Vilniaus apygardos teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo VšĮ “Vidginsta” patikslintą ieškinį atsakovams M. M., G. J., A. B. ir D. G. dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-04-28 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovui VšĮ „Vidginsta“ iškelta bankroto byla. Pagal 2016-08-26 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintus kreditorinius reikalavimus bankroto administratorius reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo buvusiems įmonės vadovams, nesilaikius teisės aktų reikalavimų ir remiantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 8 str. 1d. nepateikus pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Bankroto administratorius nurodė, jog įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2015 m. birželio 30 d. sudarė 3418 Eur. Ši skola susidarė po Kauno apskrities VMI atlikto operatyvaus patikrinimo, kuris buvo pradėtas 2015 m. birželio 17 d. ir baigtas 2015 m. liepos 13 d. BVšĮ „Vidginsta“ yra skolinga 45 476,24 Eur mokestinės nepriemokos VMI prie LR FM. Nuo 2015-08-07 atleisti visi įmonės darbuotojai, todėl daro išvada, kad nuo šios dienos įmonė savo veiklos nebevykdė. Pažymėjo, kad iš pateikiamų sąskaitų matyti, kad įmonėje vyko pastovi apyvarta, pinigų buvo, tačiau su kreditoriais delsta atsiskaityti. VšĮ „Vidginsta“ buvę vadovai vietoj to, kad būtų stengęsi ir toliau vykdyti įmonės veiklą, tiesiog nutraukė įmonės veiklą ir dingo su visais dokumentais, dėl ko kyla nepagrįsta žala įmonei.

G. J. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jam vadovaujant buvo atleisti visi įmonės darbuotojai, o tai reiškia, kad VšĮ „Vidginsta“ veiklą nutarta visiškai nutraukti, tačiau į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipta.

D. G. neteisėti veiksmai pasireiškė ne tik nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, bet ir įmonės dokumentų neperdavimu bankroto administratoriui. Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikimo aplinkybės, taip pat faktiniai duomenys apie jos valdymo organų padarytus įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus bei komerciškai nepagrįstų mokėjimų atlikimą objektyviai patvirtina blogą įmonės valdymą. D. G. neperduodamas bankroto administratoriui VšĮ „Vidginsta“ dokumentų, veikė neteisėtai ir taip pažeidė įstatymuose nustatytas vadovo pareigas.

Įmonės vadovu buvo gana trumpą laiką, jo, kaip vadovo, veiksmai jokios žalos įmonei nepadarė - visi įmonės įsiskolinimai atsirado vadovaujant ir realiai su įmone dirbant seniesiems savininkams. Buvęs akcininkas ir vadovas, kuris realiai vykdė veiklą, turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo apie tikrąją įmonės finansinę būklę, todėl būtent jis privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne parduoti įmonę.

Kitų atsakovų atsiliepimai į ieškinį nėra gauti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovų M. M., G. J., A. B., D. G. buvusių bankrutavusios įmonės vadovų, civilinės atsakomybės, kylančios konkrečiu įstatyme įtvirtintu pagrindu, taikymo klausimas – pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos inicijavimą laiku (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) ir įmonei iškėlus bankroto bylą atsakovui D. G. neįvykdžius pareigos perduoti bankroto administratoriui visus VšĮ “Vidginsta” dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis).

Byloje nustatyta, kad VšĮ “Vidginsta” nuo 2008-02-07 iki 2015-07-28 vadovavo atsakovas M. M., nuo 2015-07-28 iki 2015-08-12 G. J., nuo 2015-08-12 iki 2015-08-25, A. B. ir nuo 2015-08-25 iki bankroto bylos iškėlimo - D. G..

Siekiant nustatyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti nuo kada konkrečiam vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei įmonės finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė. CK 6.5 str. nustato, jog jeigu skolininkai yra du ar daugiau asmenų (bendraskolių), tai kiekvienas iš jų privalo įvykdyti prievolę lygiomis dalimis (dalinė prievolė). Kiekvienas asmuo privalo atlyginti tik tą žalą, kurią sukėlė savo veiksmais.

Sprendžiant vienasmenio valdymo organo atsakomybės klausimą turi būti individualiai nustatytas konkretaus asmens neteisėtas veikimas arba neveikimas, kiek tai susiję su jam tenkančių pareigų pažeidimu ir būtent iš to asmens neteisėto elgesio išplaukianti žala. Vadovo kaltės formos taikant vadovui civilinę atsakomybę tiesioginio ieškinio forma, įtvirtinta, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

Bendrovės vadovų M. M., G. J., A. B., valdymo laikotarpiu ĮBĮ 8 str. 1d. nustatė, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodytų atsakovų valdymo laikotarpiu galiojusi teisės norma nenustatė termino, per kurį įmonės vadovas privalėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos prievolės nevykdymo būtina nustatyti kiekvieno vadovo neteisėtą neveikimą, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246- 6.249 str.). Neteisėtą neveikimą, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Nagrinėjamoje byloje būtent ieškovas privalo įrodyti kada įmonė tapo faktiškai nemokia, t.y. nevykdė įsipareigojimų ir pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į ieškovo balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8d., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012, 2013m. birželio 28d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2013); kad įmonei tapus nemokiai, konkretaus atsakovo nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1d.), nulėmė ieškovo ieškinyje nurodytos žalos atsiradimą ieškovui ir jo kreditoriams. Ieškovui neįrodžius, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atlyginimą, laikytina, kad ieškovas neįrodė savo teisės pažeidimo, todėl neturi teisės į teisminę gynybą ir ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013m. lapkričio 27d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

Nagrinėjamoje byloje Ieškovas nurodė, jog pagal 2015m. pirmo pusmečio balansą VšĮ „Vidginsta“ turto vertė buvo 128 700 Eur. Pagal ieškovo nurodytų kreditorių sąrašą bendrovės 3418,00 Eur skola VSDFV susidarė 2015-06-30; 2015-07-13d. VMI nustatyta 45 476,24 Eur mokestinė nepriemoka iš kurios 32 985,93 Eur GPM skola susidarė nuo 2015-07-01; 1785,73 Eur delspinigių suma nuo 2015-07-01, 10 185,94 Eur PVM nuo 2015-07-28 ir 550,80 Eur PVM delspinigių suma nuo 2015-07-28; kreditoriui RG Consulting 1604,73 Eur skola susiformavo laikotarpiu nuo 2014-10-01d. iki 2014-12-31d.; kreditoriui UAB „Omnitel“ 68,81 Eur skola susiformavo 2015-07-31-2015-08-31 ir kreditoriui Antstoliui M. D. 215,00 Eur skola susiformavo laikotarpiu nuo 2016-03-24 iki 2016-04-04. Pagal byloje pateiktus DNB banke įmonės sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), SEB banke sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus matyti, jog 2015m. sausio-liepos mėn. bendrovės piniginė apyvarta (pajamos ir išlaidos) sudarė 127 300 Eur. Kaip pats ieškovas nurodė, įmonėje vyko pastovi apyvarta. Banko sąskaitose piniginių lėšų sulaikymo datos pradžia 2015-09-12d.

Vertindamas nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas daro išvada, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad iki 2015m. rugpjūčio mėn. VšĮ „Vidginsta“ buvo nemoki. Iki nurodyto laikotarpio nenustačius įmonės nemokumo fakto, nėra teisinio pagrindo konstatuoti veiksmų neteisėtumo ir dėl to įmonei atsiradusios žalos. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas M. M., įmonės vadovo pareigas ėjęs iki 2015-07-28, atsakovas J., įmonės vadovo pareigas ėjęs nuo 2015-07-28 iki 2015-08-12 ir atsakovė A. B., įmonės vadovės pareigas ėjusi nuo 2015-08-12 iki 2015-08-25d. nurodytu laikotarpiu atliko neteisėtus veiksmus ir kad dėl to įmonei atsirado žala, todėl ieškinys nurodytų atsakovų dalyje pripažintinas neįrodytu, todėl netenkinamas.

Kaip jau buvo minėta, Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant bylas dėl įmonei ir jos kreditoriams padarytos žalos atlyginimo, kai vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti nustatytas momentas, nuo kurio įmonės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o tokio momento nustatymas yra tiesiogiai susiję su atlygintinos žalos dydžio nustatymu, kadangi tokiu atveju žala yra laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis kiekvieno iš atsakovų įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 str. 1d. nustatytas sąlygas.

Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas įmonės vadovas, privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas D. G. įmonės vadovo pareigas ėjo nuo 2015-08-25, t.y. nuo to laikotarpio, kai prasidėjo įmonės nemokumas. Nuo 2016m. sausio 1d. įsigaliojusi ĮBĮ 8 str. 1d. redakcija nustatė, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą.

Svarstant šio atsakovo civilinės atsakomybės klausimą būtina pažymėti, jog atsakovas D. G., tapęs įmonės savininku jokios įprastos įmonės veiklos nevykdė. Jo vadovavimo laikotarpiu antstoliui M. D. atsirado 215,00 Eur skola, kuri liks nepadengta. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditorius VSDFV 2016-02-11d. pateikė pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog 215,00 Eur įmonei atsiradusios skolos kreditoriui dalyje ieškinys pripažintinas pagrįstu, tenkintinas. Kiekvienas įmonės vadovas atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsiranda dėl jo neteisėto delsimo. Byloje nustatytas priežastinis ryšys tarp įmonės vadovo pareigos įmonei inicijuoti bankroto procesą delsimo ir dėl 215,00Eur išaugusios įmonės skolos. Likusioje dalyje nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų įmonės vadovo veiksmų ir prašomos priteisti žalos.

Bankroto administratorius taip pat nurodė, jog D. G. elgėsi neteisėtai neperduodamas bankroto administratoriui VšĮ „Vidginsta“ dokumentų, tačiau žalos fakto ir šių neteisėtų veiksmų priežastinio ryšio neįrodinėjo. Todėl likusioje šio atsakovo dalyje ieškinys laikomas neįrodytu, todėl netenkinamas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iškėlus civilinę bylą skolininkui gali būti skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK6.37, 6.210 straipsniai). Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-888/2003).

Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, ieškinys teisme priimtas 2016-09-09, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 251,00 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-09) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovo bankrutuojančios VšĮ “Vidginsta” (j.a.k.300128266) naudai iš atsakovo D. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 215,00Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 251,00 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-09) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacini skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.