Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai ir jos atstovui advokato padėjėjui Nerijui Makauskui bei suinteresuotam asmeniui A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. J. (toliau – ir pareiškėja) pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: A. J., Jonavos rajono savivaldybės administracija ir VĮ Turto bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja 2023 m. spalio 24 d. pareiškimu, teisme gautu 2023 m. spalio 26 d., kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėja įgijo asmeninės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodyta, kad Jonavos miesto liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas (duomenys neskelbtini) pareiškėjos šeimai suteikė teisę apsigyventi gyvenamojoje patalpoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas). Pareiškėja iki dabar gyvena Bute, savo vardu yra sudariusi sutartis su paslaugų tiekėjais, moka priskaičiuotus komunalinius ir kitus mokesčius, skolų už Butą nėra. Šiuo metu statinys yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, jam suteiktas unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: Gyvenamoji (butas), Pastato, kuriame yra butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), tačiau daiktinės teisės į jį neįregistruotos. Teisė gyventi Bute pareiškėjai buvo suteikta esant santuokoje su A. J., tačiau (duomenys neskelbtini) Teismo sprendimu nutraukus santuoką, pareiškėja jame liko gyventi su nepilnamečiais vaikais. Pareiškėja, laikydama save teisėtu savininku, Butą remontavo, mokėjo Gyvenamojo namo savininkų bendrijos Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) Išregistruotas: Likviduotas juridinio asmens organų sprendimu) paimtas paskolas, kurios buvo skirtos namo remontui atlikti. Taigi akivaizdu, jog minėtą nekilnojamąjį daiktą Pareiškėja visą laiką valdė teisėtai ir atvirai, niekas per visą laikotarpį t. y. nuo gyvenimo pradžios minėtame turte, jokių pretenzijų dėl turto naudojimo nereiškė. Pareiškėja save laiko teisėtu ir sąžiningu valdytoju. Pareiškėjos turimais duomenimis šis turtas nei valstybei, nei savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso, niekas daugiau už ją teisių į šį statinį neturi.

Teismas 2023 m. spalio 30 d. nutartimi nutarė: priimti pareiškėjos pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo; nustatyti suinteresuotiems asmenims 14 dienų terminą atsiliepimams į pareiškimą pareikšti; bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose 2023 m. lapkričio 23 d. 10.00 val. (rašytinio proceso tvarka – jeigu iki teismo posėdžio dienos nebus ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas; jei šios sąlygos bus ginčijamos – žodinio proceso tvarka).

2023 m. lapkričio 6 d. teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Registrų centro atsiliepimas, kuriame nurodyta, jog Registrų centras neturi jokio teisinio suinteresuotumo šios civilinės bylos baigtimi, todėl reikalavimo pagrįstumą palieka spręsti Teismo nuožiūra.

2023 m. lapkričio 14 d. teisme gautas Jonavos rajono savivaldybės administracijos atsiliepimas, kuriame nurodyta, jog neprieštaraujama pareiškimui ir prašoma priimti sprendimą teismo nuožiūra.

2023 m. lapkričio 14 d. teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko atsiliepimas, kuriame suinteresuotas asmuo prašo pareiškimo pagal šiuo metu byloje esančius rašytinius įrodymus netenkinti ir jį nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant, kadangi šiuo atveju pareiškėja teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo turtas buvo jos išpirktas įstatymų nustatyta tvarka. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus (Butų privatizavimo įstatymą ir kt.) viena iš sąlygų nekilnojamojo turto privatizavimui buvo ta, kad už jį turėjo būti sumokėti pinigai. Duomenys, kad ginčo patalpos būtų įkainotos ir kad jas buvo ketinama perleisti fiziniams asmenims, į bylą nepateikti. Iš byloje esančių įrodymų yra akivaizdu, kad Butas buvo suteiktas, vadovaujantis Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) orderį Nr. (duomenys neskelbtini) fiziniam asmeniui. Taigi ginčo turtas galėjo išlikti valstybės arba savivaldybės nuosavybė.

Suinteresuotas asmuo A. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio reikalavimais, pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Per įstatymo numatytą 14 dienų terminą teisme nebuvo gautas suinteresuotų asmenų pareiškimas dėl jų įtraukimo į bylos nagrinėjimą.

Kadangi suinteresuotas asmuo Turto bankas prieštaravo tam, jog pagal pateitus įrodymus pareiškimas būtų tenkinamas, bylą buvio nuspręsta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnis reglamentuoja, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Ši paminėta įstatyminė norma įtvirtina sąlygų, būtinų nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui, visetą. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos, suinteresuoto asmens A. J. bei liudytojų I. T., G. Š. ir Č. K. paaiškinimus, nustatė, kad Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) orderį Nr. (duomenys neskelbtini) J. A., kuris iki (duomenys neskelbtini) ištuokos įregistravimo buvo pareiškėjos sutuoktinis nuo (duomenys neskelbtini), buvo suteikta teisė su šeima apsigyventi kooperatiniame trijų kambarių, 42,64 kv. m gyvenamojo ploto gyvenamojoje patalpoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kurioje buvo įregistruoti keturi gyvenantys asmenys: pagr. paj. A. J., žmona G. J. ((duomenys neskelbtini) m., pareiškėja), duktė D. J. ((duomenys neskelbtini) m.) ir duktė G. J. ((duomenys neskelbtini) m.). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu J(duomenys neskelbtini), (toliau – ir Butas) įregistruotas, kadastro duomenų nustatymo data – (duomenys neskelbtini), tačiau nėra įregistruotos nuosavybės teisės į jį nei valstybei, nei pareiškėjai, nei suinteresuotam asmeniui, nei kooperatyvui ar kokiam kitam asmeniui.

(duomenys neskelbtini) Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kopija patvirtina, jog teismas nutraukė pareiškėjos ir A. J. (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuokč (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau apie turėtą turtą ir apie to turto pasidalinimą tarp sutuoktinių sprendime nenurodyta. Ištuokos liudijimas patvirtina, jog įrašas apie pareiškėjos ir A. J. ištuoką Jonavos raj. valdybos CMS metrikų knygoje įšrašytas (duomenys neskelbtini).

Suinteresuot asmens A. J. paaiškinimu teismo posėdžio metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) m. jis su pareiškėja dar būdami santuokoje nusprendė įsigyti kooperatinį butą, įnešė 3 800 rublių, toliau kiekvieną ketvirtį jis mokėjo tol, kol išmokėjo, o paskui, kadangi išsituokė, jis žmoną paliko ir išėjo. Jie nesitarė, kam Butas atitenka, jis manė Butą palikęs vaikams, bet kadangi vaikai į tą Butą nepretenduoja, todėl jis neprieštarauja, kad Butas atitektų pareiškėjai. Negali pasakyti, ką tada galvojo dėl Buto pasidalinimo, nes jeigu būtų galvojęs pasidalinti, būtų tą ir padaręs. Kažkada jis ieškojo, ar turi kokios nuosavybės, bet neturėjo. Negali paaiškinti, dėl ko neįsiteisino Buto. Inventorizacinės bylos tikrai niekas jam neatidavė. Buvo kooperatyvas, pradžioj jis buvau pirmininkas to kooperatyvo ir buvo sekretorė, viskas buvo pas ją, o paskui jis nesidomėjo tais reikalais, eidavo kas ketvirtį ir jai mokėdavo tuos pinigus. Jeigu būtų kas padavę jam inventorizacinę bylą, jis būtų saugojęs. Name buvo atliekamos stogo renovacijos, bet jis tų pinigų nenešė nė cento. Jis nešė pinigus iki paskutinio išmokėjimo, buto vertė buvo apie 15 000 rublių, pirmas įnašas 3 804 rublių ir tą visą skirtumą reikėjo išmokėti. Mokėta buvo santuokoj, todėl reiškia, jog buvo mokėta bendrais pinigais. Neatsimena, kad mokėtų žmona, stengėsi mokėti jis iki namo renovacijų, už kurias jis jau nebemokėjo.

VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašo bei (duomenys neskelbtini) įregistravimo kortelės kopijos duomenimis, pareiškėja, dirbusi Jonavos vaikų darželio auklėtoja, nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol tebėra deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią su tiekėju AB „Lietuvos dujos“ sudarė pareiškėja kaip vartotoja dėl į Butą tiektinų gamtinių dujų. (duomenys neskelbtini) UAB „Jonavos paslaugos“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad už Butui suteiktas paslaugas per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) įsiskolinimų nėra. Šiuo dokumentu pareiškėja įrodinėja, kad Butu rūpinasi kaip nuosavu ir nepertraukiama moka visus reikalingus mokesčius.

Liudytojos G. Š. paaiškininimu nustatyta, jog ji, gyvenanti bute Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pirmoji šito namo ((duomenys neskelbtini)), kuriame yra ir pareiškėjos Butas, (duomenys neskelbtini), įsteigto (duomenys neskelbtini) ir vėliau perregistruoto į Gyvenamojo namo (savininkų) bendriją, sekretorė, faktiškai tvarkiusi visą dokumentaciją ir finansus, nes A. Jasiulevičius buvo tik formalus kooperatyvo pirmininkas. Liudytoja paaiškino žinanti, kad už Butą Nr. (duomenys neskelbtini)yra išmokėta visa paskaičiuota mokėti suma, pareiškėja iš savo 900 rublių algos mokėdavo ir už Butą, ir už paskolą. Būdavo, kad renki tuos pinigus, o ji dar negavus algos ir prašydavo palaukti dieną ar dvi. Ji už Butą paskolą išsimokėjo pilnai iki vagnorkių pasikeitimo, vėliau bendrija iš europinių lėšų ėmė dar vieną paskolą, kurią išmokėjoviena pareiškėja. Liudytojos G. Š. teigimu, iš jos išsaugotų kooperatyve vykdytų mokėjimų jos pildytų žurnalų matyti, jog už Butą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame po ištuokos liko gyventi tik pareiškėja su vaikais, visa paskaičiuota mokėti suma tiek už Butą, tiek už šiluminio mazgo renovaciją, tiek ir už karšto vandens vandentiekio vamzdyno kapitalinį remontą buvo išmokėta. Iš įrašų teismo posėdžio metu apžiūrėtuose žurnaluose matyti, jog (duomenys neskelbtini) iš Pasaulio banko paimta 34 900 Lt paskola šiluminio mazgo renovacijai, 10 proc. pradinis įnašas sumokėtas iš sutaupytų lėšų už aptarnavimo sutartis ir 2 005,15 Lt sutaupytų stogo remontui kaupti (viso 6 706 Lt). (duomenys neskelbtini) paimtas papildomas kreditas karšto vandens vandentiekio vamzdyno kap. remontui. Paimta 7 967 Lt paskola ir 1785,34 Lt sumokėta iš sugrąžinto PVM, pirmos laiptinės 30 proc. grąžinta subsidija npadalinta butams po 30 proc + 78,33 Lt kikekvienam turinčiam paskolą. Butui Nr. (duomenys neskelbtini) paskaičiuota visa šilumos įrangos kaina buvo 1 340,24 Lt. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) likutis 1997 m. birželio mėn. buvo 0 Lt.

Registrų centro duomenys patvirtina, jog Gyvenamojo namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)), kurios įstatai buvo patvirtinti (duomenys neskelbtini), likviduota (duomenys neskelbtini) likvidavimo aktu (registravimo data – (duomenys neskelbtini)).

Liudytojos I. T. paaiškinimu teismo posėdžio metu nustatyta, jog ji buvo bendrijos pirmininkė nuo (duomenys neskelbtini) iki uždarymo (duomenys neskelbtini). Jos darbo metu visus mokesčius ir už paskolą visada mokėjo tik pareiškėja. Vilniaus banke bendrija buvo paėmusi paskolą renovacijai (tvarkėsi stogą, langus, mazgą), kurią mokėjo butų savininkai per bendriją, surinkus pinigus iš kiekvieno buto pagal sąrašą. Jeigu Butas būtų buvęs niekieno, tai pagal įstatymą jis būtų bendrijos ir ji būtų atsakinga už jį. Bendrija pareiškėją laikė savininke, bet Registrų centre nebuvo pagrindo tikrinti, nes nuėjus antrą kartą bendrijai paimti paskolą net nekilo kažkokių neatitikimų. Paskolą formino dar prieš ją, bet ir tada nekilo jokių klausimų, tuo labiau kad pareiškėja gaudavo kompensacijas. Bendrijos pavadinimas buvo Gyvenamųjų namų bendrija Nr. (duomenys neskelbtini).

Liudytojo Č. K. parodymais teismo posėdžio metu nustatyta, jog jis gyvena nuo (duomenys neskelbtini) m. bute Nr. (duomenys neskelbtini) kaip kooperatyvo narys, apie pareiškėją gali pasakyti tik gerą žodį, ji sąžininga. paskolą mokėjo visi ir niekados nebuvo girdėjęs, kad būtų keliamas klausimas dėl jos skolų. J. statėsi, o po skyrybų atiteko pareiškėjai, kuri toliau viena mokėjo. J. susirado kitą ir išėjo iš namų, viską palikęs. Vaikai registruoti gi ten, kaip ji galėjo Buto neturėti, reikėjo ir dokumentus pristatyt, ir pašalpas gaut. Teisinga, kad ji valdo, o ne su Jasiulevičium bendras turtas, nes jis išėjo pas kitą.

Teismo nuomone, nagrinėjamos bylos atveju pareiškėja įrodė nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo įgyjamąja senatimi visas būtinąsias sąlygas.

CK 4.69 straipsnio, nustatančio, kokie daiktai gali būti įgyjami nuosavybėn įgyjamąja senatimi, 3 dalyje reglamentuojama, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos (CPK 4 straipsnis), jog jeigu daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad daiktas priklauso būtent valstybei, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo (žr. LAT 2018 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, nutarties 29 punktą). Rašytinių įrodymų, kuriuos analizuojant būtų galima spręsti apie tai, kad Butas priklausytų valstybei (savivaldybei) ar kitam viešajam subjektui, Turto bankas (savo atsiliepime nurodęs tik tai, kad Butas buvo suteiktas, vadovaujantis Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) orderį Nr. (duomenys neskelbtini) fiziniam asmeniui, taigi ginčo turtas galėjo išlikti valstybės arba savivaldybės nuosavybė) teismui nepateikė. Tai reiškia, kad suinteresuotas asmuo neįvykdė proceso įstatyme numatytos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Vien tai, kad Butas buvo suteiktas, vadovaujantis Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) orderį Nr. (duomenys neskelbtini) fiziniam asmeniui, teismo nuomone, nepakanka įrodyti aplinkybei, jog Buto nuosavybės teisė priskirtina viešajai nuosavybei. O tai, teismo nuomone, yra svarbu, kadangi pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus (LAT 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2006), todėl pareiškėja negalėtų tokio daikto, priklausančio valstybei ar savivaldybei, teisėtai valdyti kaip savo.

Pagal 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 24 straipsnio 1 dalį (1983 m. lapkričio 30 d. įsako Nr. X-5387 redakcija, galiojusi nuo 1983 m. gruodžio 11 d. iki 1994 m. birželio 9 d.) juridiniai asmenys yra, be kita ko, kolūkiai, tarpkolūkinės ir kitokios kooperatinės organizacijos ir jų susivienijimai, kitos visuomeninės organizacijos, taip pat, įstatymų numatomais atvejais, šių organizacijų ir jų susivienijimų įmonės bei įstaigos, turinčios atskirą turtą ir savarankišką balansą. 1964 m. CK 95 straipsnio 1 dalyje (1983 m. lapkričio 30 d. įsako Nr. X-5387 redakcija, galiojusi nuo 1983 m. gruodžio 11 d. iki 1994 m. birželio 9 d.) buvo nustatyta, kad nuosavybė yra: valstybinė (visaliaudinė) nuosavybė; kolūkinė-kooperatinė nuosavybė; profsąjungų ir kitokių visuomeninių organizacijų nuosavybė. Kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybės teises reglamentavusiame 1964 m. CK 102 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 1994 m. birželio 9 d.) buvo nustatyta, kad kolūkiai, kitokios kooperatinės organizacijos, jų susivienijimai valdo jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, naudojasi ir disponuoja juo pagal savo įstatus (nuostatus); teisė disponuoti turtu, kuris yra kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybė, priklauso išimtinai patiems savininkams (LAT 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑554/2010).

1982 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos butų kodekso (toliau – 1982 Butų kodeksas) 4 straipsnio 1 dalis numatė, jog Lietuvos TSR teritorijoje esantys gyvenamieji namai, taip pat gyvenamosios patalpos kituose statiniuose sudaro butų fondą, o atitinkamai 6 straipsnio 1 dalis numatė, jog Valstybinis butų fondas yra vietinių Liaudies deputatų tarybų žinioje (vietinių Tarybų butų fondas) ir ministerijų, valstybinių komitetų bei žinybų žinioje (žinybinis butų fondas). 1982 m. Butų kodekso 49 straipsnio 1 dalis numatė, jog remdamasis sprendimu suteikti gyvenamąją patalpą valstybinio ar visuomeninio butų fondo name, rajono, miesto, miesto rajono, gyvenvietės, apylinkės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas išduoda piliečiui orderį, kuris yra vienintelis pagrindas apsigyventi suteiktoje gyvenamojoje patalpoje. Akivaizdu, kad orderiai buvo išduodami ne tik valstybinio fondo gyvenamosioms patalpoms.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas, atsiliepime vienintelis išreiškęs nesutikimą su pareiškimu, taip pat nepateikė ir jokių duomenų apie tai, kad jis pastatytas pažeidžiant galiojančią statybos tvarką, nors įrodymų naštos paskirstymo taisyklė, jog įrodymus turi pateikti tas, kas teigia, galioja ir ypatingosios teisenos bylose. Teismo nuomone, vien tai, kad visi kiti butai, tuo pačiu metu pastatyti kooperatyvo buvo įteisinti privačių asmenų vardu, patvirtina, jog ir Butas buvo pastatytas nepažeidžiant galiojančios statybos tvarkos.

Paskelbus pranešimą dėl šios bylos iškėlimo neatsirado daugiau asmenų, reiškiančių teises į Butą ar ginčijančių aplinkybę, jog Butą daugiau kaip 10 metų valdo pareiškėja. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja Butą būtų valdžiusi neatvirai ar būtų buvę pripažinta, jog kas nors kitas turėjo daugiau už ją teisių į jos valdomą Butą, t. y. būtų valdžiusi ne kaip savo. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, jog pareiškime nurodyto Buto statyba buvo vykdyta ir užbaigta nesilaikant teisės aktų nustatytos statybos tvarkos. Nėra surinkta jokių duomenų apie per gerokai didesnį nei 10 metų laikotarpį iki šiol valstybės ar savivaldybės institucijų, privačių asmenų reikštas pretenzijas į Butą.

Pažymėtina, kad asmenys turi teisę savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, patys spręsti visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus, įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisių gynimo būdus. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Teismas kiekvienu atveju privalo įvertinti visumą įrodymų ir padaryti pagrįstas išvadas. LAT, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (LAT 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai aptartą teisinį reglamentavimą, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad Butas buvo pastatytas (sukurtas) kaip kooperatinė nuosavybė Jonavos miesto gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau, nežiūrint į tai, kad visa Buto kaina pareiškėjos šeimos buvo išmokėta, tačiau ši vienintelis Butas kooperatiniame name (duomenys neskelbtini) liko neužregistruotas nei A. J. (kooperatyvo pagrindinio pajininko, kuris, palikęs žmoną su vaikais ir Butą, išvyko gyventi kitur ir niekada į Butą ar jo dalį nepretendavo ir dabar neprtenduoja), nei jo žmonos (pareiškėjos), kuri po ištuokos įregistravimo (duomenys neskelbtini) vienintelė Butu rūpimosi ir jį prižiūrėjo kaip savo asmeninę nuosavybę, mokėjo visus mokesčius ir bendrijos paimtas paskolas namo sistemų renovacijai, vardu. Kadangi Jonavos miesto gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vietoje (duomenys neskelbtini) įsteigta Gyvenamojo namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini)) buvo likviduota (duomenys neskelbtini) likvidavimo aktu (registravimo data – (duomenys neskelbtini)), akivaizdu, jog nei kooperatyvas, bei bendrija negali pateikti Buto įregistravimui būtinos pažymos. Šiuo atveju susiklostė tokia situacija, jog Butas liko teisiškai neįregistruotas (neapskaitytas) niekieno vardu. Tai reiškia, kad Buto įteisinimo procedūra iki galo nebuvo įgyvendinta, Byloje nėra jokių duomenų, kad, išregistravus kooperatyvą, būtų nuspręsta dėl šio Buto teisinio likimo – Buto įteisinimo procedūros įgyvendinimo iki galo.

Nors CK 4.27 straipsnio 2 dalis nustato, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, šiuo konkrečiu atveju valdymo neįregistravimo viešame registre teismas neturi pagrindo vertinti kaip kliūties pareiškmo patenkinimui. LAT 2011 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 yra nurodęs, jog anksčiaul formuota teismų praktika, pagal kurią valdymo įregistravimas viešajame registre vertintas kaip privaloma sąlyga nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį pripažinti, teisinei registracijai nepagrįstai suteikė teises į daiktą nustatančią galią ir neatitiko valdymo teisės, kaip faktinės prigimties reiškinio pobūdžio, esmės ir pagrindų. Tiek registracija registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konstatuoti esant valdymo teisę, nes asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu. Specialiosiose įgyjamąją senatį reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta imperatyviojo reikalavimo registruoti valdymą, todėl tokio reikalavimo taikymas nepagrįstai pasunkintų įgyjamosios senaties instituto taikymą ar jį paneigtų.

Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju įrodytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose įtvirtintos sąlygos nustatyti, kad pareiškėja daugiau kaip dešimt metų sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė nekilnojamąjį turtą – Butą, todėl pareiškimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 530–533 straipsniais,

nusprendžia:

G. J. pareiškimą tenkinti ir nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo asmeninės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.