- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-24
- Bylos Nr.
- 2YT-1508-941/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Rimkienė
- Pareiškėjas
- D.S.
- Suinteresuotas asmuo
- V.S., S.G., A.S., VĮ Turto bankui
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D.S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V.S., S.G., A.S., VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas D.S. 2022-01-06 pateiktu bei 2022-01-07 priimtu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo R.S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo palikimą. Nurodo, kad pareiškėjo tėvas R.S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvų (R. ir V.S.) santuoka buvo nutraukta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 1997-10-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai, nutraukdami santuoką, santuokoje įgyto turto nepasidalijo. Butas ir 8/100 dalys pagalbinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), buvo privatizuotas pagal 1992-10-15 V.S. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, dėl to butas ir dalis pagalbinio pastato buvo įregistruotas jos vardu. Pareiškėjo tėvas po santuokos nutraukimo dar kurį laiką gyveno kartu su vaikais, tačiau vėliau išsikėlė gyventi kitur. Tėvo mirties dieną, bendrame tėvų bute gyveno pareiškėjo mama su sese S.G. bei jos vaikais ir pareiškėju. Pareiškėjui tėvo mirties dieną buvo 12 metų, todėl jis paveldėjimo teisių po tėvo mirties įgyvendinti negalėjo. Pareiškėjo mama taip pat nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vardu, nes butas buvo registruotas jos vardu. Pareiškėjas tėvų bute gyveno iki (duomenys neskelbtini) ir naudojosi visu mirusiojo kartu su V.S. įgytu kilnojamuoju turtu, baigęs mokyklą tvarkė butą, mokėjo komunalinius mokesčius. Po R.S. mirties (duomenys neskelbtini) nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiojo įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo notaro biurui nepateikė. Paveldėjimo byla notaro biure nėra užvesta. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra būtinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys V.S., A.S., S.G. atsiliepimais su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu dėl pareiškimo palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (LR CPK 445 str.). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai.
Pareiškėjas D.S. bei suinteresuoti asmenys A.S. ir S.G. yra R.S. ir V.S. (suinteresuoto asmens) vaikai. R.S. ir V.S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta Klaipėdos rajono apylinkės teismo 1997-10-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). R.S. mirė (duomenys neskelbtini), ištuokoje. Pareiškėjas D.S. tėvo mirties momentu buvo nepilnametis – 12, beveik 13, metų. Santuokos metu pareiškėjo tėvai įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 8/100 dalį sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal 1992-10-15 pirkimo – pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 įstatymą. Turtas įregistruotas suinteresuoto asmens V.S. vardu ir santuokos nutraukimo byloje padalintas nebuvo. Po R.S. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėjas D.S. tėvų bute iki (duomenys neskelbtini) gyveno ir buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą, naudojosi visu mirusiojo kartu su mama V.S. įgytu kilnojamuoju turtu, baigęs mokyklą tvarkė butą, prisidėjo prie mokėjimų už komunalinius mokesčius.
Netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina rašytiniai įrodymai, teismas neturi pagrindo.
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu (LR CK 5.51 str. 1 d.). Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Pareiškėjas tėvo mirties momentu buvo nepilnametis, todėl negalėjo žinoti (suvokti) jokių palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimo aplinkybių, taip pat negalėjo šios teisės savarankiškai įgyvendinti dėl savo amžiaus. Pareiga pasirūpinti jo teisių įgyvendinimu į palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, teko jo atstovei pagal įstatymą motinai (LR CK 3.185 str., CK 2.7 str.). Pareiškėjo mama nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo nepilnamečio vardu, nes butas buvo registruotas jos vardu. Nors nepilnamečio įpėdinio atstovas pagal įstatymą neįgyvendino jo teisių į paveldimą turtą, paduodamas įpėdinio vardu pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, taip pat nepilnamečiam įpėdiniui faktiškai nuo palikimo atsiradimo naudojantis paveldimu turtu, laikytina, kad palikimą jis priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-547/2011, Nr. e3K-3-340-378/2020).
Taigi, pareiškėjas (įpėdinis) palikimo atsiradimo metu, atstovaujamas savo motinos, ir vėliau sulaukęs pilnametystės su palikėjo turtu elgėsi kaip su savo. Pareiškėjo veiksmų pobūdis rodo, kad pareiškėjas perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė ir laiko save turto savininku.
Įpėdinis priėmęs kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (LR CK 5.51 str. 1 d.). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas D.S. po tėvo R.S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė atsiradusį palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas D.S., a. k. (duomenys neskelbtini), priėmė po tėvo R.S., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismą Klaipėdos rajono rūmus.