Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. ir nuteistojo A. B. gynėjos advokatės A. F. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės teismo nuosprendis, nuspręsta palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus - pakeisti į suėmimą.

A. M. pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu 2022 m. gegužės 10 d. paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskiriant galutinę subendrintą - 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtą bausmę įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2024 m. sausio 10 d. iki 2024 m. sausio 22 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas M. B., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B., A. M. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje su M. B., atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 15 d. apie 15.30 val., būdami (duomenys neskelbtini), nepagrįstai apkaltinę nukentėjusįjį R. M. vagystėmis iš kitų nuteistųjų, A. B. tyčia rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam R. M. į ausies ir žandikaulio sritį, ir nuo šių smūgių nukentėjusiajam nugriuvus ant grindų, A. M. ir M. B. tyčia, ne mažiau dešimt kartų sudavė kumščiais ir spyrė kojomis nukentėjusiajam R. M. į galvos sritį ir įvairias kūno vietas, taip pat A. M. smogus du kartus metaline lazda į nugaros sritį, nukentėjusysis R. M. prarado sąmonę. Šiais savo bendrais veiksmais A. B., M. B. ir A. M. padarė nukentėjusiajam R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos sumušimu su poodinėmis kraujosruvomis smilkinio srityje dešinėje pusėje ir kairėje galvos pusėje, su dešinės pusės momenkaulio lūžimu, su kaukolės pamato – pleištakaulio didžiojo sparno ir sparninės gomurio duobės lūžimu, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, virš kietojo galvos smegenų dangalo apie dešinį galvos smegenų pusrutulį, nubrozdinimais nugaroje ir kaklo srityse, poodinėmis kraujosruvomis kairės ausies srityje, dešinio žandikaulio ančio priekinės sienelės lūžimu.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ištirtų įrodymų visuma patvirtina A. B., A. M. kaltę, padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Skiriant bausmę A. B., buvo atsižvelgta į tai, kad jis padarė vieną sunkų nusikaltimą bausmės atlikimo metu, praeityje teistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti ir dvi baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Skiriant bausmę A. M., buvo atsižvelgta į tai, kad jis padarė vieną sunkų nusikaltimą, praeityje teistas, baustas administracine tvarka, veika padaryta bausmės atlikimo metu, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nuteistojo A. B. gynėjos apeliacinio skundo

8. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam A. B. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Vien tai, kad apeliantų vertinimu, paskirta bausmė yra per griežta, nesuteikia pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų ir pirmosios instancijos teismui nežinomų aplinkybių, sudarančių pagrindą paskirti švelnesnę bausmę nuteistajam.

9. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis A. B. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą bausmės atlikimo metu, praeityje teistas 10 kartų. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, o baudžiamąją atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe, recidyvisto. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad A. B. šiuo metu dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nuo 2018 m. balandžio 25 d. gydytojų psichiatrų buvo konsultuojamas atskirais periodais, jam nustatytos šios diagnozės: (duomenys neskelbtini). Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą yra numatęs išimtinai tik laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas A. B. skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas ženkliai mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis.

10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. B. paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, jo asmenybei (praeities teistumai, veika įvykdyta bausmės atlikimo metu) ir nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis į nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą. Kolegijos vertinimu, būtent ši bausmės rūšis - laisvės atėmimas užtikrins įstatyme numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, ji yra adekvati ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei kaltinamojo asmenybei, neprieštarauja teisingumo principui, taip pat apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

11. Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas ginamojo atžvilgiu turėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, tačiau su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę aptariamu pagrindu, turi motyvuotai nurodyti, kokių aplinkybių visuma rodo, kad konkrečios normos sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-432/2014, 2K-39-719/2019). Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014).

12. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas taip pat buvo svarstomas ir pirmosios instancijos teisme, prašant nuteistųjų gynėjams. Skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad A. B. teistas dešimt kartų, nusikalstamą veiką, priskiriamą prie sunkių, padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, todėl paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės nepadarė įtakos jo elgesiui. Atsižvelgęs į šiuos argumentus, apylinkės teismas padarė išvadą, kad A. B. atžvilgiu 54 straipsnio 3 dalies nuostatos negali būti taikomos.

13. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvams ir konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą nuteistojo A. B. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis pripažino kaltę, atsiprašė nukentėjusiojo, ikiteisminio tyrimo metu nepažeidė kardomosios priemonės, dirba, nesudaro pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribos leidžia individualizuojant bausmę įvertinti tokio pobūdžio aplinkybes. Skunde nurodytos aplinkybės vertintinos kaip įprastos ir būdingos daugeliui bylų, bet ne išimtinės. Nors gynėja skunde nurodo, kad ginamasis daugiau, nei du metus nenusikalto, tačiau akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju A. B. padarė sunkų nusikaltimą bausmės atlikimo metu, veikdamas tiesiogine tyčia, bendrininkų grupėje, būdamas praeityje net 10 kartų teistas, iš jų ne kartą už smurtinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą. Taigi, akivaizdu, kad teistumai, paskirtos ankstesnės realios laisvės atėmimo bausmės ir teisių suvaržymas nuteistajam jokios teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veika. Šios aplinkybės liudija, jog padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis reiškinys nuteistojo gyvenime, tačiau buvo dėsninga nuteistojo pasirinkto gyvenimo ir priešingo teisei elgesio pasekmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos aplinkybės neleidžia, nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nei nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo vertinti kaip daug mažesnio, nei rūšinio tokių nusikalstamų veikų pavojingumo, nei paties nuteistojo asmenybę vertinti kaip mažiau pavojingą, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam A. B. paskirta per griežta bausmė. Nuteistojo elgesys patvirtina, kad jis nusikalto ne neatsitiktinai, o dėl jau iš anksto susiformavusios neigiamos nuostatos į visuomenėje priimtų elgesio normų, įstatymų laikymąsi.

Dėl nuteistojo A. M. apeliacinio skundo

14. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad teismas į paskirtą bausmę neįskaitė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalies. Vis dėlto, šis argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad BK 63 straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jei padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. To paties straipsnio 3 dalis numato bausmių bendrinimo taisyklę, kai bausmės visiškai sudedamos, t. y. prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.

Šio straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

15. Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą iki Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. sausio 22 d. nuosprendžio priėmimo dienos, todėl teismas visiškai pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis ir prie griežtesnės 2 metų laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, pridėjo visą švelnesnę bausmę, paskirtą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo A. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (smurtinis nusikaltimas), tyčią (tiesioginė tyčia), į tai, kad nuteistasis yra recidyvistas, praeityje teistas 12 kartų, nelinkęs laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes, pagrįstai taikė visišką bausmių sudėjimo būdą. Priešingai, nei skunde nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitė ankstesniu Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirtos ir atliktos bausmės dalį. Be to, apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę taip pat įskaitė suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. sausio 10 d. iki sausio 22 d. Atsižvelgiant į tai, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas teisingai subendrino atskirais nuosprendžiais paskirtas bausmes, į galutinę bausmę įskaitė ankstesniu nuosprendžiu paskirtą ir atliktą bausmės dalį bei suėmime išbūtą laiką. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, todėl nuteistojo A. M. skundas atmetamas.

16. Kauno apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad nuteistiesiems A. B., A. M. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro: 329,17 Eur už A. B. atstovavimą ir 275 Eur – už A. M.. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, gynėjų dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistasis A. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, savo vardu registruoto turto neturi, kitų duomenų apie jo turtą ir pajamas byloje nėra, todėl iš jo nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Bylos duomenims, A. B. nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. dirba UAB ,,V. E.“, šia nutartimi jo apeliacinis skundas atmetamas, todėl iš jo priteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M., nuteistojo A. B. gynėjos advokatės A. F. apeliacinius skundus atmesti.

Priteisti iš nuteistojo A. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 329,17 Eur (tris šimtus dvidešimt devynis eurus 17 ct) valstybės naudai.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. M..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.