- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-18
- Bylos Nr.
- 2S-711-153/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Raimondas Buzelis, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Grigiškės“
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- valstybinei įmonei “Regitra“, uždarajai akcinei bendrovei „Osviris“
procesinio dokumento kategorija: 122.1., 122.3,122.5, 110.1, 110.3.
NUTARTIS
2009 m. birželio 18 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Grigiškės“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-57-375/2009 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Grigiškės“ ieškinį atsakovui V. K., tretiesiems asmenims valstybinei įmonei “Regitra“, uždarajai akcinei bendrovei „Osviris“ dėl pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsakovas V. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo skundė Kauno miesto apylinkės teismo 2009-01-26 nutarties dalį, kuria buvo atmestas jo prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir prašė ją pakeisti - ieškinio reikalavimo ribose (44 954 Lt) areštuoti gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį (duomenys neskelbtini) , panaikinti laikinąją apsaugos priemonę areštą 125/1000 dalims pastato - garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) .
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad areštuotas ginčo pastatas-garažas bendros jungtinės nuosavybės teise priklausančio atsakovui ir jo sutuoktinei A. K., jo vertė yra 18 000 Lt. Be garažo areštuotas 0,1526 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) esantis (duomenys neskelbtini) . Atsakovo manymu, areštu pažeidžiamos jo kaip savininko teisės valdyti ir naudotis nekilnojamuoju turtu, apsunkinamas ginčo garažo bendrasavininkų atsidalijimas iš bendrosios nuosavybės. Garažo vertės nepakanka, kad jį priverstinai realizavus būtų padengta ieškinio suma. Reikalaujamo areštuoti ginčo gyvenamojo namo vertė (900 000 Lt) yra pakankama užtikrinant ieškinio reikalavimų įvykdymą, nes jis yra įkeistas užtikrinant 115 300 eurų (ekvivalentas - 398 107 Lt) dydžio skolinę prievolę.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 12 d. nutartimi panaikino 2009-01-26 nutarties dalį, kuria buvo atmestas atsakovo V. K. prašymas panaikinti areštą jo turtui ir patenkino 2009-02-05 atskirojo skundo reikalavimus - ieškinio reikalavimo ribose (44 954 Lt) areštavo atsakovo V. K. gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantį (duomenys neskelbtini) , bei panaikino areštą 125/1000 dalims pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) .
Teismas nustatė, kad 2008-09-04 Kauno apygardos teismo nutartimi (b. 1. 118-120) patikslinus 2008-05-14 Kauno m. apylinkės teismo nutartį (b. 1. 37), nuspręsta ieškovo reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuoti atsakovo nekilnojamąjį turtą pareikšto reikalavimo ribose - 44954 Lt. Antstolė G. B. yra areštavusi konkretų nekilnojamąjį turtą - 125/1000 dalis pastato-garažo, esančio (duomenys neskelbtini) , 18000 Lt vertės, ir 0,1526 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) .
Teismas nurodė, kad areštuoto pastato - garažo vertė yra tik 18 000 Lt, be to, šis turtas yra ne tik atsakovo, bet ir jo sutuoktinės A. K. bendroji jungtinė nuosavybė, todėl ieškinį patenkinus ir nukreipus išieškojimą į šį turtą išieškoti priverstinai būtų galima ne iš viso, o tik iš ½ dalies. Tai sudarytų mažą išieškotinos sumos dalį. Todėl pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė neužtikrintų realaus ir greito teismo sprendimo įvykdymo, nes turto vertė aiškiai mažesnė nei prašoma priteisti suma. Teismas sprendė, kad nors atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus apie vykdomą pastato-garažo atsidalijimą bei valstybinės žemės po ir šalia pastato išpirkimo procedūrą, tačiau tikėtina, kad tie procesai galbūt vyksta, nes pastatas - garažas iš tiesų stovi ant valstybinės žemės ir priklauso keliems bendraturčiams. Teismas nurodė, kad nors atsakovo prašomas areštuoti gyvenamasis namas su žemės sklypu yra įkeistas 115 300 eurų (ekvivalentas - 398 107 Lt) skolinei prievolei įvykdyti, tačiau šio turto vertė palyginti tiek su paskola, tiek su prašoma priteisti suma šioje byloje yra žymiai didesnė – 919 000 Lt (b. l. 113). Teismas laikė, kad priverstinai išieškant turto pakaktų ne tik hipoteka užtikrintai prievolei įvykdyti, bet ir ieškovės reikalaujamai priteisti sumai padengti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė AB „Grigiškės“ su teismo nutartimi nesutiko, prašė teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - netenkinti atsakovo atskirojo skundo bei palikti galioti Kauno apygardos teismo 2008-09-14 nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę - atsakovo nekilnojamojo turto areštą ieškinio reikalavimo ribose. Apeliantė nurodė, kad teismo nutartis naikintina dėl šių argumentų:
1) teismo skundžiama nutartis, priimta atsakovo atskirojo skundo, pateikto praleidus CPK nustatytą terminą, pagrindu, yra neteisėta. Atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo buvo pareikštas žodžiu 2009-01-26 parengiamojo teismo posėdžio metu. Atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo buvo išspręstas to paties parengiamojo teismo posėdžio metu. Teismas atsakovo prašymą atmetė, posėdyje nurodydamas, jog bylos sustabdymas nėra pagrindas naikinti laikinąsias apsaugos priemones, be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teisių pažeidimą. Terminas apskųsti nutartį baigėsi 2009-02-02 (CPK 335 str.). Atsakovas pareiškimo dėl termino atskirajam skundui pateikti atnaujinimo nepateikė (CPK 78 str.);
2) teismas pažeidė CPK 146 str. normas, reglamentuojančias vienų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą kitomis. Pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita galima tik esant pagrįstam prašymui. Atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo byloje apskritai nebuvo pateiktas, tuo labiau - pagrįstas. Ieškovei nebuvo suteikta teisė CPK 146 str. 1 d. nustatyta tvarka pareikšti prieštaravimus dėl laikinųjų pasaugos priemonių pakeitimo. Atsakovas Kauno miesto apylinkės teismo 2008-01-26 nutartį, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, galėjo skųsti tik tiek, kiek ji susijusi su laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu. Laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita procedūra turėjo būti vykdoma laikantis CPK nustatytų reikalavimų;
3) teismas nutartyje konstatavo, jog atsakovo prašymas panaikinti (o ne pakeisti) laikinąsias apsaugos priemones nebuvo pagrįstas. Jokių tokio prašymo pagrįstumą patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 12, 178 str.). Šią aplinkybę patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, nutartyje nurodydamas, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl vykdomo pastato-garažo atsidalijimo bei valstybinės žemės po juo išpirkimo. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas nutartį grindė niekuo nepagrįsta prielaida, jog tikėtina, kad tokie procesai galbūt vyksta. Nutartis, pagrįsta ne nustatytais faktais, o niekuo nepagrįstomis prielaidomis, yra neteisėta, todėl naikintina;
4) teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškinį patenkinus ir nukreipus išieškojimą į pastato-garažo dalis, išieškoti priverstinai būtų galima ne iš viso, o tik iš ½ dalies turto. Atsakovas į bylą nėra pateikęs jokių duomenų, jog byloje ginčijamas sandoris buvo sudarytas ne šeimos interesais ir atsiradusi prievolė yra išimtinai jo asmeninė prievolė. Pagal CK 3.92 str. 3 d. galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nepaneigta, vieno sutuoktinio iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. Atsakovas ar jo sutuoktinė nėra pateikę skundo dėl antstolio veiksmų areštavus pastato-garažo dalis, todėl preziumuotina, jog prievolė solidari. Vien ta aplinkybė, kad vykdomajame dokumente skolininku būtų nurodytas vienas iš sutuoktinių, nereiškia, kad šio asmens prievolė yra asmeninė ar turi būti vykdoma tik iš jam tenkančios turto dalies. Sutuoktinių turtas yra ir jų skolos, taip pat įformintos vykdomaisiais dokumentais. Jos preziumuojamos kaip bendras turtas, jeigu prievolės atsirado po santuokos sudarymo, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu (CK 3.88 str.1 d. 1 p., 2 d.). Prievolėms vykdyti iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str.1 d. 2 p., 5 p.) nereikia atlikti CPK 667 str. numatytos sutuoktinio skolininko dalies išskyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006, 2006-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-314/2006);
5) teismas nepagrįstai nurodė, jog nežiūrint į tai, kad gyvenamasis namas yra įkeistas, areštavus šį turtą ieškinio reikalavimo ribose, būtų užtikrintas ne tik teismo sprendimo realus ir tinkamas įvykdymas, bet ir šalių interesų pusiausvyra. Atsakovas nėra pateikęs jokių įrodymų, patvirtinančių, jog byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia jo interesus. Atsakovas pats pageidavo, jog areštas būtų taikomas tik nekilnojamajam turtui, įskaitant žemės sklypą bei pastato-garažo dalis. Vienintelis nekilnojamasis turtas, kurio hipoteka nebūtų užtikrintos kitos atsakovo prievolės, yra pastato-garažo dalys;
6) įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 str.). Išieškojimas iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, vykdomas paskutinėje eilėje (CPK 664 str.). Gyvenamojo namo areštas ieškinio reikalavimo ribose pareikalautų nepagrįstai didelių papildomų išlaidų, nes turėtų būti įvertinta jo vidutinė rinkos vertė (vidutinė rinkos kaina), kuri atsižvelgiant į hipoteka užtikrintos prievolės sumą, atitinkamai sumažėja. Tuo atveju, jei gyvenamojo namo vertė būtų didelė, nedidelės jos dalies realizavimas (išieškojimas iš šios dalies) praktiškai būtų neįmanomas, todėl nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė neužtikrintų teismo sprendimo įvykdymo;
7) 2008-05-28 atskirajame skunde dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008-05-14 nutarties panaikinimo atsakovas nurodė, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis gyvenamojo namo vertė yra 181 000 Lt, tuo tarpu hipoteka užtikrintos prievolės suma yra 398 107 Lt pagal nutartyje nurodytą gyvenamojo namo ir žemės sklypo hipoteka užtikrintos prievolės sumą. Hipotekos lakštas, kreditavimo sutartis ieškovei nebuvo pateikti. Prie atsakovo 2009-02-05 atskirojo skundo nebuvo pridėtas joks gyvenamojo namo įvertinimas. Net ir tuo atveju, jei gyvenamojo namo įvertinimas būtų atliktas, dėl pasikeitusios situacijos nekilnojamojo turto rinkoje jo vertė būtų žymiai mažesnė;
8) teismas neįvertino tos aplinkybės, jog pagrindinės atsakovo prievolės - grąžinti kreditą atsakovui nesilaikant Kreditavimo sutarties (negrąžinant kredito, nemokant palūkanų, netesybų ir kt.), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gali iš esmės pasikeisti. Dėl šios priežasties nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė neužtikrina teismo sprendimo įvykdymo bei pažeidžia ieškovės interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas V. K. prašė atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovo nuomone, atskirasis skundas nepagrįstas dėl šių motyvų:
1) kadangi 2008-01-26 parengiamojo posėdžio metu teismas tenkino ieškovės prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki sprendimo įsiteisėjimo Vilniaus m. 2 apylinkės teisme c. b. Nr. 2-200-603/2009, atsakovas prašė panaikinti areštą žemės sklypui ir garažams, nes sustabdžius bylos nagrinėjimą ir palikus galioti esamą laikinąją apsaugos priemonę - 125/1000 dalys pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) , areštą, yra pažeidžiama jo kaip 125/1000 dalių pastato-garažo savininko teisė valdyti ir naudotis turimu nekilnojamu turtu. Bylos sustabdymas reiškia, kad ginčo išsprendimas užsitęs neapibrėžtam terminui, o šiuo metu yra tvarkomi valstybinės žemės po ir šalia pastato-garažo įsigijimo nuosavybėn dokumentai. Vyksta visų pastato- garažo bendrasavininkių (iš viso 7) atsidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tarp jų ir komunikacijų. Teismui tenkinus ieškovės prašymą dėl bylos sustabdymo, buvo pagrindas atsakovui pateikti prašymą panaikinti areštą garažui ir žemės sklypui. Pateikti rašytinių įrodymų apie vykstančius pastato-garažo atidalijimo procesus nėra galimybės, nes projektavimo, planavimo darbai yra pasirengimo stadijoje, su architektais, projektuotojais ir bendrasavininkiais šioje stadijoje yra bendraujama žodžiu;
Šalies argumentai
2) ieškovės teiginys, kad atsakovas praleido terminą 2009-01-26 nutarčiai apskųsti, yra nepagrįstas. 2009-01-26 teismo nutarties nuorašą pavyko gauti 2009-02-02. Nutarties nuorašą pasirašytinai iš teismo pasiėmė atsakovas, šie duomenys yra byloje. Kadangi dėl ne nuo atsakovo priklausančių aplinkybių nutarties nuorašas įteiktas tik 2009-02-02, todėl atskirasis skundas pateiktas laiku;
3) atsakovas tiek 2009-01-26 parengiamojo posėdžio metu, tiek atskirajame skunde dėl 2009-01-26 teismo nutarties neprašė visiškai panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ar jas pakeisti. Atsakovas atskiruoju skundu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio reikalavimo ribose (44 954 Lt) ir areštuoti gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) , panaikinti laikinųjų apsaugos priemonę - areštą 125/1000 dalims pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini) ;
4) aplinkybė, jog nekilnojamasis turtas yra įkeistas (apsunkintas hipoteka), savaime netrukdo teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones tokį įkeistą turtą areštuoti. Praktikoje galimi atvejai, kad išieškojimui iš hipoteka užtikrinto turto įvykdyti prireiks ne viso hipoteka užtikrinto turto. Likusi įkeisto turto dalis daugiau nei pakankama ieškovės ieškinio reikalavimams patenkinti;
5) atskirojo skundo teiginys, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad sandoris buvo sudarytas ne šeimos interesais ir atsiradusi prievolė yra išimtinai jo asmeninė prievolė, yra nepagrįstas. Ant byloje esančių pažymos-sąskaitos Nr. 494911 ir pažymos-sąskaitos Nr. 541536 nėra atsakovo sutuoktinės kaip turto bendrasavininkės parašo, nors tuo metu automobilio pardavimo sandoriui įvykdyti buvo reikalingas kito sutuoktinio sutikimas. Byloje pateiktos pažymos-sąskaitos nurodo, kad prievolė įgyta tik atsakovo iniciatyva, todėl ji nėra solidari. Atsakovo sutuoktinė neturi atsakyti jai jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Prievolė atsirado dar iki santuokos sudarymo;
6) nepagrįstas apeliantės preziumavimas, kad atsakovo prievolė yra solidari su sutuoktine, nes nėra pateiktas skundas antstoliui dėl jo veiksmų areštavus pastato-garažo dalis. Byloje esantys duomenys rodo, kad 2008-09-08 Pažymėjimas apie turto arešto akto pakeitimo įregistravimą turto arešto aktų registre Nr. 046967/08, turto arešto aktas 2008-05-15 Kauno apygardos teismo buvo pateiktas Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriui, o ne antstoliui.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą tretieji asmenys nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartis, kuria buvo nutarta atmesti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, priimta teismo posėdyje, todėl šiai nutarčiai apskųsti taikomos CPK 335 str. 1 d. nuostatos. Įstatyme pasakyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kolegija sutinka su apeliantės motyvais, kad atsakovas 2009 m. vasario 9 d. skundą, dėl šios nutarties panaikinimo pateikė pasibaigus nutarties apskundimo terminui. Todėl atmestinas atsakovo motyvas, kad terminas skundui paduoti skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo atsakovui įteikimo dienos (2009-02-02). Pirmosios instancijos teismas atsakovo atskirąjį skundą dėl 2009 m. sausio 26 d. nutarties priėmė ir išnagrinėjo sutikdamas su atskiruoju skundu (CPK 334 str. 2 d.), skundžiamos nutarties dalį dėl atsisakymo tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimo panaikino. Atskirojo skundo priėmimo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK 315 str.) ir neskundžiamas apeliacine tvarka, todėl atskirojo skundo priėmimo procedūros pažeidimai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Kolegija sutinka su apeliantės motyvais, kad pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita galima tik esant pagrįstam prašymui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl 2009 m. sausio 26 d. nutarties (b. l. 158-159), ne tik panaikino skundžiamą nutartį, bet ir išsprendė atsakovo skunde suformuluotą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo sumažindamas areštuoto turto mastą. Todėl apeliantės motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netaikė numatytos įstatyme (CPK 146 str. 1 d.) procedūros, yra pagrįstas. Pažymėtina, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartimi (b. l. 158-159) buvo atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Atskirajame skunde atsakovas prašė pakeisti 2009 m. sausio 26 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo areštuotam turtui, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 125/1000 dalims pastato-garažo (un. Nr. (duomenys neskelbtini) ), esančio (duomenys neskelbtini). Kolegija sutinka su apeliantės motyvais, kad pirmosios instancijos teismo išvados apie pastato- garažo atidalijimo procesus nėra pagrįstos objektyviais įrodymais (CPK185 str.), o atsakovo motyvas, jog būtina nuimti areštą daliai turto, byloje neįrodytas (CPK 178 str.).
Kolegija sutinka su apeliantės motyvais, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo svarstė klausimą dėl atsakovo sutuoktinei priklausančio nekilnojamo turto, kuris valdomas nuosavybės teise, dėl šio turto dalių nustatymo išieškojimo procese. Nagrinėjamojoje byloje atsakovo sutuoktinė nedalyvauja, todėl apie atsakovo sutuoktinei tenkančio turto dalį, jos turtinę atsakomybę, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kalbėti nutartyje, nes tai draudžia įstatymas (CPK 266 str.). Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo 125/1000 dalys pastato-garažo įregistruotos nuosavybės teise atskirai nenurodant kiekvieno sutuoktinio valdomo nekilnojamo turto nuosavybės dalies, visas garažas įregistruotas savininko vardu. Kadangi registro duomenys nėra nuginčyti, yra pagrindas šiuo rašytiniu įrodymu vadovautis byloje (CPK197 str.2d.). Atsakovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti rašytiniai įrodymai pažyma –sąskaita Nr.541536 apie automobilio perleidimą, santuokos liudijimo, ištuokos liudijimo nuorašai negali būti priimti byloje, nes minėti dokumentai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, sprendžiant klausimą dėl 2009 m. sausio 26 d. nutarties panaikinimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų taip pat neturi pagrindo priimti ir vadovautis jais nutartyje (CPK 314 str.). Pažyma-sąskaitą Nr. 494911 buvo pateikta pakartotinai (b. l. 129, 193). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvais, jog pažyma-sąskaitą Nr. 494911 patvirtina automobilio pirkimo-pardavimo faktą, tačiau atmestinas atsakovo motyvas dėl pažymos įvertinimo sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų nustatymo aspektu. Kaip jau minėta, atsakovo sutuoktinė byloje nedalyvauja, todėl nėra pagrindo pasisakyti dėl jos teisių ir pareigų ir dėl ginčo turto (automobilio) teisinio režimo.
Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali būti tiek objektyvaus, tiek subjektyvaus pobūdžio prielaidos, keliančios būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo grėsmę. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis suponuoja išvadą, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su pareikštais reikalavimais, ir tų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra realiai įmanomas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d.). Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neperžengiant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus reikalavimus, vykdymą.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad teismo sprendimo tinkamas įvykdymas yra užtikrintas įkeisto turto areštu yra nepagrįstos ir neįrodytas bylos medžiaga. Nekilnojamasis turtas, išskyrus garažo pastatą, yra apsunkintas hipoteka, todėl įsiteisėjus teismo sprendimui šioje byloje išieškojimas iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena, būtų vykdomas paskiausiai (CPK 664 str.). Be to, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, vykdant teismo sprendimą būtų atliekamas turto vertinimas, tai irgi pareikalautų atitinkamų lėšų ir laiko sąnaudų šiai procedūrai atlikti. Hipoteka užtikrinto turto vertė ir atsakovo skoliniai įsipareigojimai gali pasikeisti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovo valios, tiek dėl atsakovo turtinės padėties, tiek dėl nekilnojamo turto rinkos pokyčių. Todėl vien tas faktas, kad praktikoje galimas išieškojimo nukreipimas į turtą užtikrintas hipoteka, nesudaro pagrindo panaikinti areštą garažo pastatui. Atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvas, kad likusi įkeisto turto dalis yra daugiau nei pakankama ieškovės ieškinio reikalavimams patenkinti, yra visiškai abstraktus, nes su banku sudaryta kreditavimo sutartis nėra pasibaigusi tinkamu prievolės įvykdymu, todėl nėra žinoma ginčo turto dalis, kuri gali būti nukreipta sprendimo vykdymui esant ieškovei palankiam teismo sprendimui.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su tam tikrais šaliai nustatomais ribojimais ir visais atvejais sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau vien dėl to arešto priemonės netampa neteisėtomis ar nepagrįstomis. Atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomos aplinkybės, kad areštavus turtą pasunkės garažo atsidalijimo procedūra, bendravimas pasirengime šiai procedūrai atlikti nėra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą dėl arešto garažui panaikinimo. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas negali atlikti tam tikrų veiksmų vien dėl įrašo apie areštą turto registre ir dėl to jis patirtų žymių nuostolių. Taip pat negalima daryti išvados, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių garažo pastatui būtų pažeisti šalių interesų pusiausvyros bei ekonomiškumo principai.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi (b. l. 118-120) patikslinta Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 14d . nutartis, nurodant kad ieškovės AB „Grigiškės“ reikalavimams įvykdymui užtikrinti areštuotinas atsakovo V. K. nekilnojamas turtas pareikšto 44 954 Lt piniginio reikalavimo ribose. Tokiu būdu klausimas dėl arešto priemonių taikymo byloje išspręstas. Ši teisėjų kolegijos nutartis yra galiojanti, todėl papildomai pasisakyti dėl teisėjų kolegijos nutarties galiojimo, kaip prašo apeliantas atskirajame skunde, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijai nustačius, jog pirmosios instancijos teismas dėl procesinių teisės normų pažeidimo ir netinkamo jų pritaikymo nepagrįstai pakeitė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sumažino areštuoto turto mąstą (CPK146 str.), skundžiama teismo nutartis panaikinama (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p), klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo motyvai dėl laikinųjų apsaugos priemonių dydžio pakeitimo pripažintini nepagrįsti, todėl atmestini.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo V. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo areštuotoms 125/1000 dalims pastato-garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) esančio (duomenys neskelbtini), atmesti.