Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, surengtame nuotoliniu būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ ir M. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo

21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti eismo įvykyje nukentėjusiam trečiajam asmeniui (ieškovui) kilusią žalą pagal su kitu šio eismo įvykio dalyviu sudarytą transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

22. Remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, jog 2024 m. gruodžio 6 d., 17 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovui V. S. priklausantis automobilis Land Rover Range Rover, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir trečiojo asmens M. V. vairuojamas automobilis Volvo S60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kadangi abu eismo įvykio dalyviai dėl eismo įvykio aplinkybių sutarė, buvo surašyta eismo įvykio deklaracija ir, remiantis Bendrojo pagalbos centro duomenimis, policijos pareigūnai į eismo įvykio vietą nebuvo kviesti (el. b. 1 f., b. l. 12, 2 f., b. l. 32). Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad ginčo eismo įvykis įvyko, ieškovui sukant į kairėje pusėje esantį keliuką, o trečiajam asmeniui M. V. lenkiant kairėn sukančią ieškovo transporto priemonę. Ginčo eismo įvykio metu M. V. vairuojamo automobilio Volvo S60, valstybinis numeris FFK 249, valdytojų civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu buvo apdrausta atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Už ieškovui priklausančios apgadintos transporto priemonės Land Rover Range Rover, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remontą buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros bendrai 1 741,55 Eur sumai, kurias ieškovas visiškai apmokėjo (el. b. 1 f., b. l. 28–31).

23. Ieškovas apie ginčo eismo įvykį 2024 m. gruodžio 9 d. informavo atsakovę telefonu. 2024 m. gruodžio 10 d. dėl apie ginčo eismo įvykį atsakovę telefonu informavo ir trečiasis asmuo M. V.. Atsakovė 2025 m. vasario 14 d. elektroniniu laišku ieškovui nurodė, kad draudikas nusprendė, jog abu ginčo eismo įvykio vairuotojai nesilaikė jiems nustatytų Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) pareigų, kas lėmė ginčo eismo įvykį (el. b. 1 f., b. l. 13). Atsakovė 2025 m. kovo 6 d. atsakyme į prašymą dėl dokumentų ir informacijos pateikimo iš esmės pakartojo šias aplinkybes (el. b. 1 f., b. l. 19). 2025 m. balandžio 1 d. atsakymu į skundą atsakovė informavo ieškovą apie sprendimą skundo netenkinti, taip pat jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 9 dalimi, nuspręsta atlyginti 50 procentų ieškovo patirtos žalos, kuri bus pervesta į ieškovo nurodytą banko sąskaitą (el. b. 1 f., b. l. 32–34).

24. Atsižvelgiant į tai, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti ieškovui iš atsakovės 1 741,55 Eur ir 871,20 Eur nuostolių atlyginimą, 80,11 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Po ieškinio pateikimo teismui dienos, 2025 m. liepos 17 d. ir 2025 m. rugpjūčio 4 d. mokėjimo pavedimais, atsakovė išmokėjo ieškovui 870,78 Eur draudimo išmokos ir 36,90 Eur delspinigių (el. b. 1 f., b. l. 49, 53). Atsakovė paaiškino, kad 870,78 Eur draudimo išmoką per klaidą 2025 m. balandžio 1 d. buvo sumokėjusi ieškovo transporto priemonės remontą atlikusiai įmonei, todėl, pastebėjus šią klaidą, draudimo išmoka ieškovui išmokėta po ieškinio nagrinėjamoje byloje pateikimo (el. b. 2 f., b. l. 37). Atsižvelgiant į tai, ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nagrinėjamoje byloje prašė priteisti atsakovės neatlygintas nuostolių ir delspinigių sumas, t. y. sumažino ieškinio reikalavimus (CPK 42 straipsnio 1 dalis).

25. Vykdydamas draudimo sutartį draudikas moka draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Trečiuoju asmeniu tampa bet kuris nuo privalomu transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu apdraustos transporto priemonės valdytojo nukentėjęs asmuo (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 15 dalis). Nukentėjęs trečiasis asmuo įgyja teisę reikalauti atlyginti jam padarytą žalą, jei yra nustatytos visos būtinos sąlygos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei kilti (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalis).

26. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl kilusios žalos dydžio nekilo, atsakovė nesutikimą su pareikštu ieškiniu grindė išimtinai aplinkybėmis, jog, atsakovės vertinimu, dėl kilusios žalos šiuo atveju pripažintini atsakingi abu ginčo eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai, todėl atsakovė teigė pagrįstai išmokėjusi tik pusės ieškovo patirtos žalos dydžio draudimo išmoką.

27. Remiantis TPVCAPDĮ (redakcija, galiojusi ginčo eismo įvykio metu) 12 straipsnio 2 dalimi, eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ar Biurui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį. Remiantis TPVCAPDĮ 19 straipsnio 3 dalimi, atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti arba Biuras per 30 dienų (arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – per 3 mėnesius) nuo pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos turi pateikti motyvuotą atsakymą į pretenziją dėl padarytos eismo įvykio žalos. Remiantis TPVCAPDĮ 19 straipsnio 5 dalimi, išmoka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, jeigu apie eismo įvykį buvo pranešta policijai, išskyrus atvejus, kai apie eismo įvykį nebuvo pranešta policijai teisės aktuose, reglamentuojančiuose atvejus, kada nebūtina apie eismo įvykį pranešti policijai, nustatytais atvejais, o nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė atsakingam draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, laikėsi draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leido draudikui ar Biurui susipažinti su dokumentais, galinčiais įrodyti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, taip pat suteikė galimybę ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį, atsižvelgdamas į šio įstatymo 15 straipsnio nuostatas išsaugojo sugadintą ar sunaikintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, ir pretenziją dėl padarytos žalos pateikė per šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą.

28. Remiantis TPVCAPDĮ 2 straipsnio 12 dalimi, motyvuotas atsakymas į pretenziją dėl padarytos eismo įvykio žalos – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudiko, jo atstovo pretenzijoms dėl padarytos eismo įvykio žalos nagrinėti ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro per šiame įstatyme nustatytus terminus nukentėjusiam trečiajam asmeniui pateiktas pasiūlymas dėl draudimo išmokos mokėjimo arba pagrįstas atsakymas ir įrodymai, atleidžiantys nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiantys teisę sumažinti šią išmoką.

29. Remiantis TPVCAPDĮ 19 straipsnio 9 dalimi, jeigu už žalą yra atsakingi keli asmenys, atitinkami atsakingi draudikai ir Biuras moka išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui proporcingai už žalą atsakingo asmens kaltei.

30. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog įstatymas nenustato nukentėjusio asmens pareigos pateikti įrodymus, kad dėl padarytos žalos yra atsakingas kitas įvykyje dalyvavęs asmuo. Priešingai, civilinės atsakomybės draudikas privalo ištirti eismo įvykio metu padarytos žalos priežastis ir nustatyti žalą bei per 30 dienų (arba TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju – per 3 mėnesius) nuo pretenzijos pateikimo dienos pateikti motyvuotą pasiūlymą dėl išmokos mokėjimo arba privalo pateikti pagristą atsakymą ir įrodymus, atleidžiančius nuo išmokos išmokėjimo ar suteikiančius teisę sumažinti išmoką (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad sisteminis nurodytų TPVCAPDĮ nuostatų bei įstatymo tikslų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog, gavęs pretenziją, civilinės atsakomybės draudikas privalo atlikti eismo įvykio aplinkybių tyrimą ir gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką tik tuo atveju, jeigu pateikia įrodymus, kad jo apdraustos transporto priemonės valdytojas nėra atsakingas už pretenziją pateikusiam asmeniui padarytą žalą. Nurodytas transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykių teisinis reguliavimas suponuoja ir atitinkamas procesines šalių įrodinėjimo pareigas nagrinėjant ginčą teisme. Pagal CPK 178 straipsnį šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsisakydamas mokėti draudimo išmoką atsakovas UAB „BTA draudimas“ privalėjo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, t. y. kad žala ieškovo draudėjui buvo padaryta ne dėl atsakovo apdraustos transporto priemonės valdytojo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2011).

31. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamoje byloje atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ privalėjo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias ją nuo draudimo išmokos mokėjimo arba suteikiančias pagrindą mažinti mokėtiną draudimo išmoką. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje atsakovė tokių aplinkybių neįrodė (CPK 178 straipsnis).

32. Atsakovės vertinimu, dėl ginčo eismo įvykio yra atsakingi abu vairuotojai, nes tiek sukant į kairę, tiek atliekant lenkimo manevrą, abiem vairuotojams kyla pareiga įsitikinti, kad tai daryti saugu. Atsakovės teigimu, ieškovas sukdamas į kairę, turėjo duoti kelią jį lenkiančiai transporto priemonei.

33. Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo eismo įvykio dieną) 3.9 papunktyje nustatyta, kad lenkimas – tai vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą. KET 136 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad: 1) nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti; 2) transporto priemonės, kurią ketinama lenkti, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo; 3) lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms arba važiuojamąja dalimi judantiems pėstiesiems; 4) lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės; 5) baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei. KET 137 punkte įtvirtinta, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. KET 140 punkte nustatyti atvejai, kai lenkti draudžiama. Tačiau nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo, kad kelių ženklai ir ženklinimas ginčo eismo įvykio vietoje nedraudė atsakovui atlikti lenkimo manevrą.

35. Remiantis ieškovo 2024 m. gruodžio 19 d. elektroniniu laišku draudikui pateiktu eismo įvykio aplinkybių paaiškinimu, ieškovas nurodė, kad įvykis įvyko tamsiu paros metu, ieškovas suko į įvažiavimo keliuką kairėje kelio eismo pusėje. Posūkio į kairę rodymo metu ir sukimo metu ieškovas nurodė kliūčių iš priekio ir galo nebuvus, pasukus vairą į įvažiavimą pajautė smūgį į automobilio kairę pusę (el. b. 1 f., b. l. 21). Kito eismo įvykio dalyvio trečiojo asmens M. V. rašytinis paaiškinimas apie kilusį eismo įvykį nebuvo gautas, tačiau, remiantis byloje esančiais telefoninių pokalbių su juo duomenimis, nustatyta, kad M. V. nurodė tokias ginčo eismo įvykio aplinkybes: ieškovas suko į kairę, jis lenkė ieškovą, nepastebėjo, ar ieškovas rodė posūkio signalą, trečiojo asmens vertinimu, dėl šio įvykio atsakingas yra jis.

36. Remiantis teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, ieškovas ir trečiasis asmuo M. V. iš esmės nurodė tapačias ginčo eismo įvykio aplinkybes, kurias buvo nurodę atsakovei žalos administravimo metu. Ieškovas papildomai nurodė, kad už ieškovo vairuojamo automobilio važiavo dar vienas automobilis, kurį vairavo moteris, kuri iš karto po eismo įvykio pravažiavo dešine puse ir sustojo paklausti, ar viskas gerai. Ieškovas paaiškino, kad šios vairuotojos kontaktinių duomenų nepaėmė, nes abu eismo įvykio dalyviai dėl įvykio aplinkybių sutarė. Ieškovas paaiškino, kad trečiojo asmens M. V. vairuojamo automobilio iki ginčo eismo įvykio kilimo nematė, jį pamatė tik tuomet, kai šis atsitrenkė į ieškovui priklausančią transporto priemonę. Trečiasis asmuo M. V. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ieškovo nurodyto tarp jų važiavusio automobilio neprisimena, pakartojo, jog nepastebėjo, ar ieškovas rodė posūkio signalą, taip pat patvirtino, kad nekeičia savo nuomonės, jog būtent jis yra kaltas dėl ginčo eismo įvykio kilimo. Remiantis draudiko surinktais duomenimis ir trečiojo asmens M. V. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, nustatyta, kad trečiasis asmuo M. V. turi daugiau kaip 25 m. vairavimo stažą (el. b. 2 f., b. l. 27).

37. Tais atvejais, kai eismo įvykio dalyviai nepranešė apie eismo įvykį policijai, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudikui sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir siekiant nustatyti eismo įvykio aplinkybes bei atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą vairuotoją (jo, kaip kaltininko, atsakomybę), eismo įvykio deklaracija ar ją atitinkantis dokumentas yra pagrindinis ir pirminis dokumentas, kuriuo turi vadovautis draudikas. Jei draudikui kyla abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių, atsižvelgiant į įvykį, eismo įvykio deklaracijoje ar ją atitinkančiame dokumente nurodytą informaciją ar kitas aplinkybes, pavyzdžiui, kai eismo įvykio deklaracijoje ar ją atitinkančiame dokumente nurodytos aplinkybės nesutampa su kitomis aplinkybėmis ar informacija, jis privalo išsamiai ištirti eismo įvykio aplinkybes, siekdamas nustatyti draudžiamojo įvykio faktą, pasekmes ir draudimo išmokos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-1075/2018, 33, 34 punktai).

38. Remiantis ginčo eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų surašytos eismo įvykio deklaracijos 14 skiltimi, trečiasis asmuo M. V. pažymėjo ir pasirašė pastabą, jog yra atsakingas už padarytą žalą. Remiantis šioje deklaracijoje nubraižyta eismo įvykio schema susidūrimo metu, nustatyta, kad ieškovui priklausanti transporto priemonė suko į kairėje pusėje esantį įvažiavimą, o trečiojo asmens M. V. transporto priemonė ją lenkė iš kairės pusės ir įvyko abiejų transporto priemonių susidūrimas. Šias eismo įvykio deklaracijoje atspindėtas aplinkybes patvirtino abu eismo įvykio dalyviai tiek atsakovės atlikto įvykio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme. Teismas nenustatė jokių esminių prieštaravimų tarp eismo įvykio deklaracijoje pateiktų ir kitų byloje esančių įrodymų. Todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti eismo įvykio deklaracijoje nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis.

39. Iš esmės atsakovė vertinimą, kad nagrinėjamu atveju yra abiejų vairuotojų kaltė dėl kilusio ginčo eismo įvykio, grindė vien aplinkybe, jog trečiasis asmuo M. V. negalėjo patvirtinti, jog ieškovas rodė kairiojo posūkio signalą. Tačiau vien ši aplinkybė yra aiškiai nepakankama spręsti buvus abiejų eismo įvykio dalyvių atsakomybę dėl kilusio ginčo eismo įvykio.

40. Kaip minėta, trečiasis asmuo M. V. negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti, jog ieškovas rodė posūkio signalą, nes šios aplinkybės neprisimena. Atsakovės atsisakymas mokėti draudimo išmoką, kaip minėta, pagal galiojantį teisinį reguliavimą gali būti grindžiamas tik pateikus konkrečių įrodymų, atleidžiančių nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančių teisę sumažinti šią išmoką (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 12 dalis, 19 straipsnio 3 dalis). Taigi atsakovės sprendimas negali būti grindžiamas prielaida, jog jeigu ieškovas būtų rodęs posūkio signalą, M. V. būtų pastebėjęs, jog ieškovas ruošiasi sukti. Ieškovo teisme duoti paaiškinimai, kurie buvo nuoseklūs ir neprieštaringi, patvirtina, kad ieškovas, prieš sukdamas į kairę, parodė kairiojo posūkio signalą ir persirikiavo posūkiui į kairę pusę, įsitikino, kad nėra kliūčių iš priekio ir galo. Jokių kitų įrodymų, kurie paneigtų šiuos ieškovo paaiškinimus, teismui nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis).

41. Atsakovė taip pat rėmėsi ieškovo civilinę atsakomybę apdraudusio trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ 2025 m. vasario 10 d. elektroniniu laišku, kuriame draudiko atstovas nurodė, kad pagal aplinkybes šiuo atveju tikėtina abipusė kaltė (el. b. 1 f., b. l. 52). Tačiau AB „Lietuvos draudimas“ 2025 m. rugsėjo 30 d. raštu, atsakydama teismui į reikalavimą dėl įrodymų pateikimo, nurodė, jog ji nėra registravusi žalos dėl aptariamo eismo įvykio, nes nė vienas iš nurodyto eismo įvykio dalyvių nėra kreipęsis į AB „Lietuvos draudimas“ nei kaip įvykį sukėlęs, nei kaip jame nukentėjęs asmuo. Atitinkamai draudikas neatliko eismo įvykio aplinkybių tyrimo, neturi tokio tyrimo medžiagos (el. b. 2 f., b. l. 96–97). Atsižvelgiant į tai, nesant pateikta konkrečių įrodymų dėl galimos abipusės kaltės, nėra pagrindo remtis šia trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ ikiteisminėje stadijoje atsakovei išreikšta nuomone.

42. Teismui ištyrus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad ieškovas teisus, teigdamas, kad jo kaltė dėl ginčo eismo įvykio nebuvo įrodyta, todėl pagrindo atsisakyti atlyginti visą ieškovo patirtą žalą nėra. Kadangi nagrinėjamu atveju ginčo dėl žalos dydžio nekilo, ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti jam atsakovės neatlygintą nuostolių dydį. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 870,78 Eur nuostolių atlyginimo.

43. Remiantis TPVCAPDĮ 19 straipsnio 4 dalimi, atsakingas draudikas, jo atstovas pretenzijoms dėl padarytos žalos nagrinėti arba Biuras, praleidę šio straipsnio 1–3 dalyse arba šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nustatytus terminus, privalo už kiekvieną pavėluotą dieną mokėti 0,04 procento delspinigius nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas. Vadovaudamasis šia įstatymo norma, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės už 115 dienų, t. y. nuo 2025 m. balandžio 1 d. (atsakovės sprendimo dėl ieškovo skundo priėmimo dienos) iki 2025 m. liepos 15 d. (ieškinio surašymo dienos) paskaičiuotus delspinigius. Šis ieškovo reikalavimas iš esmės pagrįstas, tačiau nurodytu laikotarpiu susidaro ne 115, o 106 dienos, todėl delspinigių dydis atitinkamai perskaičiuotinas ir yra lygus 73,84 Eur: 1 741,55 Eur x 0,04 / 100 x 106 d. Kadangi atsakovė jau yra sumokėjusi ieškovui dalį prašomų priteisti delspinigių, t. y. 36,9 Eur, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina likusi dalis – 36,94 Eur, delspinigių. Likusi ieškovo reikalavimo dėl delspinigių priteisimo dalis (6,27 Eur) atmestina kaip nepagrįsta.

44. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 871,20 Eur nuostolius, kuriuos jis patyrė kreipiantis teisinės pagalbos, siekiant draudimo išmokos išieškojimo ne teismo tvarka. Remiantis CK 6.249 straipsnio dalies 3 punktu, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė, kad atsakovė be teisėto pagrindo atsisakė atlyginti ieškovui visus jo patirtus nuostolius, šis ieškovo reikalavimas taip pat pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant ieškovui iš atsakovės 871,20 Eur nuostolių, patirtų dėl pretenzijos ikiteismine tvarka pareiškimo. Taigi iš viso ieškovui iš atsakovės priteistina 1 741,98 Eur nuostolių atlyginimo (870,78 Eur + 871,20 Eur).

45. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 778,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

46. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

47. Nagrinėjamu atveju ieškovas patyrė 61 Eur žyminio mokesčio ir 1 089 Eur teisinių paslaugų išlaidų, kurios apėmė ieškinio paruošimą ir pateikimą teismui, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio įtvirtinto maksimalaus atlygintino atstovavimo išlaidų dydžio. Ieškovo kartu su 2025 m. lapkričio 4 d. prašymu pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas šias išlaidas faktiškai patyrė (el. b. 2 f., b. l. 112–114).

48. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš esmės visa apimtimi (99,77 procentais), ieškovui priteistina iš atsakovės iš viso 1 150 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tretieji asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

49. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nebuvo patirta, todėl jų priteisimo valstybei klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259–260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinio reikalavimus tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, ieškovui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 741,98 Eur (tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt vieno euro 98 centų) nuostolių atlyginimo, 36,94 Eur (trisdešimt šešių eurų 94 centų) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 778,92 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 150 Eur (tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.