- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-23
- Bylos Nr.
- e2S-1195-896/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01113-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- A. A., A. T.
- Ieškovas
- R. T.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. A. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei A. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovei A. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovas prašo pakeisti 2005 m. kovo 7 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą ir nustatyti nepilnametės gyvenamąją vietą su ieškovu.
Šalies argumentai
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti dukros V. laikinąją gyvenamąją vietą kartu su ieškovu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu dukra V. nuolat gyvena su ieškovu, o atsakovė visiškai nesidomi dukros priežiūra ir išlaikymu, todėl prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai V. T. iš atsakovės A. T. po 150,00 Eur mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis, kol bus priimtas sprendimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė V. T., gimusios (duomenys neskelbtini) laikiną gyvenamąją vietą su tėvu R. T., priteisė iš atsakovės A. A. laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei V. T., gimusiai (duomenys neskelbtini) po 100,00 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės.
4. Teismas nustatė, kad nepilnametė V. gyvena su ieškovu, kuris ją ir išlaiko. Tiek ieškovas, tiek atsakovė sutinka, kad nepilnametės V. laikinoji gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu R. T.. Tam neprieštarauja ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Atsižvelgęs į šalių pozicijas, išdėstytas procesiniuose dokumentuose, nepilnametės šalių dukros išreikštą nuomonę, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, teismas nustatė laikinąją nepilnametės dukros V. gyvenamąją vietą su ieškovu R. T. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
5. Teismas nurodė, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą neturi duomenų tiek apie ieškovo, tiek apie atsakovės turtinę padėtį, šalys procesiniuose dokumentuose nurodė, jog nei viena negauna darbo užmokesčio, ieškovas gyvena iš santaupų bei atsitiktinių darbų, o atsakovė gauna išmokas iš Sodros. Teismas, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko interesus ir derindamas bylos šalių interesus, sprendė, kad laikinas išlaikymas nepilnametei priteisiamas kol ginčas bus išspręstas iš esmės ir priimtas sprendimas byloje po 100,00 Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė A. T. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nepilnametės dukros V. laikinos gyvenamos vietos nustatymas su tėvu R. T. prieštarauja jos pačios interesams. V. nenori gyventi kartu su atsakove, kadangi atsakovė kontroliuoja dukros asmeninį gyvenimą. Atsakovė nepritaria dukros gyvenimui kartu su už ją vyresniu sugyventiniu, kas tapo mamos ir dukros konfliktų priežastimi. Šiuo metu V. gyvena kartu su savo sugyventiniu išsinuomoję butą Kazlų Rūdos miestelyje, prieš tai gyveno pas jo motiną. Dukra negyvena pas ieškovą. Ieškovas nesidomi dukros mokslais bei auklėjimu, nes labai ilgą laiką apskritai nedalyvavo dukros gyvenime, neprisidėdavo prie dukros išlaikymo, ko pasėkoje yra susidariusi didžiulė išlaikymo įsiskolinimo suma. Ieškovas dukrai daro spaudimą bei nuteikinėja prieš atsakovę. Dukra gyvena ne ieškovo namuose, o su savo sugyventiniu, ir yra likusi be tėvų kontrolės. Ieškovas nesiima jokių priemonių, kad dukra grįžtų gyventi pas ieškovą.
6.2. Atsakovė neturi jokių finansinių galimybių mokėti 100,00 Eur laikiną išlaikymą. Atsakovės vienintelis pajamų šaltinis yra 177,08 Eur. Kito pajamų šaltinio neturi, kadangi namuose prižiūri neįgalų sūnų J. A., gimusį (duomenys neskelbtini) todėl negali dirbti. Sūnui yra mokama 198,00 Eur šalpos neįgalumo pensija, tačiau ši visa suma yra skiriama sūnaus poreikių tenkinimui. Atsakovė dukrą aprūpindavo gyvenamuoju plotu, maitinimu, rūbais ir pan., nes gyvenu ūkiškai, pati užsiaugina paukščių, daržovių ir pan. Priteistas laikinas išlaikymas viršija atsakovės gaunamas pajamas. Skundžiamojoje nutartyje apsiribota vien formaliu ieškovo pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių vertinimu. Teismas neatsižvelgė į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Priteisto laikino išlaikymo dydis neatitinka proporcingumo tarp atsakovės turtinės padėties ir vaiko poreikių principo. Nors, dėl vaikui reikalingos nuolatinio išlaikymo sumos, teismas nuspręs, priimdamas sprendimą byloje ir įvertinęs visus į bylą pateiktus su tėvų turtine padėtimi bei vaiko poreikiais susijusius įrodymus, tačiau iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas, bylos nagrinėjimas gali užsitęsti ir atsakovei kaupsis priteisto laikino išlaikymo įsiskolinimas. Antstoliui pradėjus priverstinai vykdyti teismo nutartį, atsakovė atsidurs beviltiškoje situacijoje, nes apskritai liks be jokio pragyvenimo šaltinio.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atsakovės A. T. atskirąjį skundą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nurodo, kad nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu R. T. geriausiai atitiktų jos interesus. Nepilnametė yra pati nurodžiusi, jog nori gyventi pas tėvą, kadangi jų tarpusavio santykiai geri ir šilti. Mergaitė nurodė, jog jos motina A. A. yra ūmaus charakterio, uždara, nelinkusi bendrauti su aplinkiniais žmonėmis, linkusi dėl savo nesėkmių nuolat kaltinti V. T., jos ir motinos santykiai šalti, tarpusavio ryšys labai silpnas. Bendravimas vyksta tik mergaitės iniciatyva, kai ji vyksta aplankyti savo motinos į jos gyvenamąją vietą. A. A. savo ruožtu nesidomi mergaite ir jos gyvenimu. Tarnyba duomenų iš fizinių ar juridinių asmenų, kad tėvo aplinkoje būtų pažeidinėjamos nepilnametės V. T. teisės ir teisėti interesai, nėra gavusi. Tarnybos nuomone, išlaikymo priteisimas atitinka nepilnametės interesus, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
8. Ieškovas R. T. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - nepilnametės laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo nepilnametei priteisimo.
Dėl laikinosios apsaugos priemonės – laikinos gyvenamosios vietos nustatymo
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Laikinas vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
13. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 16 d. sprendimu nutraukta R. T. ir A. T. (dabartinė pavardė A.) santuoka, nepilnametės V. T., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina A. T.. Nagrinėjamoje byloje ieškovas R. T. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą su ieškiniu dėl nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu ir išlaikymo nepilnametei priteisimo iš motinos A. A.. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad dukra nuo 2018 m. liepos mėnesio gyvena su ieškovu, jis ją išlaiko, dukra nesutaria su motina, nes ji nepaiso dukros norų ir nuomonės. Skundžiama 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir nustatė V. T., gimusios (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su tėvu R. T., priteisė iš atsakovės A. A. laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei V. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 100,00 Eur kas mėnesį nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių klausimą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
15. Apeliantė A. A. nesutinka, kad nepilnametės dukters laikina gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, nurodo, kad nepilnametės dukros V, laikinos gyvenamos vietos nustatymas su tėvu R. T. prieštarauja jos pačios interesams. Dukra nenori gyventi kartu su atsakove, kadangi atsakovė kontroliuoja dukros asmeninį gyvenimą. Dukra su ieškovu negyvena, gyvena su vyresniu sugyventiniu.
16. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepilnametės laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu iki teismas priims sprendimą byloje išnagrinėtas neišsiaiškinus svarbių faktinių aplinkybių. Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad nepilnametė nuo 2018 m. liepos mėnesio gyvena su ieškovu, kuris ją ir išlaiko, parengiamojo teismo posėdžio metu, vykusio 2019 m. birželio 5 d., ieškovas patvirtino aplinkybę, kad nepilnametė gyvena kartu su sugyventiniu. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. balandžio 17 d. išvadoje nurodyta, kad nepilnametė V. išreiškė norą gyventi su tėvu, nes jų santykiai su tėvu yra šilti, o su mama tarpusavio santykiai šalti, tarpusavio ryšys silpnas.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamam išnagrinėjimui, būtina išsiaiškinti, ar šalių nepilnametės dukros nuomonė dėl apsisprendimo gyventi su ieškovu nėra pasikeitusi, ar ji atitinka nepilnametės interesus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šalių nepilnametės dukros nuomonė gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu klausimu nėra lemiama, o teisingam prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimui yra reikšmingi ir kiti veiksniai (pvz. kuris iš tėvų sprendžia kasdienius su nepilnametės priežiūra susijusius klausimus, ar yra kilusi grėsmė nepilnametės prioritetiniais laikomiems interesams ir kt.), tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą iš esmės jų nesiaiškino ir nenagrinėjo, ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė net neišklausęs atsakovės (kaip priešingos šalies) nuomonės laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu. Pirmosios instancijos teismas turėjo imtis visų priemonių, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas būtų išspręstas išsiaiškinus visas su šio klausimo teisingu išsprendimu susijusias aplinkybes, tačiau to nepadarė, todėl nutartis panaikinama ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šalių nepilnametės dukros atžvilgiu perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalis 3 punktas).
18. Atsižvelgus į tai, kad laikinoji apsaugos priemonė – laikinas išlaikymo nepilnametei priteisimas yra susijęs su laikinąja apsaugos priemone - laikinos gyvenamosios vietos nustatymu, kad klausimas dėl nepilnametės laikinos gyvenamosios vietos nustatymo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su laikino išlaikymo nepilnametei priteisimu, nepasisako.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.