Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. T. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo G. A.), dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėja L. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinusi prašė: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2024 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 2D-2161 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) Šiaulių apygardos skyriaus 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Nr. 21RE3-36 (toliau – ir LAGK sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą įpareigoti trečiąjį suinteresuotą asmenį G. A. kuo skubiau sutvarkyti nukastą šlaitą, dėl kurio pareiškėjos turtui daroma didelė žala.

2.1. Skundžiamu Sprendimu atsakovas atsisakė vertinti pareiškėjos nurodytą informaciją dėl trečiojo suinteresuoto asmens šioje byloje atliekamų neteisėtų veiksmų, konstatavęs, kad dėl nurodytų aplinkybių jau yra pasisakęs (priėmęs konkrečius sprendimus). Pareiškėja 2024 m. kovo 6 d. skundu kreipėsi į LAGK, prašydama panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atlikti veiksmus, tačiau LAGK pareiškėjos skundą atmetė.

2.2. Inspekcija ir LAGK neatsižvelgė į gresiančios avarijos riziką – G. A. savavališkai nukastas šlaitas yra nesutvirtintas, nukasta žemė ir toliau slenka, dėl to pareiškėjos tvorai yra padaryta žala bei kyla dar didesnė grėsmė pareiškėjos turtui. Pareiškėja ne kartą kreipėsi į Inspekciją dėl galimų neigiamų padarinių. Pareiškėjai neaišku, kokiu pagrindu minėtam asmeniui buvo duotas net 6 mėn. savavališkos statybos padarinių pašalinimo laikotarpis, dėl kurio pareiškėjai kilo neigiamos pasekmės. 2024 m. sausio 15 d. pareiškėja kreipėsi į policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau šis nepagrįstai nebuvo pradėtas.

2.3. LAGK nepagristai vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatomis. Klausimas dėl neigiamų padarinių pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam turtui (tvorai, šiltnamiui, gyvenamajam namui), nebuvo nagrinėjamas, t. y. nei LAGK, nei Inspekcija nevertino aplinkybės, kad dėl trečiojo suinteresuoto asmens neveikimo gali kilti neigiamos pasekmės. Pareiškėjos skundas buvo nagrinėjamas tik formaliai, nevertinant ir neatsižvelgiant į bylai reikšmingas aplinkybes.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.

4. Inspekcija nurodė ginčui aktualias aplinkybes (be kita ko, pareiškėjai anksčiau teiktus atsakymus ir raštus) bei rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Pareiškėjos ankstesni skundai buvo teisėtai persiųsti nagrinėjimui pagal kompetenciją (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 31 str. 1 d. 1 p., VAĮ 11 str. 4 d.), į pareiškėjos nurodytus argumentus bei reikalavimus jau anksčiau buvo atsakyta skirtingais raštais / sprendimais. Skundai dėl tų pačių aplinkybių nagrinėjami tik kartą, o tai, kad pareiškėjos netenkina ar ne visiškai tenkina Inspekcijos sprendimai, nesudaro pagrindo pareiškėjos nurodytas aplinkybes vertinti iš naujo.

4.2. Pareiškėjai nesutinkant su Sprendimu nepakanka vien abstrakčiai ir deklaratyviai išreikšti prieštaravimą, būtina aiškiai nurodyti ginčijamą klausimą, įstatymus ir aplinkybes, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir (ar) nepagrįstumas. Pareiškėja nepaneigė, kad Inspekcija ginčo klausimais jau yra priėmusi aktualius sprendimus.

5. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6.1. Pareiškėja 2023 m. gegužės 31 d. pateikė Inspekcijai skundą (toliau – ir Skundas 1) norėdama pranešti apie neteisėtai vykdomus kasinėjimo ir statybos darbus kaimyniniame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas). Nurodė, kad Sklype išnaikintos tujos ir kiti lapuočiai, kurie turėjo sutvirtinti reljefą, taip pat nukastas šlaitas, dėl to yra pažeista atraminė sienelė, vykdant darbus pažeistos pareiškėjos sklypo ribos. Pareiškėja prašė įpareigoti Sklypo savininkę atstatyti į buvusią padėtį visas nukastas žemes, pažeistą atraminę sienelę, atstatyti medelius ir sustabdyti reljefo naikinimo darbus.

6.2. Inspekcija 2023 m. birželio 5 d. raštu Nr. 2D-9757 (toliau – ir Raštas 1) Skundo 1 dalį dėl galbūt savavališkai iškirstų medžių ir tujų pagal kompetenciją perdavė nagrinėti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybai, o skundo dalį dėl atraminės sienos pažeidimo – Šiaulių miesto savivaldybės administracijai.

6.3. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdyba 2023 m. birželio 9 d. raštu Nr. AD5-11907 informavo pareiškėją, kad Sklype nupjauti medžiai ir krūmai neatitinka saugotinų želdinių kriterijų bei nėra priskiriami saugotiniems želdiniams, jų kirtimui savivaldybės leidimo nereikia. Aplinkos apsaugos pažeidimų dėl nupjautų medžių, krūmų nenustatyta.

6.4. Pareiškėja 2023 m. liepos 19 d. skundu (toliau – ir Skundas 2) kreipėsi į Inspekciją, nurodydama, kad 2023 m. birželio 21 d. gavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos atsakymą, jog aplinkos apsaugos pažeidimų nenustatyta, tačiau dabar pareiškėja prideda nuotraukas, kuriose matosi, kad Sklype nebėra dviejų medžių (klevų).

6.5. Inspekcija 2023 m. liepos 26 d. raštu Nr. 2D-13113 (toliau – ir Raštas 2) Skundą 2 dėl galbūt savavališkai iškirstų medžių neturint tam leidimų persiuntė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybai.

6.6. Pareiškėja 2023 m. rugsėjo 12 d. pateikė Inspekcijai skundą (toliau – ir Skundas 3), kuriame nurodė, kad Inspekcija dėl Skundo 1 nesiėmė jokių veiksmų, į prašymus nereagavo, neatvyko į patikrinimą. Šiuo metu jau yra pastatyta atraminė siena, kurios aukštis yra 1 m 50 cm ir daugiau, be jokio pareiškėjos leidimo ar sutikimo, atraminė siena yra pastatyta pareiškėjos sklypo ribose nesilaikant 1 metro atstumo ribos. Kartu pridėjo statomos atraminės sienelės nuotraukas.

6.7. Inspekcija 2023 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 2D-16016 2024 informavo pareiškėją, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. 10:00 val. organizuojamas faktinių duomenų patikrinimas Sklype, todėl pareiškėja, kaip suinteresuotas asmuo, gali jame dalyvauti. Apie priimtus sprendimus pareiškėja bus informuota atskiru raštu.

6.8. Pareiškėja 2023 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Inspekcija su skundu (toliau – ir Skundas 4), nurodydama, kad 2023 m. birželio 28 d. pastebėjo, jog Sklype yra nukasta žemė, panaikinti riboženkliai, pastatyta atraminė sienelė, t. y. galbūt pradėta neteisėta statyba bei griaunamas šlaitas. Skunde 4 nurodyta, kad šiuos darbus, neturėdama tam leidimų, atliko minėto Sklypo savininkė, todėl buvo prašoma Inspekcijos atlikti patikrinimą ir, nustačius neteisėtą statybą, nedelsiant ją sustabdyti bei įpareigoti pašalinti savavališkos statybos padarinius.

6.9. Inspekcija 2023 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 2D-22174 (toliau – ir Raštas 3) informavo pareiškėją, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. ir 2023 m. spalio 19 d. atliko faktinių duomenų patikrinimus vietoje, t. y. Sklype, ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktus Nr. FAK-1882 ir FAK-2374 (toliau – ir Duomenų patikrinimo aktai). Šiuose aktuose buvo nustatyta, kad Sklype esančio pamato aukštis, matuojant iš gretimų sklypų, yra apie 1 m 31 cm, o matuojant iš paties sklypo – 1 m 28 cm; ant dalies pamato, kurio bendras ilgis yra 41 m 90 cm, įrengta apie 30 m 70 cm ilgio užtvara, sudaryta iš metalinių strypų (apie 1 m 27 cm aukščio) ir segmentinio tinklo (apie 1 m 20 cm) (toliau kartu – ir Statinys). Ant likusios pamato dalies užtvara nėra sumontuota. Statinio statyba nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. rugsėjo 9 d. buvo vykdoma ūkio būdu, bet dar nebaigta. Statinys yra cokolis, ant kurio sumontuota užtvara, kurio bendras aukštis yra 2 m 58 cm. Užtvara su cokoliu, kurio aukštis didesnis nei 2 m, bet neviršija 5 m, yra priskiriamas II kategorijos nesudėtingam inžineriniam statiniui. Inspekcija konstatavo, kad užtvaros su cokoliu statybos darbai buvo atlikti neturint privalomo statinio projekto ir statybą leidžiančio dokumento, todėl ši statyba yra laikoma savavališka. Pareiškėja buvo informuota, kad Sklypo savininkei 2023 m. gruodžio 20 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas, privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, bei privalomasi nurodymas iki 2024 m. birželio 20 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti pastatytą užtvarą su cokoliu. Dėl savavališkų statybų statytojai bus taikoma administracinė atsakomybė. Rašte 3 taip pat nurodyta, kad patikrinimų metu buvo užfiksuotas tik vienas riboženklis, todėl nepakako duomenų nustatyti atstumo nuo statinio iki pareiškėjos sklypo, o pareiškėja kartu su skundais nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad pamatas su užtvara peržengia Sklypo ribą. Inspekcija informavo pareiškėją, kad statytoja, siekdama gauti užtvaros su cokoliu statybą leidžiantį dokumentą, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytais atvejais privalės pateikti gretimų žemės sklypų savininkų rašytinius sutikimus. Papildomai pažymėjo, kad dėl išpjautų tujų ir medžių, pažeisto sklypo reljefo, atraminės sienutės ir nukasto šlaito pareiškėjai jau yra atsakyta. Inspekcija pareiškėjai taip pat paaiškino, kokiais atvejais yra privalomi besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai ir atsakė, kad atliekant tyrimą nepakako duomenų, kurie patvirtintų, jog pastatyta užtvara su pamatu yra už Sklypo ribos.

6.10. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja Raštus 1–3 ikiteisminei ginčų nagrinėjimo komisijai arba teismui įstatymų nustatyta tvarka būtų apskundusi.

6.11. Pareiškėja 2024 m. sausio 15 d. su pareiškimu (toliau – ir Pareiškimas) kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – ir Šiaulių AVPK), prašydama pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl Sklypo savininkės (trečiojo suinteresuoto asmens) vykdomo savivaliavimo.

6.12. Šiaulių AVPK 2024 m. sausio 23 d. raštu Nr. 40-S-819 pagal kompetenciją tolimesniam nagrinėjimui perdavė Pareiškimą Inspekcijai.

6.13. Inspekcija, atsakydama į 2024 m. sausio 23 d. iš Šiaulių AVPK raštu persiųstą Pareiškimą, skundžiamu 2024 m. vasario 6 d. Sprendimu nurodė, jog 2023 m. gegužės 31 d. Inspekcijoje buvo gautas pareiškėjos skundas, kuriame pranešama, kad Sklypo savininkė galbūt neteisėtai išpjovė medžius ir tujas, taip pat pažeisdama sklypo reljefą, bei atraminę sienutę, nukasė šlaitą. Sprendime pažymėta, kad Inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamentas, dėl galbūt neteisėtai atliktų Sklypo reljefo kasinėjimo darbų, pastatytos atraminės sienutės, iškirstų medžių, jau yra priėmęs Raštus 1–3 ir apie tai informavęs pareiškėją. Sprendime taip pat nurodyta, kad į prašymo dalį dėl galbūt sunaikintų riboženklių atsakys ir apie priimtą sprendimą pareiškėją informuos Inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamentas. Pareiškėja informuota, kad po 2024 m. sausio 5 d. atlikto patikrinimo 2024 m. sausio 8 d. surašytas privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų įvykdymo patikrinimo aktas, konstatuojant, kad statytojai 2023 m. gruodžio 20 d. surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų yra vykdomas, t. y. kad toliau nevykdomi II grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio – užtvaros su cokoliu, esančio Sklype, statybos darbai.

6.14. Pareiškėja 2024 m. kovo 6 d. skundu kreipėsi į LAGK, prašydama panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atlikti veiksmus. LAGK skundžiamu 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu skundą atmetė. LAGK vertino, kad ankstesniais sprendimais pareiškėjai buvo išsamiai paaiškintos visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su Sklype vykdomais darbais, nurodyti vykdant sklypo patikrinimą priimti sprendimai, pareiškėja šių sprendimų neskundė, nenurodė jokių naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnių sprendimų pagrįstumu. LAGK padarė išvadą, kad atsakovas Sprendimu pagrįstai nusprendė Pareiškimo (išskyrus dalį dėl riboženklių, į kuriuos bus pareiškėjai atsakyta) nenagrinėti.

7. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, vadovavosi Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės; 25, 29.1, 29.3, 35–37, 45, p.), VAĮ (2 str. 3–5, 10 d., 10 str. 3, 5 d., 11 str. 1, 4 d.), nuostatomis. Teismas nustatė, kad Sprendime Inspekcija pakartotinai nenagrinėjo tų pačių aplinkybių, dėl kurių Inspekcija buvo priėmusi Raštus 1–3, šių raštų pareiškėja nustatytu terminu neskundė, nors turėjo tokią galimybę, iš Rašto 1 ir Rašto 2 turinio nustatyta, kad pareiškėjos Skundas 1 ir Skundas 2 persiųsti nagrinėjimui pagal kompetenciją.

8. Teismas sutiko su atsakovu, kad jis, vadovaudamasis VAĮ straipsnio 3 dalies 3 punktu, turėjo teisę nenagrinėti Prašymo dalies dėl galbūt neteisėtai atliktų Sklypo reljefo kasinėjimo darbų, nes į šiuos klausimus, kaip nurodyta pirmiau, buvo atsakyta – Inspekcijos Raštu 1, tuo pačiu raštu perduodant Skundą 1 nagrinėti pagal kompetenciją Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl atraminės sienutės ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybai dėl iškirstų medžių; Raštu 2 – taip pat perduodant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybai; bei Raštu 3 atsakant į Skundą 3 ir Skundą 4 dėl atraminės sienutės nelegalios statybos. Skundai dėl tų pačių aplinkybių nagrinėjami tik kartą, o tai, kad pareiškėjos netenkina ar ne visiškai tenkina Inspekcijos sprendimai, nesudaro pagrindo nagrinėti šias aplinkybes iš naujo. Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad į pareiškėjos Prašymo dalį dėl galbūt sunaikintų riboženklių, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, atsakys ir apie priimtą sprendimą informuos Inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamentas.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad Sklypo savininkei (trečiajam suinteresuotam asmeniui šioje byloje) 2023 m. gruodžio 20 d. surašytas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų yra vykdomas, t. y. tai, kad toliau nevykdomi II grupės nesudėtingojo inžinerinio statinio – užtvaros su cokoliu, esančio Sklype, statybos darbai.

10. Teismas akcentavo, kad pareiškėjai į Skunde 1, Skunde 2, Skunde 3 keliamus klausimus buvo atsakyta atsakovo Raštais 1–4, kurių pareiškėja nepaneigė ir jų įstatymo nustatyta tvarka neskundė. Pareiškėja nebuvo rūpestinga, atidi ir nustatytais terminais nepasinaudojo teise į gynybą. Pakartotinai kreipdamasi į atsakovą, o vėliau ir į Šiaulių AVPK, pareiškėja teikė beveik analogiškus skundus, siekdama, jog situacija būtų vertinama iš naujo.

11. Teismas, įvertinęs atsakovo pareiškėjai pateiktų atsakymų visumą, sprendė, kad Inspekcija atliko įstatyme jai nustatytus veiksmus, t. y. atliko patikrinimą, informavo apie patikrinimo rezultatus, atsakė pareiškėjai savo kompetencijos ribose į klausimus, kuriuos kėlė pareiškėja, o skundų dalis, kurių neturi kompetencijos vertinti, persiuntė kompetentingoms institucijoms. Inspekcija taip pat yra įpareigojusi Sklypo savininkę pašalinti savavališkos statybos padarinius, o pastaroji šį įpareigojimą privalės įvykdyti.

12. Teismo vertinimu, LAGK sprendime teisingai pažymėjo, kad Inspekcija nustatė faktą, jog Sklypo savininkė vykdo statybos darbus, neturėdama tam leidimo; vykdo privalomą nurodymą nevykdyti savavališkos statybos darbų; be kita ko, statytojai taikoma administracinė atsakomybė, o pareiškėjai išaiškinta tvarka, kokiais atvejais yra privalomi besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai. Teismas sprendė, kad pareiškėja, teikdama Inspekcijai prašymus, iš esmės pranešė apie tuos pačius neteisėtai vykdomus kasinėjimo ir statybos darbus, todėl Sklypo savininkės veiksmai Inspekcijai yra žinomi, dėl jų priimti procesiniai sprendimai, pareiškėja su jais yra supažindinta, turėjo galimybę juos apskųsti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja teismui su skundu nepateikė jokių naujų aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti ankstesnių atsakovo sprendimų teisėtumu ar ginčyti skundžiamą Sprendimą. Teismas priėjo prie išvados, kad LAGK pagrįstai nustatė, jog nėra pagrindo naikinti Sprendimo. Konstatavęs, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas netenkino išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

13. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 24 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

14. Pareiškėja pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, bei apeliaciniame skunde remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybes, kad Sklypo savininkė (trečiasis suinteresuotas asmuo šioje byloje) iki 2024 m. birželio 20 d. nepašalino savavališkos statybos padarinių, dėl to teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad Sklypo savininkė, neturėdamas pareiškėjos sutikimo, nesilaikant 1 m atstumo reikalavimo iki pareiškėjai priklausančio sklypo, sunaikino riboženklį bei pastatė atraminę sienelę, dėl to ši sienelė ne tik neatitraukta, tačiau pastatyta pareiškėjos sklype.

14.2. Teismas nevertino galimos avarijos rizikos, kadangi dėl Sklypo savininkės nukasto šlaito slenka žemė ir dėl to pareiškėjos turtas gali būti pažeistas / sunaikintas.

14.3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Inspekcija turėjo teisę nenagrinėti pareiškėjos prašymo dalies dėl neteisėtai atliktų Sklypo reljefo kasinėjimo darbų. Priešingai, nei nurodė teismas, Inspekcija nevertino aplinkybės, kad dėl Sklypo savininkės veiksmų pareiškėja patiria žalą, todėl jos skundas buvo pagrįstas, jame buvo nurodytos naujos aplinkybės, kurias atsakovas privalėjo nagrinėti.

14.4. Nei LAGK, nei pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo kriterijais, o skundžiamas teismo sprendimas yra formalus ir privalo būti panaikintas.

15. Atsakovas Inspekcija atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir motyvuotas.

16.2. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su trečiojo asmens įpareigojimu nustatytu terminu pašalinti savavališkos statybos padarinius, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas bei neturi reikšmės Inspekcijos atsakymo ir teismo sprendimo teisėtumui.

16.3. Pareiškėja nepaneigė Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo. Inspekcija dėl pareiškėjos keliamų klausimų jau yra priėmusi sprendimus (raštus). Pareiškėja pakartotinai kėlė tuos pačius klausimus, kurie buvo Skunduose 1–4, dėl jų Inspekcija yra priėmusi Raštus 1–3. Pareiškėja nepateikė naujų aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti ankstesnių sprendimų teisėtumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2024 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. 2D-2161, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėja taip pat prašo panaikinti LAGK 2024 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Nr. 21RE3-36, kuriuo buvo atmestas pareiškėjos skundas dėl Sprendimo panaikinimo.

18. Byloje nustatyta, kad pareiškėja Pareiškime (kuris Šiaulių AVPK buvo persiųstas nagrinėti Inspekcijai pagal kompetenciją) prašė pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (Sklypas) vykdomo savivaliavimo – pareiškėja nurodė, kad Sklypo savininkė G. A., neturėdama jokio leidimo, savavališkai pradėjo kasinėjimo bei neteisėtos statybos darbus, buvo nukasta žemė, sunaikinti riboženkliai bei pastatyta atraminė sienelė, neteisėtai iškirsti medžiai. Atsakovas skundžiamu Sprendimu pažymėjo, kad dėl nurodytų aplinkybių ir argumentų Inspekcija jau yra priėmusi Raštus 1–3, pareiškėja nepateikė naujų aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti ankstesnių sprendimų teisėtumu, todėl atsakovas nurodė, kad nenagrinės Pareiškimo dalies dėl galbūt neteisėtai atliktų Sklypo reljefo kasinėjimo darbų, pastatytos atraminės sienutės, iškirstų medžių, o dėl galbūt sunaikintų riboženklių, atsakys ir apie priimtą sprendimą pareiškėją informuos Inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamentas. Pareiškėja Sprendimą apskundė LAGK, kuris byloje skundžiamu 2024 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl Inspekcijos Sprendimo panaikinimo atmetė, konstatavęs, kad pareiškėja Inspekcijai teikė beveik analogiškus skundus, siekdama, jog situacija būtų vertinama iš naujo. Teismo vertinimu, skundžiamas Inspekcijos Sprendimas (o kartu ir LAGK sprendimas) yra pagrįsti, teisėti ir motyvuoti, o pareiškėjos nurodyti argumentai nesudaro pagrindo vertinti priešingai.

20. Pareiškėja, apeliaciniame skunde prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, be kita ko, nurodo, kad teismas netinkamai ir formaliai išnagrinėjo bylą, neįvertino esminių pareiškėjos nurodytų aplinkybių bei priėjo prie nepagrįstų išvadų.

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kuriame pasisakyta, jog prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą

22. Vadinasi, nesutinkant su Sprendimu, pareiškėja (apeliantė) turėjo teikti duomenis, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, kad Inspekcija Raštais 1–3 nebuvo atsakiusi į visus pareiškėjos keltus pagrindinius klausimus, todėl Skundas 4 turėtų būti išnagrinėtas iš esmės, tačiau, sutiktina, jog tokių aplinkybių nenurodyta apskritai.

23. Pateiktame apeliaciniame skunde dėstoma, kad Sklypo savininkė (trečiasis suinteresuotas asmuo šioje byloje) iki 2024 m. birželio 20 d. nepašalino savavališkos statybos padarinių, dėl to teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas (žr. nutarties 14.1 p.), teismas nevertino galimos avarijos rizikos, kadangi dėl Sklypo savininkės nukasto šlaito slenka žemė (žr. nutarties 14.2 p.), dėl Sklypo savininkės veiksmų pareiškėja patiria žalą, todėl jos skundas buvo pagrįstas, jame buvo nurodytos naujos aplinkybės, kurias atsakovas privalėjo nagrinėti (žr. nutarties 14.3 p.). Taigi apeliaciniame skunde nieko nėra pasisakoma, kodėl atsakovas turėjo nagrinėti Skundą 4 iš esmės. Yra minimos tos aplinkybės, kurios, kaip ir nurodė Inspekcija, jau buvo nagrinėtos pareiškėjai pirmiau pateiktuose trijuose atsakymuose (Raštai 1–3) ir, reiktų pabrėžti, pasiektas palankus rezultatas pareiškėjai – statybos darbai toliau nevykdomi.

24. Nesant jokių argumentų dėl Inspekcijos Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto aspektu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neturi pagrindo kitokiam sprendimui nei priėmė pirmosios instancijos teismas, kuris išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus.

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio administracines bylas, jau yra pažymėjęs, kad tokiu atveju, kai pareiškėjas nurodo aplinkybes, kurios nesusijusios su teismui pateiktame skunde (prašyme, pareiškime) pareikštais reikalavimais, teismas neturi jų vertinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-481-1047/2025).

26. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos analogiško pobūdžio administracinėse bylose. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos L. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.