Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „SEB bankas“ ieškinį atsakovui D. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas AB „SEB bankas“ civilinėje byloje pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo D. P. 11029,64 Eur skolos, kurią sudaro 10813,94 Eur nesugrąžintas kreditas, 137,57 Eur priskaičiuotos palūkanos, 78,13 Eur delspinigiai, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje, dublike nurodė, kad 2006-06-09 tarp atsakovo D. P. ir ieškovo AB „SEB banko“ buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 0450618071000-52 (toliau – Sutartis), pagal kurią buvo suteiktas 200000,00 Lt kreditas, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo sugrąžinimo terminą iki 2046-06-08. Atsakovas neįvykdė sutarties sąlygų, t.y. neįkeitė perkamų patalpų (apartamentų), esančių (duomenys neskelbtini) (adresas projektinis), todėl pagal Sutarties p. 8.1.1. buvo išmokėta tik 44512,00 Lt (12891,57 Eur) kredito dalis. Atsakovas nuo 2014-08-10 prievolių ieškovui tinkamai nevykdo. Vadovaudamasis Sutarties bendrosios dalies 5.2. punktu, ieškovas nutraukė Sutartį su atsakovu. Reiškiant ieškinį teisme atsakovas buvo negrąžinęs ieškovui 11239,40 Eur skolos, kurią sudaro 11023,57 Eur nesugrąžintas kreditas, 137,70 Eur priskaičiuotos palūkanos, 78,13 EUR delspinigiai. Nesutinka su atsakovo argumentu, kad atsakovas nežinojęs apie nepakankamą lėšų likutį jo banko sąskaitoje, nes pagal atsakovo pateiktą išrašą matyti, kad antstolis J. Petrikas pirmą nurašymą atliko 2014-07-04, kada atsakovas dar intensyviai naudojosi savo bankine sąskaita ir dar ne kartą atliko finansines operacijas dėl ko neįtikėtina, kad nematė antstolio atlikto nurašymo. 2014-07-07 atsakovas atliko ne vieną piniginių lėšų išgryninimo operaciją ir tai tik patvirtina, kad jam buvo žinomas sąskaitos likutis. Taip pat neįtikėtina, kad daugiau nei metus, turint elektroninės bankininkystės duomenis, kas matyti pagal atsakovo pateiktą išrašą, kuris ištrauktas iš sistemos naudojantis el. bankininkyste, atsakovas nebuvo prisijungęs ir nematė, kad jo sąskaitos likutis nepakankamas mėnesinei įmokai sumokėti. CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant prisiimtų įsipareigojimų vykdymą būti apdairiam ir rūpestingam, šios bylos kontekste pasirūpinti, kad prisiimtos prievolės būtų vykdomos tinkamai, t.y. kad piniginių lėšų likutis būtų pakankamas mokėjimams pagal Sutartį. Sutarties bendrosios dalies 4.4 punktu atsakovas įsipareigojo „mokėjimo dieną banko sąskaitoje, kuri nurodyta Specialiosios dalies 10 punkte, sukaupti lėšų sumą, reikalingą kredito grąžinimui ir palūkanų sumokėjimui pagal grafiką“. Taigi, tiek pagal teises normas, tiek pagal Sutartį atsakovas turėjo pareigą užtikrinti piniginių lėšų likutį sąskaitoje prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Kreditavimo normoms bendrosios paskolą reglamentuojančios normos taikomos papildomai (subsidiariai). Kai bankas išmoka kredito sumą kredito gavėjui Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, atsiranda kredito gavėjo, įsipareigojusio bankui grąžinti kreditą, prievolė grąžinti kredito sumą su nustatytomis palūkanomis bankui, todėl būtent atsakovas turi pareigą sumokėti jam išmokėtas pinigines lėšas ir atsiliepime nurodomos aplinkybės nekeičia tarp šalių sudarytos Sutarties esmės bei negali būti pagrindu netenkinti ieškinio.Dėl atsakovo argumento, kad didžiąją dalį laiko praleidžia ne Lietuvoje, o Švedijoje ir jis negavo ieškovo pranešimų apie savo įsipareigojimų nevykdymą bei, jei būtų žinojęs, būtų pasirūpinęs jų vykdymu, atkreiptinas dėmesys, kad Sutarties bendrosios dalies 12 punkte nurodyta, kad „Visi pranešimai ir kitas šalių susirašinėjimas pagal Sutartį įteikiami Sutarties šaliai pasirašytinai arba siunčiami paštu arba faksu, jei Sutartyje nenurodyta kitaip. Laikoma, kad paskutiniu Bankui žinomu Kredito gavėjo (gavėjų) adresu paštu išsiųstus dokumentus Kredito gavėjas (gavėjai) gavo trečią darbo dieną, einančią po tos, kai Bankas Kredito gavėjui (gavėjams) siunčiamus dokumentus įteikė pašto paslaugas teikiančiai įmonei“. Kaip matyti iš teismui pateiktų raštų atsakovui, tai ieškovas juos siuntė Sutartyje nurodytu adresu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis būtų informavęs ieškovą apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, kaip įsipareigojo Sutarties bendrosios dalies 13 punktu. Civiliniame kodekse įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją vietą ar verslo vietą, išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (CK 6.166 straipsnis). Taigi, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jam nebuvo žinoma apie prisiimtų prievolių nevykdymą ieškovui pagal Sutartį. Dėl atsakovo prašymo sudaryti vartojimo kredito sutartį, nes taip numatyta Sutartyje, pažymėtina, kad nėra jokio teisinio ar sutartinio pagrindo tenkinti tokį atsakovo prašymą, nes Sutartis nutraukta, jis nepasinaudojo galimybe keisti Sutarties sąlygas iki Sutarties nutraukimo ar ieškinio Teismui pateikimo dienos, o jo prašymo tenkinimas vertintinas kaip siekis sukurti naujus sutartinius santykius su ieškovu prieš ieškovo valią, nors sutartys sudaromos šalių laisva valia (sutarties laisvės principas). Nutraukus Sutartį liko tik atsakovo prievolės grąžinti paskolą ir padengti pradelstus mokėjimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartis Nr. 3K-3-274/2009). Negana to, kad keisti sutartį, ji turi būti galiojanti šalims. Pažymėtina, kad ieškovui kaip licencijuotai kredito įstaigai paskolų teikimas už palūkanas yra viena iš pagrindinių verslo sričių (Finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), palūkanų mokėjimas kredito įstaigai už laikinai suteiktas pinigines lėšas (kreditą) sudaro kreditavimo sutarties esmę (CR 6.881 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vertinant įstatymų leidėjo įtvirtintą bankų sektoriaus svarbią reikšmę Lietuvos finansų sektoriuje, jo įtaką šalies ekonomikai, gyventojų ir ūkio subjektų pasitikėjimui šalies finansų sistema, šios sistemos tvarumui, finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę (2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Atsakovas, teikdamas niekuo nepagrįstą prašymą teismui, nepateikė jokių teisinių argumentų, kuo remiantis teismas turėtų tenkinti jo prašymą sudaryti vartojimo sutartį. Pažymėtina, kad pagal Sutarties specialiosios dalies 9.1. punktą atsakovas buvo išreiškęs sutikimą kredito performavimui iš būsto į vartojimo kreditą, tačiau ieškovas nebuvo įsipareigojęs tai atlikti. Atsakovas neįvertina tų aplinkybių, kad jei ieškovas būtų pasinaudojęs teise kreditą pagal Sutartį performuoti vartojimo kreditu su 5 metų grafiku, tai jo pradelsti mokėjimai sudarytų dar didesnę sumą, nes grafiką iš 40 metų pakeitus į 5 metų, mėnesinė įmoka ženkliai padidėtų. Nuo ieškinio pateikimo teismui iki 2015-10-28 atsakovas atliko 209,63 Eur mokėjimą, todėl ieškovas mažina reikalavimą sumokėta suma ir prašo priteisti iš atsakovo 11029,64 Eur skolos, kurią sudaro 10813,94 Eur nesugrąžinto kredito, 137,57 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų bei 78,13 Eur priskaičiuotų delspinigių už laiku nesumokėtą kreditą ir palūkanas. Taip pat prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, bylą prašo nagrinėti nedalyvaujant ieškovo atstovui. Apie teismo posėdį ieškovas informuotas CPK nustatyta tvarka, pareikė prašymą bylą nagrinėti nedalyvaujant ieškovo atstovui.Atsakovas su ieškinyje išdėstytais reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad buvo sudaręs kredito sutartį Nr. 0450618071000-52, pagal kurią buvo išmokėta 44512 Lt. Atsakovas vykdė visus įsipareigojimus. Nuo 2014-07-10 nesinaudoja UAB „SEB bankas“ sąskaita, tačiau buvo įnešęs pinigines lėšas, kurias bankas turėjo nurašyti paskolai padengti. Banko sąskaitą patikrino tik gavęs ieškinį ir pamatė, kad antstolis J. Petrikas du kartus iš jo sąskaitos nurašė 607,23 Eur, todėl jo pervestų piniginių lėšų nepakako banko paskolai padengti. Šias aplinkybes patvirtina pateiktas banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašas. Apie tai, kad netinkamai vykdomi įsipareigojimai bankui neturėjo galimybių sužinoti, nes didžiąją laiko dalį praleidžia Stokholme, Švedijoje. Prašomus priteisti 137,70 Eur priskaičiuotas palūkanas ir 78,13 Eur delspinigius padengė, ką patvirtina pateiktas mokėjimo nurodymas. Kitų procesinių dokumentų atsakovas nepateikė, apie teismo posėdį informuotas CPK nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad 2006-06-09 tarp ieškovo AB „SEB banko“ ir atsakovo D. P. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 0450618071000-52 , pagal kurią buvo suteiktas 200000,00 Lt kreditas, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo sugrąžinimo terminą iki 2046-06-08 apartamentams adresu (duomenys neskelbtini) (adresas projektinis) įsigyti. Atsakovas neįvykdė sutarties sąlygų, t.y. neįkeitė perkamų patalpų (apartamentų), esančių (duomenys neskelbtini) (adresas projektinis), todėl pagal Sutarties p. 8.1.1. buvo išmokėta tik 44512,00 Lt (12891,57 Eur) kredito dalis. Atsakovas nuo 2014-08-10 prievolių ieškovui tinkamai nevykdo. Vadovaujantis kredito sutarties Nr. 0450618071000-52 bendrosios dalies 5.2. punktu ieškovo sudaryta kredito sutartis Nr. 0450618071000-52 su atsakovu yra nutraukta. Ieškovui pareiškus ieškinį atsakovas sumokėjo 215,83 Eur ieškovui vykdydamas įsipareigojimus pagal kredito sutartį Nr. 0450618071000-52. Ieškovas sumažino reikalavimus atlikto mokėjimo dydžiu ir šiuo metu atsakovo skola ieškovui yra 11029,64 Eur, kurią sudaro 10813,94 Eur nesugrąžintas kreditas, 137,57 Eur priskaičiuotos palūkanos, 78,13 Eur delspinigiai.Šioje civilinėje byloje tarp šalių susiklostė teisiniai santykiai bylos šalims sudarius kredito sutartį. Remiantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose (pvz., reikalauti įvykdyti prievolę natūra, pakeisti sutartį ar ją nutraukti, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596-313/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2009). Nors sutarties nutraukimas vertintinas kaip išimtinis sutartyje ir įstatyme nustatytų teisių gynimo būdas, tačiau jis gali būti taikomas esant CK 6.217 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, t.y esminiam sutarties pažeidimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nustatytais atvejais. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596-313/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).Šioje civilinėje byloje nustatyta, kad šalys 2006-06-09 kredito sutarties Nr. 0450618071000-52 bendrųjų sąlygų 5.2 punkte aptarė atvejus, kuomet ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, todėl tarp šalių kilęs ginčas dėl sutarties nutraukimo spręstinas vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, jog sutartis gali būti vienašališkai nutraukta joje numatytais atvejais. Tarp šalių sudarytos sutarties 5.2 punkte nurodyta, kad ieškovas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau negu numatyta sutartyje, jeigu kredito gavėjas, šiuo atveju atsakovas, nevykdo arba netinkamai vykdo sutarties bendrosios dalies 4.1-4.10 punktuose nustatytus kredito gavėjo įsipareigojimus. Atsakovui pažeidus 2006-06-09 kredito sutarties Nr. 0450618071000-52 bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nustatytą pareigą kreditą naudoti pagal specialiosios dalies 2 punkte nustatytą paskirtį ir nuo gautos kredito sumos mokėti palūkanas, vykdyti prievoles Bankui pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą Bankui bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas, konstatuotina, kad ieškovas pagrįstai ėmėsi priemonių ginti savo pažeistas teises būtent šiuo būdu juolab, kad pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį sutarties pažeidimas laikomas esminiu, jei nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties. Kadangi kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovui neįkeitus kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodyto nekilnojamojo turto ir negrąžinant kredito sutartyje numatytu laiku ir tvarka, laikytina, kad ieškovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, sutarties nevykdymas taip pat davė pagrindą ieškovui nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje.Atsakovo nurodytų aplinkybių, kad jis ketino vykdyti su ieškovu sudarytą kredito sutartį ir jam nebuvo žinoma apie tai, kad jo sąskaitoje nepakanka lėšų įsipareigojimams pagal kredito sutartį vykdyti, bei negavo įspėjimo dėl sutarties nutraukimo, nepagrindžia byloje esantys įrodymai. Tiek iš atsakovo pateikto banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo, tiek iš ieškovo pateiktų banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų matyti, kad atsakovas naudojosi nurodoma banko sąskaita antstoliui J. Petrikui atliekant lėšų nuskaitymus, taip pat akivaizdu, kad atsakovas turi galimybę naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis (CPK 185 straipsnis). Be to, atsakovas pažeidė kredito sutarties bendrųjų sąlygų 13 punkte numatytą pareigą informuoti ieškovą apie pasikeitusį savo gyvenamosios vietos adresą, kas negali būti laikoma sąžiningu sutarties vykdymu, atsakovui žinant apie savo sutartinius įsipareigojimus. Pažymėtina ir tai, kad gyventojų registro tarnybos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) atsakovas nėra deklaravęs išvykimo į užsienio valstybę, todėl ieškovas pagrįstai siuntė ieškovui pranešimus kredito sutartyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu ir šiuo atveju vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio l dalies l punktu, numatančiu, kad kiekvienas asmuo, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, privalo deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos, bei to paties įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, kur nurodyta, kad užsienio valstybėse gyvenantys asmenys, kurie iš Lietuvos Respublikos išvyko trumpesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, tačiau liko užsienio valstybėje ilgiau negu šešis mėnesius, apie gyvenamosios vietos pakeitimą privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienio valstybėse, būtent atsakovui tenka pareiga pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą tiek Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, tiek vykdant savo sutartinius įsipareigojimus informuoti kitą sutarties šalį apie pasikeitusius asmens duomenis ir kitus rekvizitus. Visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad ieškovas pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį su atsakovu, todėl ieškovo reikalavimai dėl 11029,64 Eur skolos priteisimo iš atsakovo pripažintini pagrįstais ir tenkintini. Atsakovas priešieškinio reikalavimo, kuriuo ginčytų vienašališką 2006-06-09 kredito sutarties Nr. 0450618071000-52 nutraukimą CPK nustatyta tvarka nepareiškė, todėl sutiktina su ieškovo argumentais, kad atsakovui nepasinaudojus galimybe keisti sudarytos kredito sutarties sąlygas iki sutarties nutraukimo ir konstatavus, jog sutartiniai santykiai tarp šalių yra nutrūkę, nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą keisti sudarytos kredito sutarties sąlygas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596-313/2015). Priešieškinio reikalavimo dėl sutarties modifikavimo CPK nustatyta tvarka atsakovas byloje taip pat nepareiškė.Iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes terminą įvykdyti praleidęs skolininkas fizinis asmuo privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).Ieškinį tenkinus ieškovui iš atsakovo priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 253,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 79 straipsnis). Kitų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų ieškovas nepateikė. Ieškinį tenkinus iš atsakovo taip pat priteistinos teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (3,96 Eur), valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovo AB „SEB bankas“ ieškinį atsakovui D. P. tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovui AB „SEB bankas“, į.k. 112021238, buveinės adresas Gedimino pr. 12, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT07 7044 0630 0000 0064, AB „SEB bankas“, 11029,64 Eur (vienuolika tūkstančių dvidešimt devynis eurus 64 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-09-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 253,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 3,96 Eur (tris eurus 96 ct) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu - valstybei. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.