- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-14
- Bylos Nr.
- 1-39-876/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05866-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- Ž. P.
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, nedirbanti, gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ž. P. vairavo kelių transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tai yra, 2017-02-06, apie 12:30 val. iš Plokščių kaimo, Plokščių seniūnijoje, Šakių rajone, važiuodama į Gelgaudiškio miestelį, Šakių rajone, vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio - jos kraujo mėginyje buvo rasta 2,60 promilės etilo alkoholio.
Kaltinamoji Ž. P. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną važiavo iš darbo po naktinės pamainos ir užsuko pas bendradarbę. Tada jos vartojo alkoholį. Nurodė, kad negali pasakyti kiek tiksliai išgėrė, tačiau po to ji važiavo namo. Viename iš posūkių, esančių Plokščių kelyje, ji nesuvaldė automobilio ir nuslydo nuo kelio. Patvirtino, kad tuo metu apgadino informacinį kelio ženklą. Pažymėjo, kad šiuo metu ženklas jau sutvarkytas. Nurodė, kad kreipėsi į tarnybą ir jie jokių pretenzijų jai neturi. Kai grįžo namo, po 15-20 min. atvažiavo policija. Nurodė, kad įvykį atsimena gerai. Patvirtino, kad tai yra antras kartas, kai yra baudžiama už vairavimą išgėrus. Pirmas kartas buvo 2010 m. Tada buvo dvejiems metams atimta teisė vairuoti transporto priemones. Nurodė, kad ji tiesiog privalėjo grįžti namo tą dieną, o vairuotojo neturėjo. Nurodė, kad labai gailisi dėl padaryto pažeidimo bei supranta, kad galėjo žūti ar sužeisti kitus. Patvirtino, kad baudžiamoji byla jai yra pirmą kartą keliama. Prašo teismo atleisti ją pagal laidavimą. Nurodė, kad V. S. būtų jos laiduotojas. Jis yra tos pačios bendruomenės narys, to paties miestelio gyventojas, jie labai gerai yra pažįstami. Nurodė, kad šis žmogus yra asmenybė, turi autoritetą, labai visuomeniškas. Nurodė, kad ji prašė šio žmogaus pagalbos, nes jai būtų per daug amoralu vėl padaryti panašų nusikaltimą pasižadėjus tokiam žmogui. Nurodė, jog žino, kad neteks vairuotojo pažymėjimo, todėl išėjo iš darbo, nes neturės galimybės važinėti. Nurodė, kad šiuo metu pajamų neturi ir neturės kol neras kito darbo. Pažadėjo, kad daugiau taip neįvyks, nes ji nesiruošia laikyti vėl vairavimo teisių ir vartoti alkoholio.
Laiduotoju siūlomas V. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka laiduoti už Ž. P., nes jis ją pažįsta nuo mažens. Nurodė, kad ji aktyviai dalyvauja Gelgaudiškio bendruomenės veikloje, todėl tenka bendrauti. Nurodė, kad mano, jog įtaką galima daryti, kai yra pokalbis, bendravimas, bendras viso to aptarimas. Konkrečiai nežino ar Ž. P. turėjo anksčiau problemų su policija. Nurodė, kad jis gyvena Gelgaudiškio miestelyje, netoli Ž. P. namų, todėl būtų nesudėtinga ją stebėti, nes Gelgaudiškis yra nedidelė bendruomenė ir beveik visi žmonės vieni kitus pažįsta, apie kiekvieną visi viską žino. Mano, kad Ž. P. gali gyventi nenusižengdama. Iš pokalbio su ja suprato, kad Ž. P. iš tikrųjų nuoširdžiai gailisi padariusi veiką ir pilnai supranta viską. Nurodė, kad ji yra pasiruošusi už tai atsakyti bei pripažįsta savo kaltę.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios Ž. P. kaltę įrodo jos paties visiškas prisipažinimas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:
- tarnybiniai pranešimai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurių matyti, kad 2017-02-06 gautas pranešimas, jog vairuotoja su automobiliu „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė kelio ženklą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos bei nuvažiavo link Šakių m. Nustatyta, kad automobilį vairavo Ž. P., kuriai alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ nustatytas 2,78 prom. girtumas (b. l. 7, 11);
- medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2017-02-06 aktas, Nr. 10, iš kurio matyti, kad Ž. P. 14 val. 30 min. nustatytas 2,41 prom. girtumas, išvada – neblaivi (b. l. 12);
- 2017-02-07 specialisto išvada Nr. T-A 1288/2017(01), iš kurios nustatyta, kad Ž. P. kraujyje, paimtame 2017-02-06 14 val. 30 min., nustatyta mažiausia koncentracija 2,60 promilės etilo alkoholio (b. l. 16);
- 2017-02-06 sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, iš kurio matyti, kad vairuotoja Ž. P. yra neblaivi, jai nustatytas 2,78 promilės girtumas ir nušalinta nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 17);
- liudytojo D. K. parodymai, kad 2017-02-06 apie 12 val. 33 min., būnant namuose, adresu: Nemuno g. 33, Plokščių mstl., Šakių r. sav., jis išgirdo prie namų garsą, lyg būtų atsimušę su automobiliu į kelio ženklą, todėl išėjo į kiemą ir pamatė ir prie kelio važiuojamosios dalies šalia stovintį apgadintą kelio ženklą ir nuo kelio važiuojamosios dalies nuvažiavusį automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivi moteris ir nuvažiavo link Gelgaudiškio m. (b. l. 28);
- tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, iš kurio matyti, kad 2017-02-06 12 val. 42 min. gautas pranešimas, jog moteris vairuojanti automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė kelio ženklą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 29);
- eismo įvykio vietos planas (b. l. 30);
- foto nuotraukos (b. l. 31-34);
- liudytojo A. T. parodymai, kad 2017-02-06, apie 12 val. 30 min. kelyje Plokščiai - Gegaudiškis pastebėjo neblaivią vairuotoją su automobiliu „Audi A4“. Pranešė BPC ir važiavo iš paskos tam automobiliui iki namo, esančio Gelgaudiškyje, kur moteris išlipo iš automobilio (b. l. 36) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Kaltinamosios veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi kaltinamoji Ž. P. vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo 2,60 promilės etilo alkoholio, tai yra daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas V. S. prašymas, perduoti jo atsakomybei kaltinamąją pagal laidavimą. Jis prašo atsižvelgti į jo asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai bei pateikė charakteristiką, kurioje laiduotoju siūlomas V. S. charakterizuojama teigiamai.
BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje, numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).
Byloje nustatyta, kad kaltinamoji Ž. P. 2010-02-10 administracine tvarka nubausta už vairavimą esant neblaiviai pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, 2000 Lt (dviejų tūkstančių) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Teismas, vertindamas bylos aplinkybes apibūdinančią veiką – šviesiu paros metu vairavo transporto priemonę, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis; kaltinamosios asmenybės pavojingumą – administracine tvarka bausta už vairavimą esant apsvaigusiai nuo alkoholio, žinojo, kad būdama tokios būklės negali vairuoti transporto priemonės, tačiau sąmoningai, suprasdama savo veiksmų prasmę, vairavo automobilį ir sukėlė realų pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir kaltinamąją Ž. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažįsta padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi; atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skiriant bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – formali nusikaltimo sudėtis, nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą; į kaltinamosios asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, socialinę brandą, teistumą, – pilnametė, netekėjusi, augina mažametę dukrą, neteista, administracine tvarka bausta už analogišką teisės pažeidimą, priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašyta, šiuo metu nedirba, kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę; į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, byloje civilinis ieškinys nereiškiamas; į tai, kad teisę vairuoti transporto priemones jau buvo praradusi 2010 m. už tai, kad vairavo būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai buvo nustatytas 1,61 promilių (vidutinis) neblaivumo laipsnis, ir nors nurodo, kad po nusikalstamos veikos padarymo alkoholio daugiau nevartos, tačiau teismas mano, kad kaltinamoji tinkamų išvadų nedaro, todėl sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina 1/3 dalimi.
Kaltinamoji Ž. P. vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje nustatyta 2,60 promilės etilo alkoholio. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamoji turi teisę vairuoti AM, B1 ir B kategorijos transporto priemones (b. l. 22), todėl kaltinamajai uždraustina naudotis šia teise. Kadangi Ž. P. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, kritiškai vertina padarytą veiką, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teisiama pirmą kartą, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas trumpesnis nei maksimalus.
Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės.
Nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas. Šiuo konkrečiu atveju transporto priemonė, t. y. automobilis, yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o padidinto pavojaus šaltinis, kurio vairavimas esant blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis asmenims, nėra įstatymo uždraustas. Įstatymo leidėjas kriminalizavo tik tokią veiką, kai asmuo vairuoja transporto priemonę neblaivus, esant didesniam nei 1,5 promilės girtumui. Pačios veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas nenaudojant transporto priemonės, o baudžiamoji atsakomybė yra numatyta ne už transporto priemonės vairavimą, o už vairavimą esant neblaiviam. Nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kaip konfiskuotinas turtas, skiriasi nuo priemonės, kaip vienos iš nusikalstamos veikos sudėties požymio, kas yra nustatyta šiuo konkrečiu atveju, t. y. transporto priemonė yra nusikaltimo sudėties, objektyviosios pusės požymis ir negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone. Todėl šiuo konkrečiu atveju turtas, t. y. transporto priemonė, nėra nusikaltimo padarymo priemonė BK 72 straipsnio prasme ir negali būti konfiskuojama (2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos taikant turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) apžvalga (Teismų praktika 32).
Teismui pateikta 2017-03-06 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-2635, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą Ž. P. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 34,74 Eur advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o BPK 105 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamoji šiuo metu jau nebedirba, be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), teismas sprendžia, jog kaltinamasis nėra pajėgus apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jų nepriteisia.
Ž. P. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK;
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstytas ir BPK 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, Ž. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Ž. P. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariatui Šakių rajono policijos komisariatui.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų iš Ž. P. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.