val. nuėjo miegoti (pasiliko bute, kuriame gyvena A. G.). Durys buvo užrakintos apatiniu vidiniu užraktu. Telefonai buvo padėti ant staliuko, kuris stovėjo prie lango. Jis miegojo vienoje lovoje, o mama su A. G. – kitoje. Naktį jį pažadino A. G. balsas. Jis prabudo, nesuprato, kas vyksta. Pažiūrėjęs į staliuką prie lango, ant kurio turėjo gulėti telefonai, jis pamatė, kad telefonų ten nėra. Tuomet jis paskambino policijai ir pasakė, kad buvo įsilaužta ir pavogti du telefonai. Atvykus policijos pareigūnams jis iš savo mobiliojo ryšio telefono skambino į mamai priklausantį telefono numerį, tačiau jis jau buvo išjungtas, o, skambinant A. G. telefono numeriu, niekas neatsiliepė. Iki pietų jis dar skambino į A. G. priklausantį telefono numerį, jis dar buvo įjungtas. Vėliau taip pat skambino, tačiau telefono numeriai buvo išjungti. Kas buvo bute ir kas paėmė telefonus, jis nematė, nes tuo metu miegojo, tik mama ir A. G. matė tą žmogų iš nugaros (t. 1, b. l. 64–66).
11. Liudytoja J. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su E. L. ji susituokė Alytaus pataisos namuose. Jis iš įkalinimo įstaigos grįžo praėjus metams po jų vedybų, t. y. (duomenys neskelbtini). Tuo metu ji gyveno jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), sutuoktinis gyveno kartu su ja. 2019 m. liepos ar birželio mėnesį jai reikėjo gultis į ligoninę operacijai. Jai atsigulus į ligoninę, bute liko gyventi jos dukra S. N. su savo draugu. Dukra jai skambindavo į ligoninę ir sakydavo, kad E. L. grįžta į butą su įtartinais auksiniais daiktais, ji įtarė, kad daiktai galėjo būti vogti. Minėtus daiktus E. L. nešdavo pas savo draugą, ar kažkur kitur – daiktai iš namų dingdavo. Vėliau dukra sakė, kad E. L. nustojo lankytis bute ir gyvena pas savo mamą Katiliškių kaime. 2019 m. rugpjūčio mėnesį ji butą išnuomojo A. G.. Ji lankydavosi bute, E. L. daiktų ten nebuvo, tik keletas drabužių, jokių telefonų bute nebuvo. Bute buvo tik senas televizorius ir šiek tiek baldų. Liudytoja parodė, kad E. L. niekada neturėjo naujų telefono aparatų, turėjo tik seną, jau naudotą, telefono aparatą. 2019 m. lapkričio 16 d. ji bute įrengė naujas duris. Po įvykio, nuvažiavusi į butą, pamatė, kad apgadinta durų plokštelė ir durų rankena. Dėl to pretenzijų E. L. nereiškia (t. 1, b. l. 68–70).
12. Liudytoja O. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji 2020 m. balandžio mėnesį, datos tiksliai pasakyti negali, apie 11 val. atėjo į lombardą, esantį Kalvarijų gatvėje, norėjo nusipirkti mobiliojo ryšio telefoną. Apžiūrėjusi telefonus vitrinoje, ji pastebėjo telefoną „Samsung“ (korpusas baltos spalvos, ekranas liečiamas, kaina – 40 Eur). Ji paprašė, kad jai parodytų minėta telefoną. Telefonas buvo veikiantis, tvarkingas, ne naujas. Ji sumokėjo pinigus ir išėjo, ar paėmė pirkimo čekį, neprisimena. Telefonas buvo be SIM kortelės, bet telefone buvo likę jai nežinomi telefonų numeriai, juos ištrynė. Į telefoną ji įdėjo SIM kortelę su abonento numeriu (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko jai paskambino tyrėja, ji nustebo, kai sužinojo, kad telefonas yra vogtas. Negalvojo, kad lombarde galima nusipirkti vogtą telefoną. Ji norėjo tyrėjai grąžinti telefoną, bet dėl paskelbto karantino sutarė, kad jį gražins, kai tai bus įmanoma padaryti. Tačiau balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje minėtą telefoną kažkur netyčia pametė. Minėtu telefonu ji naudojosi apie tris savaites, pametė jį su SIM kortele (t. 1, b. l. 136).
13. Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. balandžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, jis Vilniuje, lombarde, prie autobusų stoties, pirko mobiliojo ryšio telefoną „Nous“, modelis NS 5006, IMEI (duomenys neskelbtini). Į minėtą telefoną dedamos dvi SIM kortelės, telefonas buvo be SIM kortelių. Tiksliai negali pasakyti, kiek mokėjo už telefoną – 50 Eur ar 60 Eur, kvito neišsaugojo. Į šį telefoną buvo įsidėjęs savo mobiliojo ryšio telefono SIM kortelę, abonento numeris (duomenys neskelbtini). Negalvojo, kad telefonas gali būti vogtas. Telefone jokių svetimų duomenų ar telefonų numerių, nuotraukų, SMS žinučių nebuvo. Jis E. L. nepažįsta (t. 1, b. l. 146–149).
14. Liudytojas S. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) vadovu. Jo lombardas priima daiktus iš asmenų, išduoda numeruotą kvitą, kuriame yra nurodomas daiktas, jo numeris ir daikto pridavimo–išpirkimo datos, asmuo pasirašo. Lombarde lieka vienas kvitas, o kitas kvitas – dublikatas, atiduodamas klientui ir jis gražina kvitą, kai sumoka pinigus už užstatytą daiktą. 2019 m. gruodžio 16 d. buvo priduotas telefonas „Nous“, juodos spalvos, IMEI (duomenys neskelbtini). Jį pridavė E. L., jam buvo išduotas kvitas Nr. 1685. Šį telefoną jis turėjo išsipirkti iki 2019 m. gruodžio 30 d., tačiau telefono jis neišsipirko ir telefonas buvo nurašytas dėl pasibaigusio išpirkimo termino ir pateiktas pardavimui. E. L. jis neatpažintų. Kada ir už kiek buvo parduotas telefonas, pasakyti negali, nes pardavimo fakto neregistruoja. Tai galėtų pasakyti pirkėjas, jeigu jis pateiktų pirkimo kvitą, kuriame nurodoma pirkimo kaina (t. 1, b. l. 158).
15. Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, 2019 m. gruodžio 11 d. 4.45 val. registruotas G. M. pranešimas apie tai, kad prieš 20 minučių, sulaužius durų spyną, patekta į butą ir pavogti trys mobiliojo ryšio telefonai – „Samsung“, „Nokia“, „Xiomi“, pranešėjas su namiškiais buvo namuose (t. 1, b. l. 10–11).
16. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) Buto durys metalinės su viena spyna. Buto durų išorinė rankena sulaužyta ir sulankstyta, durų brauna ties spyna sulankstyta. Ant kambario dešinėje pusėje esančios sofos guli du popieriniai vokai, ant abiejų vokų yra raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo pėdsakų dėmės. Du vokai paimti ir supakuoti į voką Nr. 1. Daugiau objektų, galinčių turėti reikšmę tyrimui, nepastebėta (t. 1, b. l. 14–21).
17. 2019 m. gruodžio 11 d., 5.50 val. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0418 nukentėjusiajam A. G. nustatytas 2,27 promilių neblaivumas (t.1, b. l. 23–24).
18. 2019 m. gruodžio 11 d. 5.55 val. alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0418 nukentėjusiajai I. M. nustatytas 2,07 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 23–24).
19. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybinio pranešimo duomenimis, atlikus mobiliojo ryšio telefonų analizę, nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) (A. G.) veikimo zona 2019 m. gruodžio 11 d. 5:13:38 val. yra (duomenys neskelbtini); nuo 06:09:13 val. iki 07:54:18 val. Vilniuje; nuo 08:19:35 val. iki 11:51:19 (duomenys neskelbtini)., nuo 15:17:06 val. telefonas išjungtas. 2019 m. gruodžio 11 d. 07:25:06 val. iš mobiliojo ryšio telefono numerio (A. G.) skambinta į E. L. motinos N. P. telefono numerį (duomenys neskelbtini) Mobiliojo ryšio telefono numerio (duomenys neskelbtini) (I. M.) veikimo zona 2019 m. gruodžio 11 d. 05:29:03 val. – (duomenys neskelbtini) 06:56:38 val. iki 17:11:31 val. (duomenys neskelbtini); nuo 20:43:54 val. telefonas išjungtas (t. 1, b. l. 99–104).
20. 2020 m. balandžio 22d. rašto dėl mobiliojo ryšio telefono suveikimo duomenimis, mobiliojo ryšio telefone, IMEI (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. vasario 29 d. yra naudojamas abonento numeris (duomenys neskelbtini) t. 1, b. l. 132–133).
21. Tarnybinio pranešimo duomenimis, paskambinus į numerį (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad abonento numerį (duomenys neskelbtini) naudoja O. L. (t. 1, b. l. 134).
22. UAB „DND LT“ direktoriaus R. M. paskolos kvito Nr. J 58689 kopijos duomenimis, 2019 m. gruodžio 11 d. 08.18 val. lombarde „Lombas“, esančiame (duomenys neskelbtini) , suteikta 20 Eur paskola už mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, IMEI (duomenys neskelbtini) kurį pateikė E. L., asmens kodas nurodomas (t. 1, b. l. 138–140).
23. 2020 m. balandžio 21 d. rašto dėl mobiliojo ryšio telefono suveikimo duomenimis, mobiliojo ryšio telefone, IMEI (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. kovo 24 d. yra naudojamas abonento numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1 , b. l. 141–142).
24. Tarnybinio pranešimo duomenimis, paskambinus į numerį 864802063, nustatyta, kad abonento numerį (duomenys neskelbtini) naudoja A. K. (t. 1, b. l. 143).
25. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenimis A. K. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nous“, IMEI (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 150–152).
26. Daiktų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrai pateiktas mobiliojo ryšio telefonas „Nous“, jį pateikė A. K.. Telefono korpusas yra pilkos spalvos, ekranas – juodos spalvos, liečiamas. Nugarinė mobiliojo ryšio telefono dalis yra pilkos spalvos, viršuje yra vaizdo ir foto kamera, apačioje yra užrašas „NOUS“. Telefone SIM kortelės nėra, yra du lizdai SIM kortelėms įstatyti, matosi užrašai: NOUS Model :NS5006, Color GREY, IMEI 1: 867539005395719, IMEI 2 : (duomenys neskelbtini) SN : CA 1644003608. Paspaudus telefono įjungimo mygtuką, telefonas veikia (t. 1, b. l. 153–156).
27. Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti metu nukentėjusioji I. M. atpažino mobiliojo ryšio telefoną Nr. 2 „NOUS“ (juodos spalvos, IMEI (duomenys neskelbtini)), kurį 2020 m. birželio 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė liudytojas A. K.. I. M. parodė, kad šį telefoną pirko Gariūnų turgavietėje už 100 Eur, ant telefono nugarinės pusės, kuri yra pilkos spalvos, yra užrašas „NOUS“, ekranas liečiamas, juodos spalvos, viename šone yra nežymus įbrėžimas, kuris matomas tik labai gerai įsižiūrėjus. Atpažįsta šį telefoną iš jos išvardintų požymių (t. 1, b. l. 44–47).
28. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenimis, liudytojas S. B. pateikė 2019 m. gruodžio 19 d. UAB „Finrista“ lombardo įkeitimo bilieto (kvito) Nr. B1685 kopiją, joje nurodoma, kad 2019 m. gruodžio 16 d. E. L. įkeitė mobiliojo ryšio telefoną „Nous“, IMEI 867539005395719, už 30 Eur (t. 1, b. l. 159–160).
29. Byloje yra pareikštas I. M. 105 Eur civilinis ieškinys ir A. G. 3 Eur civilinis ieškinys, kuriais prašoma priteisti iš kaltinamojo padarytą, atitinkamai 105 Eur ir 3 Eur dydžio, žalą (t. 1, b. l. 49, 61).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
30. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vagystę, t. y. svetimo turto pagrobimą. Vagystės (BK 178 straipsnis) dalyku gali būti tik svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Pagal šio BK straipsnio 2 dalį vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių, apibūdinančių turto pagrobimo (vagystės) būdą, yra įsibrovimas į patalpą. Remiantis BK 178 straipsnio 2 dalimi, tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
31. Pažymėtina, kad nedidelės vertės turto pagrobimas veikos teisinį įvertinimą bei veikos kvalifikavimą lemia tuo atveju, kai padaroma paprasta vagystė – tuomet, priklausomai nuo turto vertės, sprendžiama, ar veika atitinka BK 178 straipsnio 1 ar 4 dalies požymius (turto vertė didesnė ar mažesnė už 3 MGL), ar taikytina tik administracinė atsakomybė (turto vertė nesiekia 1 MGL). Tuo tarpu BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto kvalifikuojančio požymio buvimas, nepaisant turto vertės, veiką savaime daro pavojingesnę, o atsakomybę – griežtesnę. Faktas, kad subjektas iš įsibrovimo negavo jokios naudos, arba kad jo gauta nauda buvo minimali, mažareikšmė, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi – net ir tais atvejais, kai įsibrovimu pagrobtas turtas neviršija 1 MGL, veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
32. Teismų praktikoje „įsibrovimas“ nusako nusikalstamos veikos padarymo būdą. Paties įsibrovimo būdai gali būti labai įvairūs. Šie būdai reiškia ne turto neteisėto paėmimo būdus, o nusako tik įsibrovimo, t. y. priėjimo prie turto, patekimo į nusikaltimo vietą, būdus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, įsibrovimas traktuojamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas gali būti padarytas tiek slaptai, tiek atvirai, tiek įveikiant kliūtis (išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją, sugadinant užraktus ir pan.), tiek be kliūčių (kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti), todėl įsibrovimas inkriminuotinas ir tais atvejais, kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Neteisėtas patekimas reiškia, kad kaltininkas neturi teisės patekti į tam tikrą objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 15 punktas, kasacinės nutartys 2K-617/2005, 2K-639/2010). Ar patekimą į tam tikrą objektą laikyti neteisėtu, priklauso nuo savininko ir teisėto turto valdytojo valios. Šiuo atveju svarbu, kad kaltininkas į objektą patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo žinios ar prieš jo valią, t. y. be jo sutikimo. Taip pat tai, kad kaltininkas neturėjo teisės į patalpą laisvai įeiti.
33. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad E. L. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, pagrobė svetimą turtą (I. M. priklausančius du mobiliojo ryšio telefonus – „Samsung“, su jai (I. M.) priklausančia SIM kortele „Tele2 Pildyk“, ir „Nous“, kuriame buvo įdėta A. G. priklausanti SIM kortelė „Tele2 Pildyk“), įsibrovęs į patalpą. E. L. į butą (patalpą), nurodytą kaltinime, pateko tuo metu, kai nukentėjusieji miegojo. Kaltininkas į kaltinime nurodytą butą (patalpą) pateko neturėdamas tam teisės ir be patalpų savininkų ar kitų teisėtų valdytojų žinios, todėl E. L. inkriminuotinas vagystę kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. E. L. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama E. L. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas E. L. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
34. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
35. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
36. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
37. BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
38. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.
39. Kaltinamojo E. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo E. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi, šiuo atveju egzistuoja viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
40. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį – kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, įsibrovė į užrakintą patalpą; kaltės formą bei pasekmes – nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, padaryta turtinė žala; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad E. L. yra baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 9–14), trylika kartų teistas (t. 2, b. l. 1–8), iš jų keturis kartus už tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką, turėdamas neišnykusius teistumus už ankstesnius nusikaltimus, nusikalstamą veiką padarė po priešpaskutinio apkaltinamojo nuosprendžio (t. y. 2019 m. gruodžio 5 d.) praėjus labai trumpam laikui – vos šešioms dienoms, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.
41. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį, nei minėto straipsnio sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis. Konkretus bausmės dydis kaltinamajam nustatomas, be kita ko, atsižvelgiant į nusikalstama veika padarytos žalos dydį, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skiriama vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
42. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
43. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi subendrintomis Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiuose paskirtomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant – prie griežtesnės pridedant švelnesnę bausmę, ir skiriant kaltinamajam subendrintą trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti E. L. pagal ankstesnius nuosprendžius atliktą bausmės laiką.
Dėl civilinių ieškinių
44. Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
45. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji I. M. pareiškė 105 Eur dydžio civilinį ieškinį, nukentėjusysis A. G. – 3 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 49, 61). Kaltinamasis visiškai pripažino pareikštus civilinius ieškinius, sutiko juos atlyginti. Kaip jau buvo minėta, tarp kilusios, nukentėjusiesiems I. M. ir A. G. padarytos žalos ir kaltinamojo E. L. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamojo E. L. veiksmais. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą civilinius ieškinius tenkinti, priteisiant iš kaltinamojo E. L. civilinei ieškovei I. M. 105 Eur, o A. G. 3 Eur turtinės žalos atlyginimo sumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).
Dėl proceso išlaidų
46. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2020 m. rugsėjo 16 d. pažymą Nr. (12.32) PT-3741 patvirtinančią 120 Eur išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam E. L. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą.
47. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, jog gynėjo dalyvavimas tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ir kaltinamasis yra suimtas yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teismas, atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, sprendžia, jog išlaidos už E. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškomos.
48. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – 2019 m. gruodžio 11 d. įvykio vietos apžiūros metu paimti du vokai su raudonos spalvos dėmėmis patalpinti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato daiktų saugyklą (t. 1, b. l. 22), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,
nusprendžia:
E. L. (E. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. L. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, E. L. prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartimi, kuria subendrintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, pridėti dalį bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, t. y. 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirti E. L. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.
Į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti nuteistojo E. L. jau atliktos bausmės dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. bei Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžius, į bausmę įskaitytą laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.
Bausmės pradžią kaltinamajam skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2020 m. rugsėjo 30 d.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vokus su raudonos spalvos dėmėmis, patalpintus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato daiktų saugyklą, 2020 m. liepos 7 d. kvitas BBB Nr. TRPK000938, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nukentėjusiosios I. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, iš E. L. I. M. naudai priteisti 105 Eur žalos atlyginimo sumą.
Nukentėjusiojo A. G. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, iš E. L. A. G. naudai priteisti 3 Eur žalos atlyginimo sumą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam E. L. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.