Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2017-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-381-900/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2017-04-11Šiaulių apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-06-14Šiaulių apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNuosprendis · 2017-11-22Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-04-11
Bylos Nr.
1-381-900/2017
Teisminio proceso Nr.
1-05-2-00114-2016-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
P. R., A. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-381-900/2017Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00114-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.10.1.; (S) 1.1.8.12.; 1.2.18.8.1.; 1.2.18.10.; 1.2.18.11.; 2.1.15.1.1.; 2.12.1.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 11 d.ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo teisėja A. B.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB „S“ direktoriumi, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje; o

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, turinti aukštesnįjį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. R., būdamas UAB „S“ direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo 21 straipsnį atsakingu už apskaitos organizavimą, pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo 28 straipsnį atsakingu už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, siekdamas išvengti UAB ,,S“ vardu mokėtino 121 478,03 Lt (35 183,06 €) PVM ir 9 649 Lt (2 794 €) pelno mokesčio, nuo 2009 iki 2014 m., veikdamas per UAB ,,S“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią A. A., nesuvokusią daromos nusikalstamos veikos pobūdžio,

- nurodė A. A. PVM sąskaitomis faktūromis neįforminti UAB ,,S“ teikiamų socialinių paslaugų pardavimų operacijų iš viso už 603 881,81 Lt (174 896,26 €),

- PVM sąskaitomis faktūromis neįformino statybinių paslaugų pardavimo operacijos bendrovei „Pakvita“ už 15 310 Lt (3 215,10 Lt PVM), iš viso 18 525,10 Lt, ir nepateikė jų UAB ,,S“ buhalterei A. A. įtraukti į UAB „S“ buhalterinę apskaitą,

- už pagamintus langus, palanges ir montavimo darbų paslaugas iš viso už 38 890,80 Lt (11 236,55 €) nuo 2009 m sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nepateikė UAB ,,S“ buhalterei A. A. į buhalterinę apskaitą įtraukti 6 PVM sąskaitų faktūrų juridiniams asmenims (UAB ,,Šiaulių hidrogeologija“, UAB ,,Sodbeta“, DNSB (duomenys neskelbtini), DNSB (duomenys neskelbtini), IĮ ,,Lomadis“, UAB ,,Kotesa“),

- nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nepateikė UAB ,,S“ buhalterei A. A. į buhalterinę apskaitą įtraukti 24 PVM sąskaitų faktūrų Nr. MLS620769, MLS620765, MLS620824, MLS620830, MLS620854, MLS620856, MLS620857, MLS620866, MLS620867, MLS620875, MLS620694, MLS620697, ERA000161, MLS620688, MLS620797, MLS620801, MLS620807, MLS620809, MLS620841, MLS620876, MLS620874, MLS620688, MLS620691, MLS620690 už parduotus pagamintus langus iš viso už 29 853,06 Lt (8 646,04 €), bei duomenų apie pirkėjų atsiskaitymą už parduotus langus, todėl neįforminti ir į apskaitą neįrašyti pirkėjų atsiskaitymai už parduotus langus iš viso už 29 853,06 Lt (8 646,04 €),

- pateikė UAB „S“ į apskaitą įtraukti 2011 m. liepos d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MLS620780 už 5 000 Lt (1 448,10 €), kurioje užfiksuotos ūkinės operacijos duomenys apie parduotų langų kiekį ir sumą neatitinka tikrovės, tačiau nepateikė į apskaitą įtraukti 2011 m. sausio 25 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. MLS620769 dėl 13 969 Lt (4 045,70 €) už parduotus pagamintus langus DNSB (duomenys neskelbtini),

todėl UAB „S“ buhalterė A. A. į UAB „S“ PVM ir pelno mokesčio deklaracijas įrašė P. R. žinomus neteisingus duomenis apie UAB „S“ pajamas, neapskaičiavo ir nedeklaravo mokėtino 104 805,93 Lt (30 353,90 €) PVM už UAB ,,S“ suteiktų socialinių paslaugų pardavimo operacijas, 3 215,10 Lt (931,16 €) PVM už statybinių paslaugų pardavimo operacijas bendrovei „Pakvita“, 6 750 Lt (1 955 €) PVM ir 4 821 Lt (1 396 €) pelno mokesčio už pagamintų langų, palangių ir montavimo darbų pardavimo operacijas juridiniams asmenims: UAB ,,Šiaulių hidrogeologija“, UAB ,,Sodbeta“, DNSB (duomenys neskelbtini), DNSB (duomenys neskelbtini), IĮ ,,Lomadis“, UAB ,,Kotesa“, 5 150 Lt (1 492 €) PVM ir 3 716 Lt (1076 €) pelno mokesčio už langų pardavimo operacijas 24 fiziniams asmenims, 1 557 Lt (451 €) PVM ir 1 112 Lt (322 €) pelno mokesčio dėl į apskaitą įtrauktos 2011 m. liepos 11 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. MLS620780 ir neįtrauktos 2011 m. sausio 26 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. MLS620769 už DNSB (duomenys neskelbtini), parduotus pagamintus langus, ir šiuos P. R. žinomus neteisingus duomenis apie UAB „S“ pelną ir pajamas 2009 m. kovo 25 d., 2009 m. balandžio 27 d., 2010 m. kovo 25 d., 2010 m. spalio 25 d., 2010 m. lapkričio 25 d., 2010 m. gruodžio 23 d., 2011 m. sausio 25 d., 2011 m. vasario 25 d., 2011 m. kovo 25 d., 2011 m. balandžio 26 d., 2011 m. gegužės 25 d., 2011 m. birželio 23 d., 2011 m. liepos 25 d., 2011 m. rugpjūčio 25 d., 2011 m. rugsėjo 26 d., 2011 m. spalio 25 d., 2011 m. lapkričio 25 d., 2011 m. gruodžio 27 d., 2012 m. sausio 25 d., 2012 m. vasario 27 d., 2012 m. kovo 26 d., 2012 m. balandžio 25 d., 2012 m. gegužės 25 d., 2012 m. birželio 25 d., 2012 m. liepos 25 d., 2012 m. rugpjūčio 27 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. spalio 25 d., 2012 m. lapkričio 26 d., 2012 m. gruodžio 27 d., 2013 m. sausio 25 d., 2013 m. vasario 25 d., 2013 m. kovo 25 d., 2013 m. balandžio 25 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. birželio 25 d., 2013 m. liepos 25 d., 2013 m. rugpjūčio 23 d., 2013 m. rugsėjo 24 d., 2013 m. spalio 25 d., 2013 m. lapkričio 25 d., 2013 m. gruodžio 27 d., 2014 m. vasario 25 d., 2014 m. kovo 25 d., 2014 m. birželio 2 d. elektroninio deklaravimo būdu pateikė Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – Šiaulių apskrities VMI), esančiai Vilniaus g. 265, Šiauliuose, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje.

Be to, P. R., būdamas UAB „S“ direktoriumi ir kasininku, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo 21 straipsnį atsakingu už UAB „S“ buhalterinės apskaitos organizavimą bei buhalterinės apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 14 d. apgaulingai tvarkė UAB „S“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

- pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį bei 13 straipsnio 1 ir 3 dalis, UAB ,,S“ buhalterei A. A., nesuvokusiai daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, pateikė į buhalterinę apskaitą įtraukti išrašytus 2010 m. liepos 29 d. kasos pajamų orderį Nr. KPO2675, 2012 m. lapkričio 13 d. kasos pajamų orderį Nr. KPO4279, 2011 m. lapkričio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2130, kuriuose nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB ,,S“ turto už 2010-2012 m.,

- pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 2 dalį, UAB ,,S“ buhalterei A. A., nesuvokusiai daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, pateikė į buhalterinę apskaitą įtraukti 2012 m. rugpjūčio 6 d. kasos pajamų orderį Nr. KPO4101 už 360 Lt ir 2012 m. rugpjūčio 10 d. kasos pajamų orderį Nr. KPO4102 (270 Lt) dėl neįvykusių inkasavimo operacijų už 630 Lt, nepateikė UAB ,,S“ buhalterei A. A., nesuvokusiai daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, į buhalterinę apskaitą įtraukti 2009 m. rugpjūčio 18 d., 2011 m. kovo 4 d., 2011 m. gegužės 18 d. kasos pajamų orderių dėl iš Beržėnų k. parduotuvės inkasuotų grynųjų pinigų (iš viso 1 758,23 Lt) įnešimo į kasą. UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje neįforminus grynųjų pinigų įnešimo į kasą operacijų ir jų neapskaičius, UAB „S“ kasoje sumažintas buhalterinis pinigų likutis, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB ,,S“ turto už 2009 m. ir 2011-2012 m.,

- pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalį ir 6 straipsnio 2 dalį, UAB ,,S“ buhalterei A. A. nepateikė į buhalterinę apskaitą įtraukti 2010 m. liepos 15 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. MLS620713 (suma be PVM 6 216 Lt) ir 2010 m. liepos 15 d. kasos pajamų orderio Nr. KPO2917 už 4 000 Lt, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,S“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2010 m.,

- pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 2 dalį, PVM sąskaitomis faktūromis neįformino statybinių paslaugų pardavimo operacijos bendrovei „Pakvita“ už 15 310 Lt (3 215,10 Lt PVM), iš viso 18 525,10 Lt, ir nepateikė jų UAB ,,S“ buhalterei A. A. įtraukti į UAB „S“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,S“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2014 m.,

- pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalį ir 6 straipsnio 2 dalį, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. UAB ,,S“ buhalterei A. A. nepateikė į buhalterinę apskaitą įtraukti 43 PVM sąskaitų faktūrų už stiklo paketus iš viso už 21 199,63 Lt (6 139,84 €), nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. UAB ,,S“ buhalterei A. A. nepateikė į buhalterinę apskaitą įtraukti atsiskaitymų grynais pinigais su bendrovėms „Bodesa“ ir „Glastika“ už stiklo paketus iš viso už 10 805,63 Lt (3 129,45 €), dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,S“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-2012 m.,

- pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalį ir 6 straipsnio 2 dalį, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. UAB ,,S“ buhalterei A. A. nepateikė į buhalterinę apskaitą įtraukti 24 PVM sąskaitų faktūrų Nr. MLS620769, MLS620765, MLS620824, MLS620830, MLS620854, MLS620856, MLS620857, MLS620866, MLS620867, MLS620875, MLS620694, MLS620697, ERA000161, MLS620688, MLS620797, MLS620801, MLS620807, MLS620809, MLS620841, MLS620876, MLS620874, MLS620688, MLS620691, MLS620690 už parduotus pagamintus langus iš viso už 29 853,06 Lt (8 646,04 €), bei duomenų apie pirkėjų atsiskaitymą už parduotus langus, todėl neįforminti ir į apskaitą neįrašyti pirkėjų atsiskaitymai už parduotus langus iš viso už 29 853,06 Lt (8 646,04 €), taip pat nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. UAB ,,S“ buhalterei A. A. nepateikė įtraukti į buhalterinę apskaitą 6 PVM sąskaitų faktūrų juridiniams asmenims (UAB ,,Šiaulių hidrogeologija“, UAB ,,Sodbeta“, DNSB (duomenys neskelbtini), DNSB (duomenys neskelbtini), IĮ ,,Lomadis“, UAB ,,Kotesa“) už pagamintus langus, palanges ir montavimo darbus, iš viso už 38 890,80 Lt (11 236,55 €), dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,S“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2009-2012 m.,

- pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 2 dalį, UAB ,,S“ buhalterei A. A. nepateikė įtraukti į buhalterinę apskaitą 26 langų, lauko palangės ir montavimo darbų pardavimo DNSB (duomenys neskelbtini) už 8 969 Lt (2 597,60 €) bei gautų apmokėjimų grynais pinigais pagal kasos pajamų orderį Nr. KPO3285 už 8 969 Lt (2 597,60 €), nes UAB „S“ pardavė 39 langų pagal 2011 m. sausio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MLS620769 už 13 969 Lt (4 045,70 €), tačiau į apskaitą įtraukta 2011 m. liepos 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MLS620780 dėl 13 langų už 5 000 Lt (1 448,10 €), kurioje užfiksuotos ūkinės operacijos duomenys apie parduodamų langų kiekį ir sumą neatitinka tikrovės, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,S“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2011 m., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

A. A. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:

būdama UAB „S“ buhaltere (nuo 2006 m. vasario 7 d. pagal darbo sutartį įdarbinta buhaltere), pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2011 m. lapkričio 6 d. įstatymo 11 straipsnį atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „S“ buhalterinę apskaitą, nes

- pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį bei 13 straipsnio 1 ir 3 dalis, į UAB „S“ kasos knygą įtraukė 2009 m. vasario 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 690, 2013 m. birželio 29 d. kasos pajamų orderį Nr. KPO4707, 2012 m. sausio 30 d. kasos pajamų orderį Nr. KPO3725, 2012 m. balandžio 29 d. kasos pajamų orderį Nr. KPO3894, 2012 m. balandžio 30 d. KPO3895, 2012 m. rugsėjo 13 d. kasos pajamų orderį Nr. KPO4152, kuriuose nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,S“ turto už 2009 m. ir 2012-2013 m.,

- pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 2 dalį, į UAB „S“ kasos knygą neįtraukė 2009 m. lapkričio 30 d., 2011 m. liepos 14 d., 2013 m. gruodžio 19 d. iš Gataučių k. degalinės inkasuotų grynųjų pinigų įnešimo į kasą iš viso už 6 500 Lt. UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje neįforminus grynųjų pinigų įnešimo į kasą operacijų ir jų neapskaičius UAB „S“ kasoje sumažintas UAB „S“ buhalterinis pinigų likutis, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB ,,S“ turto už 2009 m., 2011 m. ir 2013 m.,

- pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. į langų savikainos sąnaudas nurašė atsargų iš viso už 117 071,28 Lt (33 906,19 €) be dokumentų, pagrindžiančių, kad UAB „S“ į langų savikainos sąnaudas nurašytos atsargos buvo naudojamos bendrovės pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti, dėl ko negalima nustatyti UAB ,,S“ veiklos, turto ir nuosavo kapitalo už 2009-2012 m.;

- pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį ir 13 straipsnio 3 dalį, be pagrindžiančių dokumentų UAB „S“ apskaitoje nurašė E. K. avanso apyskaitos 2012 m. lapkričio 30 d. likutį – 8 819,71 Lt (2 554,36 €), dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB ,,S“ turto ir įsipareigojimų dydžio už 2012 m.,

- pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 3 dalį ir 13 straipsnio 3 dalį, UAB „S“ DNSB (duomenys neskelbtini) sumokėtų avansų dalį iš viso už 23 699,38 Lt (6 863,81 €) 2012 m. rugpjūčio 8 d. sudengė su Joniškio r. savivaldybės administracijai išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SAG00001822 nurodyta suma ir taip sumažino DNSB (duomenys neskelbtini) sumokėtą avansą ir Joniškio r. savivaldybės administracijos skolą UAB ,,S“, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „S“ įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2012 m., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Kaltinamojo (įtariamojo) P. R. paaiškinimu, užfiksuotu apklausos protokole (12 t., b. l. 170-171), kuriame nurodyta, kad, susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, savo kaltę dėl 2016 m. spalio 27 d. pareikšto įtarimo pripažįsta visiškai. Kaip UAB „S“ vadovas, prisiima visą atsakomybę dėl įtarime nurodytų pažeidimų. Nori, kad byla būtų kuo greičiau užbaigta, sutinka, kad už padarytą nusikalstamą veiką būtų paskirta bauda.

Kaltinamosios (įtariamosios) A. A. paaiškinimu, užfiksuotu apklausos protokole (12 t., b. l. 32-34), kuriame teigiama, kad ji, būdama UAB „S“ buhaltere, netinkamai vedė buhalterinę apskaitą, bet pažeidimus padarė dėl neapdairumo. Nenorėjo pakenkti UAB „S“, nesiekė sau naudos. Nepagalvojo, kad P. R. kenkia UAB „S“, manė, jog jis tik nesistengė, kad įmonės dokumentacija būtų vedama tvarkingai. UAB „S“ tarnavo sąžiningai, dirbo daug, dėl įmonės veiklos įvairiapusiškumo prašė, kad būtų priimtas dar vienas buhalteris. Gailisi padariusi pažeidimus. Pažeidimus padarė netyčia, kartais neturėdama kitos išeities, norėjo, kad apskaita būtų vedama tinkamai.

Apie kasos pajamų orderius, kuriuose nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo, paaiškino, kad neturėjo tyčios surašyti klaidingą 2009 m. vasario 18 d. Nr. 690 kasos orderį, įvyko konvertavimo klaida, todėl orderyje neteisingi duomenys. Kitus kasos pajamų orderius – 2013 m. birželio 29 d. Nr. KPO4707, 2012 m. sausio 30 d. Nr. KPO3725, 2012 m. balandžio 29 d. Nr. KP03894, 2012 m. balandžio 30 d. Nr. KP03895, 2012 m. rugsėjo 13 d. Nr. KP04152 – įtraukė į buhalterinę apskaitą tokius, kokius pateikė P. R.. Kasos knygos nevedė, todėl nematydavo, kiek tą dieną pinigų inkasuota. Kasos knygą matė ir joje pasirašydavo tik kartą ar du per mėnesį, todėl neturėjo galimybės sulyginti sumų. Pasirašydavo vykdydama direktoriaus nurodymus, siekė ištaisyti direktoriaus klaidas ir užtikrinti, kad dokumentai būtų tvarkingi ir neužkliūtų tikrintojams (auditui, mokesčių inspekcijai).

Apie iš Gataučių k. degalinės į kasą 2009 m. lapkričio 30 d., 2011 m. liepos 14 d., 2013 m. gruodžio 19 d. įneštų grynųjų pinigų neįtraukimą į kasos knygą nurodė, kad kasininke nedirbo, todėl į knygą galėjo įtraukti tik tuos dokumentus, kuriuos jai paduodavo P. R.. Degalinėje dokumentus išduodavo ten dirbantys operatoriai. Jeigu P. R. nepaduodavo dokumento ir neliepdavo įrašyti, tai tokio dokumento ji niekur neįtraukdavo, nes apie tokio dokumento egzistavimą nežinojo. Be to, jei inkasuotus pinigus paimdavo ji, tai pinigus su orderiu perduodavo P. R., po to P. R. jai perduodavo kasos pajamų orderius įtraukti į apskaitą.

Apie atsargų nurašymą į langų savikainos sąnaudas be pagrindžiančių dokumentų paaiškino, kad jos kompiuteryje buvo įmonės atsargų likučių sąrašas. Direktorius P. R. pažymėdavo, kokias medžiagas ar pirkinius reikia nurašyti. Vykdydama direktoriaus nurodymą, tas medžiagas nurašydavo. Apie jų naudojimą informacijos neturėjo ir negalėjo gauti, jeigu tokios informacijos nepateikdavo direktorius. Nurašytų atsargų sąrašai dažnai likdavo nepasirašyti, nes direktorius nepasirašydavo. Sąnaudas nurašydavo be pagrindžiančių dokumentų. Taip elgtis liepdavo P. R.. Jei reikalaudavo P. R. pateikti pagrindžiančius dokumentus, jis ją apšaukdavo, todėl nematė kitos išeities.

Apie E. K. avanso apyskaitos likučio nurašymą be pagrindžiančių dokumentų nurodė, kad E. K. pateikdavo avansinę apyskaitą su pagrindžiančiais dokumentais (t. y. sąskaitomis, kurių pagrindu pirkdavo), tada tą apyskaitą pasirašydavo P. R.. Dokumentai turėjo būti pateikti, nes kitaip programa nebūtų leidusi padaryti nulinės apyskaitos. Įtaria, kad vėliau dokumentai kažkur pasimetė. Ankstesnių metų dokumentai buvo laikomi archyve, jie nebuvo numeruojami, susiuvami.

Apie netinkamą skolos sudengimą paaiškino, kad, suvesdama duomenis, programoje „Rivilė“ galėjo padaryti netyčinę klaidą.

Specialaus liudytojo E. K. parodymais, užfiksuotais apklausų protokoluose (2 t., b. l. 78-84, 86-94, 161-164, 167-170), kuriuose pažymėta, kad nuo 2007 m. lapkričio 24 d. iki 2008 m. birželio 12 d. ir nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 13 d. dirbo UAB „S“. Pradžioje dirbo langų cecho darbininku, 2012 m. tapo šio cecho vadovu, atsakingu už plastikinių langų gamybą. Įsakymas dėl jo pareigybės pasikeitimo nebuvo išleistas, buvo tik žodinis direktoriaus nurodymas. Visu jo darbo laikotarpiu UAB „S“ direktoriumi dirbo P. R., o bendrovės buhaltere – A. A.. Už bendrovės kasą buvo atsakingas P. R., buhalterė tik vedė buhalterinę apskaitą, jai grynųjų pinigų tvarkymas nebuvo pavestas. Jo darbas buvo tiesiogiai susijęs su plastikinių langų gamyba ir jų realizavimu.

UAB „S“ biure, esančiame Sodo g. 20D, Šiauliuose, sėdėdavo buhalterė ir bendrovės direktorius. Jų stalai būdavo vienas priešais kitą. Jo darbo stalas būdavo pastatytas šalia jų. Ant jo stalo buvo kompiuteris, juo ruošdavo langų brėžinius. Biure praleisdavo nedaug laiko. Buvo įprasta, kad P. R., parvežęs grynuosius pinigus iš UAB „S“ degalinės (Gataučių k., Joniškio r.) ir iš parduotuvės Beržėnuose, pasikviesdavo ir jį (pasikviesdavo tik 2011-2012 m., kai buvo paskirtas gamybos vadovu), dažniausiai pietų metu. Biure likdavo jis, direktorius ir buhalterė, pietaudavo, gerdavo kavą ar arbatą. P. R. pasidėdavo pinigus ant stalo ir juos skaičiuodavo. A. A. pildydavo kasos pajamų orderius ir jų šakneles, kuriuos P. R. parveždavo iš prekybos vietų. Matė ir girdėjo, kaip P. R. ne kartą liepė A. A. pasirašyti šio vardu, nes žinojo, kad ji moka pasirašyti panašiai kaip P. R.. Direktorius buvo labai ūmaus charakterio: jeigu bent kiek paprieštarauji, atleisdavo iš darbo. A. A. pasirašydavo direktoriaus vardu ir vykdė bet kokius jo nurodymus, net nesusijusius su jos tiesioginiu darbu. Prie jo A. A. pasirašė gal šimtą ar daugiau tokių kasos orderių. P. R. vis sakydavo, kad „popieriai nesvarbu“, svarbūs tik pinigai ir jų kiekio atitikimas. Mano, kad direktorius liepdavo buhalterei pasirašyti ją niekindamas ir visiškai su ja nesiskaitydamas. Mano, kad jei buhalterė būtų paprieštaravusi, ji tuojau pat būtų buvusi atleista. A. A. bijojo būti atleista, jam (E. K.) sakė, kad tokiame amžiuje (jai tuomet buvo apie 60 m.) neberas darbo. Nesureikšmino, kad buhalterė pasirašydavo P. R. vardu, manė, kad tai yra normalu.

Niekada nebuvo fiksuotas pinigų trūkumas. P. R. buvo labai šykštus ir niekuo nepasitikėjo, todėl pinigus sąskaitose tvarkė ik asmeniškai. Asmeniškai skaičiuodavo grynuosius. Yra įsitikinęs, kad net mažiausias pinigų trūkumas bendrovėje tuojau pat būtų buvęs pastebėtas. Iš namų A. A. direktoriui atnešdavo pusryčius, pietus ir vakarienę, gamindavo juos iš savo produktų, leido savo pinigus. Tai darė iš baimės prarasti darbą. Kai P. R. nebuvo darbe, A. A. E. K. akivaizdoje ne vieną kartą verkė. Ne vieną kartą matė ir girdėjo, kaip P. R., kitiems girdint, ant jos isteriškai šaukdavo. Vadindavo „kūrva“, klausdavo „kiek tu čia dirbsi“ ir „kada tu iš čia dingsi“. Jis P. R. davė pastabų dėl elgesio, dėl to šis labai supykdavo, rėkdavo, nuo rėkimo jo veidas tapdavo mėlynas.

UAB „S“ gamindavo plastikinius langus Sodo g. 20 D, Šiauliuose, esančiame langų gamybos ceche. Ceche buvo įranga gaminti plastikinius langus ir duris. Gamyba vyko iš „DECCO“ profilio, profilius pirkdavo iš tiekėjų Lenkijoje. Į pagamintus langus ir duris dėdavo stiklo paketus arba užpildus, įgytus iš UAB „Bodesa“ Šiauliuose, UAB „Glastika“ Vilniuje. Stiklo paketų ir užpildų UAB „S“ negamino. Langus realizuodavo Šiaulių regione gyvenantiems fiziniams asmenims. Ypač daug langų pardavė Šiaulių mieste, Šiaulių, Joniškio, Akmenės, Kelmės, Radviliškio, Pakruojo ir kituose rajonuose gyvenantiems fiziniams asmenims. Visiškai nebuvo svarbu, kur asmuo (fizinis ar juridinis) gyvena ar vykdo veiklą. Yra vežę langus net į Palangą. Pamena, kaip vieną kartą langus vežė į Latviją, į Jūrmalos rajone esantį kaimą. Užsakovo prašymu langus ir sumontuodavo. Apie 80-85 procentų visų gamybos užsakymų buvo su langų montavimu. Iš visų sumontuotų langų tik kokie 5 procentai (įskaitant fizinius ar juridinius asmenis) buvo užsakomi su apdaila. Pagamintus langus montavo UAB „S“ dirbanti brigada iš dviejų žmonių. Buvo dvi brigados ir net 8 montuotojai. Langus montavo R. N., A., pavardės nepamena. Kitų vardai buvo A., A., V., S., D., D., V.. Jų pavardžių ir kitų duomenų nepamena. Tie patys montuotojai mokėjo gaminti langus ir duris. Taip buvo optimizuotas darbas. Kadangi jis geriausiai išmanė langų ir durų gamybą, jis montuoti nevažiuodavo. Gamino langus ir priimdavo užsakymus.

Užsakymų ir gamybos procesas vyko taip: UAB „S“ direktorius talpino skelbimus spaudoje, internete, dalino reklaminius bukletus su informacija apie gaminamus langus. Reklamoje nurodydavo P. R. telefono numerį, jam (E. K.) bendrovės duoto telefono numerį, bendrovės biuro numerį. Langus bendrovėje užsakydavo tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Užsakymus dažniausiai priimdavo P. R. ar bendrovės buhalterė A. A.. Visi gauti užsakymai jam (E. K.) buvo perduodami žodžiu, o jis - įvesdavo į kompiuterio programą „Plastikinių langų ir durų gamyba“. Atsiskaitymas už langus ir duris vykdavo pavedimu į UAB ,,S“ sąskaitą arba grynaisiais pinigais. Įmonės dažniausiai atsiskaitydavo pavedimu. Iš ūkio subjektų gavę užsakymą, sudarydavo rašytinę sutartį, o užsakovas sutartyje aptartą avansą pervesdavo į bendrovės sąskaitą banke. Likusią sumą, sumontavus langus, pervesdavo į tą pačią sąskaitą banke.

P. R. reikalavo, kad su fiziniais asmenimis atsiskaitymai vyktų grynais. Pamena tik vieną konkretų atvejį, kai kažkoks fizinis asmuo iš Akmenės rajono iš dalies atsiskaitė pavedimu, tai buvo išskirtinis atvejis. Mano, kad maždaug 95 procentai visų atsiskaitymų su fiziniais asmenimis buvo grynaisiais. Fiziniam asmeniui dažniausiai nespausdindavo nei užsakymų, nei sutarčių, jei tie neprašydavo. Fizinių asmenų, kurie prašydavo atspausdintų užsakymo ir sutarties, būdavo kokie 5 procentai. Fiziniam asmeniui jis atspausdindavo PVM sąskaitą faktūrą, joje pasirašydavo kaip gamybos vadovas. P. R. neišleido atskiro įsakymo raštu dėl jo (E. K.) teisės pasirašyti, nurodė tai žodžiu.

Sutartis 2009–2012 m. dažniausiai sudarydavo jis (E. K.), pasirašydavo jis ir užsakovas. Iki tol sutartis sudarinėjo P. R.. Sutartyje nurodydavo užsakymo numerį, datą, langų kiekį, mokamą sumą, avanso sumą, užsakymo atlikimo terminą bei garantiją. Sutarties priede pridėdavo užsakomų langų brėžinius (klientui pageidaujant). Sudaręs sutartį visuomet ją įsegdavo į bendrovės biure (buhalterijoje) saugomą segtuvą. Sutartį ruošdavo kompiuteriu, buvusiu UAB „S“ patalpose adresu Sodo g. 20D, Šiauliuose. Kompiuteris buvo nešiojamas, modelio nepamena, buvo gerokai padėvėtas, neveikė baterija. Kompiuteris veikė tik su specialiu raktu, kurį saugojo P. R. (galbūt nešiojo kišenėje). Be šio rakto negalima peržiūrėti kompiuterio duomenų.

Kompiuteryje buvo T. L. sukurta langų gamybos programa. Šią programą ir kompiuterį, kuriame ji instaliuota, prižiūrėjo T. L.. Šia programa sudarinėdavo sutartis, suvesdavo langų ir durų išmatavimus konkrečiam užsakymui, sudarydavo brėžinius. Programa automatiškai užpildydavo PVM sąskaitą faktūrą ir suteikdavo jai numerį, suskaičiuodavo gaminio kainą. Užsakymų ir sąskaitų duomenys turi būti išsaugoti kompiuteryje. Šios programos duomenis visuomet prižiūrėjo P. R. - žinojo visus užsakymus, išrašytas PVM sąskaitas faktūras, langų išmatavimus ir visa kita. Kompiuteris visuomet buvo įjungtas, P. R. nuolat tikrino užsakymus.

Pagal užsakymą pagaminus langus jis (E. K.) trim egzemplioriais atspausdindavo PVM sąskaitą faktūrą. Vieną dėdavo ant P. R. stalo, o antrą ir trečią montuotojai pateikdavo pasirašyti užsakovui. Jie palikdavo vieną egzempliorių užsakovui, parveždavo grynuosius pinigus ir pasirašytą sąskaitą. Su grynaisiais pinigais parveždavo ir kasos pajamų orderį, kurio kvitą palikdavo užsakovui. Dažnai pasitaikydavo, kad užsakovui (fiziniam asmeniui) neprašant mokėjimo dokumento, kasos pajamų orderis nebuvo išrašomas. Pasirašytą sąskaitą jis padėdavo ant P. R. stalo, o ten paliktą sąskaitą be užsakovo parašų pasiimdavo sau. Imdavo, kad galėtų orientuotis, kiek langų pagaminta ir realizuota. Būdavo ir taip, kad ant stalo neberasdavo sąskaitos be parašų, nes P. R. ją kažkur padėdavo ir naudojo be pirkėjo parašų, todėl jis (E. K.) pasilikdavo iš užsakovo parvežtą sąskaitą su parašais. Taip pas jį pasiliko šios PVM sąskaitos faktūros: 2009 m. birželio 1 d. PVM sąskaita faktūra serija ERA Nr. 000150, 2009 m. birželio 12 d. PVM sąskaita faktūra serija ERA Nr. 000153, 2009 m. liepos 8 d. PVM sąskaita faktūra serija ERA Nr. 000159, 2009 m. liepos 17 d. PVM sąskaita faktūra serija ERA Nr. 000161, 2010 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620753, 2010 m. gruodžio 6 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620754, 2011 m. sausio 21 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620766, 2011 m. vasario 7 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620765, 2011 m. balandžio 28 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620688, 2011 m. gegužės 19 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620691, 2011 m. gegužės 25 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620694, 2011 m. gegužės 26 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620769, 2011 m. birželio 1 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620696, 2011 m. birželio 9 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620701, 2011 m. birželio 9 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620702, 2011 m. liepos 4 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620775, 2011 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620797, 2011 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620801, 2011 m. spalio 7 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620807, 2011 m. spalio 10 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620808, 2011 m. spalio 10 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620809, 2011 m. spalio 27 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620816, 2011 m. spalio 27 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620817, 2011 m. lapkričio 16 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620824, 2011 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620830, 2011 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620834, 2011 m. gruodžio 1 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620835, 2011 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620838, 2011 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620844, 2011 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620841, 2012 m. kovo 16 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr.620854, 2012 m. kovo 20 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620856, 2012 m. kovo 20 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620857, 2012 m. kovo 26 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620858, 2012 m. gegužės 3 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620866, 2012 m. gegužės 4 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620867, 2012 m. birželio 4 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620874, 2012 m. birželio 4 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620875, 2012 m. birželio 4 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620876, 2012 m. birželio 8 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620878, 2012 m. birželio 22 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620688, 2012 m. birželio 27 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620690, 2012 m. birželio 27 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620691, 2012 m. liepos 11 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620694, 2012 m. liepos 18 d. PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620697. Šias PVM sąskaitas faktūras jis pateikė tyrėjams. Kitų PVM sąskaitų faktūrų neišsaugojo ir nebeturi.

Vieną sąskaitos faktūros egzempliorių atsispausdindavo iš atsargumo, nes susidarė įspūdis, kad įmonėje netinkamai vedama buhalterija. Taip manė, nes direktorius buvo atsakingas už grynuosius, jis darydavo visus pavedimus, vykdyti banko pavedimų neleido net buhalterei. Be to, kelis kartus kurdamas įmonės pečių pastebėjo, kad tarp pečiaus kūrimui naudojamų popierių yra PVM sąskaitų faktūrų.

Grynuosius iš užsakovų paimdavo tie bendrovės darbuotojai, kurie nuveždavo langus užsakovams. Jis (E. K.) langus veždavo retai. Paskutinį kartą langus montavo apie 2009 m. Po 2009 m. rūpinosi tik gamybos organizavimu. Grynuosius pinigus iš užsakovų paėmė ir parvežė tik kelis kartus - tai paprastai darė montuotojai. Nepamena, kurie tiksliai paimdavo parašus, atiduodavo sąskaitą ir paimdavo pinigus. Tai jie atlikdavo tarpusavio susitarimu. Yra vežęs grynuosius iš užsakovo Sutkūnuose, užsakovo Kražiuose, sename dvare, tikslios vietos nepamena. Plačiau galėtų paaiškinti tik susipažinęs su pateiktais dokumentais. Grįžęs dokumentus ir pinigus atiduodavo P. R.. Dokumentų ir sumų nepamena.

Nežino, ar P. R. kiekvieną PVM sąskaitą faktūrą pateikdavo buhalterei apskaityti, ar visada, gavus grynuosius, būdavo išrašomas kasos pajamų orderis. Nesidomėjo, nes nebuvo atsakingas už grynuosius pinigus ir apskaitą, o paklausti negalėjo, nes direktorius ūmaus būdo. Kiek žino, nuvežus langus ir paėmus grynuosius, kasos pajamų orderis buvo išrašomas tik tuomet, kai to prašydavo užsakovas, tada užsakovui būdavo pateikiamas orderio kvitas. Mano, kad kasos pajamų orderis fiziniams asmenims buvo išrašomas tik maždaug 10 procentų atvejų. Likusiais 90 procentų atvejų gautų pinigų orderis nebuvo išrašomas. Grynieji pinigai visuomet pasiekdavo P. R.. Gali būti, kad šie pinigai visiškai nebuvo apskaitomi UAB ,,S“ buhalterinėje apskaitoje.

Nepamena nė vieno karto, kad pagamintiems langams nebūtų išrašyta PVM sąskaita faktūra. Išvažiavimas iš cecho visada buvo stebimas vaizdo kameromis ir P. R. nuolat stebėdavo vaizdą. Be P. R. žinios nebuvo jokių galimybių išvežti pagamintų langų ar durų. P. R. visus darbuotojus laikė vagimis, todėl paranojiškai sekė gamybą ir produkcijos išvežimą. Jei pagamintus langus būtų bandoma išvežti užmiršus palikti PVM sąskaitą faktūrą jam ant stalo, tai būtų laikoma vagyste. P. R. kontroliavo atsiskaitymą už langus.

A. A. šiuo kompiuteriu nesinaudodavo, todėl realiai apie plastikinių langų gamybos mastus nieko nežinojo. P. R. dirbdavo kompiuteriu. Kai langai būdavo vežami užsakovui, PVM sąskaitą faktūrą atspausdindavo jis (E. K.). Tačiau P. R. taip pat galėjo tas sąskaitas spausdinti ir koreguoti.

Kompiuteryje būdavo sudaroma PVM sąskaita faktūra ir tam asmeniui, kuris realiai langų nepirko, t. y. jei žmogus tik pasiteiraudavo dėl langų, norėdamas sužinoti kainą, žmogaus nurodytus duomenis suvesdavo į programą, programa paskaičiuodavo kainą ir automatiškai sukurdavo PVM sąskaitą faktūrą. Jei tas klientas langų nepirkdavo, sąskaita faktūra likdavo kompiuteryje. Suformuotą sąskaitą faktūrą būdavo galima taisyti: įrašyti naujus duomenis, juos ištrinti. Jei kompiuteryje yra PVM sąskaita faktūra, nereiškia, kad tam žmogui ar įmonei buvo parduoti langai. Jei PVM sąskaitoje faktūroje surašyti detalūs duomenys, t. y. vardas, pavardė, adresas, tada didesnė tikimybė, kad langai parduoti, bet gali būti ir neparduoti. Dažniausiai, jei būdavo realus pirkėjas, visi jo duomenys būdavo surašyti.

Veždami užsakymą, dažniausiai jau žinojo, kad užsakovui reikės orderio, todėl iš karto su langais veždavo PVM sąskaitą faktūrą (kurią pasirašydavo jis) ir kasos pajamų orderį, kurį išrašydavo ir pasirašydavo buhalterė A. A., kaip kasininkas turėdavo pasirašyti P. R.. P. R. jam (E. K.) žodžiu ne kartą buvo nurodęs, kad jis pasirašytų kaip kasininkas, nors įsakymo paskirti jį kasininku bendrovėje nebuvo. Visi žinojo, kad kasininkas yra P. R.. Jis pasirašydavo savo parašu ir nurodydavo savo pavardę. Direktorius ne kartą jam sakė, kad jis (E. K.) gali pasirašyti, svarbu, kad pinigai buvo gauti. P. R. visada žinojo, kokią sumą, už kokį užsakymą gavo, kur padedami pinigai.

Už gautus grynuosius direktoriaus nurodymu dažniausiai pirkdavo stiklo paketus, užpildus, varžtus, spynas ir rankenas langų ir durų gamybai. Už šias medžiagas grynaisiais sumokėdavo UAB „Bodesa“ ir UAB „Glastika“. Neišleistus grynuosius pinigus atiduodavo P. R., o išleistus pinigus pateisindavo medžiagų įsigijimo dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, KPO orderių kvitais). Šituos dokumentus pateikdavo A. A., ji užpildydavo avansinę apyskaitą. Visus šiuos dokumentus su finansine apyskaita pateikdavo P. R.. P. R. visada tikrindavo išleistų pinigų pagrįstumą, visada pasirašydavo avansinėje apyskaitoje. Avansinės apyskaitos buvo ruošiamos iki trijų kartų per mėnesį.

Kiti bendrovės darbuotojai, parvežę iš užsakovų grynuosius pinigus, juos visada atiduodavo P. R.. Direktorius ne vieną kartą vežė langus užsakovams – norėjo kontroliuoti bendrovės darbuotojų darbą. P. R. norėdavo įsitikinti, ar užsakymo suma ta pati, ar tinkamas kiekis, apklausinėdavo užsakovų ir taip ieškodavo kokių nors neatitikimų. Kiek pamena, P. R. neveždavo klientams sąskaitų ir orderių. P. R. tai galėjo daryti savarankiškai, be jo žinios.

Daugumos sandorių, sudarytų dėl langų ir durų gamybos su fiziniais asmenimis (tais atvejais, kai buvo gaunami grynieji pinigai), P. R. nefiksuodavo buhalterinėje apskaitoje. Užsakovams buvo išduodamos PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderių kvitai ir sutartys, tačiau į bendrovės apskaitą nebuvo įtraukiami kiti egzemplioriai. Taip P. R. vengė PVM ir kitų mokesčių. Tokiu būdu P. R. slėpė mokesčius visą jo (E. K.) darbo UAB „S“ laikotarpį. Apie tai niekam nepranešė, nes nenorėjo pyktis su direktoriumi, bijojo atleidimo iš darbo. Turi būti labai dideli neatitikimai tarp iš UAB „Bodesa“ ir UAB „Glastika“ įsigytų stiklo paketų kiekio ir UAB „S“ parduotų langų kiekio, kuris užfiksuotas buhalterijoje apskaitytose PVM sąskaitose faktūrose. Didžioji užsakymų dalis buvo pagaminta ir parduota būtent fiziniams asmenims, o pardavimo dokumentai neįtraukti į buhalterinę apskaitą. Tikrasis užsakymų kiekis, pagamintos produkcijos kiekis, išrašytų PVM sąskaitų faktūrų kiekis bei kiti svarbūs duomenys yra bendrovėje naudojamame kompiuteryje.

Jei sutartis ir užsakymas buvo atspausdinami, jis (E. K.) juos įdėdavo į tam skirtą biure saugotą segtuvą. Juridiniams asmenims visada reikėdavo sutarties ir komercinio pasiūlymo. Sutartis su fiziniais asmenimis atspausdindavo dviem egzemplioriais, juose pasirašydavo užsakovas ir jis kaip gamybos vadovas. Vieną egzempliorių palikdavo minėtame segtuve, o kitą - gaudavo užsakovas. Komercinius pasiūlymus pateikdavo ir pasirašytus, ir nepasirašytus. Pateikdavo faksu, elektroniniu paštu. Parašas nebuvo būtinas. Apie tai žinojo ir P. R. ir tam neprieštaravo. Segtuvas buvo saugomas prie pat direktoriaus stalo. Segtuvą galėjo paimti bet kada ir direktorius, ir buhalterė. Direktorius kompiuteryje visada galėjo sekti langų gamybos užsakymus. P. R. tai darydavo kiekvienos dienos ryte. Peržiūrėjęs užsakymus, suplanuodavo visus dienos darbus, vėliau juos prižiūrėdavo. Priėmus užsakymą automatiškai buvo kuriamas stiklo paketų gamybos užsakymas, atspausdinęs užsakymą išsiųsdavo (dažniausiai jis, rečiau P. R. ar A. A.) biure esančiu faksu į UAB „Bodesa“ ar UAB „Glastika“. Ant užsakymo dažniausiai pasirašydavo jis (E. K.). Minėtos sutartys ir PVM sąskaitos faktūros papildomai niekur nebuvo registruojamos. Jų registracija buvo vykdoma tik minėtoje programoje. Visi dokumentai, paruošti minėta programa, buvo spausdinami (kai to reikėjo) ir vėliau ranka netaisomi. Visada buvo spausdinamos sutartys su juridiniais asmenimis ir, jas pasirašius, dedamos į segtuvą, nes taip buhalterė ir P. R. sekdavo atsiskaitymus vykdant šias sutartis. Fizinių asmenų sutartys į segtuvą patekdavo labai retais atvejais. Bendrovėje dabar turi būti išlikusios tik atspausdintos popierinės sutartys. Neatspausdintos sutartys yra kompiuteryje.

Iš fizinių asmenų avansas buvo imamas retai, jo dydis buvo susitarimo reikalas. Avansą iš fizinių asmenų vengdavo imti, nes tai reikėjo įforminti buhalteriniais dokumentais – išrašyti kasos pajamų orderį ir jį pateikti pasirašyti. Jei imdavo avansą, tokiam asmeniui išrašydavo kasos pajamų orderį. Kasos pajamų orderį pasirašydavo A. A. kaip buhalterė, o P. R. arba direktoriaus žodiniu leidimu jis (E. K.) kaip kasininkas, nurodydamas savo vardą ir pavardę. Asmeniui, sumokėjusiam avansą, buvo paliekamas orderio kvitas. Pinigai visuomet pasiekdavo P. R.. Kasos pajamų orderį užregistruodavo A. A.. Nepamena, kur ji taip darydavo, nes nerūpėjo. Minėti orderiai buvo pildomi ranka. Juos dažniausiai pildė buhalterė, rečiau - P. R.. Gali būti, kad jis užpildė kasos pajamų orderį, kuriame gali būti tik jo vieno kaip kasininko parašas. Apie visus šiuos orderius P. R. žinojo. Pildydavo tik A. A. jau užregistruotus kasos pajamų orderius. Kilus poreikiui, galės paaiškinti apie kiekvieną avansą ir jo įforminimą, apžiūrėjęs pateiktą konkretų dokumentą. Gautą avansą visuomet išskaičiuodavo iš bendros užsakovo mokamos sumos. Atskiros apskaitos dėl avansų nevedė, nes avansai buvo nurodomi sutartyse. Sutartis saugojo minėtame segtuve ar kompiuteryje. Kadangi darbo UAB „S“ laikotarpiu niekada neatostogavo, jo niekada nereikėjo nereikėjo, todėl visus užsakymus priimdavo nurodytu būdu.

Dažniausiai jis (E. K.) atveždavo iš UAB „Bodesa“ pagamintus stiklo paketus. Kartu atveždavo išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus, šiuos dokumentus pateikdavo A. A. ir P. R., užpildydavo avansines apyskaitas. Pasirašydavo sąskaitas faktūras kaip prekių priėmėjas. P. R. atsiskaitydavo už pateiktus paketus bankiniais pavedimais, kartais - jis (E. K.) grynaisiais. Visą jo grynųjų pinigų panaudojimą kas mėnesį ar dažniau tikrino P. R. ir A. A.. Patikrinę grynųjų pinigų panaudojimą, jie tai patvirtindavo savo parašais. Tiek P. R., tiek A. A. visuomet žinojo, kiek užsakyta langų, kiek nupirkta stiklo paketų ir kiek už tai sumokėta. UAB „Bodesa“ ir UAB „Glastika“ telefonu informuodavo jį, kad stiklo paketai pagaminti. Priimdavo stiklo paketus, sutikrindavo, ar gerai pagaminti. Juos sudėję į pagamintus langus, langus išveždavo montuoti.

Stiklo paketų sugadindavo buvo labai mažai – apie l procentą. Tai labai išskirtinis atvejis. Su stiklo paketais darbuotojai elgėsi labai atsargiai, nes jie labai pažeidžiami. Kas ketvirtį sudužę paketai buvo nurašomi į gamybai sunaudotas. Tai plačiau gali paaiškinti A. A.. Jis tų nurašymų detalių nepamena. Gamybos sąnaudas paskaičiuodavo toje pačioje minėtoje programoje, naudodamas funkciją „Medžiagų nurašymas“. Atspausdintą dokumentą pasirašydavo jis ir A. A., tada tvirtino P. R.. Nurašytų medžiagų dokumentai turi būti saugomi UAB „S“ buhalterijoje.

Stiklo paketai būdavo perkami tik tada, kai jau būdavo realus užsakymas (t. y. gautas avansas, ar žmogus nurodė, kad tikrai pirks langus). Buvo tiek parduotų langų, kiek buvo nupirkta stiklo paketų. Stiklo paketų UAB „S“ „į priekį“ nepirkdavo, sandėlyje nebūdavo atliekamų stiklo paketų. Stiklo paketai dažniausiai būdavo perkami grynais pinigais, labai retai būdavo daromi pavedimai. Būdavo, kad stiklo paketus pirkdavo iš savo pinigų. Dažniausiai P. R. pasakydavo, kad reikia konkrečios pinigų sumos stiklo paketams, direktorius tą sumą duodavo (jokių dokumentų nepildydavo), o mėnesio gale jis (E. K.) pateikdavo avansinę apyskaitą apie pirktus stiklo paketus, apyskaitoje nurodydavo, kur išleido pinigus. Avansinę apyskaitą patikrindavo buhalterė ir P. R., po to grąžindavo jam pinigus. Paskutinės avansinės apyskaitos turėjo būti be jo (E. K.) parašo, nes P. R. su juo neatsiskaitė.

Apie UAB „S“ apyvartą gali pasakyti, kad jo darbo laikotarpiu langų gamyba vyko nepertraukiamai. Tempas buvo toks, kad atostogauti negalėjo nei jis, nei buhalterė A. A.. Per savaitę buvo net 6 darbo dienos, pagaminama apie 50-60 langų, per mėnesį - apie 10 durų. Per jo darbo laikotarpį buvo pagaminti keli tūkstančiai langų ir šimtai durų. Bendrovės buhalterijoje buvo tiksliai apskaitomi tik langų pardavimai juridiniams asmenims. Juridiniai asmenys dažniausiai atsiskaitydavo pavedimais, o ne grynaisiais pinigais. Jo (E. K.) įsitikinimu, UAB „S“ juridiniams asmenims pagamino ir pardavė apie 30 procentų langų ir durų, fiziniams asmenims - apie 70 procentų. Ne daugiau kaip 10 procentų tokių pardavimų fiziniams asmenims apskaitė bendrovės buhalterijoje ir išrašė kasos pajamų orderius. Todėl įtaria, kad apie 60 procentų pagamintų langų ir durų buvo realizuota neapskaitant bendrovės buhalterijoje. Jo (E. K.) nuomone, UAB „S“ pelnas sudarė apie 50 procentų nuo realizavimo kainos. Savikaina (įskaitant visus įmanomus gamybos kaštus) buvo tik apie 50 procentų galutinės pardavimo kainos. Visą darbą organizavo P. R.. Visi vykdė jo nurodymus nesigilindami į jų prasmę. Niekada negalėjo nieko klausti, nes bijojo atleidimo iš darbo. P. R. niekada neskatino darbuotojų, vengė laiku mokėti minimalius atlyginimus, todėl darbuotojų kaita buvo ypač didelė - žmonės dirbo nuo kelių dienų iki kelių mėnesių.

Jei fiziniai asmenys nemokėdavo avanso, atsiskaitydavo pristačius ar sumontavus langus Nėra buvę, kad fizinis asmuo prašytų leisti sumokėti dalimis. Pasitaikydavo, kad juridiniai asmenys už langus atsiskaitydavo dalimis. Mano, kad visi šie pardavimai visa apimtimi buvo apskaitomi buhalterijoje. PVM sąskaitose faktūrose, kurias paruošdavo kompiuteris, nurodyta suma, jei asmuo užsakydavo ir montavimo darbus, būdavo bendra, tačiau sąskaitoje buvo išskirtos montavimo darbai ar kitos medžiagos. Už langus užsakovai visada atsiskaitydavo juo atvežus ir pagal poreikį sumontavus. Nežino fizinių ar juridinių asmenų, kurie būtų skolingi UAB „S“ už parduotus langus ir duris. Jo (E. K.) žiniomis, UAB „S“ neturi skolų už langų ir durų gamybos medžiagas. Pagamintiems langams buvo taikoma 5 m. garantija, durims - l m. Garantiniai įsipareigojimai įtvirtinti sutartyje. Taip pat užsakovui paaiškindavo, kad garantiją taiko nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Atskirų garantinių lapų neišrašydavo.

Biure praleisdavo nedaug laiko. Didžiąją darbo laiko dalį praleisdavo langų gamybos ceche, esančiame virš biuro. Biure būdavo tik tiek, kiek reikėjo dirbti kompiuteriu. Taip pat A. A. prašymu biure valgydavo pietus, nes tuo pačiu metu pietaudavo ir P. R., o ji direktoriaus bijojo.

P. R. liepdavo pasirašyti jo vardu tais atvejais, kai jis tingėdavo tai daryti arba dėl įvairių menkaverčių priežasčių: riebaluotos rankos, girtumo (gerdavo dažnai ir darbe). Yra girdėjęs, kaip P. R. telefonu A. A. liepė „suraityti" parašą už jį, nes kažkur skubėjo. Mano, jog direktorius A. A. liepdavo pasirašyti už jį todėl, kad jis laikė bendrovės buhalterinius dokumentus visiška beprasmybe, juos atvirai niekino. P. R. svarbu buvo tik grynieji pinigai ir pinigai bendrovės sąskaitose. Tik P. R. bendrovėje valdė pinigus. Nesiskaitė ne tik su buhaltere, bet ir su jos atliekamu darbu. P. R. buhalteriniais klausimais buvo visiškai nekompetentingas, tačiau save laikė žinovu, bet kokį nesusipratimą buhalterijoje aiškino A. A. kompetencijos trūkumu, save laikė neklystančiu. P. R. visus kitus laikė vagimis.

Jis (E. K.) 2010 m. liepos 15 d. sudarė langų ir durų gamybos sutartį - užsakymą Nr. 0708-04 dėl (duomenys neskelbtini), langų ir durų gamybos. Šio užsakymo nepasirašė nei jis, nei užsakovas. Sutartyje - užsakyme nurodyta 7 145 Lt suma. Numatyta, kad užsakovas sumoka 4 000 Lt avansą. Apžiūrėjęs pateiktus dokumentus, gali pasakyti, kad tą pačią dieną jis iš užsakovo A. S. paėmė 4 000 Lt avansą grynaisiais ir išdavė A. S. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 620713 visai sumai bei A. A. išrašytą kasos pajamų orderio kvitą KPO Nr. 2917. Abiejuose dokumentuose pasirašė jis (E. K.). Sąskaitoje faktūroje pasirašė kaip išrašęs asmuo, o, vykdydamas P. R. žodinį nurodymą, kasos pajamų orderio kvite - kaip pinigus gavęs kasininkas. Nepamena, kur konkrečiai užsakovui pateikė minėtus dokumentus, kada užsakovas sumokėjo likusią sumą. Už šiuos pinigus su P. R. tikrai atsiskaitė, direktorius pretenzijų niekada nereiškė. Šiam užsakovui buvo pagaminti 11 langų ir 4 durys. Užsakymas didelis ir ypatingas tuo, kad langai buvo gaminti iš spalvoto profilio. Gaminant langus jie jau buvo išskirtiniai, tokios spalvos niekam nebuvo gaminę. Perkant profilius iš tiekėjų buvo išskirta jų spalva ir kiekis. Viską apie šiuos langus neišvengiamai žinojo P. R., kadangi išskirtinė profilių spalva, išskirtinė gamyba ir didelis užsakymas, o langus dėjo P. R. siųsti statybininkai A. (pavardės nepamena) ir R. N.. Daugiau apie šį užsakymą nieko negali pasakyti, nes tai buvo prieš 5 m.

Mano, kad jis (E. K.) pasirašė 2011 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MLS 620769 už 13 969 Lt dėl 39 parduotų langų DNSB (duomenys neskelbtini).

Liudytojo A. E. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 107-109), kuriame nurodyta, kad nepamena, nuo kada pradėjo dirbti pas P. R. įmonėje „S“, kiek tiksliai laiko išdirbo. Į minėtą įmonę buvo įdarbintas statybininku, UAB „S“ dirbo visus darbus nuo pastatų rekonstrukcijos, vidaus apdailos iki langų pakeitimo. Kai atlikinėjo su vidaus apdaila arba pastatų rekonstrukcijomis susijusius darbus, buvo vienas vykdytojas, o kai pradėjo permontuoti langus, buvo kitas darbų vykdytojas. Visų darbų vykdytojų nepamena. Paskutinis su langais susijęs buvo vykdytojas E. K.. Per jo darbo UAB „S“ laiką dažniausiai langus keisdavo daugiabučių namų gyventojams, nors tekdavo nuvežti į įvairius kaimus. Jei neklysta, vienai iš P. R. darbuotojų vežė langus į Žagarę. P. R. rūpinosi statybomis, langų montavimu Joniškio r., Beržininkuose, kitų kaimų nepamena. Jis dažniausiai Šiauliuose keisdavo langus. Galima sakyti, kad visą laiką dirbo su R. N..

Darbas UAB „S“ prasidėdavo 8⁰⁰ val. Atėjus į darbą, kiek pamena, langų išmatavimus popieriuje pateikdavo E. K., tada su R. N. ir kitais asmenimis, kurių nepamena, nes buvo labai didelė darbuotojų kaita, pagal pateiktus langų išmatavimus įmonės patalpose pradėdavo gaminti langus. Pagamintus langus ne visada montuodavo jie, būdavo kad žmonės juos pasikeisdavo. Jeigu reikėdavo pakeisti langus, tai jis su R. N. ir darbų vykdytoju, nors pastarasis ne visada važiuodavo kartu, vykdavo sumontuoti savo pagamintus langus. Jam pradėjus dirbti UAB „S“, prie langų tuo metu buvo dar keli darbuotojai, tačiau ilgai nedirbo ir kaip pagrindiniai darbuotojai liko tik jis su R. N.. Tiksliai neprisimena, kad žmonės, pas kuriuo atlikdavo darbus, pakeisdavo langus, jam būtų padavę pinigų. Pakeitę langus pas žmonėms, pas kuriuos atlikdavo darbus, duodavo pasirašyti E. K. ar P. R. pateiktas sąskaitas faktūras, jose pirkėjai pasirašydavo už atliktą paslaugą. Tiksliai negali prisiminti, gal kurioje sąskaitoje faktūroje pirkėjai pasirašydavo tik parašu. Jei pirkėjai atsiskaitydavo grynaisiais, pinigų suma atitikdavo sumą, nurodytą sąskaitoje faktūroje, tačiau tiksliai nepamena, ar už permontuotus langus jam kada nors buvo pateikti pinigai. Su R. N. dirbo vienodai, nebuvo paskirstyta, kuriam daugiau pareigų ar kuris iš jų aukštesnis pareigomis. Nepamena, kad kas nors būtų atsiskaitinėjęs, perdavęs pinigus už darbus su R. N..

Kiek pamena, kompiuteris, kuriame būdavo paruošiami langų matavimai, buvo UAB „S“ kontoroje. Mano, kad tai buvo nešiojamas kompiuteris. Kiek žino, gavus langų užsakymą, E. K. suruošdavo, kiek, kokių reikia stiklo paketų, profilių. Nežino, kas atlikdavo užsakymus. Apmokėjimą derindavo su P. R.. Kol nebūdavo apmokėjimo, iš Lenkijos nebūdavo gaunamos minėtos prekės. Dirbdamas UAB „S“, susidarė nuomonę, kad pro savininko P. R. akį niekas nepraslįsdavo. Pastarasis pasirašydavo sutartis su bendrijomis. Nežino, kaip būdavo su fiziniais asmenimis. Jam dirbant UAB „S“, nei stiklo, nei profilių, nei kitų daiktų, būtinų gaminant langus, negamino. UAB „S“ pagal užsakymus tik surinkdavo langus ir juos sumontuodavo. Kiek pamena, stiklo paketus pirkdavo iš UAB „Bodesa“. Nežino, kaip vyko atsiskaitymai. Gali pasakyti, kad UAB „Bodesa“ neteikdavo prekių, kol nebūdavo apmokėjimo.

Didesnį užsakymą atliko ne su spalvotais stiklais, o su tonuotais stiklais. Buvo keičiama daug langų, jei neklysta, apie vienuolika. Keitė berods Sutkūnuose, tikslaus adreso nepamena. Nežino, kaip vyko užsakymas ir atsiskaitymas. Pamena, kad Palangos daugiabutyje atliko labai didelį užsakymą. Buvo keičiami langai su rudos spalvos profiliu. Komandiruotėje praleido dvi dienas. Tokių didesnių užsakymų nepamena.

Liudytojo A. A. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 111-114), kuriame teigiama, kad nepamena, kada pradėjo dirbti įmonėje „S“. Galėjo būti prieš kokius 5 m. Pradėjo dirbti prie statybų. Pabaigus Beržėnuose, Joniškio r., keisti stogą, jį į savo komandą paėmė E. K.. E. K. UAB „S“ vadovavo darbams, susijusiems su langais, taip pat su juo ir kitais asmenimis gamindavo langus, stovėdavo prie staklių. Kai pradėjo dirbti E. K. komandoje, iš pradžių važinėdavo keisti langus, vėliau pradėjo ruošti langus. Keisti langų su juo kartais važiuodavo E. K., bet ne visada. Keisti langų visada kartu važiuodavo su V. P., kartais važiuodavo koks pagalbinis darbininkas, tačiau nė vieno nepamena, nes jie keisdavosi. Mano, kad tie pagalbiniai darbininkai būdavo iš darbo biržos. P. R., siekdamas, kad darbininkai nevogtų medžiagų, langų gamybos cechą įrengė antro aukšto patalpose. Dėl tos pačios priežasties kieme įrengė filmavimo kameras ir galėdavo stebėti, kas išvyksta, parvyksta į firmą. Matė televizoriuką, tačiau nežino, ar jis įrašinėdavo vaizdą. Langų brėžinius paduodavo E. K., juos gamindavosi su V. P.. Pagamintus langus dėdavo į liftą, nusileisdavo į pirmą aukštą, kur stovėdavo speciali mašina. Mašinos priekaboje buvo įrengtos piramidės formos atramos langams. E. K. paduodavo sąskaitas, jas nuveždavo į objektą, kuriame keisdavo langus. Sąskaitas veždavo tik fiziniams asmenims. Jeigu dėdavo bendrijai ar įmonei, sąskaitų nebūdavo. Kiek pamena, sąskaitose pasirašydavo užsakovai. Nepamena, rašydavo vardą, pavardę ar tik pasirašydavo. Ne visada, bet būdavo, kad žmonės jiems perduodavo pinigų sumą, nurodytą pateiktose sąskaitose. Pinigus paimdavo jis arba V. P.. Tarp jų viršesnio nebuvo, nors dažniau jis dirbdavo su popieriais. Pinigus parveždavo į UAB „S“, paduodavo juos ir sąskaitą E. K., o jei šio nebūdavo, - savininkui P. R. arba palikdavo jų bendrame kabinete ant stalo. Kai E. K. nebedirbo, langų brėžinius paduodavo P. R. arba jis su V. P. iš nešiojamojo kompiuterio bandydavo atsispausdinti langų brėžinius. Kiek pamena, nešiojamas kompiuteris būdavo kabinete, kuriame sėdėjo savininkas P. R., buhalterė bei E. K.. Ceche, kur dirbo, turėjo mažą kambariuką, tačiau kompiuterio neturėjo.

Langų brėžiniams buvo naudojama speciali programa. Nebepamena, kaip atrodė programos ženkliukas, kuris buvo nešiojamo kompiuterio ekrane. Į minėtą programą reikdavo suvesti langų išmatavimus, pažymėti, ar langas varstomas. Suvedus reikiamus išmatavimus, programa padarydavo lango, langų brėžinius. Atsispausdinus lango brėžinį, ant to paties ar ant kito lapo būdavo surašyti pagaminti langą reikiamų medžiagų įkainiai. Nepamena, ar įkainiai buvo su darbo kaina, ar be jos. Viską atsispausdindavo, nes su P. R. nuolat reikdavo aiškintis, net ginčytis, įrodinėti, kad ne per daug paimta medžiagų, kad atsispausdinti brėžiniai ir piniginiai paskaičiavimai sutampa su P. R. atsispausdintais langų brėžiniais ir paskaičiavimais. P. R. visada tikrindavo užsakymus. Kol dirbo E. K., nereikėjo aiškintis dėl langų užsakymų. Kai E. K. nebedirbo, tekdavo jam su brėžiniais eiti pas P. R. ir aiškintis. Kiek pamena, atlyginimus perduodavo grynaisiais.

Kartą (laiko nepamena, bet buvo žiema) įmonėje įvyko gaisras. Per gaisrą išdegė dalis lubų, apšiltinimas. Langų gaminimui, staklėms žalos nebuvo padaryta, nes dar kurį laiką gamino langus. Tačiau po gaisro P. R. pradėjo jį su V. P. kaltinti, kad gaisras įvyko per juos. Jiems atėjus prašyti atlyginimo, P. R. pareikalavo, kad parašytų paaiškinimus, kas užkūrė pečių, ar reikėjo jį kurt ir kitais klausimais. Jis paaiškinime parašė apie akivaizdžius priešgaisrinės saugos pažeidimus. Bendraujant su P. R. dėl pinigų, nebuvo įmanoma ramiai kalbėti, nes atlyginimų iš karto neišmokėdavo, „trupindavo“, reikėdavo išsiprašyti savo uždirbto atlyginimo. Dėl to jis ir V. P. ieškojosi darbo kitose įmonėse.

Nematė, kad buhalterė A. A. būtų dirbusi prie nešiojamo kompiuterio, kuriuo buvo sudaromi langų brėžiniai ir jų paskaičiavimai. Kiek pamena, buhalterei A. A. nedavė iš žmonių gautų pinigų. E. K. sakė, kad P. R. buvo apšaukęs buhalterę, su ja elgdavosi nekorektiškai.

Pamena, kad keitė langus Radviliškyje, Pakruojyje, taip pat juos pridavė (nekeitė) Žagarėje, Joniškyje, netoli Žagarės esančiame Veršių ar panašiu pavadinimu kaime, sodyboje prie Užvenčio. Šioje sodyboje pridavė kelis šviesios spalvos rėmais langus. Tuo metu dar dirbo E. K. ir jis važiavo kartu. Šią sodybą pamena, nes reikėjo trikampio formos lango, o UAB „S“ tokių staklių nebuvo, tad jį su staklėmis gamino E. K.. Ten pristatė apie penkis didelius langus. Nieko nežino apie atsiskaitymą už pagamintus ir pristatytus angus. Į sodybą tikrai vyko V. P., nėra tikras, ar važiavo E. K.. Į Žagarę ir į kaimą netoli Žagarės vyko su V. P.. Nepamena, ar užsakovai mokėjo pinigus, jau atlikus darbus. Užsakovai pasirašydavo pateiktose sąskaitose, nepamena, kaip buvo minėtose situacijose. Dažniausiai darbus atlikdavo Šiauliuose, daugiausia žmonėms butuose, tačiau atlikdavo ir namų bendrijoms. Netoli parduotuvės „Norfa“ Šimšėje, Šiauliuose, vienos moters balkone keitė matinius stiklo paketus. Nepamena, kaip vyko atsiskaitymas. Kitokių užsakymų su neįprastais stiklo paketais nepamena. Kelis kartus stiklino balkonus Šiauliuose, tai – vieni didesnių užsakymų.

Liudytojo V. P. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (1 t., b. l. 116-119, 121-123), kuriuose pažymėta, kad, jo manymu, UAB „S“ įsidarbino 2011 m. Dirbdamas atliko statybos darbus, t. y. taisė stogus, dėjo plyteles ir t. t. E. K. pasikvietė dirbti prie langų. Jam atėjus dirbti į brigadą pas E. K. prie langų, jau dirbo A. A., kitų asmens duomenų nežino. Langus gamino E. K., jis su A. A. važiuodavo į objektus: butą ar namą, ir keisdavo UAB „S“ užsakytus langus. Po kiek laiko E. K. jį apmokė išpjauti stiklo paketų rėmus. Jo žiniomis, stiklo paketai būdavo užsakomi iš Lenkijos, iš UAB „Bodesa“, o UAB „S“ pagal langų išmatavimus sudėdavo langus. Prie langų dirbo trise: A. A., E. K. ir jis. Pagal užsakymus pagamintus langus užsakovui visada pristatydavo jis su A. A., kartais važiuodavo ir E. K.. Langų užsakymus jam ir A. A. į fabriką atnešdavo E. K. ar P. R.. Nežino, kas ieškodavo langų gamybos užsakovų. E. K. ar P. R. pateikdavo kompiuteriu atspausdintus langų brėžinius su išmatavimais. Vykdydami užsakymus pagal brėžinius supjaustydavome rėmus ir sudėdavo langus. Prieš jiems vežant užsakovui pagamintus langus, jam su A. A. pateikdavo sąskaitą. Nepamena, kiek pateikdavo sąskaitų. Pamena, kad sąskaitose būdavo įrašytos sumos, kiek užsakovas privalo sumokėti už langus. Jeigu užsakovas nebūdavo atsiskaitęs su UAB „S“, tai jam ar A. A. užsakovas paduodavo sąskaitoje nurodytą pinigų sumą, o jie tuos pinigus perduodavo E. K., kai šio nebuvo – P. R.. Nepamena, ar yra perdavęs pinigus buhalterei A. A.. Nepamena, ar, nuvežus pagamintus langus ir atlikus paslaugą, užsakovas pasirašydavo ant sąskaitos. Pinigais ir dokumentais daugiau užsiimdavo A. A.. Dauguma užsakymų buvo iš Šiaulių, tačiau yra važiavęs ir į Joniškį, Tytuvėnus, Kauno rajono kaimą, pavadinimo nepamena, Žagarėje, tikslių adresų neatsimena. E. K. išėjus iš darbo UAB „S“, jis su A. A. liko dirbti. Nuo to laiko langų brėžinius pateikdavo P. R., kartais nueidavo prie kompiuterio ir A. A., nes jis (V. P.) su kompiuteriu dirbti nemokėjo. Yra buvęs prie kompiuterio, su kuriuo buvo daromi brėžiniai. A. A. arba P. R. į kompiuterio programą suvesdavo langų išmatavimus, o programa pateikdavo langų brėžinius. Detaliai visko negali papasakoti, nes jis niekada nevedė užsakymo duomenų, tik pasakoja, ką matę atliekant P. R. ar A. A.. Langų programoje matė ir ankstesnių metų užsakymus.

Dirbant UAB „S“, tekdavo eiti pas savininką prašyti išmokėti atlyginimo, tarp P. R. ir darbuotojų buvo negera atmosfera. Po gaisro UAB „S“ patalpose, patvarkius laidus, toliau galėjo atlikti langų užsakymus, tačiau netrukus su A. A. išėjo iš darbo UAB „S“ į įmonę „Saulesa“.

UAB „S“ buvo filmuojama tik lauko teritorija. Kiek žino, vaizdas būdavo transliuojamas per televizorių ar per kompiuterį, tiksliai nepamena. Taip pat nežino, ar filmuojamas vaizdas buvo įrašomas, ar buvo galima tik tiesiogiai stebėti. Nenamtė, kad UAB „S“ buhalterė A. būtų atlikusi kokius nors veiksmus, naudodamasi nešiojamuoju kompiuteriu, kuris buvo naudojamas paruošti langų brėžinius. Į Žagarę ir netoli Žagarės dėl langų užsakymo vyko su A. A.. Nepamena, kokio dydžio buvo užsakymai, ar užsakovai su jais atsiskaitinėjo. Nepamena užsakymo su spalvotu stiklo paketu, tačiau buvo ne vienas su matiniu stiklu. Nepamena, kada, kur, kokio dydžio buvo užsakymai. Užsakymai su matiniu stiklo paketu buvo atliekami namų bendrijose. Didžiausi užsakymai buvo iš bendrijų, tačiau jis su A. A. sąskaitų nepateikdavo. Pamena, kad vienas iš didesnių užsakymų buvo Klovainiuose, Pakruojo rajone. Ten visame A. A. motinos name sudėjo naujus langus. Nieko nežino apie atsiskaitymą už Klovainiuose sudėtus langus. Nepamena daugiau didesnių užsakymų. Nematė, kas įmonėje ruošdavo sąskaitas.

Iš savo darbovietės buvo užsisakęs keturis langus savo draugei, V. A., ji gyvena Gimnazijos g. 5., Linkuvoje, Pakruojo r. (nėra tikras dėl tikslios pavardės ir namo numerio). Nuvyko pas minėtą draugę, išsimatavo keturis langus, išmatavimus pasakė E. K.. Tuo metu langus gamino E. K., jis su A. A. padėjo gaminti, bet dažniausiai važiuodavo sudėti. Tikslios datos nebeatsimena, bet mano, kad tai buvo 2012 m. vasara. Jo užsakytus langus su A. A. pristatė į Linkuvą. Nepamena, kiek sumokėjo už užsakytus keturis langus. Panašiu metu buvo užsakęs du langus savo seseriai, N. R.. Nebepamena, kiek už juos sumokėjo. Prieš išvežiodamas ir sumontuodamas langus, gaudavo PVM sąskaitas faktūras. PVM sąskaitoje faktūroje prie skilties „Sąskaitą išrašė:“ jau būdavo pasirašęs, nurodęs savo parašą, vardą, pavardę ir pareigas E. K.. Kiek pamena, tą kartą buvo taip pat. Iš jam pateiktos PVM sąskaitos faktūros Serija MLS Nr. 620878 sprendžia, kad langų užsakymo ir pristatymo data galėjo būti 2012 m. birželio 8 d. Pamena, kad buvo šiltas metų laikas. Už savo užsakytus keturis langus galėjo sumokėti 1263,58 Lt, nes langų kaina priklauso nuo jų išmatavimų. Nepamena, ar prie skilties „Sąskaitą priėmė“ pasirašė, gavęs pagamintus langus ar pristatęs juos draugei. Savo parašą atpažįsta iš parašo formos ir iš raidžių. Pinigus už keturis langus atidavė E. K.. E. K. atidavė pinigus ir už seseriai nupirktus du langus, tačiau sumos nepamena. Nežino, kur E. K. padėjo jo paduotus pinigus. UAB „S“ darbininkai, dirbantys tiek prie langų, tiek statybose, turėjo specialią aprangą su įmonės užrašu. Nepamena aprangos spalvos, galėjo būti raudona. Taip pat negali pasakyti, kur ir kokie užrašai buvo ant darbo rūbų. Pamena, kad specialią aprangą turėjo ne visi darbininkai.

Liudytojo R. N. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 125-127), kuriame nurodyta, kad nepamena, kada įsidarbino UAB „S“. Gali būti, kad joje dirbo nuo 2007 m. ar 2008 m. rudens. Išdirbo apie metus. Pradėjo dirbti statybininku ir tik vėliau pradėjo dirbti prie langų gamybos. Jam dirbant UAB „S“, ji buvo įsikūrusi Sodo g. 20 su raide, raidės nepamena, Šiauliuose. Dirbdamas UAB „S“, jis su Antonu, kitų jo duomenų nežino, pagal užsakymus surinkinėjo lango rėmus. Stiklo paketus važiuodavo parsivežti iš UAB „Bodesa“. Važiuodamas į UAB „Bodesa“ dokumentų ir pinigų nesiveždavo. E. K. pasakydavo, kad galima važiuoti pasiimti stiklo paketų, gal kada yra sakė ir P. R.. Su juo važiuodavo A. ir E. K., kartais važiuodavo dviese su A.. Medžiagas lango rėmui atveždavo vilkiku, nežino, iš kur įmnė jas pirkdavo. Kiek pamena, jam dirbant UAB „S“, užsakytų langų brėžinius paduodavo E. K.. Pagal šiuos brėžinius jis su A. sudėdavo langus. Pagal užsakymus sudėtus langus jis visada su A. važiuodavo pristatyti užsakovui. Jam dirbant UAB „S“, E. K. taip pat gamino langus. Daugiausia atliko užsakymų Šiauliuose, yra važiavęs į Palangą, Joniškyje ir jo rajone, jei neklysta, Kuršėnuose. Daugiausia keitė langus bendrijoms, nors ir teko keisti langus ir asmenims. Pamena, kad vyko keisti langų nuosavame name Aukštelkėje, jei neklysta, keitė tris langus. Daugiausia viskas būdavo apmokėta, kelis kartus iš asmenų pagal PVM sąskaitą faktūrą paėmė pinigus. Važiuodamas keisti langų pas žmones, visada veždavosi PVM sąskaitas faktūras, kurias paduodavo E. K.. Pakeitus ar pristačius langus užsakovui, jie parašydavo savo vardą, pavardę ir pasirašydavo. Daugiausia keisti ar pristatyti langus užsakovui važiuodavo dviese su A., E. K. nevažiuodavo. Parsivežtus už langų pagaminimą ir įstatymą pinigus paduodavo E. K. arba P. R.. Dirbdamas UAB „S“, visada jautėsi stebimas, nes savininkas P. R. nuolat klausdavo, kur yra darbuotojas, jeigu nematydavo išvykstančio. Lauke buvo įrengtos stebėjimo kameros. Kiek pamena, televizorius ar kompiuteris buvo įrengtas atskirame kambaryje antrame aukšte. Lango brėžinių nespausdino. Kiek pamena, kompiuteris, kuriuo buvo ruošiami langų brėžiniai, visada būdavo ant P. R. stalo. Brėžinius ruošdavo E. K.. Apie brėžinių programą nieko nežino. Nematė, kad E. K. vienas išvežtų pagamintus langus. Nepamena langų su spalvotais stiklais užsakymo, atliko užsakymą tik su spalvotais rėmais. Didžiausias užsakymas, kurį pamena, buvo 6-7 langams Šiaulių mieste, tikslaus adreso nepamena. Asmuo jau buvo atsiskaitęs su įmone, pinigų neperdavė. Dirbdamas įmonėje, nėra perdavęs pinigų buhalterei A. A..

Liudytojos K. Z. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (2 t., b. l. 20-22, 24-29), kuriuose teigiama, kad UAB „S“ degalinėje adresu Rygos 4, Gataučiuose, Joniškio r., operatore – kasininke dirba nuo 2006 m. Bendrovė veiklą vykdo keliose srityse: turi senelių namus „Beržėnų senjorų namai“, įkurtus jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); degalinę, kurioje ji dirba; taip pat bendrovė vykdo su statybomis susijusius darbus. UAB „S“ biuras yra Sodo g. 20 D, Šiauliuose. Nežino, kiek šiuo metu dirba žmonių UAB „S“. Degalinėje dirba keturi žmonės: ji, G. J., R. S. ir R. P.. Anksčiau degalinėje dirbo A. L. (nebedirba apie metus, dirbo maždaug nuo 2009 m.) ir J. R. (išėjo maždaug prieš 2 m. ir dirbo maždaug nuo 2008 m.). R. dirba nuo 2014 m. kovo mėnesio, R. - nuo 2015 m. sausio. Visi dirba su grynaisiais pinigais. Liudytojai pradėjus dirbti UAB „S“, buhaltere dirbo A. A.. Ji nežino, ar pastaroji dar dirba, nes nuo 2014 m. pradžios ji ilgą laiką buvo nedarbinga. Kiek žino, UAB „S“ buhalterinę apskaitą tvarkė A. A.. Ją priimant į darbą, buvo sudaryta darbo sutartis ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Ji ir visi kiti minėti asmenys buvo atsakingi už degalinės kasą. Nežino, kokiais dokumentais ir kada tai buvo įforminta. Nepamena, ar jai pateikė susipažinti su jos pareigybės aprašymu. Nežino, kas buvo atsakingas už visą UAB „S“ kasą. Kiek žino, bendrovė grynuosius pinigus gauna iš mažmeninės prekybos degalais, alkoholiu ir kitomis smulkmenomis degalinėje, kurioje ji dirba. Kitų vietų, iš kurių bendrovė gauna grynuosius, nežino, nes jai nepriklauso tai žinoti.

Degalinėje už degalus ir kitas prekes yra atsiskaitoma grynaisiais ir banko kortelėmis. Tokie atsiskaitymo būdai degalinėje yra nuo pat jos darbo ten pradžios. Iki 2015 m. dirbo pamainomis po 24 valandas, po to turėdavo 3 laisvas paras. Pamainoje dirbo dažniausiai po vieną žmogų. Pamaina prasidėdavo 7⁰⁰ val. ryto. Keičiantis pamainai, visuomet suskaičiuodavo grynųjų pinigų likutį kasoje ir pasirašydavo dviejuose žurnaluose - EKAŽ ir žurnale, kuriame apskaitmao parduoto - gauto kuro paros apyvarta. Pamainos pabaigoje yra nuimama ,,Z“ ataskaita ir tada inkasuojami grynieji pinigai. Keičiantis pamainai, visuomet įklijuodavo „Z“ ataskaitas. Elektroniniame kasos aparato žurnale įrašydavo, kiek pinigų inkasuojama, prie sumos pasirašydavo. Įprastai per parą grynaisiais gaudavo vidutiniškai apie 2 000 Lt (apie 580 €). Ši suma apibendrinta ir apima visą darbo laikotarpį degalinėje nuo 2006 m. iki dabar. Pasitaikydavo ir vidurkio svyravimų. Žurnalą, kur rašomi inkasuojami pinigai ir likutis, pildo tą dieną dirbantis asmuo (operatorius). Inkasavęs pinigus darbuotojas surašo kasos pajamų orderį. Kasos pajamų orderiai laikomi degalinėje. Pinigai su orderiu paliekami degalinėje ir paskui perduodami direktoriui P. R. arba buhalterei A. A.. Kasos pajamų orderiai degalinėje niekur neregistruojami. Grynieji pinigai iš degalinės surenkami du, tris kartus per savaitę. Pinigus surenka arba P. R., arba kartais buhalterė A. A.. Elektroninio kasos aparato žurnalą tikrindavo buhalterė A. A., jame pasirašydavo. Buhalterė pasirašydavo ne kasdien ir parašus sudėdavo nematydama realių tos dienos operacijų. Nesulaukė jokių pretenzijų dėl pinigų neatitikimų. Per dieną inkasuojamų pinigų suma turi sutapti su kasos pajamų orderyje nurodyta suma. Orderį su grynaisiais pasiimdavo P. R. arba A. A., operatoriui likdavo orderio kvitas. Kasos pajamų orderių kvitai būdavo segami į atskirą aplinką.

Kiek pamena, tais atvejais, kai grynuosius pinigus paimdavo A. A., kad vėliau pinigus perduotų P. R., visuomet būdavo tinkamai įforminamas pinigų perdavimas - priėmimas. Pasirašydavo tiek degalinės darbuotojai, tiek A. A.. Mano, kad buhalterė orderį su grynaisiais visuomet parveždavo ir atiduodavo P. R.. Minėti orderiai turėtų būti saugomi bendrovės buhalterijoje. Buvo pavienių atvejų (negali nurodyti datų ar konkrečių atvejų), kai direktorius P. R., pasiėmęs grynuosius pinigus, dėl skubėjimo nepasirašydavo nei kasos pajamų orderyje, nei orderio kvite, kuris likdavo degalinėje. Jis pasiimdavo pinigus su orderiu ir, palikęs kvitą degalinėje, išvažiuodavo. Negali pasakyti, kada šiuose dokumentuose būdavo pasirašoma. Niekada to netikrindavo. Tais atvejais, kai direktorius, paimdamas pinigus, nepasirašydavo nei orderyje, nei kvite, niekada jokių pastabų dėl pinigų trūkumo ar panašiai nereiškė. Negirdėjo, kad kitam bendrovės darbuotojui būtų buvę kažkokių pastabų. Ji niekada negirdėjo, kad kada nors būtų trūkę grynųjų pinigų. Tai pat nepamena nė vieno atvejo, kad būtų kilęs bent mažiausias nesusipratimas su grynaisiais pinigais, kuriuos paimdavo A. tam, kad parvežtų juos direktoriui. Tik maždaug prieš metus (tikslios datos nepamena) iš direktoriaus girdėjo frazę: ,,A. apsivogė“. Negali nieko apie tai pasakyti, nes nieko apie tai negirdėjo, niekas jai nieko plačiau neaiškino. Neprisimena nė vieno įvykio, kuriuo A. A. būtų sukėlusi bent mažiausią įtarimą.

Apžiūrėjusi 2012 m. balandžio 29 d. kasos pajamų orderį Nr. KPO 3894, mano, kad jį išrašė ji, inkasavusi pinigus. Orderyje yra jos antspaudas ir parašas. Visi operatoriai savo antspaudus laikydavo degalinėje. Tačiau UAB ,,S“ antspaudo ji niekada nedėdavo per vidurį, dėdavo kasos pajamų orderio šone. Be to, nepanašu, kad ji rašė kai kuriuos žodžius (,,septyni“, raidė ,,k“). Nėra tikra, ar ji išrašė šį orderį, nes orderis išrašytas 2012 m. Negali pasakyti, kodėl sumos kasos pajamų orderyje ir elektroninio kasos aparato žurnale skiriasi. Sumos turėtų sutapti. Nėra buvę atvejų, kad P. R. ar A. A. prašytų orderyje įrašyti kitą sumą, nei yra inkasuota tą dieną. Niekada nepaliko neužpildyto kasos pajamų orderio su savo parašu. Inkasuoti pinigai griežtai būdavo perduodami pagal kasos pajamų orderius. Kasos pajamų orderiui seriją ir numerį suteikdavo buhalterė. Žurnale visais atvejais pasirašydavo buhalterė, nors pinigus paimdavo ir direktorius P. R..

Liudytojos G. J. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (2 t., b. l. 30-32, 34-40), kuriuose pažymėta, kad UAB „S“ degalinėje Rygos 4, Gataučiuose, Joniškio r., operatore – kasininke dirba nuo 2006 m. Bendrovė veiklą vykdo keliose srityse: turi senelių namus „Beržėnų senjorų namai“, kurie įkurti jos gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini); degalinę, kurioje ji dirba, taip pat bendrovė vykdo su statybomis susijusius darbus. UAB „S“ biuras yra Sodo 20 D, Šiauliuose. Nežino, kiek žmonių šiuo metu dirba UAB „S“. Degalinėje dirba keturi žmonės: ji, K. Z., R. S. ir R. P.. Anksčiau degalinėje dirbo A. L. (nebedirba apie metus, dirbo maždaug nuo 2009 m.) ir J. R. (išėjo maždaug prieš 2 m. ir dirbo maždaug nuo 2008 m.). R. dirba nuo 2014 m. kovo, o R. - 2015 m. sausio. Visi dirba su grynaisiais pinigais ir yra atsakingi už įmonės kasą. Nežino, kokias dokumentais remiantis ir kada buvo paskirti atsakingi už kasą. Prieš pradedant dirbti, liudytojai pateikė susipažinti su pareigybės aprašymu. Kas buvo atsakingas už visą UAB „S“ kasą nežino, jai nepriklauso žinoti.

Priimant liudytoją į darbą, buvo sudaryta darbo sutartis ir visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Liudytojai pradėjus dirbti UAB „S“, įmonės buhaltere dirbo A. A.. Nežino, ar pastaroji dar dirba, nes maždaug metus jos nebemato. Kiek žino, A. A. tvarkė UAB „S“ buhalterinę apskaitą. Po A. A. apskaitą tvarko naujai priimta R. M. (dėl pavardės gali klysti).

Kiek žino, UAB „S“ grynuosius pinigus gauna iš mažmeninės prekybos degalais, alkoholiu ir kitomis smulkmenomis degalinėje, kurioje ji dirba. Kitų vietų, iš kurių bendrovė gauna grynuosius, nežino, jai neprivalu žinoti. Degalinėje už degalus ir kitas prekes atsiskaitoma grynaisiais ir banko kortelėmis. Tokie atsiskaitymo būdai degalinėje yra nuo pat jos darbo ten pradžios. Iki 2015 m. dirbo pamainomis po 24 val., po to turėdavo 3 laisvas paras. Pamainoje dažniausiai dirbo po vieną žmogų. Pamaina prasidėdavo 7⁰⁰ val. ryto. Keičiantis pamainai, visuomet kasoje suskaičiuodavo grynųjų pinigų likutį ir pasirašydavo dviejuose žurnaluose - EKAŽ ir žurnale, kuriame apskaitoma parduoto - gauto kuro paros apyvarta. Ryte, baigiant pamainą, grynieji pinigai būdavo inkasuojami. Kasos aparate nuėmus ,,Z“ ataskaitą, lyginė suma būdavo įrašoma elektroninio kasos aparato žurnale ir prie sumos pasirašoma. Grynųjų pinigų likutis taip pat būdavo žymimas žurnale. Inkasavus pinigus išrašydavo kasos pajamų orderį. Kasos pajamų orderių knygelė laikoma degalinėje. Pamainą perimantis kolega patikrindavo grynųjų pinigų likutį kasoje ir inkasuotus pinigus. Keičiantis pamainai visuomet įklijuodavo „Z“ ataskaitas. Įprastai per parą grynaisiais gauna vidutiniškai apie 2000 Lt (apie 580 €). Ši suma apibendrinta ir apima visą darbo degalinėje nuo 2006 m. iki dabar laiką. Pasitaikydavo ir vidurkio svyravimų.

Inkasuotus grynuosius pinigus ir kasos pajamų orderį palikdavo degalinėje. Orderį bei pinigus perduodavo direktoriui arba buhalterei. Inkasuotus grynuosius pinigus laikydavo stalčiuje degalinėje, o jei kelias dienas nepaimdavo - seife. Kasos pajamų orderio kvitas likdavo degalinėje, būdavo segamas į atskirą segtuvą. Grynuosius iš kasos dažniausiai paimdavo direktorius P. R.. Tačiau kartais juos paimdavo ir bendrovės buhalterė A. A.. Grynieji buvo paimami rečiausiai kas trys dienos, įprastai kiekvieną dieną. Perduodami grynuosius, jie užpildydavo kasos pajamų orderį, kurį būdavo išrašydavo operatorius. Orderį su grynaisiais pasiimdavo P. R. ar A. A., o operatoriui likdavo orderio kvitas. Kiek pamena, tais atvejais, kai grynuosius pinigus paimdavo A. A., tam, kad pinigus vėliau perduotų P. R., visuomet būdavo tinkamai įforminamas pinigų perdavimas - priėmimas. Pasirašydavo tiek darbuotojai, tiek A. A.. Kasos orderių kvitai būdavo paliekami saugoti degalinėje. Liudytojos įsitikinimu, orderį su grynaisiais pastaroji visuomet parveždavo ir atiduodavo P. R.. Minėti orderiai turėtų būti saugomi UAB „S“ buhalterijoje. Buvo pavienių atvejų (negali nurodyti datų ar konkrečių atvejų), kad grynuosius pinigus pasiėmęs direktorius P. R. dėl skubėjimo nepasirašydavo nei kasos pajamų orderyje, nei orderio kvite, kuris likdavo degalinėje. Jis pasiimdavo pinigus su orderiu ir, palikęs degalinėje kvitą, išvažiuodavo. Negali pasakyti, kada šiuose dokumentuose būdavo pasirašoma. Niekada to netikrino. Tais atvejais, kai direktorius, paimdamas pinigus, nepasirašydavo nei orderyje, nei kvite, niekada nereiškė jokių pastabų dėl pinigų trūkumo ar panašiai. Negirdėjo, kad kitam bendrovės darbuotojui būtų buvę kažkokių pastabų. Niekada negirdėjo, kad kada nors būtų trūkę grynųjų pinigų (turi mintyje, kad nebuvo atvejo, jog grynieji būtų dingę, pavogti ar pasisavinti). Tai pat nepamena nė vieno atvejo, kad būtų kilęs bent mažiausias nesusipratimas su grynaisiais pinigais, kuriuos paėmė A., kad parvežtų juos direktoriui. Maždaug nuo 2014 m. vasaros (tikslios datos nepamena) iš direktoriaus girdėjo frazę: ,,A. apsivogė“. Negali nieko apie tai pasakyti, nes nieko apie tai negirdėjo, niekas jai nieko plačiau neaiškino. Nepamena nė vieno įvykio, kuriuo A. A. būtų sukėlusi bent mažiausią įtarimą.

Kai pinigai būdavo perduodami buhalterei ar direktoriui, pinigus gavęs asmuo pasirašydavo orderyje. Kasos pajamų orderį įrašydavo datą, sumą, iš kur gauti pinigai. Atitinkamos dienos ordaryje turėjo būti įrašoma, kokia suma tą dieną buvo inkasuojama (sumos turi sutapti). Grynieji pinigai be dokumentų, t. y. be kasos pajamų orderio, nebūdavo perduodami. Elektroninio kasos aparato žurnalą tikrindavo buhalterė A. A.. Kiek pamena, A. A. jame pasirašydavo. Žurnalą tikrindavo ne kasdien, o tada, kai atvykdavo ir, realiai nematydama tos dienos operacijų, sudėdavo parašus. Jokių grynųjų pinigų trūkumų ar neatitikimų jos darbo laikotarpiu nebuvo.

Apžiūrėjusi 2012 m. sausio 30 d. kasos pajamų orderį Nr. KPO 3725, mato, kad ji pasirašė šiame orderyje, parašė datą ir žodžius ,,Įplaukos iš kasos aparato“. Mano, kad sumą skaičiais ir žodžiais rašė ne ji; gali būti, kad padėjo ir įrašė kolegė. Nežino, kodėl skiriasi inkasuota ir orderyje įrašyta suma. Jei buvo inkasuota 1 700 Lt, tokia suma turėjo būti įrašyta kasos pajamų orderyje.

Apžiūrėjusi 2011 m. liepos 14 d. ir 2013 m. gruodžio 19 d. grynųjų pinigų inkasavimo dokumentus, mato, kad 2011 m. liepos 14 d. inkasuota 3 000 Lt, yra jos parašas. 2013 m. gruodžio 19 d. buvo inkasuota 1 300 Lt, irgi ji pasirašė. Negali paaiškinti, kodėl nėra kasos pajamų orderių. Pinigai niekada nebūdavo perduodami be dokumentų. Visada turi būti išrašomas kasos pajamų orderis. Nežino, kam konkrečiai buvo perduoti pinigai: direktoriui P. R. ar buhalterei A. A.. Gavęs pinigus asmuo pasirašo kasos pajamų orderyje. Atskirai niekur nėra pažymima, kas paėmė pinigus. Kasos pajamų orderiai degalinėje neregistruojami. Seriją ir numerį orderiui suteikia buhalterė A. A.. Jei rašant orderį padaryta klaida, orderis išmetamas ir surašomas kitas. Niekur nefiksuojama, koks orderis išrašomas.

Liudytojos J. R. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (2 t., b. l. 42-47), kuriame nurodyta, kad ji dirbo UAB ,,S“ operatore - pardavėja nuo 2007 m. spalio iki 2013 m. vasario. Dirbo UAB ,,S“ degalinėje, esančioje Gataučių k., Joniškio r. Grynieji pinigai būdavo inkasuojami pamainos pabaigoje, t. y. ryte. Iš kasos aparato inkasuota pinigų suma būdavo įrašoma elektroninio kasos aparato žurnale. Pirmiausia žurnale įrašomas grynųjų pinigų likutis ir tada pasirašoma. Įrašus kasos žurnale dėl grynųjų pinigų darydavo tą dieną dirbantis operatorius. Inkasavus pinigus, iš kasos aparato būdavo išrašomas kasos pajamų orderis ir kasos pajamų orderio kvitas. Kasos pajamų orderis būdavo išrašomas už tokią sumą, už kiek tą dieną būdavo inkasuota pinigų. Paskui pinigai su dokumentais būdavo perduodami buhalterei A. A. arba direktoriui P. R.. Keičiantis pamainai grynieji pinigai visada būdavo perskaičiuojami ir sutikrinami su išrašytais dokumentais. Pinigus surinkdavo du ar tris per savaitę. Pinigus surinkdavo P. R. arba A. A.. Kasos pajamų orderiai degalinėje niekur nebūdavo registruojami. Kasos pajamų orderių blankai būdavo laikomi degalinėje. Kasos pajamų orderį su pinigais paimdavo atvykęs P. R. arba A. A.. Kasos pajamų orderio kvitas likdavo degalinėje, jį segdavo į atskirą segtuvą. Pastebėjo, kad jei grynuosius pinigus atvykdavo pasiimti P. R., jis niekada nepalikdavo kasos pajamų orderio kvito. Elektroninio kasos aparato žurnalo grafoje ,,pinigus paėmiau“ visada pasirašydavo A. A., neatsižvelgiant į tai, ar pinigus paėmė ji ar P. R.. Inkasuoti pinigai niekada nebūdavo perduodami be dokumentų. Kiekvienu atveju perduodant inkasuotus grynuosius pinigus būdavo išrašomas kasos pajamų orderis. Orderis išrašomas kiekvieną dieną inkasuojant pinigus. Pinigai nebūdavo surenkami kasdien, bet juos perduodavo atskirai pagal kiekvienos dienos orderį. Pinigus laikė degalinės stalčiuje arba seife. Mėnesio gale buhalterė sutikrindavo orderius, jokių pažeidimų ar grynųjų pinigų trūkumų jos darbo laiku jai nepareiškė.

Apžiūrėjusi pateikto žurnalo išrašą mato, kad 2009 m. lapkričio 30 d. inkasuota 2 200 Lt, likutis 6,39 Lt, yra jos parašas. Tai reiškia, kad 2009 m. lapkričio 30 d. inkasavo 2 200 Lt ir už tokią sumą išrašė kasos pajamų orderį. Pinigus perdavė buhalterei A. A. arba direktoriui P. R.. Negali būti, kad neišrašė kasos pajamų orderio. Pinigai būdavo griežtai perduodami pagal orderius. Negali paaiškinti, kodėl nėra orderio dėl inkasuotų pinigų perdavimo į kasą, kam konkrečiai perdavė pinigus, nes nebuvo fiksuojama, kas paima pinigus. Kiek pamena, P. R., paimdamas pinigus, niekur nepasirašydavo. A. A. pasirašydavo orderio kvite. Degalinėje kiekvieną mėnesį buvo daromos revizijos, jokių grynųjų pinigų trūkumų nebuvo.

Liudytojos A. L. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (2 t., b. l. 49-55), kuriame teigiama, kad UAB ,,S“ dirbo apie 5 m. nuo 2009 m. iki 2014 m. Visą savo darbo laiką dirbo UAB ,,S“ degalinėje, esančioje Gataučių k., Joniškio r. Kadangi dirbo su grynais pinigais, su ja buvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis. Ryte, baigiant pamainą, kasos aparate būdavo nuimama ,,Z“ ataskaita ir inkasuojami grynieji pinigai. Inkasuojamųjų pinigų suma ir grynųjų pinigų likutis būdavo įrašomas žurnale ir, padarius įrašus žurnale, pasirašoma. Tada būdavo išrašomas kasos pajamų orderis, kasos pajamų orderio kvitas. Inkasuojama pinigų suma būdavo įrašoma kasos pajamų orderyje ir kvite. Pinigai su orderiu būdavo paliekami degalinėje, kol jų pasiimti atvažiuodavo direktorius P. R. arba buhalterė A. A.. Dažniausiai grynuosius pinigus atvažiuodavo pasiimti P. R., rečiau - buhalterė A. A. (pvz., kai kelis kartus per mėnesį vykdavo su reikalais į Joniškį). Kiek pamena, direktorius P. R., paimdamas pinigus, niekur nepasirašydavo. Jis tik palikdavo kasos pajamų orderio kvitą, kvitas būdavo įsegamas į atskirą aplanką. Kasos aparato žurnale pasirašydavo, kiek pamena, tik buhalterė A. A.. Ji pasirašydavo, kai atvykdavo, t. y. kelis kartus per mėnesį, nors realiai tą dieną pinigų neimdavo. Direktorius P. R. pradėjo pasirašinėti žurnale tik tada, kai pasikeitė UAB ,,S“ buhalterė. Per visą jos darbo UAB ,,S“ laiką nebuvo grynųjų pinigų trūkumų ar neatitikimų. Grynieji pinigai visada būdavo perduodami tik surašius kasos pajamų orderį. Be dokumento grynieji pinigai niekada nebuvo perduoti. Jos niekada niekas neprašęs orderyje įrašyti ne tą sumą arba surašyti orderį be sumos. Kaip minėjo, pinigai būdavo paliekami degalinėje, juos paduodavo tuo metu dirbantis operatorius.

Apžiūrėjusi 2012 m. balandžio 30 d. kasos pajamų orderį Nr. KPO 3895 ir žurnalo kopiją, gali paaiškinti, kad pamainos pabaigoje orderį surašydavo tą dieną dirbęs operatorius. Orderių blankai buvo laikomi degalinėje. 2012 m. balandžio 30 d. ji inkasavo 2 700 Lt. Žurnale yra jos parašas. Neabejoja, kad 2012 m. balandžio 30 d. orderį Nr. KPO 3895 surašė ir orderyje pasirašė būtent ji. Pasirašydama visada uždėdavo antspaudą. Nežino, kodėl inkasuota pinigų suma nesutampa su kasos pajamų orderio suma. Orderiai nebūdavo registruojami, numerius jiems suteikdavo buhalterė.

Apžiūrėjusi 2012 m. rugsėjo 13 d. kasos pajamų orderį Nr. KPO 4152 ir žurnalo kopiją, mato, kad žurnalo kopijoje 2012 m. rugsėjo 13 d. iš kaso aparato inkasuota 3 000 Lt. Žurnale pasirašė ji. Ji surašė ir pasirašė 2012 m. rugsėjo 13 d. kasos pajamų orderį Nr. KPO 4152. Mano, kad visada dėdavo antspaudą, o šiame orderyje nėra. Gali būti, kad per skubėjimą neuždėjo, nes orderiai būdavo rašomi ryte. Nesupranta, kodėl orderyje ir žurnale nesutampa sumos, taip neturėtų būti. Sumos šiuose dokumentuose turi sutapti.

Apžiūrėjusi 2013 m. birželio 29 d. kasos pajamų orderį nr. KPO 4707 ir žurnalo kopiją, gali paaiškinti, kad situacija analogiška. 2013 m. birželio 29 d. ji inkasavo 2 500 Lt, pasirašė žurnale. Tada surašė orderį. 2013 m. birželio 29 d. orderį surašė ir pasirašė ji. Nežino, kodėl sumos nesutampa.

Liudytojos D. G. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (2 t., b. l. 57-64), kuriame pažymėta, kad UAB ,,S“ senjorų namuose dirba nuo 2010 m. balandžio. Nuo 2010 m. gruodžio dirba UAB ,,S“ parduotuvėje Girstulės g. 12, Beržėnų k., Joniškio r. Parduotuvėje dirba viena. Vieną kartą metuose (vieną mėnesį) parduotuvėje dirbdavo dukra R. G.. R. G. ją pavaduodavo atostogų metu. Parduotuvėje atsiskaitoma tik grynaisiais pinigais. Grynieji pinigai inkasuojami kiekvienos darbo dienos pabaigoje. Inkasavus pinigus, būdavo išrašomas kasos pajamų orderis ir kasos pajamų orderio kvitas. Grynuosius pinigus vieną kartą per savaitę, dažniausiai penktadienį, paimdavo iš parduotuvės tik P. R.. Paėmęs grynuosius pinigus, pasirašydavo kasos pajamų orderių kvituose. Kasos pajamų orderių kvitus segdavo atskirai į segtuvą ir laikė parduotuvėje. Grynuosius pinigus iki juos paimant laikydavo parduotuvės seife. Inkasuojamą sumą į žurnalą įrašydavo ir pasirašydavo ji. Gavęs pinigus, žurnale pasirašydavo ir P. R..

Apžiūrėjusi 2012 m. lapkričio 13 d. kasos pajamų orderį Nr. KPO 4279 ir kasos žurnalo išrašą, mato, kad 2012 m. lapkričio 13 d. iš kasos aparato inkasavo 420 Lt. Kasos aparate liko 62,23 Lt. Inkasavusi pinigus, pasirašė. Tada išrašė kasos pajamų orderį. Kasos pajamų orderiai parduotuvėje nėra numeruojami. Pateiktame kasos pajamų orderyje įrašai daryti jos ranka, parašas taip pat jos. Negali paaiškinti, kodėl inkasuota suma nesutampa su orderyje nurodyta suma, gali būti, kad įvyko klaida. Per visą darbo laiką negavo jokių pretenzijų dėl grynųjų pinigų, nebuvo nustatyta trūkumo. Prieš paimdamas pinigus, P. R. juos visada perskaičiuodavo. Nežino, kodėl jis nepastebėjo neatitikimo.

Apžiūrėjusi 2011 m. kovo 4 d. ir 2011 m. gegužės 18 d. žurnalo kopiją, mato, kad 2011 m. kovo 4 d. parduotuvėje inkasuota 330 Lt, žurnale pasirašė ji. Tada turėjo surašyti kasos pajamų orderį ir perduoti pinigus P. R.. Negali pasakyti, kodėl nėra kasos pajamų orderio. Kasos pajamų orderis būdavo rašomas kiekvieną kartą. Pinigai be dokumento niekada nebūdavo perduodami. P. R. turėtų paaiškinti, kodėl nėra orderio už inkasuotą sumą. 2011 m. gegužės 18 d. inkasavo 670 Lt ir pasirašė žurnale. Inkasavusi pinigus, pagal orderį juos turėjo perduoti P. R.. Negali paaiškinti, kodėl nėra tos dienos orderio. Patikslino, kad kai P. R. pasiimdavo pinigus, jis pasirašydavo orderyje ir orderio kvite. Atplėšęs kvitą palikdavo. Nepamena tikslaus laiko, gal prieš metus, P. R. atvyko į parduotuvę ir paprašė pateikti jam kasos orderių kvitus. Nurodė, kokių dienų reikia. Ji surado ir pateikė. Nepamena, kurių dienų kvitus atidavė, iš viso pateikė apie 5 kvitus. P. R. paaiškino, kad jų reikia dėl tyrimo.

Apžiūrėjusi 2012 m. rugpjūčio mėn. 9-10 d. žurnalo kopiją ir pajamų orderius, mato, kad 2012 m. rugpjūčio 9 d. iš kasos aparato inkasavo 360 Lt ir pasirašė žurnale. 2012 m. rugpjūčio 10 d. inkasavo 270 Lt ir pasirašė. Ji išrašė ir pasirašė 2012 m. rugpjūčio 9 d. kasos pajamų orderyje Nr. KPO 4101 ir 2012 m. rugpjūčio 10 d. kasos pajamų orderyje Nr. KPO 4102. Nežino, kodėl tų pačių dienų orderiai yra išrašyti dar ir jos dukters. Pradžioje, kai dukra pradėjo dirbti parduotuvėje, būdavo, kad dukra dirbdavo parduotuvėje, o ji už dukrą tvarkė visus dokumentus. Gali būti, kad orderiai per klaidą susidubliavo.

Iki 2010 gruodžio parduotuvėje dirbo kita pardavėja ir, jei ją reikdavo išleisti ar pavaduoti, parduotuvėje dirbdavo P. R.. Kai parduotuvėje pradėdavo dirbti ji, P. R. prie kasos aparato nebeprieidavo. Ji nuolat bendravo su P. R., perduodavo pinigus ir dokumentus.

Liudytojos R. G. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (2 t., b. l. 66-67), kuriame nurodyta, kad UAB ,,S“ senelių namuose, esančiuose Beržėnų k., Joniškio r., pradėjo dirbti 2011 m., tikslaus laiko nepamena. Senelių namuose išdirbo apie metus. Motina D. G. įsidarbino UAB ,,S“ 2010 m. ir viena dirbo UAB ,,S“ parduotuvėje, esančioje Girstulės g. 12, Beržėnų k., Joniškio r. Kai mama norėdavo eiti atostogų, būdavo problemų, nes nėra, kam ją pavaduoti. UAB ,,S“ direktorius 2012 m. pasiūlė jai laikinai padirbti parduotuvėje, kol mama atostogaus. 2012 m. rugpjūtį ją pirmą kartą įdarbino UAB ,,S“ parduotuvėje. Vėliau 2013-2014 m. taip pat po mėnesį, kiek pamena, visada rugpjūtį, būdavo įdarbinta UAB ,,S“ parduotuvėje. Ir šiais metais taip pat mėnesį buvo įdarbinta parduotuvėje. 2012 m. ji dirbo parduotuvėje, tačiau visą dokumentaciją tvarkė motina D. G.. Kiek pamena, motina D. G. visus dokumentus rašė ir pasirašinėjo savo vardu. Svarbiausi dokumentų tvarkymo darbai yra, baigus darbą, paimti kasos aparato ,,Z“ ataskaitą, įklijuoti juostą į kasos žurnalą, kasos žurnale pažymėti inkasuotą grynųjų pinigų sumą, tada išrašyti kasos pajamų orderį ir kasos pajamų orderio kvitą. Grynuosius pinigus vieną kartą per savaitę iš parduotuvės visada surinkdavo direktorius P. R.. Direktorius P. R. pasirašydavo kasos pajamų orderiuose, kasos žurnale, kasos pajamų orderio kvitą palikdavo parduotuvėje. Kasos pajamų orderio kviržtus segdavo į atskirą segtuvą ir laikė parduotuvėje. Vėlesniais metais visą dokumentaciją, t. y. kasos žurnalą, orderius, rašydavo ji. Gali būti, kad ir 2012 m., mokydamasi tvarkyti dokumentaciją, savo vardu išrašė dokumentų.

Apžiūrėjusi 2012 m. rugpjūčio 9 d. kasos pajamų orderį Nr. KPO 4087, paaiškino, ji išrašė šį orderį. Galbūt tik suma įrašyta ne jos rašysena. Bet, kaip minėjo, tuo metu tik mokėsi, todėl galėjo pamiršti įrašyti sumą, ir ją galėjo įrašyti kažkas kitas. 2012 m. parduotuvėje dirbo pirmą kartą, todėl gali būti, kad kasos pajamų orderį išrašė ir ji, ir jos motina ir orderiai per klaidą susidubliavo. Kiek pamena, tais metais elektroninio kasos aparato žurnale dar nepasirašinėjo.

Apžiūrėjusi 2012 m. rugpjūčio 10 d. kasos pajamų orderį Nr. KPO 4088, gali pasakyti, kad orderyje nėra jos parašo, orderį išrašė ne ji. Jos rašysena ne tokia. Nežino, kas išrašė orderį.

Liudytojos I. B. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (2 t., b. l. 72-74), kuriame teigiama, kad UAB ,,S“ buhaltere ji dirbo nuo 2000 m. iki 2008 m., tikslių mėnesių negali nurodyti, nepamena. Iš pradžių UAB ,,S“ dirbo viena, paskui, jei gerai pamena, 2006 m. buvo priimta dirbti dar viena buhalterė A. A.. Dar vienos buhalterės reikėjo, nes įmonėje nemažai buvo buhalterinio darbo. Kai dirbo su A. A., ji buvo kaip pagrindinė buhaltere, bet oficialiai jokių įsakymų nebuvo išleista. Jos darbo UAB „S“ laikotarpiu nebuvo darbuotojų pareigybių, taip pat buhalterių pareigybių aprašymų nebuvo. Kiek pamena, materialinės atsakomybės sutartys buvo sudarytos tik su vairuotojais ir su langų gamybos vadovu. Nepamena, ar materialinės atsakomybės sutartys buvo registruojamos, tik žino, kad jos buvo segamos prie darbo sutarties. Jos darbo UAB ,,S“ laiku kasininku buvo direktorius P. R.. Kadangi kasininku UAB „S“ buvo direktorius, jis disponavo grynaisiais pinigais. Jis surinkdavo grynuosius pinigus iš parduotuvės ir degalinės. Ji nei iš degalinės, nei iš parduotuvės pinigų nerinko. Būdavo atvejų, kad jei turėdavo reikalų Joniškyje, A. A. nuvykdavo į parduotuvę ar degalinę surinkti pinigus. Toks buvo žodinis susitarimas su direktoriumi. Grįžusi A. A. pinigus su dokumentais pateikdavo P. R.. Ne visada pinigai būdavo surenkami kasdien. Jei darbo dienos vakare pinigų nepaimdavo, pardavėja ar operatorė vis tiek nuimdavo ,,Z“ ataskaitą, išrašydavo kasos pajamų orderį, o vėliau pinigus pateikdavo atskirai už kiekvieną dieną. Už degalinių, parduotuvių veiklą buvo atsakinga A. A., nes toje srityje turėjo patirties. A. A. tikrindavo, ar visa dokumentacija vedama tvarkingai. Ji (I. B.) į degalinių ir parduotuvių dokumentaciją nesikišdavo. Kasos knygoje ir kasos pajamų orderiuose kaip kasininkas pasirašydavo direktorius. Kol liudytoja dirbo UAB ,,S“, pinigų trūkumų nebuvo.

Nepamena, kuriais metais, UAB „S“ nupirko įrangą langų gamybai ir pradėjo gaminti langus. PVM sąskaitas faktūras dėl langų montavimo, pardavimo išrašydavo langų gamybos vadovas. Tai buvo daroma atskiru kompiuteriu su langų gamybai skirta programa. Juridiniai asmenys dažniausiai atsiskaitydavo bankiniu pavedimu. Jei fizinis asmuo atvykdavo į įmonę atsiskaityti, jam būdavo išrašomas kasos pajamų orderis. Prieš važiuojant pas fizinį asmenį buhalterei buvo nurodoma, už kokią sumą pagal sąskaitą išrašyti kasos pajamų orderį. Grįžę dokumentus (PVM sąskaitą faktūrą, kasos pajamų orderį) darbuotojai pateikdavo buhalterei, o grynuosius pinigus atiduodavo direktoriui. Kokius dokumentus darbuotojai pateikdavo dėl parduotų ir/ar sumontuotų langų, tokius duomenis įtraukdavo į buhalterinę apskaitą. Jos darbo periodu langų gamybos vadovu buvo A., pavardės nežino, paskui T.. Įmonė nepirkdavo ir nesandėliavo medžiagų atsargų. Medžiagų sunaudojimą galima matyti iš atliktų darbų aktų ir iš programos.

Liudytoja dirbant UAB ,,S“, veikla su senelių namais dar nebuvo pradėta vykdyti. Senelių namai buvo tik įrenginėjami. Todėl negali nieko daugiau negali pasakyti apie šią veiklą. Kiek pamena, kažkada direktorius ir buhalterė A. A. diskutavo, ar reikės už šią veiklą mokėti PVM. Kadangi ji planavo išeiti iš darbo, tas klausimas jai nebuvo aktualus. Kai liudytoja išėjo iš darbo, senelių namai dar nebuvo pradėję veikti. Jos darbo UAB „S“ laikotarpiu deklaracijas Mokesčių inspekcijai teikė buhalterė. Direktorius P. R. niekada netikrindavo deklaracijų, nes tam turbūt neturėjo buhalterinių žinių. Jos darbo UAB „S“ laikotarpiu tarpusavio santykiai su vadovu ir buhalterėmis buvo draugiški, jokių konfliktinių situacijų nebuvo. Direktorius buhalterėmis pasitikėjo, laiku pateikdavo visus dokumentus įtraukti į buhalterinę apskaitą, nereikėdavo jo prašyti. Iš darbo išėjo, nes P. R. norėjo, kad įmonėje liktų viena buhalterė. Liudytoja nesutiko viena vesti buhalterinę apskaitą, todėl išėjo iš darbo. Jos darbo UAB „S“ laikotarpiu nebuvo jokių trūkumų, nesusipratimų dėl nepateiktų dokumentų.

Liudytojo R. J. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (1 t., b. l. 48-50, 55-56), kuriuose pažymėta, kad UAB ,,S“ direktorių P. R. pažįsta apie 5 m. Su juo nėra draugai, tik pažįstami. Žinojo, kad UAB ,,S“ gamina langus. 2011 m. rudenį, datos nepamena, steigė bendrovę ,,Rosiga LT“, kuri turėjo vykdyti žemės kompostavimo veiklą Kelmės r. Tuo tikslu reikėjo restauruoti pastatus, keisti langai. Numatė dėti plastikinius langus. Kadangi pažinojo P. R., nutarė 15 vnt. langų gamintis pas jį. Tuo tikslu 2011 m. rudenį, tikslios datos nepamena, bet dar iki UAB ,,Rosiga LT“ įregistravimo, su sutuoktine S. J. nuvažiavo į UAB ,,S“ biurą. Ten rado P. R., langų gamybos vadovą E. K. ir buhalterę A. A.. Visiems aptarus gamybos sąlygas ir kainas, su P. R. susitarė, kad už pagamintus langus sumokės 3 256,99 Lt. Kiek pamena, tada su P. R. sutarė tik žodžiu, nutarė, kad sutartį dėl langų gamybos pasirašys tuomet, kai iki galo baigs registruoti UAB ,,Rosiga LT“. P. R. paprašė 1 000 Lt avanso. 1 000 Lt avansą padėjo ant stalo, prie kurio visi sėdėjo. Nepamena, kas paėmė pinigus; galėjo būti, kad išeidami paliko pinigus, padėtus ant stalo. Nežino, kaip avansas buvo įformintas, pamena, kad tuo metu niekas neišrašė jokio kvito. Susitarė, kad langai bus pagaminti iki 2012 m. rudens, tikslios datos nepamena. Kaip buvo sutarta, langai buvo pagaminti ir atvežti į objektą. Atvežus langus (tai galėjo būti 2012 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje), jis susisiekė su kažkuriuo UAB ,,S“ darbuotoju ir paklausė, kaip ir kur atvežti likusius pinigus už langus. Jam buvo pasakyta, kad reikia atvežti į kontorą. Kita dieną po to, kai jam atvežė langus, jis nuvežė pinigų likutį į UAB „S“ kontorą. Ten rado tik buhalterę A. A. ir nepažįstamą moterį. Nei E. K., nei P. R. kontoroje nebuvo. UAB „S“ buhalterei A. A. paliko 2 256,99 Lt likutį. Pinigus paliko ant stalo. Paimdama pinigus buhalterė A. A. paaiškino, kad ji negali išrašyti kasos pajamų orderio, nes nėra P. R.. Ji pasiūlė atvažiuoti kitą dieną. 2012 m. rugsėjo 29 d. jis vėl atvažiavo į UAB „S“ kontorą ir rado P. R., A. A.. P. R. jo akivaizdoje išrašė jam (UAB ,,Rosiga LT“) kasos pajamų oredrį. Orderyje kaip buhalterė pasirašė A. A., kaip kasininkas - P. R.. Pamena, kad dalyvaujant A. A., P. R. liepė jam (R. J.) parašyti paaiškinimą ir nurodyti, kaip UAB ,,Rosiga Lt“ atsiskaitė su UAB ,,S“. Paaiškinime nesigilindamas nurodė, kad sumokėtas 1 000 Lt avansas ir, kai langai buvo pristatyti į objektą, 2 257 Lt likutis. Taip pat nurodė, kad pinigus sumokėjo UAB ,,S“ buhalterijoje. Paaiškinimo turinys tenkino P. R.. P. R. nesakė, kodėl reikiapaaiškinimo, bet mano, kad dėl to, jog pinigus (2 257 Lt) paliko A. A.. Prie jo P. R. su A. A. nesipyko, bendraudamas nekonfliktavo, elgėsi įprastai. Parsivežęs išrašytą orderį į namus, pamatė, kad neteisingai įrašyta suma – vietoje 3 256,99 Lt P. R. įrašė 3 357 Lt. 2012 m. spalio 2 d. atvyko į UAB ,,S“ kontorą. Ten rado P. R. ir A. A.. Abiems girdint, paaiškino, kad P. R. suklydo, ir paprašė tikslaus kasos pajamų orderio. P. R. 2012 m. spalio 2 d. išrašė naują kasos pajamų orderį serija KPO Nr. 4219 ir pasirašė jame kaip vyr. finansininkas ir kaip kasininkas. A. A. abu kartus kasos pajamų orderio ir kvito nepildė. Tai darė P. R.. Jam nekilo abejonių, kad A. A. perdavė P. R. jo paliktus pinigus, nes kitokiu atveju P. R. nebūtų net du kartus išrašęs pajamų orderio. Su P. R. įmone visiškai atsiskaitė.

2014 m. maždaug spalio vidurį sutiko P. R. ir tas pasikvietė jį į kontorą, buvo tik dviese. Pokalbio metu P. R. šaukė sakydamas, kad pirmą kasos pajamų orderį rašė ne jis, kad buvo suklastotas ir parašas. Minėjo, kad pralošė kažkokią su tuo susijusią bylą teisme, kad buhalterė (A. A.) jį apvogė. P. R. įkalbinėjo meluoti vėlesniuose teismuose, sakyti tai, ką jis lieps. Jis (R. J.) pasakė, kad nieko nesakys, ir išėjo iš kontoros. Pokalbis buvo provokacinio pobūdžio, jį supykdė, nes žinojo tikrąsias aplinkybes. Pykdė P. R. melas, vertimas meluoti. Praėjus kelioms dienoms, tai galėjo būti 2014 m. spalio 20 d., P. R. susitikęs pakišo pasirašyti kažkokį jo kompiuteriu paruoštą ir spausdintą paaiškinimą (be datos). Šiame paaiškinime nurodyta, kad jis (R. J.) 1 000 Lt avansą sumokėjo E. K., o likusius pinigus (2 257 Lt) padavė buhalterei A. A.. Po tokiu paaiškinimo tekstu jis pasirašė, nes, kaip ir minėjo anksčiau, 2 257 Lt paliko A. A., o sumokant 1 000 Lt avansą dalyvavo E. K., tačiau kartu buvo ir P. R., buhalterė, jo (R. J.) sutuoktinė. Jeigu po paaiškinimu yra koks nors papildomas tekstas, jo tikrai nebuvo tuo metu, kai pasirašė. Dabar prisimena, kad po tekstu buvo didelis tuščias tarpas, po kurio buvo nurodytas jo vardas ir pavardė, kur pasirašė. Po šio jų susitikimo daugiau su P. R. nebuvo susitikęs. Bendraudamas su P. R. pažinojusiais ar pas pastarąjį dirbusiais asmenimis, iš visų girdėjo, kad P. R. yra ,,aferistas“, labai ūmaus charakterio.

Išrašyto neteisingo pirmo kasos pajamų orderio P. R. iš karto nebuvo anuliavęs, pristatė jį į teismą, kai bylinėjosi su buhaltere ir meistru.

Liudytojo V. G. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 57-58), kuriame nurodyta, kad 2009 m. rudenį, tikslios datos nepamena, iš UAB ,,S“, esančios Sodo g., Šiauliuose, pirko plastikinius langus. Apie tai, kad UAB „S“ gamina langus, sužinojo iš skelbimo laikraštyje. Jų parduodamos produkcijos kaina buvo mažiausia. Pamena, kad UAB „S“ biure sudarė sutartį, tiksliai nepamena su kuo. Langai buvo pagaminti ir pristatyti į jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Iš viso pirko 11 langų. Už langus sumokėjo 2 000 Lt į nurodytą UAB ,,S“ sąskaitą, likusius 4 337 Lt su keliais centais sumokėjo grynaisiais. Sumokėjus grynuosius, buvo išduotas kasos pajamų orderio kvitas. Nepamena, kas išrašė, kaip padavė, ar buvo išrašyta sąskaita faktūra. Dokumentų, susijusių su minėtu pirkimu, neišsaugojo, nes jam nereikėjo.

Liudytojo A. S. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 60-62), kuriame teigiama, kad 2010 m. liepos pradžioje sužinojo, jog yra UAB „S“, esanti Sodo g. 20D, Šiauliuose, gamina plastikinius langus ir duris. Tuo metu jam reikėjo 11 langų ir 4 durų, kurias norėjo sumontuoti į savo statomą namą (duomenys neskelbtini). Iki to laiko jis buvo apvažiavęs labai daug Šiauliuose esančių įmonių, kurios prekiavo plastikiniais langais ir durimis, tačiau jam netiko jų siūloma kaina. Nuvykęs į UAB „S“, sutiko E. K.. Paaiškino, kad reikia 11 langų ir 4 durų. Praėjus kelioms dienoms E. K. paskambino ir atvažiavo su kažkokiu darbininku, išmatavo langus ir duris. Už langus norėjo atsiskaityti grynais, nes taip patogiau. E. K. tam neprieštaravo. Paaiškino, kad langus susimontuos ir montavimo paslaugos nereikia. Praėjus dar kelioms dienoms, vėl atvažiavo E. K., atvežė langų ir durų gamybos sutartį - užsakymą Nr. 0708-04, kasos pajamų orderio serija KPO Nr. 2917 kvitą ir PVM sąskaitą faktūrą serija MLS Nr. 620713 (visuose dokumentuose nurodyta data – 2010 m. liepos 15 d.). Tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) kieme E. K. padavė 4 000 Lt avansą grynais, o bendra jo užsakymo suma (kaip mato dokumentuose) buvo 7 521,36 Lt. Su juo sutarė, kad likusią sumą (3 521,36 Lt) sumokės tuomet, kai langai ir durys bus pagaminti ir atvežti. Nepamena, ar pasirašė kokį nors dokumentą. Tuo metu net neskaitė pateiktų dokumentų, nes nerūpėjo, žiūrėjo tik į galutinę mokamą sumą – 7 521,36 Lt. Pagaminti langai buvo pristatyti 2010 m. vasarą, datos nepamena. Langus ir duris, kiek pamena, pristatė E. K. ir kiti darbuotojai. Iškrovimo nepamena. (duomenys neskelbtini) kieme E. K. padavė likusius pinigus – 3 521,36 Lt. Jo per du kartus sumokėta suma (7 521,36 Lt) visiškai atitiko PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą. Nepamena, ar sumokėdamas E. K. likusią sumą – 3 521,36 Lt, kur nors pasirašė. Kitų dokumentų iš UAB „S“ negavo.

Su minėtų dokumentų turiniu susipažino tik 2015 m. pradžioje, kai pastebėjo, kad trejos iš keturių pagamintų durų yra nekokybiškos, per mažos. Kadangi sutartyje – užsakyme buvo nurodyta, kad gaminiams taikoma 5 m. garantija, paskambino į UAB „S“ ir surado bendrovės direktorių P. R. (su juo anksčiau nebuvo bendravęs). Direktoriui P. R. paaiškino situaciją ir paprašė atvykti ir apžiūrėti pagamintas duris. P. R. 2015 m. sausio pabaigoje - vasario pradžioje (tikslios datos nepamena) apžiūrėjo duris ir sutiko, kad trejos iš keturių durų pagamintos nekokybiškai. Tada P. R. pateikė langų ir durų gamybos sutartį - užsakymą Nr. 0708-04, kasos pajamų orderio serija KPO Nr. 2917 kvitą ir PVM sąskaitą faktūrą serija MLS Nr. 620713. Pasidaręs jų kopijas, P. R. paprašė parašyti paaiškinimą apie langų įsigijimo aplinkybes. Šį paaiškinimą parašė 2015 m. vasario 4 d. Direktorius paaiškino, kad jį bendrovėje apgaudinėjo bendrovės buhalterė (jos nepažįsta ir nematė) ir E. K., todėl jeigu jis (A. S.) parašys paaiškinimą, iš minėtų asmenų susigrąžinęs pinigus, direktorius galės kompensuoti žalą (žalos dydžio pasakyti negali, nes tai sužinos pakeitus duris). Parašė tokio turinio paaiškinimą: „Aš A. S. 2010 liepos 15 atvykau į UAB „S“ užsisakyti langus ir duris. Gamybos darbų vadovas E. K. atvyko pas mane į namus (Sutkūnų g. 42) išmatuoti langų ir durų. Atliko paskaičiavimus, kurių vertė buvo 7 145,00 Lt. E. K. paprašė 4 000 litų avanso, kurį sumokėjo UAB „Sageroje“, o kasos pajamų orderį atvežė po kelių dienų į namus. Kai atvežė pagamintus langus ir duris aš sumokėjau likusią sumą 3 145 litus namuose, bet kasos pajamų orderį E. K. pažadėjo atvežti vėliau. Kurio iki šiol neatvežė. Langų kokybė yra gera, o durų kokybė netinkama, reikia keisti. Prašau UAB „S“ atlyginti man padarytus nuostolius“. Paaiškinimo turinį jam diktavo P. R., o jis rašė diktuojamą tekstą. Diktuojamą tekstą rašė turėdamas vienintelį siekį - greičiau sulaukti jam padarytų nuostolių kompensavimo ir nesigilindamas į aplinkybes dėl kasos pajamų orderio išdavimo ir kitus paaiškinime minimus dalykus. Prašo tyrime nenaudoti jo 2015 m. vasario 4 d. paaiškinime UAB „S“ direktoriui minimų aplinkybių ir prašo remtis tik šios apklausos metu nurodytomis aplinkybėmis.

Liudytojo E. L. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 64-65), kuriame pažymėta, kad jam reikėjo plastikinio lango, todėl kažkas iš pažįstamų asmenų pasiūlė UAB ,,S“ ir davė telefono numerį. Paskambino ir pasakė, kad reikia 1 plastikinio lango. Į jo namus adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo UAB ,,S“ atstovai, vienas iš jų buvo vardu E.. Neatsimena, ar pildė kokius nors dokumentus, kas priėmė užsakymą. Už langą 2011 m. lapkričio 23 d. grynais sumokėjo 346,75 Lt. Sumokėjo asmeniui, kuris montavo langą. Sumokėjęs pinigus pasirašė ant sąskaitos faktūros serijos MLS Nr. 620830. Avanso nemokėjo. Neatsimena, kaip ir kada pagaminti langai pristatyti į montavimo vietą, kas juos pristatė, sumontavo. Nepamena, ar už langų montavimą mokėjo atskirai, mano, kad 346,75 Lt sumokėjo iš karto už viską. P. R. nepažįsta.

Liudytojos V. L. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 67-68), kuriame nurodyta, kad šalia jos sutuoktinio darbo yra UAB „S“ ofisas. Sutuoktinis nuėjo sužinoti telefono numerį, langų kainą. Po kiek laiko paskambino ir susitarė, kad atvažiuos išmatuoti langus. Užsakymas buvo priimtas žodžiu, kai atvažiavo išmatuoti langus, jų namuose (duomenys neskelbtini). Sutarties nepasirašė, avanso nedavė. UAB „S“ atstovas vardu E., pavardės nežino, priėmė užsakymą, matavo langus, pateikė paskaičiavimus. Garantinio talono nebuvo, sakė, kad jei kas atsitiks, reikia kreiptis į juos su sąskaita faktūra. UAB „S“ atstovai (tarp jų E. nebuvo) gali būti 2011 m. lapkričio 16 d. adresu (duomenys neskelbtini), atvežė ir sumontavo langus, pateikė 2011 m. lapkričio 16 d. sąskaitą faktūrą MLS Nr. 620824 už 1 538,30 Lt, ji nurodytą sumą sumokėjo grynais ir pasirašė. Kokio nors kito dokumento iš jų negavo. Už langų montavimą atskirai nemokėjo, montavimo darbai įėjo į bendrą kainą, nurodytą sąskaitoje faktūroje, t. y. 1 538,30 Lt. Dokumentų, susijusių su langų pirkimu ir montavimu, neturi. Nepažįsta P. R., nežino, ar jis žinojo apie užsakymo priėmimą, apie atsiskaitymus.

Liudytojo M. Ž. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 70-71), kuriame teigiama, kad kažkas iš pažįstamų rekomendavo firmą, kuri pigiai parduoda plastikinius langus. Nežinojo, kad ta įmonė „S“. Užsakymas atliktas telefonu. Neatsimena, ką konkrečiai tarėsi ir su kuo. Mano, kad susitarė, jog įmonės darbuotojai atvažiuos adresu (duomenys neskelbtini), ir išmatuos langus. Jam reikėjo sudėti tris langus. Asmens, su kuriuo bendravo, telefono numerio neišsaugojo. Neatsimena, kaip (kompiuteriu ar popieriuje) buvo įformintas užsakymas, mano, kad jokie dokumentai nebuvo forminami. Neatsimena, ar buvo sudaroma sutartis, kas ją pasirašė, kokios atsiskaitymo už langus sąlygos (grynais ar pavedimu), kokia buvo suteikta garantija gaminiui, kaip ji įforminta, bet greičiausiai sutarties nesudarė. Apie gaminio garantijos suteikimą irgi nieko neatsimena. Užsakęs pagaminti langus avanso nemokėjo. Kai įstatė langus, atsiskaitė grynais. Pagal 2011 m. gruodžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą MLS Nr. 620841 sumokėjo 992,02 Lt, pasirašė. Nežino, kam konkrečiai padavė pinigus, tačiau mano, kad tai buvo UAB „S“ atstovas. Nežino, kaip ir kada langai buvo pristatyti į montavimo vietą, kas juos pristatė, kas sumontavo. Mano, kad pristatė UAB „S“ atstovai. Galėjo būti, kad pristatė 2011 m. gruodžio 15 d. Neatsimena, ar už langų montavimą mokėjo atskirai, bet mano, kad 992,02 Lt buvo ir už langus, ir už jų montavimą. Dokumentų, susijusių su langų pirkimu ir montavimu, neišsaugojo. Nepažįsta P. R., nežino, ar jis žinojo apie užsakymo priėmimą, apie atsiskaitymus.

Liudytojos I. S. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 73-74), kuriame pažymėta, kad 2009 m. vasarą jų name (duomenys neskelbtini), dengė stogą, reikėjo įstiklinti balkoną. Stogą tvarkę meistrai suderino visus pirkimo klausimus, išmatavo balkoną. Nežino, kokia firma gamino langus. Stogą dengę meistrai nebuvo iš tos pačios firmos, kuri gamino langus, tie žmonės dirbo pagal patentą. Jokių duomenų apie juos neturi. Sutarties nepasirašė, avanso nemokėjo. Asmeniui, pristačiusiam langus, pagal sąskaitą faktūrą ERA Nr. 000161 grynais sumokėjo 2 233,95 Lt, pasirašė ant sąskaitos faktūros. Neatsimena to asmens vardo ir pavardės. Sąskaitoje faktūroje ERA Nr. 000161 užrašytas klaidingas adresas (duomenys neskelbtini), jos adresas (duomenys neskelbtini). Kai atvežė langus, pastebėjo, kad langai neatitiko prašymo, todėl langus išvežė perdaryti. Po kažkiek laiko langai buvo perdaryti ir atvežti, nežino, kas atvežė. Už langų perdarymą mokėjo papildomai grynais, neatsimena, kokią sumą. Kita sąskaita faktūra nebuvo išrašyta. Garantijos dokumento nedavė, sakė, jei kas atsitiks, kreiptis į firmą su išrašyta sąskaita faktūra. Už langų montavimą mokėjo meistrams, kurie dengė stogą, o ne firmos, kuri gamino langus, atstovams. Dokumentų, susijusių su langų pirkimu, neišsaugojo. P. R. nepažįsta, nežino, ar jis žinojo apie užsakymo priėmimą, atsiskaitymus.

Liudytojos I. B. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 76-77), kuriame nurodyta, kad neatsimena, kur rado informaciją, jog UAB „S“ gamina plastikinius langus. Paskambino telefonu į UAB „S“ ir su vyru sutarė, kad atvažiuos išmatuoti langus. Nežino, kas konkrečiai iš bendrovės darbuotojų priėmė užsakymą, tačiau tai buvo pagyvenęs vyras. Neatsimena, ar buvo sudaroma sutartis, kas ją pasirašė, kokios atsiskaitymo už langus sąlygos (grynais ar pavedimu), kokia suteikta garantija gaminiui, kaip ji buvo įforminta, jokių dokumentų neišsaugojo. Turbūt sutarė žodžiu. Mano, kad avanso nemokėjo. Langus adresu (duomenys neskelbtini), pristatė UAB „S“ darbininkai. Už langus pagal 2012 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą MLS Nr. 620856 grynais sumokėjo 539,01 Lt. Pinigus padavė kitą dieną, kai įdėjo langus, atvykusiam UAB „S“ atstovui - tam pačiam pagyvenusiam vyrui, jo dabar neatpažintų. Nėra buvusi UAB „S“ patalpose. Už langų montavimą atskirai nemokėjo, buvo bendra sąskaita kartu su langais. P. R. nepažįsta, nežino, ar jis žinojo apie užsakymo priėmimą, atsiskaitymus.

Liudytojos I. A. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 79-80), kuriame teigiama, kad informaciją apie tai, jog UAB „S“ gamina plastikinius langus, rado internete. Jos draugas D. K. nuvažiavo į UAB „S“ susitarti dėl dviejų langų gamybos (duomenys neskelbtini), ir vieno lango (duomenys neskelbtini). Nežino, kas priėmė užsakymą, ar buvo sudaryta sutartis, ar suteikta garantija, ar sumokėtas avansas. Už vieną į (duomenys neskelbtini) pristatytą langą pagal 2012 m. gegužės 4 d. PVM sąskaitą faktūrą MLS Nr. 620867 grynais sumokėjo 169,56 Lt. Pinigus padavė langus dėjusiam darbininkui. Šiame bute gyvena jos draugas D. K.. Už dviejų langų pristatymą adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2012 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitą faktūrą MLS Nr. 620866 grynais mokėjo 816 Lt jos mama V. D., nors butas priklauso jai (I. A.). Šiuo metu mama gyvena Anglijoje. Mama taip pat padavė pinigus darbininkui, kuris įdėjo langus. Už langų montavimą atskirai nemokėjo. Dokumentų, susijusių su langų pirkimu, neišsaugojo. P. R. nepažįsta, nežino, ar jis žinojo apie užsakymo priėmimą, atsiskaitymus.

Liudytojo S. U. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 82-83), kuriame pažymėta, kad UAB ,,S“ rekomendavo kažkas iš pažįstamų. 2012 m. vasarą pažįstamo nurodytu telefono numeriu paskambino į UAB ,,S“ ir susitarė, kad įmonės atstovas atvyks adresu (duomenys neskelbtini), išmatuoti langus. Užsakymas buvo priimtas žodžiu, sutartis nesudaryta, garantija neuteikta, avanso nemokėjo. Asmeniui, kuris atvežė ir sumontavo penkis langus, grynais sumokėjo 2 600 Lt. Kiek pamena, sąskaita faktūra jam pateikta, ant jos nesirašė, neturi jos išsaugojęs. Asmens, kuriam padavė pinigus, neatpažintų. Už langų montavimą atskirai nemokėjo, už langų montavimą mokėtina suma - 485,80 Lt buvo įskaičiuota į bendrą sumą ir nurodyta UAB ,,S“ 2012 m. liepos 11 sd. ąskaitoje faktūroje MLS Nr. 620694. P. R. nepažįsta, nežino, ar jis žinojo apie užsakymo priėmimą, atsiskaitymus.

Liudytojo V. M. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 85-86), kuriame nurodyta, kad anksčiau dirbo kitame darbe, kur UAB „S“ dėjo langus, darbus atliko gerai. Kai po kiek laiko Šiaulių universitete, kur šiuo metu dirba, prireikė naujų langų, prisiminė kontaktus. Šiaulių universitete darbai vyko keliais etapais, todėl nepamena, kada pagal UAB „S“ 2011 m. vasario 7 d. PVM sąskaitą faktūrą MLS Nr. 620765 už 552,91 Lt buvo užsakyti du langai. Buvo pasirašytos sutartys dėl langų gamybos ir montavimo darbų, sutarčių neišsaugojo. Užsakymą priėmė ir langus montavo E. K.. Neprisimena užsakymo formos. Apie užsakymo priėmimą žinojo bendrovės direktorius P. R.. Kiek atsimena, garantijos dokumentas nesuteiktas. Avanso nemokėjo. Atsiskaitė į UAB „S“ sąskaitą pervesdamas 552,91 Lt. Kai langai buvo sumontuoti, pasirašė UAB „S“ 2011 m. vasario 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje MLS Nr. 620765. Neatsimena, kada tiksliai buvo pristatyti langai, galėjo būti 2011 m. vasario 4 arba 7 d. Langus pristatė ir montavo UAB „S“ darbininkai. Už langų montavimą mokėtina suma - 552,91 Lt buvo nurodyta UAB „S“ 2011 m. vasario 7 d. sąskaitoje faktūroje MLS Nr. 620765 ir už viską apmokėta bendrai pavedimu. Kadangi Šiaulių universitete UAB „S“ vykdė daugiau darbų, direktorius P. R. atvažiuodavo pasidomėti, kaip vyksta darbai. Neatsimena, ar šiuo konkrečiu atveju jis buvo atvykęs. Dokumentų, susijusių su langų pirkimu ir montavimu, neišsaugojo, juos perdavė finansų tarnybai.

Liudytojo V. S. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 88-89), kuriame teigiama, kad gyvena netoli UAB „S“ ofiso. Kai prireikė langų, užėjo ir užsisakė. 2012 m. pavasarį nuėjo į UAB „Sagerą“ patalpas, esančias Sodo g. 20, paklausė, kiek maždaug galėtų kainuoti plastikinis langas. Darbuotojo pasakyta kaina jį tenkino, todėl apsikeitė telefono numeriais. Užsakymą priėmė vadybininkas E. K.. Užsakymas buvo priimtas žodžiu, jokių dokumentų nepildė. Sutartis nesudaryta, apie garantijos suteikimą nieko neatsimena. Avansą, tai galėjo būti apie 100 Lt, tiksliai neatsimena, mokėjo grynais pinigais vadybininkui E. K.. Jokio dokumento, kad sumokėtas avansas, negavo. Avansą mokėjo, kai išmatuoti lango atvažiavo du UAB „S“ darbininkai ir vadybininkas E. K.. Pagaminus langus, vadybininkui E. K., kuris buvo atvažiavęs su dar dviem UAB „S“ darbininkais įdėti langą, grynais sumokėjo likutį - 232,22 Lt. Tikslios datos neatsimena, tai galėjo būti 2012 m. kovo 16 d. Kiek atsimena, sąskaita faktūra jam buvo pateikta po to, kai sumokėjo pinigus, bet jos neišsaugojo. Ant sąskaitos faktūros MLS Nr. 620854 pasirašė E. K. ir jis (V. S.). Už lango montavimą atskirai nemokėjo, už langą ir montavimą buvo bendra 336,22 Lt suma. Dokumentų, susijusių su langų pirkimu ir montavimu, neišsaugojo.

Liudytojo R. B. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 91-93), kuriame pažymėta, kad 2011 m. keitėsi savo buto langus adresu (duomenys neskelbtini). Rado skelbimą, kad keičia langus. Paskambino ir su atsiliepusiu asmeniu sutarė, kad bute (duomenys neskelbtini), atvyks ir išmatuos langus. Sutartu laiku atvyko asmuo, kuriam paskambino. Kiek pamena, tai buvo jo pažįstamas V.. Labai seniai dirbo su V. rajoninėje Joniškio statybos organizacijoje. Per minėtą asmenį užsisakė visus buto langus: vieną virtuvės langą, vieną kambario langą, balkono duris ir šešis langus balkono įstiklinimui. Kiek pamena, kad būtų pigiau, V. langus užsakė iš dviejų įmonių, nepamena kokių, o gal ir nežinojo. Bendra suma už langus, balkono duris, jų įdėjimą buvo nuo 4 000 iki 5 000 Lt. Nepamena, ar davė rankpinigius. Kiek pamena, sutarė, kad už langų ir balkono durų pakeitimą atsiskaitys grynaisiais. Iš anksto aptarė, kiek kainuos langai ir balkono durų pakeitimas, kad turėtų reikiamą pinigų sumą. Kai įdėjo langus ir duris, atsiskaitė jo sutuoktinė D. B., nes jis tuo metu dirbo. Nežino, kas sumontavo langus ir duris, kiek buvo asmenų, ar sutuoktinė kur nors pasirašinėjo. Nematė arba neįsidėmėjo jokių dokumentų, susijusių su šiais darbais. Dabar nebegyvena (duomenys neskelbtini). Išsikraustydamas išmetė nereikalingus dokumentus, raštus, daiktus. Apžiūrėjęs UAB „S“ PVM sąskaitą faktūrą, pasirašytą 2011 m. rugsėjo 26 d., užsakymo Nr. 0829-03, atpažįsta savo sutuoktinės D. B. parašą. Ji 2014 m. birželio 1 d. mirė. Parašą atpažįsta, nes su sutuoktine gyveno nuo 1987 m. ir ne kartą matė jos parašą. UAB „S“ pavadinimas jam nieko nesako, nežino, kuo minėta įmonė verčiasi. Nepažįsta asmenų vardais E. K., A. A., P. R..

Liudytojos V. U. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 95-96), kuriame nurodyta, kad 2012 m. vasarą savo namuose keitė du langus. Vieną langą ar abu užsisakinėjo per kaimyną A. V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad pastarasis dirba prie langų, tačiau nežino, kokioje firmoje,. Prisimena, kad vieną langą užsisakė anksčiau, kitą - vėliau, už abu langus atsiskaitė ne vienu metu. Kiek pamena, A. V. atėjo pas ją į namus, išmatavo langus. Nepamena, už kiek sutarė pakeisti langus ar langą, ar A. V. suteikė garantiją, ar mokėjo avansą. Kai pakeitė langą, pasirašė, nepamena ant ko. Apžiūrėjusi PVM sąskaitą faktūrą, serija MLS Nr. 620876, surašymo data – 2012 m. birželio 4 d., atpažįsta savo raštą ir parašą. Už langą (-us) mokėjo grynaisiais A. V.. UAB ,,S“ nežino. Nepažįsta asmenų vardais E. K., A. A., P. R..

Liudytojo Z. L. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 98-100), kuriame teigiama, kad, norėdamas savo namuose (duomenys neskelbtini), pasikeisti langus, nuo 2011 ar 2012 m. iš įvairių firmų pamažu užsakinėjo langus. Pakeitė apie šešioliką langų. Visais atvejais atsiskaitė grynaisiais. Pinigus paduodavo darbininkams, kai šie atlikdavo darbą. Kiek pamena, už langų pakeitimą rankpinigių nedavė. Asmenis susirasdavo per skelbimus laikraštyje „Sidabris“, o gal kokiame Šiaulių laikraštyje. Atvykdavo vienas darbininkas išsimatuoti langus, o įdėti atvykdavo du ar trys darbininkai, tačiau nė vieno negalėtų atpažinti. Darbininkai pateikdavo sąskaitą, joje pasirašydavo jis arba jo sutuoktinė. Apžiūrėjęs PVM sąskaitą faktūrą, serija MLS Nr. 620874, užsakymo Nr. 0523-01, surašymo data – 2012 m. birželio 4 d., atpažįsta savo sutuoktinės D. L. parašą. Turbūt tą dieną namuose nebuvo, nes kai yra namuose, jis prižiūri tokius darbus. Sąskaitų, susijusių su langų pakeitimu, neberado. UAB „S“ nežino. Nepažįsta asmenų vardais E. K., A. A., P. R., A. V..

Liudytojo S. B. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 103-105), kuriame pažymėta, kad 2012 m. vasarą, tikslios datos nepamena, atvyko į sūnaus A. B. namus adresu (duomenys neskelbtini). Šio namo bendrijos viršininkas S. P. papasakojo, kad namo gyventojai, keisdami langus, dažniausiai naudojasi UAB „S“ paslaugomis. Taip pat minėjo, kad kažkuriame bute yra atvykę šios firmos darbininkai ir keičia langus. Susirado darbininkus, pasakė, kad sūnaus bute nori pakeisti langus. Nuėjo su dviem darbininkais į sūnaus butą ir išmatavo du langus: virtuvės langą ir langą su balkono durimis. Sutarė, kad darbininkai perduos jo užsakymą ir paskambins. Pamena, kad praėjus 4-5 d. jam paskambino vyras ir pranešė, kad atveš langus. Jeigu neklysta, langus atvežė trys darbininkai, vienas iš jų vairavo automobilį, du darbininkai į sūnaus butą atnešė užsakytus langus. Darbininkai apdailos darbų neatliko, tik pristatė užsakytus langus į vietą. Kiek pamena, jie vilkėjo darbinėmis kelnėmis su petnešomis, be marškinių. Atsiskaitė grynaisiais pinigais. Vienas iš darbininkų pateikė dvi sąskaitas, viena jų liko jam. Sąskaitą perdavė sūnui. Sūnus apie 4 m. nebegyvena Lietuvoje. Apžiūrėjęs PVM sąskaitą faktūrą, serija MLS Nr. 620875, surašymo data – 2012 m. birželio 4 d., prie žodžių „sąskaitą priėmė“ mato jo rašysena parašytus žodžius „S. B.“. Nepamena, kiek sumokėjo už langus, nežino, ar mokėjo tą pinigų sumą, kuri įrašyta į jam pateiktą sąskaitą faktūrą. Nepažįsta asmenų vardais E. K., A. A., P. R..

Liudytojos R. Š. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 129-131), kuriame nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), kelis kartus dėjosi langus. Pamena, kad dalį langų įdėjo, kai dar buvo gyvas sutuoktinis. Nepamena, iš kur pirko langus pirmą kartą. Jei neklysta, po vyro mirties buvo keičiama dar dalis langų. Antrą kartą langus dėjo įmonė iš Šiaulių. Laikraštyje rado skelbimą. Mano, kad pirma buvo atvažiavę išsimatuoti langų, o po to atvyko sudėti. Nepamena, keliese buvo atvykę, ar užsakė iš žmogaus ar iš įmonės. Kiek pamena, rankpinigių nedavė, sumokėjo įdėjus langus. Nepamena, kiek sumokėjo, kiek tiksliai langų jos namuose įdėjo. P. R. nepažįsta, pirmą kartą girdi tokį vardą ir pavardę. Taip pat nieko nesako įmonės pavadinimas ,,S“, nepažįsta E. K. ir A. A.. Apžiūrėjusi PVM sąskaitą faktūrą serija MLS Nr. 620688, užsakymo Nr. 0412-02, gali pasakyti, kad grafoje ,,Sąskaitą priėmė“ jos rašysena parašyta „R. Š.“, atpažįsta savo parašą. Nežino, ar mokėjo sąskaitoje nurodytą sumą. Nepamena, ant kelių sąskaitų egzempliorių pasirašė.

Liudytojos R. G. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 133-135), kuriame teigiama, kad 2011 m. rudenį, tikslios datos nepamena, užsisakė langus namams, esantiems (duomenys neskelbtini). Telefono numerį gavo iš savo draugės R. Š.. Vyras, su kuriuo bendravo ir užsisakė langus, buvo vardu E., pavardės nepamena. Su E. sutarė, kad atvažiuos išmatuoti langų. Labai greitai atvažiavo su vienu ar keliais darbininkais. Darbininkų neįsidėmėjo. Vienas buvo vyresnis, kitas jaunesnis. Išmatavę langus, darbininkai išvyko. Po dviejų savaičių atvežė pagamintus 15 langų (laiką pamena, nes atrodė, kad labai greitai). Langų matmenų nežino. Nei pirmą kartą atvykę, nei atvežę langus darbininkai nebuvo su specialia apranga ar su kokiu užrašu. Už 15 langų atsiskaitė paduodama apie 4000 Lt, tikslios sumos nepamena. Avanso nemokėjo. Sumokėjo tik už langų pagaminimą, darbininkai langų nemontavo. Apžiūrėjusi PVM sąskaitą faktūrą serija MLS Nr. 620797, 2011 m. rugsėjo 9 d. užsakymas Nr. 08-29-02, gali pasakyti, kad grafoje ,,sąskaitą priėmė“ ji ranka parašė ,,R. G.“ ir pasirašė. Kiek pamena, ant sąskaitos faktūros pasirašinėjo tuo metu, kai buvo atvežti langai ir už juos atsiskaityta. Tikrai pasirašė ant vienos sąskaitos. Nepamena, ar turi jai pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Jai pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje greičiausiai teisingai nurodyta pinigų suma, nes būtų nepasirašiusi, jei duomenys būtų neteisingi. Nei P. R. vardas, nei įmonės ,,S“ pavadinimas jai negirdėtas. Asmeniškai nepažįsta E. K., tik mano, kad per jį užsakinėjo langus.

Liudytojos E. L. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 137-139), kuriame pažymėta, kad savo bute adresu (duomenys neskelbtini), pasikeitė balkono ir du buto langus. Neprisimena, iš ko pirko langus. Apie firmą sužinojo iš kaimynų. Buto langus ir balkono langus pakeitė ne vienu metu, juos pirko ne iš vienos įmonės. Mano, kad įmonės ar bent jų atstovai, su kuriais bendravo, buvo Joniškyje. Neprisimena, kiek sumokėjo už pagamintus ir sumontuotus langus. Kiek pamena, sumontavę langus, žmonės pateikė kažkokius dokumentus, nes buvo garantija. Pasibaigus garantijai, dokumentus išmetė. Už langus avanso nemokėjo, atsiskaitė su darbininkais grynais. Iš tos pačios įmonės užsakė langus ir buto duris. Už duris mokėjo avansą, nepamena, kokio dydžio. Iš viso už duris sumokėjo 1 400 Lt. E. K., A. A., P. R. nepažįsta. Taip pat nežino įmonės pavadinimu ,,S“. Apžiūrėjusi PVM sąskaitą faktūrą serija MLS Nr. 620807, gali pasakyti, kad grafoje ,,sąskaitą priėmė“ jos ranka parašyta „L.“.

Liudytojos L. B. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 145-147), kuriame nurodyta, kad su šeima gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini). Užsisakė, kad pakeistų du langus (datos nepamena). Išmatuoti langų atvyko vienas vyras. Nepamena, ar davė avansą. Tas pats vyras sumontavo pagamintus langus, tada ji sumokėjo. Matė, kad vyras atvažiavo su langams vežti skirta mašina. Nepamena, kad ant mašinos buvo kažkokių užrašų. Nežino, kokią sumą sumokėjo. Prisimena, kad su darbininku sutarė, jog papildomai už langų dėjimą nereikės mokėti. Negavo jokių sąskaitų. Apžiūrėjusi PVM sąskaitą faktūrą serija MLS Nr. 620691, gali pasakyti, kad grafoje ,,sąskaitą priėmė“ pasirašė jos sūnus T. B.. Atpažįsta sūnaus rašyseną. Apie parašą nieko negali pasakyti. Šiuo metu sūnus išvykęs į užsienį, dirba sunkvežimio vairuotoju. E. K., A. A., P. R. nepažįsta. Taip pat nieko nesako įmonės pavadinimas ,,S“. Jai pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje už du nupirktus langus nurodyta suma gali būti teisinga, nes sumokėjo apie 500 Lt.

Liudytojo A. B. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 149-151), kuriame teigiama, kad savo namuose (duomenys neskelbtini), keitė langus. Tikslios datos nepamena, galėjo būti 2012 m. vasara. Skambino įvairioms įmonėms, važinėjo ir domėjosi langų kainomis. Šiaulių firmoje ,,S“ užsisakė 11 langų, nes čia kainos buvo mažiausios. Išmatavo ir perdavė informaciją minėtos firmos darbininkui. Nepamena, ar nuvykęs užsakyti langų davė avansą. Keturi asmenys specialiu transportu į namus atvežė pagamintus langus. Darbininkai buvo su darbiniais kombinezonais. Darbininkai langus iškrovė garaže, jų nemontavo. Vienas darbininkas padavė dokumentus, jis (A. B.) pasirašė, vienas dokumentas buvo paliktas jam, nepamena, koks tai dokumentas. Už 11 langų sumokėjo apie 4 000 Lt, tikslios sumos nepamena. Pinigus perdavė vienam iš darbininkų. Buvo dar kartą nuvykęs į firmą, tačiau jam pasakė, kad staklės sudegė, todėl langų ir durų nebegamina. Apžiūrėjęs 2012 m. liepos 18 d. PVM sąskaitą faktūrą serija MLS Nr. 620697, gali pasakyti, kad ties grafa ,,sąskaitą priėmė“ jo rašysena įrašyta „A. B.“ ir yra jo parašas. Mano, kad sąskaitoje nurodyta data yra teisinga, nes 2012 m. pavasarį įsigijo namą, o vasarą dėjo langus. Sumokėta suma už langus gali būti teisinga. Tokia pat sąskaita buvo pateikta ir jam, tačiau jos neišsaugojo.

Liudytojo A. B. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 153-154), kuriame pažymėta, kad 2012 m. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), langų nekeitė ir nieko negirdėjo apie įmonę ,,S“.

Liudytojos A. N. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 157-159), kuriame nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), keitė tris langus. Užsakymus darė dukra A. D., gyvenanti Klaipėdoje. Nežino, kokia įmonė keitė langus, negali apibūdinti darbininkų. Nežino, kiek buvo sumokėta, ji nemokėjo. Apžiūrėjusi PVM sąskaitą faktūrą MLS Nr. 620690, surašymo data – 2012 m. birželio 27 d., atpažįsta dukters rašyseną ir parašą. Nežino, ar pinigų suma sąskaitoje teisinga. Nurodyta data gali būti teisinga, nes praėjo kokie 5 m. ir buvo šiltas sezono laikas. E. K., A. A., P. R. nepažįsta ir nieko apie juos nežino.

Liudytojos A. T. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 161-163), kuriame teigiama, kad su vyru ir sūnumi gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamojoje vietoje nekeitė langų iš įmonės ,,S“. Negirdėjo asmenų tokiais vardais kaip E. K., A. A., P. R.. Jos bute 2013 m. liepos 16 d. langus keitė įmonė ,,Raizgiai“. Apžiūrėjusi PVM sąskaitą faktūrą MLS Nr. 620754, nieko negali pakomentuoti. Nurodytu sąskaitoje laiku nei sutuoktinis, nei sūnus nekeitė ir neužsakinėjo langų iš įmonės ,,S“.

Liudytojos O. Š. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 165-167), kuriame pažymėta, kad 2012 m. kovo 20 d. bute adresu (duomenys neskelbtini), keitė ir montavo du langus. Išsaugojo PVM sąskaitą faktūrą serija MLS Nr. 620857. Mano, kad buvo atvykę trys asmenys. Nepamena, ar vilkėjo specialią aprangą su įmonės logotipu. Nematė jų automobilio. Visus darbus darbininkai atliko gerai ir laiku, įmonei pretenzijų neturi. Nepamena, kaip susirado įmonę. Darbininkai atvyko išmatuoti langus, jiems davė 600 Lt avansą ir sutarė galutinę sumą. Apžiūrėjusi PVM sąskaitą faktūrą, gali pasakyti, kad už viską, įskaitant ir 600 Lt avansą, sumokėjo 1 203,84 Lt. Nepamena, ar likusią pinigų sumą sumokėjo tam pačiam asmeniui, kuriam mokėjo avansą. Pamena, kad darbininkai buvo vyrai. Pasirašė jai darbuotojo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą MLS Nr. 620857, data – 2012 m. kovo 20 d. Langams buvo suteikta 5 m. garantija. Vieną sąskaitą faktūrą pasiėmė darbininkai, o kitą paliko jai. Sąskaitoje ji parašė vardą ir pavardę ir pasirašė. E. K., A. A., P. R. asmeniškai nepažįsta, vardai ir pavardės nieko nesako. UAB ,,S“ žino ir pamena, kadangi iš įmonės užsakinėjo langus.

Liudytojos D. S. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 171-173), kuriame nurodyta, kad 2012 m. vasarą savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), keitė du langus (virtuvės ir miegamojo). Įmonę, kuri keitė langus, rekomendavo bendrijos pirmininkas. Ta įmonė keitė ir jos namo laiptinės langus. Kadangi tuo metu jos gyvenamajame name jau dirbo įmonės darbininkai, jie ir atliko matavimus. Pamena, kad darbuotojai buvo su specialiais rūbais. Darbininkai labai greitai atvežė pagamintus langus. Kiek pamena, kitą dieną ar po kelių dienų. Tie patys darbininkai išėmė senus langus ir sumontavo naujus. Langų gaminimas ir keitimas buvo įskaičiuotas į bendrą pinigų sumą. Tiksliai sumos neatsimena, už dviejų langų pagaminimą ir pakeitimą sumokėjo per 1 000 Lt. Avanso nedavė. Nepamena, ar gavo jai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Nepamena, kad darbininkai būtų kalbėję apie dokumentą, kuris suteiktų langams garantiją. Pretenzijų dėl darbo ir langų įmonei neturi. Apžiūrėjusi 2012 m. birželio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą MLS Nr. 620688, gali pasakyti, kad pasirašė ji. Šioje sąskaitoje pateikti duomenys: darbų atlikimo data, apmokėta pinigų suma, yra teisingi. Negali patvirtinti, kad gavo tokią pasirašytą PVM sąskaitą faktūrą. Apie E. K., A. A., P. R. nieko nežino. Tik iš pateiktos sąskaitos mato, kad pasirašė E. K., tačiau nežino, ar jis buvo atvykęs į jos namus ir keitė langus, nes darbininkai neprisistatė. Apie UAB ,,S“ taip pat nieko negali pasakyti.

Liudytojos T. M. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 175-177), kuriame teigiama, kad prieš kokius 5 m. telefonu užsidsakė vieną langą (telefono, įmonės pavadinimo nepamena). Po kiek laiko atvyko vyras ir išmatavo lango matmenis. Sakė, teks palaukti apie savaitę. Apie avansą nieko nekalbėjo. Nurodė mokėtiną pinigų sumą, jos nepamena. Po kokios savaitės atvyko kitas darbininkas. Darbininko paprašė, kad ne tik pakeistų seną langą į naują, bet ir atliktų apdailą, tačiau šis atsisakė. Atliktus darbus, ji darbuotojui padavė grynaisiais pinigais tiek, kiek buvo parašyta sąskaitoje. Pinigų sumos nepamena. Darbuotojas padavė pasirašyti dokumentus. Tokį pat dokumentą paliko ir jai, tačiau dokumento ji neišsaugojo. Apžiūrėjusi PVM sąskaitą faktūrą MLS Nr. 620809, atpažįsta, kad pasirašė ji. Šioje sąskaitoje nurodyti teisingi duomenys apie atliktą darbo laiką, vietą, sumokėtą pinigų sumą. Prisiminė, kad grynais sumokėjo apie 400 Lt. Mano, kad asmuo prie jos turėjo pasirašyti, nes kitaip ji nebūtų pasirašiusi sąskaitoje. Visko tiksliai neprisimena, galėjo būti, kad atsiskaitė ne su darbininku, keitusiu langą. Galėjo būti, kad pakeitus langus atvyko vyras, kuris matavo langą, ir ji sumokėjo jam. E. K., A. A., P. R. pavardės negirdėtos. Tik K. pavardė parašyta pateiktoje sąskaitoje.

Liudytojos B. D. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 179-180), kuriame pažymėta, kad maždaug prieš 4 m., gali būti 2012 m., tikslios datos nepamena, iš UAB „S“ užsisakė langus. Sutuoktinis dirbo netoli šios įmonės ir nuvyko užsakyti lango. Nepamena, kas priėmė užsakymą. Sutuoktinis pasakė namų adresą, tada atvyko darbininkai, išmatavo langus, o po mėnesio atvyko ir sumontavo langus. Langus dėjo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Dėjo balkono langą. Kai atvežė langą, davė pasirašyti dokumentus, nepamena kokius. Už langą mokėjo ne mažiau kaip 800 Lt. Mano, kad atsiskaitė grynais pinigais.

Liudytojos R. K. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 182-183), kuriame nurodyta, yra daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), pirmininkė. Jei gerai pamena, 2010 m. rugsėjį name buvo keičiami laiptinės langai. Pagal skelbimus, pagal namo gyventojų rekomendacijas kreipėsi į kelias įmones. Užsisakė iš įmonės, kuri siūlė geriausias kainas. Pateikė langų ir durų gamybos sutartį - užsakymo Nr. 0903-03 kopiją, pagal kurią iš UAB „S“ ir buvo užsakyti langai bei jų įdėjimas. Nepamena, su kokiu konkrečiai UAB „S“ darbuotoju bendravo. Iš pradžių įmonės darbuotojas atvažiavo ir išmatavo langus, paskui sumontavo. Nepamena, kiek užsisakė langų. Iš viso UAB „S“ DNSB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 6 760 Lt. Negali pasakyti, kada buvo apmokėta už atliktus darbus. Dažniausiai su įmonėmis atsiskaito pavedimais, nors kartais avansas būna mokamas grynais pinigais. Nepamena, ar šiuo atveju buvo mokėta grynais ar pavedimu. Be to, 2012 m. birželį name buvo keičiami rūsio langai. Su UAB „S“ buvo sudaryta langų ir durų gamybos sutartis. Pateikė sutarties - užsakymo Nr. 0210-01 kopiją. Apžiūrėjusi pateiktą priėmimo perdavimo aktą, mato, kad užsakė 20 vnt. langų. Už langus bei jų sumontavimą DNSB (duomenys neskelbtini) UAB „S“ sumokėjo 2 360 Lt. Negali pasakyti, kada buvo apmokėta už atliktus darbus.

Liudytojos E. S. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (2 t., b. l. 2-4), kuriame teigiama, kad (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1971 m. Apie 15 m. yra šio namo buhalterė. 2011 m. namo pirmininku buvo S. M.. Kiek pamena, 2011 m. ieškojo įmonės, kuri galėtų pakeisti visus langus trijose laiptinėse. Iš kelių įmonių išsirinko UAB „S“, nes, kaip sakė bendrijos pirmininkas, ji siūlė pakeisti langus mažiausiomis kainomis. Apie kitas įmones, kurios pretendavo keisti bendrijoje langus, nieko nežino. Nežino, kaip buvęs pirmininkas bendravo su UAB „S“. Ji su įmonės atstovais nebendravo. Pamena, kad buvęs pirmininkas atnešė pasirašytą langų ir durų gamybos sutartį - užsakymą Nr. 0916-03. Ji juodu rašikliu sutartyje įrašė pirmininko vardą ir pavardę „S. M.“, įmonės kodą ir banko sąskaitos numerį, po to pakartojo bendrijos pirmininko duomenis ir šis pasirašė. Nežino, ar visi minėti duomenys yra ir UAB „S“ tokiame pačiame dokumente. Iš turimos sutarties - užsakymo Nr. 0916-03 mato, kad sutartis sudaryta 2011 m. sausio 26 d. Mano, kad dokumente data teisinga, kadangi tą pačią dieną parengta PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620769. Pagal šią sutartį tą pačią dieną pateiktas UAB „S“ komercinis pasiūlymas 39 langams. Visuose dokumentuose pasirašė langų gamybos vadovas E. K.. Ji nedalyvavo pasirašant dokumentus. Remdamasi šiais dokumentais sprendžia, kad ji 2011 m. vasario 1 d. iš bendrijos sąskaitos į UAB „S“ banko sąskaitą pervedė 5 000 Lt. Mano, kad darbai buvo vykdomi atšilus orams, balandžio - gegužės mėnesiais. Pamena, kad 2011 m. birželio 11 d. pas ją su namo pirmininku S. M. atvyko E. K.. E. K. norėjo, kad likusią 8 969 Lt sumą bendrija mokėtų grynaisiais. Kadangi neturi buhalterinio išsilavinimo, paskambino kolegei ir paklausė, ar gali taip pasielgti. Jai paaiškino, kad gali, tik kasos pajamų orderio kvite turi pasirašyti įmonės atsakingi darbuotojai. Pamena, kad E. K. turėjo UAB „S“ kasos pajamų orderio kvitą, tačiau nebuvo atsakingų įmonės darbuotojų parašų, todėl ji nesutiko perduoti bendrijos pinigų (grynais). Po kiek laiko pagal bendrijos kasos išlaidų orderį Nr. 11, išrašytą 2011 m. birželio 22 d., ji perdavė bendrijos pirmininkui S. M. bendrijos pinigus - 8 969 Lt, o šis atsiskaitė su UAB „S“. Kiek pamena, tą dieną jai nebuvo pateiktas tinkamai užpildytas UAB „S“ kasos pajamų orderio kvitas Serija KPO Nr. 3285. Jei neklysta, pirmininkas atsiskaitė su E. K. jos bute. Nepamena, kokia buvo tiksli pinigų perdavimo data, kas ir kada jai perdavė UAB „S“ PVM sąskaitą faktūrą Serija MLS Nr. 620769, išrašytą 2011 m. gegužės 26 d., kurioje pasirašė E. K. ir S. M.. Turbūt ją perdavė bendrijos pirmininkas. S. M. parašą minėtuose dokumentuose atpažįsta iš jo rašto braižo ir žino jo parašą, nes kartu dirbo apie 4 m. Ji PVM sąskaita faktūra serija MLS Nr. 620769, išrašyta 2011 m. gegužės 26 d., nesivadovavo, kadangi 2011 m. sausio 26 d. buvo išrašyta tokia pat sąskaita, su tokia pat serija ir t. t. Apžiūrėjusi UAB „S“ PVM sąskaitą faktūrą serija MLS Nr. 620769, nurodė, kad tokia pat sąskaita buvo pateikta DNSB (duomenys neskelbtini). Pateiktoje sąskaitoje nurodyti pinigų suma, langų kiekis ir kiti duomenys teisingi.

Liudytojos M. P. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (1 t., b. l. 188-189), kuriame pažymėta, kad UAB ,,S“ patalpose Sodo g. 20 D, Šiauliuose, pas A. A. buvo kelis kartus. Tai galėjo būti prieš kokius 7-8 m. Atvykdavo poilsio dieną (šeštadienį). Su A. A. kalbėdavosi asmeniniais reikalais. Jei A. A. paklausdavo kažko, kas susiję su buhalterine apskaita, jos naujovėmis, ji (M. P.) atsakydavo, bet tai nebuvo konsultacijos. Jokių UAB ,,S“ buhalterinių dokumentų netikrino, neteikė ataskaitų apie UAB ,,S“ veiklą. UAB ,,S“ nebuvo sudariusi sutarčių dėl paslaugų ar konsultacijų teikimo su ja ar jos įmone ,,A. J.“. Jos dukra ir darbuotoja S. T., A. A. paprašius, vieną kartą vyko į UAB ,,S“, nes UAB ,,S“ direktoriui P. R. reikėjo parodyti, kaip su elektroniniu parašu prisijungti prie SODRA.

Liudytojos V. J. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (2 t., b. l. 69-70), kuriame nurodyta, kad ieškojo papildomo darbo. Rado skelbimą, kad UAB ,,S“ ieško buhalterės. Tikslios datos nepamena, galėjo būti 2013 m. sausis. Susisiekė su įmonės vadovu P. R., sutarė, kad ji atvyks į pokalbį dėl darbo. Nuvyko į UAB ,,S“ įmonės patalpas adresu Sodo g. 20 D, Šiauliuose. Ten buvo vadovas P. R. ir buhalterė A. A.. Kadangi norėjo įsidarbinti šioje įmonėje, paprašė, kad buhalterė pateiktų įmonės dokumentus (kaip suprato, A. A. planavo išeiti iš darbo, todėl ir ieškojo naujos buhalterės). A. A. nepateikė jai dokumentų. Ji, norėdama sužinoti, kokią veiklą įmonė vykdo, kokie veiklos mastai, peržiūrėjo kelis UAB „S“ buhalterinių dokumentų segtuvų (darbo užmokestis, langų gamyba), programas, su kuriomis dirbo buhalterė. Pamatė, kad dirba su sena programa, dokumentams trūksta tvarkos. Dar kelis kartus vyko į UAB „ S“, nes vežė buhalterei kelias geresnes programas. Niekada nebuvo atvykusi į UAB „S“, kai nebuvo buhalterės A. A.. Nusprendė toje įmonėje nedirbti, nes jai pasirodė, kad buhalterė nori toliau dirbti, be to, santykiai tarp vadovo ir buhalterės pasirodė keisti (bendravo konfliktiškai). UAB ,,S“ ji nedirbo, buhalterinės apskaitos nevedė, tik norėjo įsidarbinti, todėl tik peržiūrėjo dokumentus.

Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų biuro 2015 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvada Nr. 40-(U-1125)-IS1-831 dėl nešiojamojo kompiuterio ,,Lenovo“ (9 t., b. l. 185-195), kurioje užfiksuota, kad nešiojamojo kompiuterio ,,Lenovo“ standžiojo disko trečiajame loginiame diske, kataloge ,,lpl“, įdiegta programa ,,Langų projektavimas“. Programos sukūrimo data nurodoma 2007 m. liepos 20 d. Dokumentas, kuris galėjo būti sukurtas pirmas, yra 2007 m. liepos 20 d. sąskaita Era 00001. Tikėtina, kad programa pradėta naudoti 2007 m. liepą., o 2007 m. lapkričio 26 d. padaryta katalogo ,,lpl“ kopija. Gali būti, kad paskutinis sukurtas dokumentas yra 2014 m. gruodžio 9 d. sąskaita MLS 620736. Įvedus naują užsakymą, PVM sąskaitos faktūros numeris programoje automatiškai nesuteikiamas. PVM sąskaitos faktūros numeris ir data suteikiami ir užfiksuojami tuo metu, kada pasirenkama funkcija spausdinti ir sugeneruojama PVM sąskaita faktūra. PVM sąskaitos faktūros numeris suteikiamas automatiškai pagal nustatytą skaitliuką, jis saugomas operacinės sistemos registruose prie programos ,,Langų projektavimas“ nustatymų. Programos ,,Langų projektavimas“ užsakymų duomenys, kurie patenka į laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 24 d., buvo išsaugoti formuojant PVM sąskaitas faktūras. Iš viso buvo išsaugoti 798 failai. Šie failai įrašyti į DVD diską prie specialisto išvados. Programoje ,,Langų projektavimas“ įvestus užsakymus galima ištrinti pasirenkant užsakymą ir funkciją ,,Ištrinti“. Tyrimo metu atrinkti 83, kaip įtariama, su byla susiję failai, jie įrašyti į DVD diską prie specialisto išvados.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m. vasario 6 d. specialisto išvada Nr. 11Š-29 (15) dėl rašysenos tyrimo (9 t., b. l. 155-157), kurioje nurodyta, kad tyrimui pateiktame UAB „S“ 2012 m. rugsėjo 29 d. kasos pajamų orderio kvite Nr. KPO4179 už 3 357 Lt, kuriuo įforminta atsiskaitymo už langus operacija, eilutėje „Kasininkas“ pasirašė ne P. R. ar A. A., o kitas asmuo.

Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus 2014 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvada Nr. 11Š-63/167(14) dėl rašysenos tyrimo (9 t., b. l. 169-179), kurioje teigiama, kad pateiktuose 114-likoje UAB „S“ kasos pajamų orderių eilutėje „Gavo kasininkas“ P. R. vardu pasirašė ne P. R., o kitas asmuo. Nustatyti, ar tyrimui pateiktuose 114-likoje UAB „S“ kasos pajamų orderių eilutėje „Gavo kasininkas“ P. R. vardu pasirašė A. A. ar kitas asmuo, nebuvo galima. 2011 m. lapkričio 23 d. kasos pajamų orderyje Nr. KPO3596, kuriame įforminta 1 200 Lt inkasavimo iš Gataučių k. degalinėje esančio kasos aparato operacija, eilutėje „Gavo kasininkas“ P. R. vardu pasirašė UAB „S“ buhalterė A. A.. 2011 m. kovo 2 d. kasos pajamų orderio Nr. KPO3087, kuriame įforminta 121,80 Lt įnešimo į kasą operaciją iš Gataučių pagrindinės mokyklos už parduotą kurą, eilutėje „Gavo kasininkas“ pasirašė ne P. R. ar A. A., o kitas asmuo.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2015 m. balandžio 27 d. specialisto išvada Nr. 5-4/28 dėl UAB ,,S" ūkinės finansinės veiklos (10 t., b. l. 17-45), kurioje pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1-2 dalis už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. UAB „S“ direktoriaus pareigas nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 14 d. vykdė P. R.. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10-11 straipsniai numato, kad ūkio subjekto apskaitą tvarko buhalteris, pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo; už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako buhalteris. UAB „S“ buhalterinę apskaitą pagal darbo sutartį tiriamuoju laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 14 d. tvarkė A. A.. UAB „S“ kasininko pareigybės nėra. Nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 14 d. bendrovėje kasininko pareigas vykdė ir grynaisiais pinigais disponavo UAB „S“ direktorius P. R..

Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse Nr. 179 (2000 m. vasario 17 d. redakcija) nurodyta, kad ūkio subjekto buhalteris turi kontroliuoti, kad būtų tinkamai tvarkoma kasos knyga, jo nurodymai kasininkui yra privalomi. Kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo. Kaip teigė P. R., jis buvo atsakingas už bendrovės kasą. UAB „S“ 2010 m. liepos 29 d. kasos pajamų orderyje Nr. KPO2675, 2012 m. sausio 30 d. kasos pajamų orderyje Nr. KPO3725, 2012 m. balandžio 29 d. kasos pajamų orderyje Nr. KPO3894, 2012 m. balandžio 30 d. kasos pajamų orderyje Nr. KPO3895, 2012 m. rugsėjo 13 d. kasos pajamų orderyje Nr. KPO4152, 2012 m. lapkričio 13 d. kasos pajamų orderyje Nr. KPO4279, 2013 m. birželio 29 d. kasos pajamų orderyje Nr. KPO4707 nurodytos iš kasos aparatų inkasuotos sumos nesutampa su kasos operacijų žurnaluose nurodytomis sumomis. Nustatyta, kad pagal minėtus kasos pajamų orderius į UAB „S“ kasą apskaityta 797,77 Lt mažiau, neigu nurodyta kasos operacijų žurnaluose ir dienos ataskaitose „Z“, 797,77 Lt sumažintas buhalterinis pinigų likutis įmonės kasoje. Kadangi minėtuose kasos pajamų orderiuose rekvizitas - ūkinės operacijos turinys, nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo, UAB „S“, išrašydama šiuos dokumentus ir įtraukdama juos į kasą, nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, pagal kurią „Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą“; 13 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančią apskaitos dokumentų rekvizitus; 13 straipsnio 3 dalies, pagal kurią „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“. Dėl UAB „S“ išrašytų 2010 m. liepos 29 d. kasos pajamų orderio Nr. KPO2675, 2012 m. sausio 30 d. kasos pajamų orderio Nr. KPO3725, 2012 m. balandžio 29 d. kasos pajamų orderio Nr. KPO3894, 2012 m. balandžio 30 d. kasos pajamų orderio Nr. KPO3895, 2012 m. rugsėjo 13 d. kasos pajamų orderio Nr. KPO4152, 2012 m. lapkričio 13 d. kasos pajamų orderio Nr. KPO4279, 2013 m. birželio 29 d. kasos pajamų orderio Nr. KPO4707, kuriuose nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinių operacijų tapatumo, surašymo ir įtraukimo į kasos knygą, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 dalių, iš dalies negalima nustatyti UAB „S“ turto už 2010 m. ir 2012-2013 m.

Dėl UAB „S“ neįformintų inkasavimo operacijų už 8 258,23 Lt pagal 2012 m. rugpjūčio 6 d. kasos pajamų orderį Nr. KPO4101 už 360 Lt ir 2012 m. rugpjūčio 10 d. kasos pajamų orderį Nr. KPO4102 už 270 Lt, įformintų neįvykusių inkasavimo operacijų už 630 Lt, kaip nurodyta kasos operacijų žurnaluose ir dienos ataskaitose „Z“, 7 628,23 Lt sumažintas likutis bendrovės kasoje. Į UAB „S“ kasos knygą neišrašius kasos pajamų orderių ir neįrašius grynųjų pinigų inkasavimo duomenų, nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, pagal kurią „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 6 straipsnio 2 dalies, pagal kurią „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje neįforminus grynųjų pinigų įnešimo į kasą operacijų, išrašant kasos pajamų orderius, ir jų neapskaičius bendrovės kasoje, 7 628,23 Lt sumažintas buhalterinis UAB „S“ pinigų likutis kasoje, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „S“ turto už 2009 m., 2011 m. ir 2013 m.

UAB „S“ kasoje 2009 m. vasario 18 d. užfiksuota prekių pirkimo operacija iš Lenkijos už 1 427,97 PLN. Valiutos keitimo kvite nurodyta, kad valiutos keitimo kursas yra 1 Lt - 1,33 PLN, todėl 2009 m. vasario 18 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 690 suma turėtų būti 1 073,66 Lt, t. y. 825,54 Lt mažesnė. 2011 m. lapkričio 30 d. išrašytas kasos išlaidų orderis Nr. 2130 už 7 210 Lt, kuriuo įforminta bendra grynųjų pinigų įnešimo operacija į UAB „S“ banko sąskaitą. 1 300 Lt ir 1 000 Lt sumos yra paskolos dengimas pervedant pinigus tarp banko sąskaitų, todėl 2011 m. lapkričio 30 d. kasos išlaidų orderio Nr. 2130 teisinga suma turėtų būti 4 910 Lt, t. y. 2 300 Lt mažesnė. Nustatyta, kad pagal minėtus kasos išlaidų orderius UAB „S“ kasoje apskaityta 3 125,54 Lt daugiau išlaidų, taip 3 125,54 Lt sumažintas buhalterinis pinigų likutis bendrovės kasoje. Kadangi 2009 m. vasario 18 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 690 ir 2011 m. lapkričio 30 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 2130 rekvizitas - ūkinės operacijos turinys, nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo, UAB „S“, išrašydama šiuos dokumentus ir įtraukdama juos į kasą, nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, pagal kurią „Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą“; 13 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios apskaitos dokumentų rekvizitus; 13 straipsnio 3 dalies, pagal kurią „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“. Dėl UAB „S“ išrašytų 2009 m. vasario 18 d. kasos išlaidų orderio Nr. 690 ir 2011 m. lapkričio 30 d. kasos išlaidų orderio Nr. 2130, kuriuose nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinių operacijų tapatumo, surašymo ir įtraukimo į kasos knygą, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 dalių, iš dalies negalima nustatyti UAB „S“ turto už 2009 m. ir 2011 m.

Iš viso UAB „S“ kasos knygoje neįrašyta, klaidingai įrašyta ir įrašyta neįvykusių kasos operacijų už 11 551,54 Lt.

UAB „S“ 2010 m. liepos 29 d. kasos pajamų orderyje Nr. KPO2675 ir 2013 m. birželio 29 d. kasos pajamų orderyje Nr. KPO4707 nurodytos iš kasos aparatų inkasuotos sumos nesutampa su kasos operacijų žurnaluose nurodytomis sumomis. Pagal Beržėnų k. parduotuvės kasos aparato dienos ataskaitą „Z“ Nr. 468 nustatyta, kad 2010 m. liepos 29 d. buvo inkasuota 350 Lt, o 2010 m. liepos 29 d. kasos pajamų orderyje Nr. KPO2675 įforminta 2 342,23 Lt įnešimo į kasą operacija. Pagal Gataučių k. degalinės kasos aparato dienos ataskaitą „Z“ Nr. 2812 nustatyta, kad 2013 m. birželio 29 d. buvo inkasuota 2 500 Lt, 2013 m. birželio 29 d. kasos pajamų orderyje Nr. KPO4707 įforminta 2 600 Lt įnešimo į kasą operacija. Nustatyta, kad pagal minėtus kasos pajamų orderius į UAB „S“ kasą apskaityta 2 092,23 Lt daugiau, nei nurodytos inkasuotos sumos kasos operacijų žurnaluose ir dienos ataskaitose „Z“, 2 092,23 Lt padidint buhalterinį pinigų likutį bendrovės kasoje. Kadangi 2010 m. liepos 29 d. kasos pajamų orderyje Nr. KPO2675 ir 2013 m. birželio 29 d. kasos pajamų orderyje Nr. KPO4707 rekvizitas - ūkinės operacijos turinys, nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo, UAB „S“, išrašydama šiuos dokumentus ir įtraukdama juos į kasą, nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, pagal kurią „Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą“; 13 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios apskaitos dokumentų rekvizitus; 13 straipsnio 3 dalies, pagal kurią „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“. Dėl UAB „S“ išrašytų 2010 m. liepos 29 d. kasos pajamų orderio Nr. KPO2675 ir 2013 m. birželio 29 d. kasos pajamų orderio Nr. KPO4707, kuriuose nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinių operacijų tapatumo, surašymo ir įtraukimo į kasos knygą, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 dalių, iš dalies negalima nustatyti UAB „S“ turto už 2010 ir 2013 m. Dėl UAB „S“ išrašytų dokumentų 2010 m. liepos 29 d. kasos pajamų orderio Nr. KPO2675 ir 2013 m. birželio 29 d. kasos pajamų orderio Nr. KPO4707, kuriuose nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinių operacijų tapatumo, surašymo ir įtraukimo į kasos knygą, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 dalių, bendrovės kasoje 2 092,23 Lt padidintas buhalterinis pinigų likutis.

Tyrimo metu nustatytas dokumentinis kasos likutis nesutampa su kasos knygoje nurodytu likučiu. Tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus 2014 m. sausio 31 d. nustatytas kasos likutis 11 551,54 Lt didesnis už kasos knygoje nurodytą kasos likutį. Tyrimo metu iš pateiktų UAB „S“ dokumentų negalima nustatyti 11 551,54 Lt panaudojimo, nes šios sumos panaudojimas neįformintas buhalterinės apskaitos dokumentais ir neįrašytas į UAB „S“ apskaitą, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, pagal kurią, „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 6 straipsnio 2 dalies, pagal kurią„Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“.

Tyrimo metu nustatyti 35 UAB „S“ kasos išlaidų orderiai už 155 200 Lt sumą, kuriais buvo įforminti grynųjų pinigų išdavimai iš kasos A. A., kad ji įneštų į banko sąskaitas. Kasos išlaidų orderių skiltyje „Išduoti“ pinigų gavėju nurodytas P. R., o ne A. A.. Prie kiekvieno kasos išlaidų orderio pridėti bankų išduoti kvitai, kuriuose nurodyta, kad grynuosius pinigus įnešė A. A.. Minėtos 35 operacijos įformintos nesilaikant Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių Nr. 179 (2000 m. vasario 17 d. redakcija) 6 punkto, pagal kurį „Kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam fiziniam asmeniui“.

Tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad UAB „S“ buhalterė A. A. 2009 m. gruodžio 31 d., 2010 m. gruodžio 31 d.,, 2011 m. gruodžio 31 d., 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. vasario 14 d. nebuvo skolinga bendrovei.

Motyvuojamoji dalis

Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 2 dalis numato, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Nustatyta, kad pagal 2010 m. liepos 29 d. kasos pajamų orderį Nr. KPO2675, 2012 m. sausio 30 d. kasos pajamų orderį Nr. KPO3725, 2012 m. balandžio 29 d. kasos pajamų orderį Nr. KPO3894, 2012 m. balandžio 30 d. kasos pajamų orderį Nr. KPO3895, 2012 m. rugsėjo 13 d. kasos pajamų orderį Nr. KPO4152, 2012 m. lapkričio 13 d. kasos pajamų orderį Nr. KPO4279, 2013 m. birželio 29 d. kasos pajamų orderį Nr. KPO4707 į UAB „S“ kasą apskaityta 797,77 Lt mažiau, taip sumažinant buhalterinį pinigų likutį bendrovės kasoje. Kadangi minėtuose kasos pajamų orderiuose rekvizitas - ūkinės operacijos turinys nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo, UAB „S“ išrašydama šiuos dokumentus ir įtraukdama juos į apskaitą, nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, pagal kurią „Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą“; 13 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios apskaitos dokumentų rekvizitus; 13 straipsnio 3 dalies, pagal kurią „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“. Dėl UAB „S“ išrašytų 2010 m. liepos 29 d. kasos pajamų orderio Nr. KPO2675, 2012 m. sausio 30 d. kasos pajamų orderio Nr. KPO3725, 2012 m. balandžio 29 d. kasos pajamų orderio Nr. KPO3894, 2012 m. balandžio 30 d. kasos pajamų orderio Nr. KPO3895, 2012 m. rugsėjo 13 d. kasos pajamų orderio Nr. KPO4152, 2012 m. lapkričio 13 d. kasos pajamų orderio Nr. KPO4279, 2013 m. birželio 29 d. kasos pajamų orderio Nr. KPO4707, kuriuose nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinių operacijų tapatumo, surašymo ir įtraukimo į kasos knygą, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 dalių, iš dalies negalima nustatyti UAB „S“ turto už 2010 m. ir 2012-2013 m.

Dėl UAB „S“ neįformintų inkasavimo operacijų už 8 258,23 Lt pagal 2012 m. rugpjūčio 6 d. kasos pajamų orderį Nr. KPO4101 už 360 Lt ir 2012 m. rugpjūčio 10 d. kasos pajamų orderį Nr. KPO4102 už 270 Lt, įformintų neįvykusių inkasavimo operacijų už 630 Lt, kaip nurodyta kasos operacijų žurnaluose ir dienos ataskaitose „Z“, 7 628,23 Lt sumažintas likutis bendrovės kasoje. Neišrašius kasos pajamų orderių ir neįrašius grynųjų pinigų inkasavimo duomenų į UAB „S“ kasos knygą, nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, pagal kurią „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 6 straipsnio 2 dalies, pagal kurią „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. UAB „S“ buhalterinėje apskaitoje neįforminus grynųjų pinigų įnešimo į kasą operacijų, išrašant kasos pajamų orderius, ir jų neapskaičius bendrovės kasoje, 7 628,23 Lt sumažintas buhalterinis UAB „S“ pinigų likutis kasoje, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „S“ turto už 2009 m. ir 2011-2013 m.

Nustatyta, kad pagal 2009 m. vasario 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 690 ir 2011 m. lapkričio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2130 UAB „S“ kasoje apskaityta 3 125,54 Lt išlaidų daugiau, taip 3 125,54 Lt sumažinant buhalterinį pinigų likutį bendrovės kasoje. Kadangi kasos išlaidų orderiuose rekvizitas - ūkinės operacijos turinys, nepatvirtina ūkinės operacijos tapatumo, UAB „S“, išrašydama šiuos dokumentus ir įtraukdama juos į kasą, nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, pagal kurią „Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą“; 13 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios apskaitos dokumentų rekvizitus; 13 straipsnio 3 dalies, pagal kurią „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“. Dėl UAB „S“ išrašytų 2009 m. vasario 18 d. kasos išlaidų orderio Nr. 690 ir 2011 m. lapkričio 30 d. kasos išlaidų orderio Nr. 2130, kuriuose nurodyti rekvizitai nepatvirtina ūkinių operacijų tapatumo, surašymo ir įtraukimo į kasos knygą, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 dalių, iš dalies negalima nustatyti UAB „S“ turto už 2009 m. ir 2011 m.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2010 m. liepos 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MLS620713, suma be PVM 6 216 Lt, PVM suma 1 305,36 Lt, neįtraukta į pardavimų žurnalą pagal važtaraščius, 2010 m. liepos 15 d. kasos pajamų orderis Nr. KPO2917 už 4 000 Lt kasos knygoje neįtrauktas, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies, pagal kurią „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“; 6 straipsnio 2 dalies, pagal kurią „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. UAB „S“ į buhalterinę apskaitą neįtraukus 2010 m. liepos 15 d. pardavimo PVM sąskaitos faktūros Nr. MLS620713, į kasos knygą neįrašius kasos pajamų orderio už 7 145 Lt ir neapskaičius 6 216 Lt pajamų, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies, iš dalies negalima nustatyti UAB „S“ turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2010 m.

UAB „S“, PVM sąskaitomis faktūromis neįforminusi paslaugų pardavimo operacijos bendrovei „Pakvita“ už 15 310 Lt, 3 215,10 Lt PVM, iš viso 18 525,10 Lt, pajamas sumažino 15 310,00 Lt ir nevykdė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, pagal kurią „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 6 straipsnio 2 dalies, pagal kurią „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. UAB „S“ neįforminus statybinių paslaugų pardavimo operacijų buhalterinės apskaitos dokumentu – PVM sąskaita faktūra ir jos duomenų neįtraukus į bendrovės buhalterinę apskaitą, nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies, iš dalies negalima nustatyti UAB „S“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m.

UAB „S“ buhalterinės apskaitos dokumentu – PVM sąskaita faktūra neįformino statybinių paslaugų pardavimo operacijų, neapskaičiavo mokėtino 3 215,10 Lt (931,16 €) PVM ir į bendrovės buhalterinę apskaitą neįtraukė duomenų, nesilaikydama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 7 straipsnio, pagal kurį „Jeigu šiame Įstatyme nenustatyta kitaip, paslaugų teikimu laikomas bet koks sandoris dėl bet kokio civilinių teisių objekto, jeigu šis sandoris pagal šį Įstatymą nelaikomas prekių tiekimu. Paslaugų teikimu, be kita ko, laikoma: statybos darbai, įskaitant pastatyto naujo pastato ar statinio perdavimą užsakovui (statytojui)“; 79 straipsnio 1 dalies, pagal kurią „Įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo (išskyrus Lietuvos Respublikos apmokestinamąjį asmenį, kuriam taikomos šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatos) privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo“.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis numato, kad socialinės paslaugos, kurias teikia vaikų ir jaunimo globos institucijos, senelių ir (arba) neįgaliųjų globos (rūpybos) institucijos ar kiti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, PVM neapmokestinamos. VĮ Registrų centro duomenimis, nurodyti UAB „S“ veiklos tikslai yra pelno siekimas, naujų darbo vietų kūrimas, bendrovės ir akcininkų turto didinimas, todėl visos UAB „S“ teikiamos socialinės paslaugos turėjo būti apmokestinamos PVM. Tyrimo metu nustatyta, UAB „S“ PVM sąskaitomis (-a) faktūromis (-a) neįformino socialinių paslaugų pardavimo operacijų PVM sąskaitomis faktūromis iš viso už 603 881,81 Lt, neapskaičiavo 104 805,93 Lt (30 353,90 €) 21 procento mokesčio tarifo pardavimo PVM ir 104 805,93 Lt padidino bendrovės pajamas, nesilaikydama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1 dalies, pagal kurią „Įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo (išskyrus Lietuvos Respublikos apmokestinamąjį asmenį, kuriam taikomos šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatos) privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo“. Tačiau gautas įplaukas įformino kaip pajamas, todėl tai netrukdo nustatyti UAB „S“ turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą už 2009-2013 m. ir 2014 m. sausio mėnesį.

Iš viso UAB „S“ kasos knygoje neįrašyta, klaidingai įrašyta ir įrašyta neįvykusių kasos operacijų už 11 551,54 Lt, neįtraukta PVM sąskaita faktūra už 6 216,00 Lt be PVM (PVM suma 1 305,36 Lt), neišrašyti kasos pajamų orderiai už 4 000 Lt, PVM sąskaitomis faktūromis neįforminta statybinių ir socialinių paslaugų pardavimo operacijų už 514 385,88 Lt be PVM, neapskaičiuota mokėtino PVM 21 procento mokesčio tarifo už 108 021,03 Lt (31 285,06 €).

Tyrimo metu apskaičiuoti mokesčiai: 2009 m. PVM (21 procentas) 173,55 Lt, 2010 m. PVM (21 procentas) 18 686,34 Lt, 2011 m. PVM (21 procentas) 30 443,15 Lt, 2012 m. PVM (21 procentas) 28 823,31 Lt, 2013 m. PVM (21 procentas) 23 593,04 Lt, 2014 m. PVM (21 procentas) 6 301,65 Lt.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. sausio 21 d. specialisto išvada Nr. 5-4/5 dėl UAB ,,S" ūkinės finansinės veiklos (10 t., b. l. 134-157), kurioje sakoma, kad, palyginus UAB „Bodesa“ ir UAB „Glastika“ pateiktus UAB „S“ atsiskaitymų registrus su UAB „S“ tyrimui pateiktais avanso apyskaitų registrais, atskaitingų asmenų išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, pirminiais kasos dokumentais bei AB „Šiaulių bankas“, AB „Swedbank“ esančių sąskaitų operacijų išrašais nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., nustatyta, kad UAB „S“ apskaitoje neįrašyti atsiskaitymai grynais pinigais už stiklo paketus iš viso už 10 805,35 Lt (3 129,45 €): su UAB „Bodesa“ iš viso už 8 706,41 Lt (2 521,55 €), su UAB „Glastika“ - 2 769,56 Lt (802,12 €).

Tyrimui pateiktuose UAB „S“ registruose „Pajamų būklė“ laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. nurodyta, kad į bendrovės langų savikainos sąnaudas be dokumentų nurašyta 117 071,28 Lt (33 906,19 €) atsargų. UAB „S“ medžiagų nurašymo aktai ar kiti dokumentai, pagrindžiantys, kad į langų savikainos sąnaudas nurašytos atsargos buvo naudotos uždirbti bendrovės pajamas ar gauti ekonominę naudą, turintys rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, tyrimui nepateikti. Tyrimo metu iš UAB „S“ gautas 2015 m. gruodžio 7 d. raštas, kad langų profilių ir stiklų paketų nurašymo aktų nėra.

UAB „S“ pagal 2011 m. sausio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MLS620769 už 13 969 Lt (4 045,70 €) pardavė DNSB (duomenys neskelbtini) 39 vnt. langų, o į buhalterinę apskaitą įtraukė kitą 2011 m. liepos 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MLS620780, kurioje užfiksuotos ūkinės operacijos duomenys apie parduotų langų kiekį ir sumą neatitinka tikrovės, nes į apskaitą įrašyta ne 39 vnt. langų pardavimo operacija už 13 969 Lt (4 045,70 €), o 13 vnt. langų už 5 000 Lt (1 448,10 €) pardavimo operacija DNSB (duomenys neskelbtini). UAB „S“, į buhalterinę apskaitą neįrašydama 26 vnt. langų, lauko palangės ir montavimo darbų pardavimo už 8 969 Lt (2 597,60 €) (suma be PVM 7 412,40 Lt arba 2 146,78 €, PVM suma 1 556,60 Lt arba 450,82 €) bei gauto apmokėjimo grynais pinigais pagal kasos pajamų orderį Nr. KPO3285 už 8 969 Lt (2 597,60 €), nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, pagal kurią „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 13 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „S“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2011 m.

Jeigu liudytojo E. K. pateiktose 24 vnt. (12 asmenų patvirtino įsigiję langus iš UAB „S“; 12 - nežinojo arba neatsiminė, iš kokios bendrovės įsigijo langus, tačiau atpažino parašą PVM sąskaitoje faktūroje) PVM sąskaitose faktūrose įrašytiems asmenims nurodytus pagamintus langus pardavė UAB „S, ir už juos buvo atsiskaityta grynais pinigais ar banko pavedimu, kaip nurodyta liudytojų apklausos protokoluose, tai UAB „S“, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. į apskaitą neįtraukus 24 E. K. pateiktų PVM sąskaitų faktūrų už parduotus pagamintus langus iš viso už 29 853,06 Lt (8 646,04 €), neįforminus ir neįrašius į apskaitą pirkėjų atsiskaitymų už parduotus pagamintus langus iš viso už 29 853,06 Lt (8 646,04 €) ir neapskaičius iš viso 24 774,97 Lt (7 175,33 €) pajamų, UAB „S“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, pagal kurią „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 4 dalies, pagal kurią „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „S“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2009 m. ir 2011-2012 m.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (2001 m. gruodžio 20 d. redakcija Nr. IX-675) 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita. Jeigu liudytojo E. K. pateiktose 24 PVM sąskaitose faktūrose įrašytiems asmenims nurodytus pagamintus langus pardavė UAB „S“, kaip nurodyta liudytojų apklausos protokoluose, tai nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neįtraukus į apskaitą 24 E. K. pateiktų PVM sąskaitų faktūrų už parduotus pagamintus langus iš viso už 29 853,06 Lt (8 646,04 €), neapskaičius iš viso 24 774,97 Lt (7 175,33 €) pajamų, UAB „S“ sumažino pelną iš viso 24 774,97 Lt (7 175,33 €) ir dėl to nesumokėjo 15 procentų pelno mokesčio iš viso 3 716 Lt (1 076 €), nesilaikydama Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies. 2009 m. pelno mokesčio suma 281 Lt (82 €), 2011 m. pelno mokesčio suma 1 445 Lt (418 €), 2012 m. pelno mokesčio suma 1 990 Lt (576 €).

Kadangi UAB „S“ į apskaitą įtraukė 2011 m. liepos 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MLS620780 už 5 000 Lt (1 448,10 €), kurioje užfiksuotos ūkinės operacijos duomenys apie parduotų langų kiekį ir suma neatitinka tikrovės, tačiau į apskaitą neįtraukė 2011 m. sausio 26 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. MLS620769 už 13 969 Lt (4 045,70 €) už parduotus pagamintus langus, kuri sutampa su kryžminio patikrinimo metu gauta PVM sąskaita faktūra Nr. MLS620769 iš DNSB (duomenys neskelbtini), tai UAB „S“ neapskaitė 7 412,40 Lt (2 146,78 €) pajamų, sumažino pelną 7 412,40 Lt (2 146,78 €) ir dėl to, nesilaikydama Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies, 2011 m. nesumokėjo 15 procentų pelno mokesčio, kas sudaro 1 112 Lt (322 €).

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį, prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas vyksta šalies teritorijoje, prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 1-2 dalys numato, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas. Kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta apmokestinamoji vertė, nuo kurios turi būti apskaičiuotas PVM, kurią sudaro atlygis (išskyrus PVM), kurį gavo arba turi gauti prekių tiekėjas arba paslaugos teikėjas, arba jo vardu trečiasis asmuo. Prekių ir paslaugų teikimo atvejais taikomas standartinis 21 procentų PVM tarifas (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 32 d. ir 19 str. 1 d.).

Jeigu liudytojo E. K. pateiktose 24 PVM sąskaitose faktūrose įrašytiems asmenims nurodytus pagamintus langus pardavė UAB „S“, kaip nurodyta liudytojų apklausos protokoluose, tai nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. į apskaitą neįtraukus 24 E. K. pateiktų PVM sąskaitų faktūrų už parduotus pagamintus langus iš viso už 29 853,06 Lt (8 646,04 €), UAB „S“, nesilaikydama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 ir 2 dalių, 15 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 1 dalies, nedeklaravo ir nesumokėjo PVM iš viso 5 150 Lt (1 492 €). 2009 m. PVM suma 357 Lt (103 €), 2011 m. PVM suma 2 007 Lt (582 €), 2012 m. PVM suma 2 786 Lt (807 €).

Kadangi UAB „S“ į apskaitą įtraukė 2011 m. liepos 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MLS620780 už 5 000 Lt (1 448,10 €), kurioje užfiksuotos ūkinės operacijos duomenys apie parduotų langų kiekį ir sumą neatitinka tikrovės, tačiau į apskaitą neįtraukė 2011 m. sausio 26 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. MLS620769 už 13 969 Lt (4 045,70 €) už parduotus pagamintus langus, kuri sutampa su kryžminio patikrinimo metu gauta PVM sąskaita faktūra Nr. MLS620769 iš DNSB (duomenys neskelbtini), tai UAB „S“, nesilaikydama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1-2 dalių, 15 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 1 dalies, 2011 m. nedeklaravo ir nesumokėjo PVM 1 557 (451 €).

Iš viso tyrimo metu apskaičiuota mokesčių: 2009 m. pelno mokesčio suma 281 Lt (82 €), PVM suma 357 Lt (103 €), 2011 m. pelno mokesčio suma 2 557 Lt (740 €) (1 445+1 112 (418+322)), PVM suma 3 564 Lt (1 003 €) (2 007+1 557 Lt (582+451)), 2012 m. pelno mokesčio suma 1 990 Lt (576 €), PVM suma 2 786 Lt (807 €).

Kadangi UAB „S“ nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. į apskaitą neįrašė 43 PVM sąskaitų faktūrų už stiklo paketus iš viso už 21 199,63 Lt (6 139,84 €), nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2011 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, pagal kurią „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 4 dalies, pagal kurią „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėn.“ UAB „S“, nesilaikydama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. apskaitoje neįrašė 43 PVM sąskaitų faktūrų už stiklo paketus iš viso už 21 199,63 Lt (6 139,84 €), negalima iš dalies nustatyti UAB „S“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-2012 m.

Kadangi UAB „S“ nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. į apskaitą neįrašė atsiskaitymų grynais pinigais UAB„Bodesa“ ir UAB „Glastika“ už stiklo paketus iš viso už 10 805,35 Lt (3 129,45 €), ji nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, pagal kurią„Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 4 dalies, pagal kurią „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėn.“. UAB „S“, nesilaikydama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. apskaitoje neįrašė atsiskaitymų grynais pinigais UAB „Bodesa“ ir UAB „Glastika“ už stiklo paketus iš viso už 10 805,35 Lt (3 129,45 €), negalima iš dalies nustatyti UAB „S“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010-2012 m.

Tiriamuoju laikotarpiu UAB „S“, nesilaikydama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2011 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies, pagal kurią „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, į langų savikainos sąnaudas nurarė atsargų iš viso už 117 071,28 Lt (33 906,19 €) be dokumentų, pagrindžiančių, kad UAB „S“ į langų savikainos sąnaudas nurašytas atsargas naudojo uždirbti bendrovės pajamas ar gauti ekonominę naudą. UAB „S“, nesilaikydama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, nurašė atsargas į langų savikainos sąnaudas iš viso už 117 071,28 Lt (33 906,19 €) be dokumentų, pagrindžiančių, kad minėtos atsargos buvo naudojamos uždirbti bendrovės pajamas ar gauti ekonominę naudą, nėra galimybės nustatyti UAB „S“ veiklos, turto ir nuosavo kapitalo už 2009-2012 m.

Iš UAB „S“ tyrimui pateiktų registrų „Balansas. Periodas 11“ ir „Balansas. Periodas 12“ nustatyta, kad atskaitingo asmens E. K. avanso apyskaitos likutis 2012 m. lapkričio 30 d. buvo neigiamas: -8 819,71 Lt (-2 554,36 €). Vadinasi, E. K. išleido daugiau pinigų, nei jam buvo išduota avanso, todėl įmonė jam skolinga. 2012 m. gruodžio 31 d. E. K. avanso apyskaitos likutis lygus 0 Lt (0 €). UAB „S“ apskaitoje E. K. avanso apyskaitos 2012 m. lapkričio 30 d. likutis -8 819,71 Lt (-2 554,36 €) buvo nurašytas be pagrindžiančių dokumentų, todėl nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, pagal kurią „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 13 straipsnio 3 dalies, pagal kurią„Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“. UAB „S“, nesilaikydama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies, be pagrindžiančių dokumentų į apskaitą nurašė E. K. avanso apyskaitos 2012 m. lapkričio 30 d. likutį -8 819,71 Lt (-2 554,36 €), todėl negalima iš dalies nustatyti UAB „S“ turto ir įsipareigojimų dydžio už 2012 m.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. birželio 21 d. specialisto išvada Nr. 5-4/52 dėl UAB ,,S“ ūkinės finansinės veiklos (11 t., b. l. 31-42). Išvadoje nurodyta, kad UAB „S“ nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pardavė pagamintus langus, palanges ir montavimo darbų paslaugų ir išrašė 6 PVM sąskaitas faktūras iš viso už 38 890,80 Lt (11 263,55 €) juridiniams asmenims: UAB „Šiaulių hidrogeologija“, UAB „Sodbeta“, DNSB (duomenys neskelbtini), DNSB (duomenys neskelbtini), IĮ „Lomadis“, UAB „Kotesa“, tačiau PVM sąskaitų faktūrų buhalterinėje apskaitoje neišrašė ir neapskaitė iš viso už 32 141,16 Lt (9 308,72 €) pajamų, todėl UAB „S“, nesilaikydama Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies, sumažino pelną iš viso 32 141,16 Lt (9 308,72 €) ir nesumokėjo 15 procentų pelno mokesčio iš viso 4 821 Lt (1 396 €). 2010 m. pelno mokesčio suma 97 Lt (28 €), 2011 m. pelno mokesčio suma 347 Lt (100 €), 2012 m. pelno mokesčio suma 4 377 Lt (1 268 €).

Kadangi UAB „S“ nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31d. pardavė pagamintus langus, palanges ir montavimo darbų paslaugas ir išrašė 6 PVM sąskaitas faktūras iš viso už 38 890,80 Lt (11 263,55 €) juridiniams asmenims: UAB „Šiaulių hidrogeologija“, UAB „Sodbeta“, DNSB (duomenys neskelbtini), DNSB (duomenys neskelbtini), IĮ „Lomadis“, UAB „Kotesa“, tačiau PVM sąskaitų faktūrų neįrašė į buhalterinę apskaitą, UAB „S“, nesilaikydama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1-2 dalių, 15 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 1 dalies, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 6 750 Lt (1 955 €) PVM: 2010 m. PVM suma 136 Lt (39 €), 2011 m. PVM suma 486 Lt (141 €), 2012 m. PVM suma 6 128 Lt (1 775 €).

Iš viso tyrimo metu apskaičiuota mokesčių: 2010 m. 97 Lt (28 €) pelno mokesčio ir 136 Lt (39 €) PVM, 2011 m. 347 Lt (100 €) pelno mokesčio ir 486 Lt (141 €) PVM, 2012 m. 4 377 Lt (1 268 €) pelno mokesčio ir 6 128 Lt (1 775 €) PVM.

UAB „S“ 2012 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SAG00001822 rekvizitai „Pirkėjo pavadinimas“ ir „Suma“ nesutampa su registre „Pardavimų žurnalas pagal važtaraščius“ 2012 m. rugpjūčio mėnesį įrašytais, be to, DNSB (duomenys neskelbtini) sumokėtų avansų dalį iš viso už 23 699,38 Lt (6 863,81 €) 2012 m. rugpjūčio 8 d. sudengė su Joniškio r. savivaldybės administracijai išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SAG00001822 nurodyta suma ir taip sumažino DNSB (duomenys neskelbtini) sumokėtą avansą ir Joniškio r. savivaldybės administracijos skolą jai, nesilaikydama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, pagal kurią, „Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą“; 2 straipsnio 3 dalies, pagal kurią „Apskaitos registras – remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys“; 13 straipsnio 3 dalies, pagal kurią „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“. Kadangi UAB „S“ DNSB (duomenys neskelbtini) sumokėtų avansų dalies iš viso už 23 699,38 Lt (6 863,81 €) 2012 m. rugpjūčio 8 d. sudengė su Joniškio r. savivaldybės administracijai išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. SAG00001822 nurodyta suma ir taip sumažinto DNSB (duomenys neskelbtini) sumokėto avanso ir Joniškio r. savivaldybės administracijos skolą jai, nesilaikydama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 ir 3 dalių, 13 straipsnio 3 dalių, iš dalies negalima nustatyti UAB „S“ įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 m.

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „S“ nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pardavė pagamintus langus, palanges ir montavimo darbų paslaugų ir išrašė 6 PVM sąskaitas faktūras iš viso už 38 890,80 Lt (11 263,55 €) juridiniams asmenims: UAB „Šiaulių hidrogeologija“, UAB „Sodbeta“, DNSB (duomenys neskelbtini), DNSB (duomenys neskelbtini), IĮ „Lomadis“, UAB „Kotesa“, tačiau PVM sąskaitų faktūrų neįrašė į buhalterinę apskaitą ir neapskaitė iš viso už 32 141,16 Lt (9 308,72 €) pajamų, nesilaikydama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, pagal kurią „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 4 dalies, pagal kurią „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“; PVM sąskaitų faktūrų registrų tvarkymo taisyklių, patvirtintų 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. VA-55, 20-21 punktų. Kadangi UAB „S“ nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. pardavė pagamintus langus, palanges ir montavimo darbų paslaugų ir išrašė 6 PVM sąskaitas faktūras iš viso už 38 890,80 Lt (11 263,55 €) juridiniams asmenims: UAB „Šiaulių hidrogeologija“, UAB „Sodbeta“, DNSB (duomenys neskelbtini), DNSB (duomenys neskelbtini), IĮ „Lomadis“, UAB „Kotesa“, tačiau PVM sąskaitų faktūrų neįrašė į buhalterinę apskaitą ir neapskaitė iš viso už 32 141,16 Lt (9 308,72 €) pajamų, nesilaikydama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies, negalima iš dalies nustatyti UAB „S“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2010-2012 m.

Kadangi UAB „S“ nuo 2009 m. sausio 1 id. ki 2013 m. gruodžio 31 d. pardavė pagamintus langus, palanges ir montavimo darbų paslaugų ir išrašė 6 PVM sąskaitas faktūras iš viso už 38 890,80 Lt (11 263,55 €) juridiniams asmenims: UAB „Šiaulių hidrogeologija“, UAB „Sodbeta“, DNSB (duomenys neskelbtini), DNSB (duomenys neskelbtini), IĮ „Lomadis“, UAB „Kotesa“, tačiau PVM sąskaitų faktūrų neįrašė į buhalterinę apskaitą ir neapskaitė iš viso už 32 141,16 Lt (9 308,72 €) pajamų ir sumažino pelną iš viso 32 141,16 Lt (9 308,72 €), UAB „S“, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies, 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio, nedeklaravo ir nesumokėjo PVM iš viso 6 750 Lt (1 955 €), nesilaikydama Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies, nesumokėjo 15 procentų pelno mokesčio iš viso 4 821 Lt (1 396 €).

Nustatyti, koks pagamintų ir parduotų langų kiekis įrašytas 70-tyje PVM sąskaitų faktūrų, kurios įtrauktos į UAB „S“ registrą, ir koks tiriamuoju laikotarpiu pagamintų ir parduotų langų kiekis, nėra galimybės, nes PVM sąskaitų faktūrų originalai tyrimui nepateikti. Be to, UAB „S“ tiriamuoju laikotarpiu stiklo paketus įsigijo iš dviejų bendrovių (UAB „Bodesa“ ir UAB „Glastika“), plastikinius langų profilius įsigijo iš Lenkijos Respublikos bendrovės „Zaklady Produkcyjno-Uslugowe K. J.“, o plastikinių langų pardavimo PVM sąskaitose faktūrose įrašyta jau sukomplektuota prekė (plastikinis langas). Tyrimo metu iš UAB „S“ gautas 2015 m. gruodžio 7 d. raštas, kuriame nurodyta, kad langų profilių ir stiklų paketų nurašymo aktų nėra, todėl nėra galimybės nustatyti, koks pagamintas ir parduotas langų kiekis tiriamuoju laikotarpiu nurašytas UAB „S“ apskaitoje. Tyrimo metu nustatyta suminė įsigytų stiklo paketų, plastikinių langų profilių ir parduotų pagamintų plastikinių langų vertė nuo 2009 m. sauasio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.: iš viso įsigyta už 366 878,23 Lt (106 255,28 €), parduota už 257 465,71 Lt (74 567,22 €).

konstatuoja:

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo P. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį; kaltinamosios A. A. veiksmai - pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Kaltinamųjų kaltė, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta visiškai, abejoti jų kaltumu nėra pagrindo.

Už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą gali būti baudžiama bauda, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą gali būti baudžiama bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį padarymą kaltinamajam P. R. skirti 50 MGL baudą, už nusikaltimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį padarymą skirti kaltinamajam P. R. 100 MGL baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 50 MGL ir 100 MGL baudas subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti subendrintą 120 MGL baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 120 MGL baudą sumažinti trečdaliu, ir skirti kaltinamajam P. R. galutinę 90 MGL baudą. Už nusikaltimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį padarymą kaltinamajai A. A. skirti 30 MGL baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 30 MGL baudą sumažinti trečdaliu ir skirti A. A. galutinę 20 MGL baudą.

Kaltinamasis P. R. sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo skirti kitos rūšies bausmę (pvz., laisvės apribojimą), kadangi sumokėjo tyrimo metu nustatytus mokesčius ir šiuo metu trūksta pinigų (12 t., b. l. 176-177).

Kaltinamoji A. A. sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo skirti kuo mažesnę baudą ir dėl sunkios finansinės padėties išdėstyti ją dalimis per 12 mėn.: šeimoje dirba viena, sutuoktinis neįgalus, turi įsipareigojimų bankui (12 t., b. l. 179-180).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo P. R. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), pagal BK 222 straipsnio 1 dalį padaryta nusikalstama veika - apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį sudėtis formali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Nusikaltimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis P. R. solidaus amžiaus (65 m.), turi aukštesnįjį išsilavinimą, išsituokęs, dirba UAB „S“ direktoriumi (12 t., b. l. 42). Du kartus baustas administracine tvarka už smulkius KET pažeidimus, tris kartus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai su administraciniais nurodymais, kas baustumo neužtraukia (12 t., b. l. 38-41). Neteistas (12 t., b. l. 36-37). Kaltinamojo P. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nors ikiteisminio tyrimo pabaigoje 2017 m. kovo 15 d. (b. l. 170-171) kaltinamasis P. R. formaliai sutiko, jog yra kaltas, tačiau nenurodė, kad gailisi, padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas, o 2017 m. kovo 23 d. pervesdamas VMI 5 714 €, mokėjimo nurodyme ranka padarė prierašą, kad moka už A. A. ir E. K. vagystes (12 t., b. l. 173). Kaltinamojo P. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.).

Kaltinamosios A. A. padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas dėl neatsargumo (BK 16 str. 1 d.). Kaltinamoji A. A. solidaus amžiaus (64 m.), turi aukštesnįjį išsilavinimą, yra ištekėjusi, dirba (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (12 t., b. l. 175). Vieną kartą bausta administracine tvarka už smulkų KET pažeidimą, tris kartus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai su administraciniais nurodymais, kas baustumo neužtraukia (12 t., b. l. 171-174). Neteista (12 t., b. l. 169-170). Kaltinamosios A. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padariusi, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.).

Parinkdamas bausmių rūšį ir nustatydamas jų dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamųjų asmeninių savybių, kitų juos charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamoji A. A. nedavė sutikimo atlikti viešuosius darbus (BK 46 str. 1 d.), todėl ši bausmės rūšis jos atžvilgiu net nesvarstoma. Įvertinęs inkriminuotų nusikalstamų veikų priežastis (direktoriaus savanaudiškumas, buhalterės baimė prarasti darbą, subordinaciniai kaltinamųjų darbo santykiai), eigą, trukmę (~5 m.), padarinius (valstybei nesumokėti pelno mokestis ir PVM), teismas mano, kad tiek laisvės atėmimo bausmė, tiek areštas, kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.), aptariamu atveju būtų pernelyg griežta bausmė. Kaltinamiesiems skiriamos prokuroro siūlomos švelniausios sankcijoje numatytos bausmės rūšys – baudos. Baudos dydžiai kaltinamajam P. R. parenkami mažesni už sankcijų vidurkius, kaltinamajai A. A. - artimas sankcijos minimumui (BK 47 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo baudžiamuoju įsakymu P. R. už nusikalstamų veikų pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį padarymą paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu (idealioji sutaptis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam P. R. skirta subendrinta bausmė ir kaltinamajai A. A. skirta bausmė mažinamos vienu trečdaliu.

Baudų mokėjimo terminai atidedami (BVK 22 str. 2 d.).

Civilinis ieškovas Šiaulių apskrities VMI 2017 m. vasario 9 d. kaltinamajam P. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 714 € turtinės žalos valstybės biudžetui atlyginimo priteisimo (1 t., b. l. 43-44). Kaltinamasis P. R. atlygino padarytą 5 714 € turtinę žalą (12 t., b. l. 173-175). Tokiu atveju procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 str.).

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas:

1) 4 kompaktiniai diskai su specialisto išvada, bankų sąskaitomis, prisegti voke prie bylos viršelio, paliekami saugoti byloje kaip tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.);

2) reikalaujamų daiktų, dokumentų 2014 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. spalio 8 d., 2015 m. kovo 12 d., 2015 m. kovo 13 d., 2015 m. kovo 20 d., 2015 m. kovo 25 d. pateikimo protokoluose (4 t., b. l. 156-160, 163-170) užfiksuoti UAB „S“ dokumentai, per kratą iš UAB „S“ patalpų adresu Sodo g. 20 D, Šiauliuose, paimti daiktai ir dokumentai (8 t., b. l. 177-178), saugomi Šiaulių apskrities VPK KP ENTV, grąžinami teisėtų savininkų neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 100 MGL (3 766 €) baudą.

P. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 150 MGL (5 649 €) baudą.

Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu P. R. skirtas 100 MGL ir 150 MGL baudas subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą 150 MGL (5 649 €) baudą.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 150 MGL baudą sumažinti trečdaliu iki 100 MGL (3 766 €) baudos.

100 MGL (3 766 €) baudos mokėjimą atidėti 6 mėnesius skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 30 MGL (1 129,80 €) baudą.

Vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 30 MGL baudą sumažinti trečdaliu iki 20 MGL (753,20 €) baudos.

20 MGL (753,20 €) baudos mokėjimą atidėti 12 mėnesių skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Procesą pagal civilinės ieškovės Šiaulių apskrities VMI 2017 m. vasario 9 d. civilinį ieškinį dėl 5 714 € turtinės žalos valstybės biudžetui priteisimo nutraukti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamas veikas:

1) 4 kompaktinius diskus su specialisto išvada, bankų sąskaitomis, prisegtus voke prie bylos viršelio, palikti saugoti byloje kaip tyrimo medžiagą;

2) reikalaujamų daiktų, dokumentų 2014 m. rugsėjo 25 d., 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. spalio 8 d., 2015 m. kovo 12 d., 2015 m. kovo 13 d., 2015 m. kovo 20 d., 2015 m. kovo 25 d. pateikimo protokoluose užfiksuotus UAB „S“ dokumentus, per kratą iš UAB „S“ patalpų adresu Sodo g. 20 D, Šiauliuose, paimtus daiktus ir dokumentus, saugomus Šiaulių apskrities VPK KP ENTV, grąžinti teisėtų savininkų neribotai nuosavybei.

Išaiškinti P. R. ir A. A., kad, nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jie turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėja A. B.