- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-12
- Bylos Nr.
- 2YT-23754-934/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-172233-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- O. M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- J. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. B., valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pagal pareiškėjos O. M. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. B., J. V., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. pareiškėja po sutuoktinio J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti. Pareiškimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis (b. l. 1-2):
Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta santuoka tarp pareiškėjos ir J. K.1994-12-29 pareiškėja nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., ir dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius.Po sutuoktinio J. K. mirties liko jo turto paveldėtojai: O. K. (žmona), J. B. ir J. V. (vaikai). Pareiškėja priėmė palikimą faktiniu valdymu: liko gyventi bute, esančiame S. Neries g. 51-51, Vilniuje, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo turtą ir juo rūpinosi, darė kitus, su turto išlaikymu susijusius veiksmus.Pareiškėjai kitokia tvarka, išskyrus teismine, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Paaiškino, kad juridinio fakto nustatymas reikalingas norint sutvarkyti visus, nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, bei parduoti žemės sklypą. Terminą palikimui priimti praleido, nes manė, kad žemės sklypas ir butas priklauso tik pareiškėjai, kadangi šį turtą pirko už nuosavus čekius ir turtas registruotas tik pareiškėjos vardu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. B. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su teismui pateiktu pareiškėjos pareiškimu susipažino, visi pareiškime paminėti faktai yra teisingi, pretenzijų ir prieštaravimų neturi (b. l. 19).
Suinteresuotas asmuo J. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su teismui pateiktu pareiškėjos pareiškimu susipažino, visi pareiškime paminėti faktai yra teisingi, pretenzijų ir nusiskundimų neturi (b. l. 20).
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad palikėjo paveldimą turtą (jo dalį) sudaro nekilnojamasis turtas, kurį palikimo perėjimo valstybei atveju administruotų Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, o ne VMI prie FM, civilinė byla 2YT-23754-934/2017 nėra susijusi su VMI prie FM teisėmis ir pareigomis. VMI prie FM nuomone, ši civilinė byla susijusi su Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teisėmis ir pareigomis, todėl šioje byloje suinteresuotu asmeniu turi būti šaukiama valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas. Suinteresuotas asmuo prašė pareiškimą nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant (b. l. 21-22).
Suinteresuotasis asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą pareiškėjos pareiškime nurodyto turto paveldėjimą, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo J. K. turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad prašymas yra pagrįstas, į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo prašė pareiškimą nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant (b. l. 36-38).
Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes bei argumentus. Papildomai paaiškino, kad nusprendusi parduoti sklypą, 2017 m. balandžio mėnesį kreipėsi į notarą, iš kurio sužinojo, kad nenustatytas turto paveldėjimas. Anksčiau nemanė, kad reikia tvarkyti paveldėjimo dokumentus. Turi 6 arų sklypą ir butą. Po vyro mirties rūpinosi sklypu ir butu su dukromis. Darė buto remontą, mokėjo mokesčius, tvarkė sklypą. Pareiškėjos išsilavinimas – spec. vidurinis. Turi dvi dukras, nežino, kas galėtų daugiau pretenduoti į turtą (b. l. 42).
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. V. sutiko su pareiškimu. Papildomai paaiškino, kad pareiškėja rūpinosi ir rūpinasi iki šiol sklypu ir butu, pretenzijų dėl pareiškimo neturi (b. l. 42).
Suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“ bei VMI prie FM į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė prašymus nagrinėti bylą nedalyvaujant (b. l. 22, 38).
Suinteresuotas asmuo – J. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuota tinkamai (b. l. 31).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, kad J. K. ir Ona M. K. 1970-07-10 sudarė santuoką (b. l. 5). 1994-12-29 pareiškėja nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (b. l. 9-10). 1992-05-21 pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėja nuosavybės teise įsigijo butą, esantį S. Neries g. 51-51, Vilnius (tuo metu Ukmergės g. 325-51) (b. l. 11-13). Santuokos metu šeimoje gimė dvi dukros – suinteresuoti asmenys J. K. (dabar – B.) ir J. K. (dabar – V.) (b. l. 7-8). Po sutuoktinio J. K. mirties (duomenys neskelbtini), (b. l. 4) liko jo turto paveldėtojai: O. K. (žmona), J. B. ir J. V. (vaikai). Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, pareiškėja nuo 1991-04-04 yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu S. Neries g. 51-51, Vilnius (b. l. 6). Iš į bylą pateiktos sodininkų bendrijos „Sakalas“, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini),. Vilniaus r. sav., pažymos matyti, kad pareiškėja yra šios sodininkų bendrijos narė, sodininkų bendrijai neskolinga (b. l. 14). Iš byloje dalyvaujančių asmenų parodymų nustatyta, kad po J. K. mirties pareiškėja iki šiol rūpinasi sklypu ir butu, suinteresuoti asmenys pretenzijų dėl pareiškimo neturi (b. l. 1-2, 19-20, 42).
Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados
Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – tai, kad pareiškėja po sutuoktinio J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti (žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius) (b. l. 1-2, 9-13).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-273/2011). Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėja O. M. K. priėmė palikimą, atsiradusį po vyro J. K. mirties, faktiškai pradėdama paliktą turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav. ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius – valdyti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1992-05-21 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pareiškėja, būdama santuokoje su J. K., nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b. l. 11). (duomenys neskelbtini),, esant santuokoje su pareiškėja, mirė pareiškėjos vyras J. K. (b. l. 4). Tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo J. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog po J. K. mirties pareiškėja bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuolat gyvena, butą prižiūri kaip savo, t. y. remontavo, moka mokesčius (b. l. 42). Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog šioje byloje nustatyta, kad pareiškėja, kartu su velioniu J. K. butu, esančiu (duomenys neskelbtini),, Vilniuje, faktiškai naudojasi nuo buto nuosavybės teisės įgijimo momento (1992-05-21). Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja savo vyro J. K. mirties (duomenys neskelbtini),, priėmė palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėjusi valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo valdyti turtą, juo (turtu) rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo (turtu) disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja priėmė savo vyro J. K. palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėdama valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip palikėjo J. K. įpėdinio, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi būti išsiųsta Centrinei hipotekos įstaigai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo vyro J. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdama valdyti.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjai O. M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip mirusiojo vyro J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpėdinio, teises ir pareigas.
Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo (sprendimo) kopiją išsiųsti Testamentų registrui (Centrinė hipotekos įstaiga, Tilto g. 17, Vilnius).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.