Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs antstolės Doloresos Petronaitienės skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. kovo 13 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį 10 MGL (1 300Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šią bausmę subendrinus su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė T. S. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 10 MGL (1300 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsnio l dalimi, 2 dalies 7 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant T. S. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo; jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 7 MGL dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 3 mėnesius nuo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi paskirta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 4 mėnesius nuo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties įsiteisėjimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. vasario 5 d. iki 2011 m. kovo 7 d.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu T. S. paskirta 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda pakeista 60 valandų viešųjų darbų, įpareigojant juos atidirbti per 2 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi T. S. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta 10 MGL dydžio bauda, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pakeista į 60 val. nemokamų viešųjų darbų, atliktinų per 2 mėnesius, pakeista į 10 MGL (1 300 Lt (376,51 Eur)) baudą, kurią T. S. įpareigotas sumokėti per 4 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo.

Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs antstolės D. Petronaitienės teikimą dėl baudos T. S. pakeitimo kita bausme, 2019 m. vasario 28 d. nutartimi teikimo netenkino.

Nesutikdama su minėta nutartimi, antstolė D. Petronaitienė šią nutartį apskundė Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. kovo 13 d. nutartimi atsisakyta priimti antstolės D. Petronaitienės skundą ir skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Skunde pažymima, kad pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas vykdytini dokumentai, kuriuos privalo vykdyti antstolis, yra teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais. Dėl to galima daryti išvadą, kad antstolis pagal baudžiamajame procese priimtą procesinį dokumentą – nuosprendį – pradeda civilinį procesą išieškodamas baudą, t. y. tikrina skolininko turtinę padėtį, gaunamas pajamas ir pan. Šiame procese antstolis veikia kaip civilinę teisę įgyvendinantis subjektas ir šiame procese antstolis neturi jokių sąsajų su baudžiamuoju procesu, išskyrus tai, kad vykdo vykdomąjį dokumentą, išduotą baudžiamojoje byloje. Antstolis, atlikęs visas būtinas procedūras ir neradęs turto bei lėšų, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, proceso eigoje surašo išieškojimo negalimumo aktą ir teikimą teismui dėl baudos pakeitimo kita bausme. Šioje proceso stadijoje baigiasi civilinis procesas, kurį vykdė antstolis, ir prasideda baudžiamasis procesas, kuriame pasikeičia proceso šalys į nuteistąjį (vietoje skolininko) ir nuosprendį kontroliuojančią instituciją – prokurorą (vietoje išieškotojo – valstybės). Taigi antstolio surašytu išieškojimo negalimumo aktu ir teikimu baigiasi civilinis procesas ir prasideda baudžiamasis. Gavęs antstolio surašytą išieškojimo negalimumo aktą ir teikimą, teismas, antstolės įsitikinimu, turėtų jį analizuoti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 25 straipsnio kontekste, tačiau nebeturėtų analizuoti antstolio atliktų veiksmų civilinio proceso eigoje.

Antstolės teigimu, iš Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. vasario 28 d. nutarties matyti, kad teismas, nagrinėdamas bausmės pakeitimo klausimą, iš baudžiamojo proceso perėjo į civilinį, ir pradėjo analizuoti ne nuteistojo veiksmus ir galimybę baudą pakeisti kita bausme, o antstolės veiksmus. Sutinka, kad teismo sprendimo, kuriuo bauda būtų pakeista kita bausme, BPK 364 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka antstolis negalėtų skųsti, nes jis nėra šio teisinio santykio subjektas, tačiau mano, kad teismas turėjo klausimą dėl bausmės pakeitimo spręsti vadovaudamasis BVK 25 straipsnio nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Kaip minėta, Šiaulių apylinkės teismas, išnagrinėjęs antstolės D. Petronaitienės teikimą dėl baudos T. S. pakeitimo kita bausme, 2019 m. vasario 28 d. nutartimi teikimo netenkino. Kadangi šia nutartimi buvo sprendžiamas su nuosprendžio vykdymu susijęs klausimas, teismas pagrįstai šį klausimą sprendė vadovaudamasis BPK 362 straipsnio nuostatomis. Nesutikdama su 2019 m. vasario 28 d. nutartimi, antstolė dėl šios nutarties pateikė skundą, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad BPK 364 straipsnio 2 dalies nuostatos nesuteikia antstoliui teisės skųsti teismo nutartį, priimtą išsprendus su nuosprendžio vykdymu susijusį klausimą.

Iš tikrųjų, BPK 364 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nutartis dėl šio Kodekso 361–363, 365, 365¹, 365³ straipsniuose nurodytų klausimų gali apskųsti prokuroras, nuteistasis, asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, ir jų gynėjas, nepilnamečio nuteistojo atstovas pagal įstatymą, juridinio asmens atstovas, o kai klausimas susijęs su nuosprendžio vykdymu civilinio ieškinio atžvilgiu, – taip pat civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas arba jų atstovai. Taigi, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įstatymas aiškiai nurodo subjektus, turinčius teisę skųsti su nuosprendžio vykdymu susijusias teismo nutartis, ir antstolis tarp šių subjektų nepatenka. Be to, teismas nutartyje teisingai pastebėjo, kad turintis teisę skųsti teismo sprendimą, susijusį su nuosprendžio vykdymu, subjektas – prokuroras – teismo posėdyje prašė antstolės teikimą atmesti ir bylą grąžinti antstolei (b. l. 171).

Kartu atkreipiamas dėmesys, kad su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimą ir skundų nagrinėjimą reglamentuoja BPK 364 straipsnio nuostatos, taigi skunde nepagrįstai prašoma panaikinti baudžiamojoje byloje priimtą apylinkės teismo nutartį vadovaujantis CPK nuostatomis, t. y. CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį antstolės skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti antstolės Doloresos Petronaitienės skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. kovo 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.