Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Artūrui Bartusevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas 2022-08-11 Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, - galutinė bausmė - laisvės apribojimas 6 mėn. su intensyvia priežiūra, t. y. nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką, kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, teistumas neišnykęs.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. 2023 m. balandžio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), A. P. priklausančiame miško sklype, kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), savavališkai, neturint tam leidimo, neplynuoju miško kirtimu nukirto: 1 beržą, 1 uosį, 2 drebules,1 klevą, viso nukirstų medžių bendras stiebų tūris yra 5,880 m³padarydamas 705,30 Eur žalą gamtai ir šiuos nukirstus medžius slapta pagrobė, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. P. 1000 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis A. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas. Apklausos metu parodė, kad jo mama A. P. turi savo vardu miško, kuris yra (duomenys neskelbtini). Ji jam neleido pačiam nei gamintis, nei pardavinėti šio miško. A. P. reikėjo pinigų, todėl kilo mintis nupjauti keletą medžių ir juos parduoti. Su rankiniu pjūklu nusipjovė kelis medžius ir, juos apdorojęs, susikrovė į savo automobilį (duomenys neskelbtini) ir vežė parduoti G. M.. S. M. nuvežė vieną reisą su (duomenys neskelbtini) automobiliu, bet šis automobilis sulūžo, tada krovė į (duomenys neskelbtini) markės automobilį ir su juo vežė kelis kartus S. M. malkų. Pjovė stačią, žalią medieną. Kiek medžių ir kokių nupjovė tiksliai nepamena. S. M. jam sumokėjo 150 eurų. A. P. visiems pamelavo, kad tai jo miškas, nesakė, kad jis priklauso jo mamai. Vėliau pasiūlė G. M., kad šis pats gali pjauti tame miške medžius. Susitarė, kad jis pagamins A. P. mamai porą priekabų malkų ir už darbą sau pasidarys priekabą malkų. Kiek G. M. išpjovė miško ir kokius pjovė medžius A. P. nežino. Vėliau sužinojo, kad jo mama sužinojo, jog miške pjaunama mediena ir parašė policijoje pareiškimą, kad išpjauta ir pavogta mediena. A. P. supranta, kad negerai padarė, jog neteisėtai pjovė medieną, kad melavo visiems, jog tai jo miškas ir kad leido G. M. jame pjauti medieną. A. P. atsiprašė, kad taip negerai padarė, labai dėl to gailisi. A. P. jam dovanojo, pretenzijų neturi. Jis supranta, kad padarė žalą ir gamtai, jam žinoma kokia tai suma ir pasižada artimiausiu metu ją atlyginti ( II t., b. l. 5-8, 14-17).

Kaltinamasis A. P. 2023 m. gruodžio 12 d. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nukirto medžius mamai priklausančiame žemės sklype, su mama šiuo metu yra susitaikęs, pareikštu 705,60 eurų civiliniu ieškiniu sutinka, jį jau sumokėjo (pateikia 2023 m. lapkričio 14 d. pinigų perlaidos kvitą).

Nukentėjusioji A. P. parodė, kad viskas įvyko dėl nesusipratimo, dabar jokių pretenzijų sūnui dėl iškirstų medžių neturi.

Dalyvaujantys posėdyje asmenys sutiko, kad byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 291 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo A. P. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą: nukentėjusios A. P. parodymais (I t., b. l. 4 – 43, 44 – 51); liudytojos D. Ž. parodymais (I t., b. l. 79 – 81), liudytojo V. J. parodymais (I t., b. l. 84 – 86); liudytojo B. K. parodymais (I t., b. l. 89 – 92); liudytojo R. J. parodymais (I t., b. l. 95 – 98); liudytojo G. M. parodymais (I t., b. l. 116 – 119). Teismui taip pat pateikta: įvykio vietos apžiūros protokolas (I t., 13 – 37); sklypo nuosavybės dokumentai (I t., b. l. 126 – 160); Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos raštas dėl aplinkai padarytos žalos (I t., b. l. 59 – 65).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris pagrobė svetimą turtą. Vertinant baudžiamosios bylos duomenis, surinktus įrodymus konstatuotina, kad A. P. savo motinai A. P. priklausančiame miško sklype savavališkai, neturėdamas tam leidimo, neplynuoju miško kirtimu nukirto medžius ir padarė 705,30 Eur žalą gamtai, nukirstus medžius slapta pagrobė, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. P. 1000 eurų turtinę žalą. Tai yra jis pagrobė svetimą turtą, jo veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Padaryta žala yra didesnė nei 10 MGL ir mažesnė nei 400 MGL.

Teismas, įvertinęs kaltinamosios ir liudytojos parodymus bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, daro išvadą, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių A. P. kaltę. ji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

Pripažinus, kad kaltinamoji padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką, bausmė skirtina vadovaujantis BK 41 straipsniu, 54 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi.

Skirdamas bausmę A. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, savanaudiškais tikslais. A. P. kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, tai laikytina jo atsakomybę, žalą aplinkai atlygino, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas, 2 dalis). A. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas teistas už panašaus pobūdžio veikas, teistumas neišnykęs (recidivistas) (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). A. P. baustas administracine tvarka, dirba (duomenys neskelbtini).

Teismas sprendžia, kad būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui, neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams, todėl, A. P. skirtina bausmė laisvės apribojimas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina viena trečiąja dalimi.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje yra pareikštas civilinis ieškinys. Civilinis ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos reiškia reikalavimą dėl 705,60 Eur žalos aplinkai atlyginimo (I t., b. l. 66 – 69, 74- - 76). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Kaltinamasis A. P. pateikė teismui 2023 m. lapkričio 14 d. pašto perlaidos kvitą dėl 705,60 Eur sumos pervedimo Aplinkos apsaugos departamentui. Darytina išvada, kad kaltinamasis atlygino žalą aplinkai iki bylos išnagrinėjimo. Civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, - naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso proceso 297 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti A. P., gimusį (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra, nustatant A. P. įpareigojimą nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti viena trečiąja dalimi, ir skirti galutinę bausmę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra, nustatant A. P. įpareigojimą nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Civilinį palikti nenagrinėtą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus