Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-4354-171/2016Proceso Nr. 3-61-3-04880-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.33; 3.21

2016 m. gegužės 23 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Vytautui Šenavičiui, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Indrei Gestautaitei ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui Aurelijui Mačiulaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovėms Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti 2015 m. liepos 31 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) sprendimą Nr. KA-976 (10.6.1E) „Dėl paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ atmetimo ir paramos neskyrimo“; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 17 d. raštą Nr. 31N-V-1621-1175 „Dėl skundo“; 3) įpareigoti Agentūrą pratęsti paraiškoje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, reg. Nr. 2NM-KA-14-1-004065-PR001, nurodyto projekto įgyvendinimo terminą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas 2014 m. spalio 1 d. Agentūrai pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, reg. Nr. 2NM-KA-14-1-004065-PR001 (toliau – ir Paraiška). Ši 2014 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. S-KV-0146140 „Dėl paramos gavėjo patvirtinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ nurodė, kad Paraiška yra patvirtinta.

2015 m. sausio 27 d. Agentūra pareiškėją telefonu informavo, jog ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 1 d. jis turi pateikti želdinamų medžių įsigijimo dokumentus ir kilmės sertifikatus.

2015 m. liepos 1 d. pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą su prašymu iki 2015 m. spalio 15 d. pratęsti terminą pavasariniam sodinukų sodinimui, išsamiai nurodė priežastis, kodėl neturėjo galimybių laiku įgyvendinti pagal Paraišką prisiimtų įsipareigojimų, ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

2015 m. liepos 31 d. Agentūra, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 3D-60 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 47 punktu, taip pat 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1698/2005, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos plėtrai taikymo taisykles (toliau – ir Reglamentas) 47 straipsnio 1 dalimi, priėmė sprendimą Nr. KA-976 (10.6.1E) „Dėl paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ atmetimo ir paramos neskyrimo“ (toliau – ir ginčijamas Agentūros sprendimas) Paraišką atmesti.

2015 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas Žemės ūkio ministerijai pateikė skundą dėl Agentūros sprendimo, kuriame prašė: 1) pripažinti sprendimą nepagrįstu ir jį panaikinti; 2) įpareigoti arba savo iniciatyva pratęsti Paraiškoje nurodytų hibridinių drebulių (populus tremuloides x populus tremulae) sodinukų įveisimo terminą iki 2015 m. spalio 15 d.

Žemės ūkio ministerija 2015 m. rugsėjo 17 d. rašto Nr. 31N-V-1621-1175 „Dėl skundo“ (toliau – ir ginčijamas Žemės ūkio ministerijos sprendimas) skundo netenkino ir nurodė, kad ginčijamas Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Pareiškėjas nurodo, kad atsiradus nuo jo valios nepriklausančioms aplinkybėms – sumažėjus hibridinių drebulių (populus tremuloides x populus tremulae) sodinukų pasiūlai ir nepalankioms meteorologinėms sąlygoms – Paraiškoje numatytų darbų nustatytu terminu neturėjo galimybių atlikti, todėl kreipėsi į Agentūrą prašydamas pratęsti terminą, tačiau Agentūra prašymo netenkino ir Paraišką atmetė, kadangi pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės negali būti priskiriamos prie force majeure.

Pareiškėjas nurodo, kad Agentūra ir Žemės ūkio ministerija jo nurodytas aplinkybes vertino pagal nacionalinę civilinę, o ne Europos Sąjungos teisę. Vadovaudamasis 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1306/2013 teigia, kad kompetentinga nacionalinės valdžios institucija, priimdama sprendimus dėl force majeure arba išimtinių aplinkybių, turi atsižvelgti į Europos Sąjungos žemės ūkio srities teisę, įskaitant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką. Nagrinėjamu atveju Agentūra ir Žemės ūkio ministerija dėl force majeure priėmė sprendimus atsižvelgdamos į nacionalinę teisę ir nacionalinio teismo praktiką.

Mano, kad dėl Reglamento išaiškinimo būtina kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Nurodo, kad Agentūra netinkamai aiškino Reglamento 47 straipsnio 1 dalies tekstą. Anglų kalba šioje normoje pateikiamų force majeure ar išimtinių aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kadangi įterpinys „in particular“ (liet. ypač, visų pirma) pažymi, kad minėti atvejai akivaizdžiausiai susiję su force majeure ar išimtinėms aplinkybėmis.

Pareiškėjas teigia, kad tiek Agentūra, tiek ir Žemės ūkio ministerija nevertino pateiktų įrodymų, t. y. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto vyresniosios mokslų darbuotojos Miško augalų biotechnologijų laboratorijos vedėjos doc. dr. S. K. 2015 m. birželio 30 d. išvados (toliau – ir Išvada) ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos pažymos apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-10822.

Atsakovės dėl Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos nurodė, kad ši pažyma apie hidrometeorologines sąlygas neįrodo, jog visą galimą želdinimo laikotarpį buvo sausra, ir nėra jokių faktų, kad želdinimo darbai negalėjo būti atlikti. Jokių papildomų argumentų nebuvo pateikta. Dėl pareiškėjo pateiktos Išvados nei Agentūra, nei Žemės ūkio ministerija pozicijos neišdėstė.

Pareiškėjas negalėjo numatyti, kad rinkoje susidarys per didelė hibridinių drebulių (populus tremuloides x populus tremulae) sodinukų paklausa. Atkreipia dėmesį, jog nedisponuoja Agentūros paraiškų duomenimis, todėl negali žinoti, kiek asmenų artimiausiu metu su Europos Sąjungos parama ketino sodinti hibridines drebules. Agentūra sprendimą dėl Paraiškos tinkamumo priėmė tik 2014 m. gruodžio 3 d. Paraiškų teikėjas projektą pradeda įgyvendinti tik po priimto sprendimo, todėl laikotarpis, per kurį buvo galima įgyvendinti Paraiškoje numatytus hibridinių drebulių sodinimo darbus, itin sutrumpėja.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal programą sodinti ketinę pareiškėjai įsigyti sodinukus planavo tuo pačiu metu, t. y. 2015 m. pavasarį. Taigi sodinukų paklausa tapo kelis kartus didesnė. Hibridinių drebulių sodinukų pareiškėjas ieškojo Lietuvoje ir kitose rinkose, tačiau paaiškėjo, kad 2015 m. pavasariniam sodinimo sezonui reikiamo kiekio hibridinių drebulių sodinukų pateikti negali nė vienas augintojas. Taigi rinkoje susidarė pasiūlos trūkumas, tačiau nesuprantama, kaip pareiškėjas galėjo numatyti, kad: 1) nors ir žinodama, kad sodinukų sodinimo terminas pagal šį programos etapą yra trumpas, Agentūra paramos gavėjais daugelį patvirtins tik po beveik trijų mėnesių laikotarpio; 2) po pareiškėjo, kaip paramos gavėjo, patvirtinimo susidarys hibridinių drebulių sodinukų trūkumas.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad išvadoje mokslų daktarė patvirtino, kad iki 2015 m. liepos 1 d. objektyviai nebuvo galimybių sodinti hibridinių drebulių sodinukus. S. K. vienareikšmiškai nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-10822, birželio mėnesį nebuvo jokios galimybės sodinti hibridines drebules net ir turint tinkamą sodinamąją medžiagą, o pavasarį tinkamas laikas buvo kovo mėnesį, bet tam reikėjo sodmenų, peržiemojusių lauko sąlygomis konteineriuose, o tokių hibridinių drebulių (populus tremuloides x populus tremulae) sodmenų įsigyti nebuvo galimybės. S. K. papildomai pažymėjo, jog sodinimo termino atidėjimas yra vienareikšmiškai tikslingas tam, kad būtų užtikrintas hibridinių drebulių sodinukų išlikimas želdiniuose, taip pat nurodė kai kuriuos ypatumus hibridinių drebulių kloninių drebulių auginimo procese. Pagal Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto duomenis, 2015 m. į lauko šiltnamius dėl nepalankių oro sąlygų hibridinių drebulių sodmenys išsodinti tik gegužės mėnesį ir šių metų pavasario meteorologinės sąlygos (ypač šaltos naktys) turėjo įtakos lėtam įvairių genotipų hibridinių drebulių sodmenų (skirtų miško įveisimui) auginimui tiek lauko šiltnamio, tiek medelyno sąlygomis. Medeliai konteineriuose išnešti į medelyno aikštelę pradėjo augti tik birželio mėnesį. Šios aplinkybės pagrindžia tai, kad 2015 m. pradiniai sodinukų ruošiniai, skirti galutiniam miško įveisimui, yra mažesnio pradinio dydžio, dėl to sodinukai kovo–gegužės mėnesiais nebuvo tinkami želdinti.

Pareiškėjas gamtos sąlygų numatyti negalėjo. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos duomenimis, gegužės mėnesį naktimis buvo dažnai fiksuotos šalnos. Gegužės mėnesį užregistruotas 1 stichinis meteorologinis reiškinys – gegužės 4-osios naktį daugelyje vietovių buvo šalna (daug kur nuo –0,1 iki –4 °C, Varėnoje 2 cm aukštyje –6 °C). Vadovaujantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-10822, birželio mėnesį iškrito tik 30 mm kritulių. Toks kritulių kiekis buvo gerokai mažesnis nei vidutinis, o dirvožemis iki 20 cm gylio buvo visiškai išdžiūvęs. Taigi šiuo atveju minėtos aplinkybės priskirtinos prie force majeure, kadangi pareiškėjas šių aplinkybių negalėjo kontroliuoti, tokios meteorologinės sąlygos yra nebūdingos minėtam metų laikotarpiui, todėl negalėjo būti numatytos, be to, dėl šių aplinkybių atsiradimo nėra jo kaltės bei jis nebuvo prisiėmęs jų atsiradimo rizikos.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jos atstovas palaikė skundo motyvus ir jais vadovaudamiesi prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Agentūra atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės nuomone, jei trūksta miško želdinimo ir žėlimo projektuose suprojektuotų sodinukų, mišką galima apsodinti kitais sodmenimis, prieš tai gavus Agentūros leidimą pagal Taisyklių 64 punkto nuostatas. Pagal nustatytą Paraiškoje miško želdinių kategoriją, t. y. „Kietųjų lapuočių, liepų, selekcinių drebulių (įskaitant hibridines drebules) grynieji želdiniai“, pareiškėjas galėjo prašyti leisti mišką įveisti kietųjų lapuočių, liepų, drebulių sodinukais, kurie išvardyti Taisyklių 1 lentelėje, nekeisdamas kategorijos arba vadovaudamasis Taisyklių 2 priede patvirtinta Miško želdinių ar žėlinių rūšinės sudėties kategorijų nustatymo metodika mišką įveisti pagal vieną iš trijų žemesnių kategorijų. Kadangi miško pareiškėjas neįveisė iki 2015 m. liepos 1 d., vadovaujantis Taisyklių 47 punktu, jo Paraiška buvo atmesta.

Agentūros nuomone, mokslų daktarės išvada nėra tinkamas įrodymas šioje byloje, jis galėtų būti vertinamas tik kaip rekomendacinio pobūdžio dokumentas.

Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos pažymoje nėra konstatuota, kad Švenčionių rajone 2015 m. birželio mėn. buvo sausra. Pažymi, kad žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3D-180 „Dėl Sausros kriterijus atitinkančio stichinio meteorologinio reiškinio užfiksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) patvirtintas tvarkos aprašas, kuriame nustatyta, kad Tarnyba, nustačiusi, jog savivaldybėje užfiksuotas stichinis meteorologinis reiškinys pagal Ekstremalių įvykių kriterijus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241, atitinka sausros aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu kriterijus, nedelsdama apie tai raštu informuoja Žemės ūkio ministeriją (Tvarkos aprašo 2 punktas). Be to, savivaldybių, kuriose užfiksuota sausra, sąrašą įsakymu tvirtina žemės ūkio ministras (Tvarkos aprašo 4 punktas). Agentūros žiniomis, 2015 m. pavasario sezonu (Taisyklių 47 punktas) toks įsakymas nebuvo priimtas.

Skunde pareiškėjas teigia, kad įveisti mišką turėjo per itin trumpą terminą ir nesitikėjo susidurti su įvairiomis mišką įveisti sutrukdžiusiomis aplinkybėmis (sodinukų trūkumas bei oro sąlygos).

Agentūra nurodo, kad pareiškėjas, teikdamas Paraišką, savo parašu patvirtino, jog yra susipažinęs su paramos lėšų skyrimo tvarka ir taisyklėmis (Paraiškos VI skyriaus Pareiškėjo deklaracija, 1 punktas), ir taip prisiėmė riziką, kad projektą reikės įgyvendinti per itin trumpą laiką. Taisyklių 47 punkte nustatyta, kad „Pareiškėjai, kurie Paramos paraiškos pateikimo metu miško dar neįveisė, privalo jį įveisti per tris artimiausius miško želdinimo sezonus (pateikę Paramos paraišką 2014 metais mišką privalo įveisti per 2014 metų rudens arba 2015 metų pavasario miško želdinimo sezonus) (rudens sezoną iki einamųjų metų lapkričio 1 d., pavasario sezoną iki einamųjų metų liepos 1 d.) nuo Paramos paraiškos pateikimo dienos. Jei per minėtą laiką Agentūrai nėra pateikiamas želdinamų medžių rūšių pagrindinis miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatas, taip pat nepateikiami ir želdinamų medžių ir krūmų įsigijimo dokumentai (jei pareiškėjas/paramos gavėjas miško sodmenų nepirko, privalo pateikti jų krovinio važtaraštį ar perdavimo–priėmimo aktą), parama neteikiama (Paramos paraiška atmetama)“. Pareiškėjui turėjo būti žinoma apie šį teisinį reguliavimą, t. y. sąlygas pareiškėjams, paraiškas teikiantiems 2014 m. Šis Taisyklių punkto pakeitimas įsigaliojo 2014 m. liepos 31 d., todėl jis neturėjo teisės prašyti pratęsti miško įveisimo terminą. Taisyklės jokių išlygų nenumato, išskyrus force majeure aplinkybes. Šioje byloje įrodinėjamos aplinkybės negali būti traktuojamos kaip išskirtinės, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios (drebulių sodinukų trūkumas bei menama sausra).

Teismo posėdyje atsakovės Agentūros atstovė palaikė atsiliepimo į skundą motyvus ir vadovaudamasi jais prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė Žemės ūkio ministerija atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo iš esmės tuos pačius motyvus kaip ir Agentūra.

Teismo posėdyje Žemės ūkio ministerijos atstovas palaikė atsiliepimo į skundą motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Skundas atmestinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014 m. spalio 1 d. pareiškėjas Agentūrai pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, reg. Nr. 2NM-KA-14-1-004065-PR001.

Agentūra 2014 m. gruodžio 31 d. rašte Nr. S-KA-(10.6.1E) „Dėl paramos gavėjo patvirtinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ nurodė, kad paraiška yra patvirtinta.

2015 m. liepos 1 d. pareiškėjas kreipėsi į Agentūrą su prašymu iki 2015 m. spalio 15 d. pratęsti terminą pavasariniam sodinukų sodinimui, nurodė priežastis, kodėl, jo manymu, neturėjo galimybių laiku įgyvendinti pagal paraišką prisiimtų įsipareigojimų, ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

Agentūra 2015 m. liepos 31 d. priėmė sprendimą Nr. KA-(10.6.1E)-976 „Dėl paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ atmetimo ir paramos neskyrimo“ paraišką atmesti.

2015 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas Žemės ūkio ministerijai pateikė skundą dėl ginčijamo Agentūros sprendimo. Žemės ūkio ministerija 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu Nr. 31N-V-1621-1175 „Dėl skundo“ skundo netenkino ir konstatavo, kad Agentūros sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Ginčas byloje kilo dėl Agentūros 2015 m. liepos 31 d. sprendimo Nr. KA-(10.6.1E)-976 ir Žemės ūkio ministerijos 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimo Nr. 31N-V-1621-1175 teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja, inter alia, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), Taisyklės.

Taisyklių 13 punkte nustatyta, kad paramos gavėjas per 10 darbo dienų nuo miško įveisimo, tačiau ne vėliau nei iki einamųjų metų, kai buvo įveistas miškas, lapkričio 1 d., Agentūrai pristato želdinamų medžių rūšių pagrindinį miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatą, želdinamų medžių ir krūmų įsigijimo dokumentus (jei pareiškėjas / paramos gavėjas miško sodmenų nepirko, jis privalo pateikti jų krovinio važtaraštį ar perdavimo–priėmimo aktą).

Taisyklių 44 punktas nustato, kad miško įveisimo data nustatoma remiantis data, kuria Agentūroje užregistruojami paramos gavėjo pateikti želdinamų medžių rūšių pagrindinis miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatas ir želdinamų medžių ir krūmų įsigijimo dokumentai (jeigu pareiškėjas / paramos gavėjas miško sodmenų nepirko – krovinio važtaraštis ar perdavimo–priėmimo aktas).

Jei paramos gavėjas mišką įveisia prieš pateikdamas paramos paraišką, miško įveisimo data nustatoma remiantis RAAD rajono agentūros (nuo 2012 m. sausio 1 d. – VMT Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio) valstybinio miškų pareigūno pažymos apie miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą išdavimo data.

Taisyklių 47 punktas nustato, kad pareiškėjai, kurie pateikdami Paramos paraišką miško dar neįveisė, privalo jį įveisti per tris artimiausius miško želdinimo sezonus (pateikę Paramos paraišką 2014 metais mišką privalo įveisti per 2014 metų rudens arba 2015 metų pavasario miško želdinimo sezonus) (rudens sezoną iki einamųjų metų lapkričio 1 d., pavasario sezoną iki einamųjų metų liepos 1 d.) nuo Paramos paraiškos pateikimo dienos. Jei per minėtą laiką Agentūrai nepateikiamas želdinamų medžių rūšių pagrindinis miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatas, taip pat nepateikiami ir želdinamų medžių ir krūmų įsigijimo dokumentai (jei pareiškėjas / paramos gavėjas miško sodmenų nepirko, privalo pateikti jų krovinio važtaraštį ar perdavimo–priėmimo aktą), parama neteikiama (Paramos paraiška atmetama).

Pareiškėjo teigimu, ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti dėl to, kad priimti vadovaujantis nacionaline teise ir nacionalinio teismo praktika, o Reglamentas aiškinamas netinkamai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vienas iš nenugalimos jėgos požymių yra tas, kad tokių aplinkybių nebuvo galima protingai numatyti, šalis negalėjo jų kontroliuoti ar užkirsti joms kelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. Š. prieš UAB ,,Paira“, bylos Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje A. Č. prieš UAB „Molesta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-370/2010; kt.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių iš esmės kilęs dėl to, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės – hibridinių drebulių (populus tremuloides x populus tremulae) sodinukų pasiūlos sumažėjimas ir nepalankios meteorologinės sąlygos – laikytinos force majeure.

Teismo nuomone, sodinukų pasiūlos sumažėjimas nelaikytinas force majeure. Prekių pasiūla ir paklausa yra kintanti, todėl paklausos sumažėjimas ar padidėjimas per se nėra force majeure. Sutiktina su Agentūros teiginiu, kad jei trūko miško želdinimo ir žėlimo projektuose suprojektuotų sodinukų, mišką buvo galima apsodinti kitais sodmenimis, gavus Agentūros leidimą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad ketino pasinaudoti nurodyta galimybe. Jis pripažįsta, kad projektą pradėjo įgyvendinti tik po jo, kaip paramos gavėjos, patvirtinimo.

Sprendžiant dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, svarbios vidutinio protingai apdairaus ir rūpestingo asmens (bonus pater familias) pastangos išvengti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2012). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl objektyvių aplinkybių negalėjo iš anksto pasidomėti sodinukų rinka Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Taigi teismas daro išvadą, kad aplinkybę dėl sodinukų pasiūlos ir paklausos buvo galima numatyti ir tinkamu bei teisėtu būdu išspręsti problemą.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad meteorologinės sąlygos buvo priežastis, kodėl negalėjo sodinti sodinukų pagal programą, tačiau byloje esantys įrodymai šios aplinkybės nepagrindžia. Pareiškėjas iš esmės remiasi tik mokslų daktarės išvada ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos apsaugos ministerijos pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (5.58-10)-B8-1082. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad mokslų daktarės išvada neįrodo, jog iki 2015 m. liepos 1 d. pareiškėjui objektyviai nebuvo galimybių sodinti hibridinių drebulių sodinukų.

Išvadoje nurodoma, kad neprasminga būtų sodinti vėlyvus pavasarinių hibridinių drebulių sodinukus, o tinkamų sodinti sodmenų, peržiemojusių lauko sąlygomis konteineriuose, įsigyti nebuvo galimybės. Mokslų daktarė daro išvadą dėl tinkamų sodinti sodmenų įsigijimo galimybės, o tai yra susiję išimtinai su hibridinių drebulių (populus tremuloides x populus tremulae) sodinukų rinka, o ne jų augimo specifika. Išvada nepatvirtina, kad egzistavo nenuspėjamos gamtos sąlygos.

Byloje nepateikta rašytinių įrodymų, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu regione, kuriame turėjo būti pasodinti sodinukai, buvo užfiksuota sausra, kaip tai nustato teisės aktai. Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog būna šaltų naktų ir gegužės mėnesį, tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama. Pateikdamas paraišką pareiškėjas turėjo numatyti galinčias būti nepalankias gamtines sąlygas ir laisva valia prisiėmė atitinkamą riziką.

Taigi teismas, atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, pritaria atsakovių išvadai, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kad galimai egzistavo force majeure aplinkybės. Kadangi byloje neįrodytas force majeure aplinkybių egzistavimas, nėra pagrindo aiškintis Reglamento 47 straipsnio 1 dalies normos taikymo galimybės. Dėl šios priežasties netenkintinas pareiškėjo prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, pareiškėjo nurodytos aplinkybės – hibridinių drebulių (populus tremuloides x populus tremulae) sodinukų pasiūlos sumažėjimas ir nepalankios meteorologinės sąlygos – nelaikytinos force majeure, todėl 2015 m. liepos 31 d. Agentūros sprendimas Nr. KA-(10.6.1E)-976 ir 2015 m. rugsėjo 17 d. Žemės ūkio ministerijos sprendimas Nr. 31N-V-1621-1175 yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjo skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo E. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.