- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- A-1972-525/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00337-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas
- Pareiškėjas
- K. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas K. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, (toliau – ir atsakovas, Marijampolės PN) 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad į teismą kreipiasi dėl Marijampolės PN 19 būrio 11 sektoriaus netinkamos kiemelių būklės. 19 būryje buvo laikomas nuo 2016 m. iki 2019 m. Teigė, kad kiemelį temdo metalinis tinklas, kuris yra 3 x 3 ar 2 x 2 cm dydžio; per minėtą tinklą saulė mažiau patenka, o po lietaus vaikščiojant ant drabužių ir pečių laša vandens lašai su rūdimis. Nurodė, kad pagal naują Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymą nuo 2018 m. pradžios yra rakinami vidaus patalpose, todėl nėra galimybės pasirinkti, kada vaikščioti lauke – per lietų ar po lietaus. Teigė, kad išsiplovus rūbus ir nunešus juos pasidžiauti 17 val. kiemeliai yra užrakinami; pradėjus snigti drabužius tenka iš naujo plauti, nes ant drabužių nusėda rūdys, juos apdergia paukščiai. Nuteistieji lesina ir duoda vandens paukščiams, todėl jie niekur neskrenda. Pareiškėjas pažymėjo, kad skalbimo priemones perka pats. 2019 m. kovo 18 d, „Atsiliepime“ pareiškėjas papildomai teigė, kad džiovinant rūbus koridoriuje jie smirda dūmais, nes koridoriuje rūkoma.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Nurodė, kad pareiškėjas Marijampolės PN 19 būryje bausmę atlieka nuo 2016 m. liepos 27 d. Manė, kad pareiškėjo teiginiai dėl metalinio tinklo kiemeliuose yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pažymėjo, kad Marijampolės PN 19 būrio nuteistiesiems yra išduodamos 2 stacionarios rūbų džiovyklos. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas turi teisę rūbus džiovinti ne tik kieme, bet ir 19 būrio patalpose. Teigė, kad pareiškėjas į Marijampolės PN administraciją dėl 19 būrio kiemelio nėra kreipęsis.
II.
5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas vadovavosi Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktu, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 18–21 punktais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo 70 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73¹, 73² punktais.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neneigia, kad jam buvo sudarytos galimybės pasivaikščioti 1 val. per parą kiemelyje. Konstatuota, jog galiojantis teisinis reglamentavimas nustato, kad pasivaikščiojimo kiemuose stogas turi būti uždengtas metaliniu tinklu. Be kita ko, teisės aktuose nustatyta, kad Marijampolės PN laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami; iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų laisvalaikio metu pasivaikščioti išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų dėl kiemelyje įrengtų metalinių tinklų ir kiemelių rakinimo.
8. Dėl kitų pareiškėjo argumentų pažymėta, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tai reiškia, kad pareiškėjai tokiose bylose nėra atleidžiami nuo pareigos detalizuoti kalinimo sąlygų apibūdinimą.
9. Pažymėta, kad iš Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus 2019 m. kovo 1 d. pažymos matyti, kad 19 būryje gyvenantiems nuteistiesiems yra išduotos 2 stacionarios rūbų džiovyklos, todėl teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo galimybę rūbus džiovintis patalpoje. Pareiškėjas minėtos aplinkybės neneigė, tačiau teigė, kad džiovinant rūbus koridoriuje jie smirda dūmais, nes koridoriuje rūkoma. Pažymėta, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, taip pat ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui. Nagrinėjamos bylos atveju pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė aplinkybes apie tai, kad kiemelyje buvo paukščių, džiovinant drabužius kiemelyje, jie sudrėksta, ant jų nusėda rūdys, juos apdergia paukščiai, o naudojantis stacionariomis džiovyklomis rūbai smirda dūmais, t. y. pareiškėjas, tiksliai nenurodė, kada kiemeliuose buvo paukščių; rūbai buvo sudrėkę, smirdėjo dūmais, buvo nešvarūs ir pan., šių aplinkybių bei galimai pareiškėjui sukeltų neigiamų pasekmių neindividualizavo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo kreipimąsi į atsakovės atstovą ar kitą instituciją dėl jo nurodytų aplinkybių. Šiuo metu patikrinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes nėra objektyvios galimybės. Taigi, abstraktaus ir niekuo nepagrįsto pareiškėjo tvirtinimo pagrindu nagrinėjamame kontekste atsakovės civilinė atsakomybė yra negalima. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
10. Konstatuota, kad šioje administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, į bylą nepateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas padarė išvadą, jog skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nebuvo jokių duomenų, jog atsakovo atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.
III.
11. Pareiškėjas K. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.
12. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad pasivaikščiojimo kiemelį dengia metalinis tinklas, dėl ko mažai saulės, lietaus metu laša lašai su rūdimis. Dėl to buvo pažemintas orumas, pareiškėjas jaučiasi morališkai veikiamas.
Atsiliepimas
13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
14. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
16. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjo nurodytais aspektais, t. y. nenustatęs vienos iš būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
17. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad teismas neatkreipė dėmesio į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad pasivaikščiojimo kiemelį dengia metalinis tinklas, dėl ko mažai saulės, lietaus metu laša lašai su rūdimis.
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
19. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
20. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl jo skunde nurodytų aplinkybių vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, kad šiuo atveju nenustatyti Marijampolės PN neteisėti veiksmai (neveikimas) dėl pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, t. y. nėra vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, jame aptarti visi pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai, kurie detaliai išanalizuoti, visapusiškai ir objektyviai įvertinti remiantis byloje pateiktais įrodymais. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi.
22. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamų aplinkybių, susijusių su pasivaikščiojimo kiemelio įrengimu, pažymėtina, jog pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės. Šios taisyklės numato, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti (18 p.). Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu (19 p.). Taigi pasivaikščiojimo kiemelis Marijampolės PN, kuriuo ginčo laikotarpiu naudojosi pareiškėjas, tuo aspektu, kad jį dengia metalinis tinklas, atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nustatytus reikalavimus. Vien tai, kad dėl šio metalinio tinklo pareiškėjas patyrė papildomų nepatogumų, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus.
23. Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, todėl pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Kaip savo sprendime nurodė ir pirmosios instancijos teismas, viešoji (valstybės) atsakomybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala, ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
24. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, atsižvelgė į byloje surinktus duomenis, aptarė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.