Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-01-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-515-548/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-01-22Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-04-17Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-01-22
Bylos Nr.
1-515-548/2024
Teisminio proceso Nr.
1-06-0-00155-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Kaltinamasis
A. B., M. B., A. M.
Nukentėjusysis
R. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-515-548/2024Teisminio proceso Nr. 1-06-0-00155-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.11; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.4.1.1; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.2; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.6; 2.1.8; 2.1.10.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 22 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,sekretoriaujant Vilmai Janonienei,dalyvaujant prokurorei N. U., A. C., L. L.,kaltinamajam A. B., jo gynėjai advokatei A. F.,kaltinamajam M. B., jo gynėjai advokatei I. M.,kaltinamajam A. M., jo gynėjams advokatams A. K., Z. Ž.,nukentėjusiajam R. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012 m. gegužės 10 d. Šalčininkų r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso178 straipsnio 2 dalį - 1 metams laisvės apribojimo;

2) 2012 m. spalio 31 d. Šalčininkų r. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2epiz.) - 9 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gegužės 10 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta - 1 metai laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2012 m. gruodžio 31 d. Šalčininkų r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį 178 straipsnio 2 dalį (4 epiz.), 22 straipsnio 1 dalį (2epiz.) - 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. spalio 31 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - 3 metai laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) 2013 m. vasario 22 d. Šalčininkų r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį - 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 7, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gruodžio 31 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta - 3 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

5) 2013 m. lapkričio 21 d. Šalčininkų r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį -1 metams laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalies, 65 straipsnio 1 dalies b p. p. paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. gegužės 10 d., 2012 m. spalio 31 d., 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. vasario 22 d. teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - 3 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo;

Žemesnės instancijos teismas

6) 2014 m. sausio 15 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. vasario 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta - 4 metai laisvės atėmimo;

7) 2014 m. liepos 16 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalį (2epiz.) 149 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis – 6 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. sausio 15 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - 7 metai laisvės atėmimo;

8) 2014 m. spalio 23 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 8 mėnesiams laisvės atėmimo. 2015 m. kovo 12 d. nutartimi paskirta bausmė subendrinta su 2014 m. liepos 16 d. teismo nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - 7 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo;

9) 2020 m. gegužės 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 staripsnio1, 3 dalimis prie 2014 m. spalio 23 d. Šalčininkų r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir galutinė bausmė paskirta - 1 metai 2 mėnesiai ir 24 dienos laisvės atėmimo;

10) 2020 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11) 2021 m. vasario 4 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2020 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 2 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmė su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. rugpjūčio 11 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas sudedant iš dalies ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metai 5 mėnesiai 24 dienos laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje padarymu.

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas:

Žemesnės instancijos teismas

1) 2013 m. sausio 25 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių;

2) 2013 m. kovo 28 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu - 1 metams 6 mėnesiams;

3) 2014 m. balandžio 9 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu - 1 metams 6 mėnesiams;

Žemesnės instancijos teismas

4) 2014 m. rugpjūčio 22 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį - 1 metams laisvės atėmimo;

5) 2015 m. sausio 26 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį - 1 metams laisvės atėmimo;

Žemesnės instancijos teismas

6) 2015 m. vasario 23 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį - 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo;

7) 2015 m. rugsėjo 1 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį -3 metams - 10 mėnesių laisvės atėmimo;

8) 2016 m. kovo 24 d. Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį - 4 metams 10 mėnesių laisvės atėmimo;

9) 2016 m. spalio 25 d. Šiaulių apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 3 dalį - 5 metams laisvės atėmimo, bausmę atlikęs, teistumui neišnykus, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje padarymu;

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, iki bausmės atlikimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

Žemesnės instancijos teismas

1) 2006 m. rugsėjo 21 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį auklėjamojo poveikio priemonė 1 metams;

2) 2009 m. vasario 26 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį - areštas 45 paroms;

3) 2009 m. balandžio 28 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu - 1 metams 7 mėnesiams;

4) 2012 m. vasario 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu - 1 metams;

5) 2012 m. rugsėjo 10 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu - 1 metams 3 mėnesiams;

Žemesnės instancijos teismas

6) 2012 m. gruodžio 5 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį - 100 MGL bauda;

7) 2013 m. kovo 13 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalį -laisvės atėmimu 3 metams;

8) 2018 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį - 23 paroms arešto ir 100 MGL bauda;

9) 2018 m. liepos 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu -1 metams 4 mėnesiams;

10) 2019 m. kovo 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį laisvės atėmimu -1 metams 5 mėnesiams su 10 MGL bauda;

11) 2021 m. balandžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu -10 mėnesių;

12) 2022 m. gegužės 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį -1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

13) 2022 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2022 m. gegužės 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu paskirtą bausmę, bausmės neatlikęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji A. B., M. B. ir A. M. atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 15 d. apie 15.30 val., būdami (duomenys neskelbtini) patalpoje, veikdami bendrininkų grupėje, nepagrįstai apkaltinę nukentėjusįjį R. M. vagystėmis iš kitų nuteistųjų, A. B. tyčia rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam R. M. į ausies ir žandikaulio sritį, ir nuo šių smūgių nukentėjusiajam nugriuvus ant grindų, A. M. ir M. B. tyčia, ne mažiau dešimt kartų sudavė kumščiais ir spyrė kojomis nukentėjusiajam R. M. į galvos sritį ir įvairias kūno vietas, taip pat A. M. smogus du kartus metaline lazda į nugaros sritį, nukentėjusysis R. M. prarado sąmonę. Šiais savo bendrais veiksmais kaltinamieji A. B., M. B. ir A. M. padarė nukentėjusiajam R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos sumušimu su poodinėmis kraujosruvomis smilkinio srityje dešinėje pusėje ir kairėje galvos pusėje, su dešinės pusės momenkaulio lūžimu, su kaukolės pamato – pleištakaulio didžiojo sparno ir sparninės gomurio duobės lūžimu, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, virš kietojo galvos smegenų dangalo apie dešinį galvos smegenų pusrutulį, nubrozdinimais nugaroje ir kaklo srityse, poodinėmis kraujosruvomis kairės ausies srityje, dešinio žandikaulio ančio priekinės sienelės lūžimu.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2020 m. gegužės 15 d. jį, M. B. ir A. M. pasikvietė nuteistasis A. P. ir pasakė, kad reikia sumušti nuteistąjį R. M. už jo daromas vagystes. A. P. jiems nesakė, kaip reikia sužaloti R. M. ir tai padaryti jie turėjo savo nuožiūra. Jis paprašė nuteistojo A. V. pakviesti į patalpą, kurioje buvo jis, M. B. ir A. M., R. M.. Jam stovint prie gyvenamosios patalpos durų atėjo R. M.. Jis paklausė R. M., kodėl jis „stukalina“ ir sudavė kumščiu į vedą, nuo kurio nukentėjusysis truputį pasilenkė. Po to R. M. mušė rankomis ir spardė M. B. ir A. M.. Mušdami jie galėjo pataikyti nukentėjusiajam į galvą, korpusą, kojas. Iš kur atsirado lazda ir kuris iš nuteistųjų ar M. B., ar A. M. su ja mušė nukentėjusįjį jis nepamena. Gali patvirtinti, kad lazda buvo mušamas nukentėjusysis, tačiau kiek smūgių buvo suduota pasakyti negali. Mušimo eigoje jis pastebėjo, kad R. M. beveik prarado sąmonę ir liepė M. B. ir A. M. baigti jį mušti. Nurodė, kad jis, M. B. ir A. M. nesitarė, kas kokius veiksmus atliks mušant R. M., nes buvo svarbu sumušti nukentėjusįjį. Kadangi įvykis buvo senai, nepamena visko detaliai, todėl sutinka, kad būtų pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais A. B. parodymais nustatyta, kad nuo 2018 m. pavasario iki 2021 m. lapkričio mėn. jis atliko terminuoto laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), pradžioje jis gyveno šios įkalinimo įstaigos (duomenys neskelbtini), vėliau 2019 m. tiksliai neprisimena kurį mėnesį ir dieną, jis buvo perkeltas gyventi į (duomenys neskelbtini), taip pat trumpam buvo perkeltas ir į šios įkalinimo įstaigos (duomenys neskelbtini). Šioje įkalinimo įstaigoje jis turėjo pravardę „(duomenys neskelbtini)“. Kai tik 2019 m. jis atėjo gyventi į (duomenys neskelbtini), sužinojo, o ir pats įsitikino, kad minėtą būrį „valdo“, t. y. buvo neoficialūs šio būrio viršininkai, atsakingi už būrį ir prižiūrintys „tvarką“ bei organizuojantys įvairias „varkes“ būryje, buvo minėto būrio nuteistieji A. P., pravarde „(duomenys neskelbtini)“ ir nuteistasis M. D., kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“, be kurių negalėjo vykti nei viena „varkė“. Kol gyveno (duomenys neskelbtini) jis žinojo, kad prieš tai paminėti nuteistieji, t. y. A. P. ir M. D. organizuodavo į įkalinimo įstaigą aukščiausios nuteistųjų kastos, t. y. „bachūrų“ kastos nuteistųjų iš laisvės organizuojamų draudžiamų daiktų permetimus. A. P. ir M. D. turėjo išsirinkę du (2) nuteistuosius, vadinamus jų „(duomenys neskelbtini)“, t. y. M. B., kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“ ir A. Š., kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“, pastarieji perimdavo permestus iš laisvės į įkalinimo įstaigą draudžiamus daiktus ir medžiagas, pagrindę mobiliojo ryšio telefonus ir narkotines ar psichotropines medžiagas, nes jis ir pats ne kartą buvo matęs, šiuos permestus draudžiamuosius daiktus ir medžiagas perduodavo A. P., o A. P. atiduodavo „bachūrų“ kastos nuteistiesiems. Minėti du nuteistieji „(duomenys neskelbtini)“ už tai, kaip atlygį iš „bachūrų“ per A. P. gaudavo narkotinių medžiagų sau vartojimui. 2020 m. gegužės mėnesio viduryje, galimai 15 d., dienos metu, tiksliai valandos jis neprisimena, apie pietūs, galimai apie 14-15 val. jis kartu su nuteistaisiais A. M. ir M. B., kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“ buvo savo būryje (duomenys neskelbtini), kai pas juos į būrį atėjo A. P. ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) yra nuteistasis R., kurio jis prieš tai nepažinojo ir jokių duomenų daugiau nežinojo, tik iš jam pranešto įtarimo perskaitęs, sužinojo pravardę M., kurį A. P. nurodė jiems „sulaužyti“, tiksliau stipriai sumušti, paliekant gyvą. Jis paklausė A. P., kodėl R. reikia sumušti, ką tokio pastarasis padarė, į ką A. P. atsakė, kad R. būryje „žiurkiauja“, t. y. nuteistųjų kalba (žargonu) reikštų, jog vagia iš kitų nuteistųjų, taip pat „nurašinėja“ nuteistuosius, t. y. eina pas pareigūnus ir skundžia kitus nuteistuosius nebūtais arba būtais negerais dalykais, kad juos išvežtų, perkeltų iš būrių. A. P. taip pat pasakė, kad R. bandė „nurašyti“ ir jį patį, todėl reikia R. „sutvarkyti“. Nors A. P. jiems termino nenurodė per kiek laiko ir kada jie turi „sulaužyti“ R., tačiau pagal nuteistųjų nerašytą taisyklę, jeigu pasakė, tai reikia iškarto, ar kiek įmanoma per trumpesnį laiką padaryti. Jis, A. M. ir M. B. nesitarė kaip jie viską atliks. Jis nuėjo pas nuteistąjį pavarde V., kurio vardo ir daugiau jokių duomenų nežino ir nieko šiam nepasakodamas bei nesakęs, tiesiog pastarojo paprašė, kad šis pakviestų nuteistąjį R. iš (duomenys neskelbtini) ateiti į (duomenys neskelbtini). Nuteistasis pavarde V. iškarto pakvietė R. ir šis atėjo pas juos į (duomenys neskelbtini) būrį. Jie pastarojo laukė (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje (sekcijoje) iš kurios išprašė išeiti vienintelį patalpoje buvusį nuteistąjį K., kurio daugiau jokių duomenų jis nežino, stambaus kūno sudėjimo, į koridorių, kiek palaukti. Iki kol atėjo R., A. M. iš savo (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) atsinešė „parakaną“, t. y. metalinę lazdą, kurios galai nebuvo niekuo apibintuoti, tiesiog pliką metalinę lazdą. Kai R. užėjo į (duomenys neskelbtini) gyvenamąją patalpą, jis pirmas priėjo prie R. ir pastarojo paklausė: „ko čia žiurkiauji“? Ko čia „nurašinėji“ kitus?“. R. nespėjo nieko jam atsakyti, o jis nelaukdamas pastarajam dešinės rankos kumščiu sudavė (smogė) į kairės pusės apatinį žandikaulį. Nuo jo suduoto smūgio R. susvirduliavo ir kiek apsvaigo, galimai suklupo. O po jo suduoto smūgio staiga pribėgo A. M. ir M. B.. A. M. ėmė mušti R. su pastarojo atnešta metaline lazda (parakanu), daužydamas R. per visas kūno vietas, o M. B. mušė rankomis ir kojomis R. į įvairias kūno vietas. R. jau nuo pirmųjų A. M. ir M. B. jam smogtų smūgių galutinai nukrito ant grindų ir šį mušė nugriuvusį, šis tik dengėsi nuo smūgių veidą ir galvą bei buvo susirietęs. Kai tik A. M. ir M. B. ėmė daužyti R., jis atsitraukė ir R., apart vienintelio kumščiu suduoto smūgio į žandikaulį, daugiau nesudavė jokių smūgių, tiesiog stovėjo šone ir stebėjo kas vyksta. Kažkuriuo momentu jis pastebėjo, kad R. ėmė prarasti sąmonę, todėl jis ėmė stabdyti A. M. ir M. B., sakydamas, kad laikas baigti ir eiti iš patalpos. Kiek viso A. M. su M. B. smogė R., su kuo ir į kurias kūno vietas jis tikrai nežino, galėjo būti tikrai ne mažiau 10 kartų, tiek su rankomis, tiek su kojomis, kiek ir į kur su metaline lazda A. M. sudavė R. jis tikrai pasakyti negali, nes viskas buvo įvykdyta greitai, jie užpuolė ir tiesiog daužė R., jis tikrai neprisimena, bet mano, kad su lazda buvo suduota labiau į kūną ir kojas, nes M. B. stovėjo arti R. galvos ir spardė į galvą. Po sumušimo, jie R. paliko (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje, gulintį ant grindų, be sąmonės. Per langą jis pamatė A. P. žaidžiantį krepšinį ir šiam šūktelėjęs pasakė: „viskas sutvarkyta“. Jiems išėjus į (duomenys neskelbtini) būrio koridorių, čia nuteistasis K. jų paklausė: „ką jam daryti su juo (R.)?“. Jis K. pasakė, kad lai R. atsigauna ir eina iš būrio pastato. K. prabudino R., kol šis atgavo sąmonę ir palydėjo iki laiptų, kad R. išeitų iš būrio. A. P. taip pat matė kaip R. išėjo iš jų būrio visas kruvinas ir nuėjo į savo (duomenys neskelbtini) būrį. Neužilgo, į (duomenys neskelbtini) būrį atėjo pareigūnai ir ėmė daryti kratas visuose gyvenamosiose patalpose, tuo metu nurodydami nuteistiesiems išeiti iš pastato į lauką. Jis matė kaip būryje pareigūnai rado bei išnešė ir daugiau metalinių bei medinių lazdų (parakanų). Po kratų atėjo pas juos tris, A. P. ir M. D., kurie jiems pasakė, kad R. parašė pareiškimą dėl sumušimo ir dabar reikia, kad vienas iš jų apsiimtų R. sumušimą, kad kitų netrauktų į tai ir būtų visiems geriau. Jis, A. M. ir M. B. apsitarė, kuriam liko mažesnis bausmės laikas ir kadangi A. M. buvo likę tik keli mėnesiai iki laisvės, todėl šis savo noru sutiko prisipažinti, kad neva vienas mušė R.. A. P. ir M. D. jiems liepė eiti pas įstaigoje dirbusį žvalgą, t. y. tarp nuteistųjų vadinamą „operą“, kurio vardo ir pavardės jis nežino, ir pasakyti ką jie visi nusprendė. Atėję visi trys pas „operą“ į pastarojo (duomenys neskelbtini) sektoriuje esantį tarnybinį kabinetą, šis jų paklausė: „kuris apsiims?“. A. M. pasakė, kad jis apsiims vienas R. sumušimą. Kai jie pasakė, kad A. M. apsiima nusikaltimą, jis su M. B. išėjo, palikę A. M. pas „(duomenys neskelbtini)“ kabinete vieną. O tą pačią dieną vakare, tas pats „(duomenys neskelbtini)“ juos išsikvietė į apklausą ir surašė jo, po ko, ir M. B. apklausas taip, kaip pasak „(duomenys neskelbtini)“ reikia, tiksliau „(duomenys neskelbtini)“ pats surašė tokias, kokių reikėjo jų apklausas, kuriose jie davė parodymus prieš A. M.. Minėtą vakarą A. M. buvo izoliuotas uždaroje zonoje 24 val., po ko grįžo į būrį. Dėl įvykdyto jis nuoširdžiai gailisi. Jis net nemėgino prieštarauti dėl savo parodymų tikrumo, nes taip buvo nurodyta ir net nebuvo kitokių minčių, nes priešingu atveju su pačiu būtų susidoroję. Po šio įvykio buvo pradėtas tyrimas, jis buvo apklaustas kitų tyrėjų ir teismo, kurio metu davė tokius parodymus, kokius jam liepė duoti tas „(duomenys neskelbtini)“, galėjo kažkiek ir susimaišyti, nes meluodamas, galėjo ir suklysti (t. 4 b. l. 45-49, 59-60).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino pilnai ir paaiškino, kad 2020 m. gegužės 15 d. jis atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) ir tą dieną nuteistasis A. P. jam ir A. B. liepė sumušti nuteistąjį R. M.. Iš pradžių jis atsisakė tai daryti, tačiau A. P. pasakė, kad jeigu nesumuš R. M., nukentės pats. Į pirmojo būrio gyvenamąją patalpą nukentėjusįjį pakvietė A. V.. A. R. M., A. B. jam rankomis sudavė smūgius į žandikaulį, ausį ir šis nukrito. Po to jis gulinčiam nukentėjusiajam tris ar keturis kartus įspyrė į galvą, o A. M., su metaliniu strypu, kurį jis jam buvo ankščiau atnešęs, sudavė nukentėjusiajam keletą kartų per nugarą ir kumščiu sudavė keletą kartų į kairį šoną. Po to jis išėjo iš gyvenamosios patalpos ir matė išeinantį nukentėjusįjį, kuris buvo kruvinas. Dėl nusikalstamos veikos gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais M. B. parodymais nustatyta, kad jam pareikšto įtarimo esmė aiški, kaltu padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas prisipažįsta visiškai ir parodo, kad jis, tolimesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimui iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) buvo perkeltas 2020 m. vasario mėn. iki 2021 m. kovo mėn., kol vėliau buvo perkeltas į šios įkalinimo įstaigos trečiąjį sektorių, iš kurio 2021 m. spalio 25 d. išėjo į laisvę. Būdamas šioje įkalinimo įstaigoje jis turėjo pravardę „(duomenys neskelbtini)“. O kai 2020 m. vasario mėn. jis atvyko į (duomenys neskelbtini), tai pradžioje buvo paskirtas gyventi į (duomenys neskelbtini) būrį, po ko, praėjus maždaug trims mėnesiams buvo perkeltas gyventi į (duomenys neskelbtini) būrį, dar vėliau buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) būrį. Galimai 2020 m. balandžio-gegužės mėn. jam atėjus gyventi į (duomenys neskelbtini) būrį jis pamatė, kad šį būrį „valdo“ ir už būrį yra neoficialiai atsakingi nuteistieji A. P., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, nuteistasis M. D., pravarde „(duomenys neskelbtini)“ bei nuteistasis J., kurio pavardė M. arba M., pastarojo pravardė „(duomenys neskelbtini)“. Minėti trys nuteistieji palaikė tvarką, įvairūs reikalai, vadinami „varkėmis“ ėjo tik per juos ir tik su jų žinia. Pradžioje įkeltas į (duomenys neskelbtini) būrį jis pateko į šio būrio pedofilų sekciją (gyvenamąją patalpą), kai po kelių minučių į jo būrį atėjo nuteistasis M. D. ir pasakė, kad jis negali gyventi vienoje patalpoje su pedofilais ir šiam tarpininkaujant, jį perkėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) sekciją (gyvenamąją patalpą). Jam pradėjus gyventi (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje, prie jo priėjo A. P. ir pasakė, kad jis ten geriau negyventų ir eitų gyventi kartu su pastaruoju, į pastarojo gyvenamąją patalpą (sekciją), t. y. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją patalpą. Jis sutiko ir perėjo gyventi pas A. P. ir taip tapo A. P. draugu, o dar tiksliau pastarojo fizine jėga ir patarėju, dar kitaip vadinamu „(duomenys neskelbtini)“, atliekant draudžiamų daiktų permetimus ir perėmimus į įkalinimo įstaigą. A. P. bendradarbiavo su aukščiausiajai nuteistųjų kastai, vadinamai „bachūrų“ kastai priklausančiais nuteistaisiais, kurie suorganizuodavo draudžiamų medžiagų ir daiktų permetimus iš laisvės į įkalinimo įstaigą, o A. P. atitinkamiems jų būrio nuteistiesiems, tame tarpe ir jam, liepdavo tuos permetimus perimti ir parnešti pastarajam. Minėtų permetimų metu į įkalinimo įstaigą patekdavo narkotinės ir psichotropinės medžiagos - tiek amfetaminas, tiek fentanilis (ratai, žolė, hašišas), tiek draudžiami nuteistiesiems turėti daiktai - mobiliojo ryšio telefonai, modemai, spiritas, SIM kortelės ir kt. Jis A. P. patardavo ne tik tai į kurią zoną ir kur daryti muliažo permetimą, o kur mesti visus draudžiamus daiktus ir medžiagas, be to, patardavo kur šiuos draudžiamus daiktus ir medžiagas zonoje reikia slėpti. Buvo ir toks atvejis, kai A. P. kažkodėl supyko ant „bachūrų“ kastos nuteistųjų ir vieną jiems priklausantį permetimą, kuriame buvo narkotinės medžiagos bei 15 ar 20 vnt. mobiliojo ryšio telefonų, pasiėmė sau, juos paslėpė ir „bachūrų“ kastai priklausančių nuteistųjų daiktų pastariesiems neatidavė, o pats nuėjo ir užsidarė į uždarą zoną. Dėl kokios tiksliai priežasties A. P. taip pasielgė, jis tiksliai nežino, bet kiek suprato, šis galimai norėjo tą permetimą pasilikti sau ir apsisaugodamas užsidarė. Jam buvo žinoma ir tai, kad A. P. ir M. D. palaikė glaudesnius ryšius, bendradarbiavo su (duomenys neskelbtini) rėžimo, t. y. saugumo valdymo skyriaus pareigūnais, vieno jų vardas A., pavardė lyg B., nuteistieji šį vadindavo A., taip pat su šio skyriaus pareigūnais, kurių žino tik vardus P. ir T., taip pat kriminalinės žvalgybos pareigūnu, vadinamu „(duomenys neskelbtini)“, kurio vardo nežino, pavardė iš „S“ raidės, gali būti, kad S.. A. P. ir M. D. kiekvieną dieną vaikščiodavo pas minėtą „(duomenys neskelbtini)“ į pastarojo tarnybinį kabinetą, ką jie ten veikdavo ir kalbėdavo tiksliai nežino, bet tikrai ne šiaip sau, matomai derino kaip „tvarkytis“ zonoje, visas „varkes“. Jam tiksliai yra žinoma, kad 2020 m. pavasarį, galimai 2020 m. gegužės 15 d., būtent tas „(duomenys neskelbtini)“ bendrai su A. P. yra užsakęs nuteistojo R. M. „sulaužymą“, t. y. stiprų sumušimą, kad šis būtų išvežtas į ligoninę. Pats A. P. jam ir nuteistajam A. B., pravarde „L.“, pasakė, kad jei jie atsisakys „sulaužyti“ R., tai turės nemalonumų su rėžimu. Iš ko suprato, kad jie neturi kitos išeities, kaip įvykdyti A. P. nurodymą. A. P. pasakė, kad R. M. reikia „sulaužyti“, nes jis „apsižiurkiavo“, t. y. apsivogę tarp savų nuteistųjų. Jis yra girdėjęs ir kitokią versiją, dėl ko buvo sumuštas R. M., t. y. dėl pastarojo noro susigrąžinti vieną iš buvusiųjų 1 būrio „valdančiųjų“ A. A., kuris būrį valdė prieš A. P. su M. D. ir prisiėmė A. P., kuris vėliau ir išmetė su „(duomenys neskelbtini)“ pagalba patį A. A. iš būrio. Nors A. P. nenurodė jiems kada ir kaip reikia sumušti R. M., tačiau tarp nuteistųjų yra įprasta, kad tai jie turėjo padaryti kuo skubiau, bent tą pačią dieną, taip pat pats A. P. jiems nurodė, kad jie į pagalbą sumušti R. M. pasikviestų nuteistąjį A. M.. Jis su A. B. pagalbai „sulaužyti“ R. M., nuėjo ir pasikvietė nuteistąjį A. M., kuris buvo jo žmogus, taip vadinamas jo „(duomenys neskelbtini)“, jis pastaruoju pasitikėjo ir A. M. darė viską, ką jis šiam pasakydavo. Paprašę nuteistojo A. V., pravarde „(duomenys neskelbtini)“ pakviesti R. M. į (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją patalpą sugalvodami versiją, neva tam, kad pastarąjį kviečia į šią patalpą nuteistasis pavarde J., vardo ir kitų duomenų nežino, kuris neva duos R. M. mobiliojo ryšio telefoną paskambinti kam norės, o patys liko laukti šioje patalpoje. Kai atėjo R. M. į (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją patalpą ir atidaręs duris pamatė, kad J. nėra, pradžioje bandė pasišalinti, tačiau A. B. liepė R. M. užeiti. Kai R. M. užėjo į patalpą A. B. iškarto šį užsipuolė, sakydamas, kad šis „apsižiurkiavo“, kad dingo cigaretės ir kava, po ko, A. B. pasakė, įspėjo R. M., kad šiam trenks vieną smūgį ir paklausė ar R. supranta už ką. R. atsakė, kad supranta, ir A. B. kiek prisimena du kartus, pradžioje savo dešinės rankos kumščiu smogė R. į žandikaulį, po ko, kairės rankos kumščiu smogė į veidą, nuo šio smūgio R. nugriuvo ar tik pritūpė ir tik tuomet prie R. priėjo A. M. ir kumščiais smogė ne mažiau 6-7 kartų gulinčiam ant grindų R. į kairį šoną, po ko, prie R. priėjo jis ir 3-4 kartus spyrė gulinčiam R. į galvą. Tada A. M. jo paprašė atnešti iš minėto (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos „parakaną“, t. y. metalinę lazdą. Jis žinojo kur tie „parakanai“ guli, todėl paėmė vieną ir atnešė bei padavė A. M.. A. M. iškarto su „parakanu“ sudavė R. porą kartų per nugarą, o jis tuo metu išėjo iš (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos ir daugiau nematė kas, kiek kartų smogė ant grindų gulėjusiam R., kuris kiek prisimena tuo metu buvo sąmoningas. Jis iškarto išėjo į lauką parūkyti, sustojęs prie pat (duomenys neskelbtini) būrio pastato išėjimo durų iš lauko pusės, po ko atėjo ir A. B. su A. M.. Beveik iškarto, jam net nespėjus surūkyti cigaretės, iš būrio pastato išėjo pats, niekieno nelydimas R.. A. P. pats matė kaip R. visas kruvinas išėjo iš jų būrio, nes tuo metu būrio kieme žaidė krepšinį. Tą pačią dieną „operas“, galimai pavarde S. iškvietė jį, A. P. ir D. pas save į kabinetą, kur jiems pasakė, kad kažkas vienas turi apsiimti R. M. sumušimą, kadangi negali „užgesinti“ bylos, t. y. nepradėti tyrimo, nes R. išvežtas į ligoninę. Jie trise grįžo į būrį ir kartu su A. M. ir A. B. turėjo nuspręsti, kuris apsiims R. sumušimą. A. P. užklausus kuriam iš jų liko mažiausiais laisvės atėmimo bausmės atlikimo terminas, jis pasiūlė, kad, kadangi A. M. liko mažiausias bausmės atlikimo laikas, todėl jam gėriau būtų apsiimti šį nusikaltimą. A. P. galutinai nusprendė pasakęs, kad jei A. M. liko mažiausiai laiko iki bausmės atlikimo pabaigos, tai šis ir apsiims. Nors pats A. M. savo noro apsiimti R. M. sumušimą neišreiškė, tačiau paklausė A. P. nurodymo, greičiausiai bijodamas A. P.. Jis, A. M. ir A. B. nuėjo tą pačią dieną vakare pas „(duomenys neskelbtini)“. Jis pas „(duomenys neskelbtini)“ užėjo paskutinis ir jam užėjus „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kaip reikia pasakyti, tiksliau pats nurodė ką reikia kalbėti. Jis jam pasakė, kad jis rašytų tokius pat jo parodymus, kaip kalbėjo A. B. ir A. M.. Jam „(duomenys neskelbtini)“ pasakė, kad jis būtent taip ir surašė, kad nesiskirtų jų visų parodymai. Dėl įvykdyto jis nuoširdžiai gailisi, o davė praeityje kitokius parodymus, kadangi tuo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pirmajame sektoriuje, jis bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės, kadangi bijojo rėžimo pareigūnų, „(duomenys neskelbtini)“ ir A. P. (t. 5, b. l. 38-42, 52-53).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2020 m. gegužės 15 d. nuteistasis A. P. jam ir M. B. ir A. B. davė nurodymą sužaloti nuteistąjį R. M.. A. P. jiems pasakė, kad jeigu jie nesužalos R. M., tai bus sužaloti patys. Nepamena kas pakvietė R. M. į jų gyvenamąją sekciją. Atėjus R. M. A. B. kumščiu sudavė į veidą ir šis nuo gauto smūgio susmuko prie lovos. Po to M. B. atnešė metalinį strypą ir padavė strypą jam, liepdamas suduoti strypu R. M. per galvą. Jis atsisakė ir pasakė M. B., kad „gal tu nori žmogų užmušti?“ Po to strypą išnešė iš patalpos ir sugrįžęs į ją pamatė, kad R. M. buvo mušamas M. B. ir A. B.. Priėjęs prie ant žemės gulinčio nukentėjusiojo jis kelis kartus spyrė jam. Taip pat sudavė kelis smūgius rankomis į šonus ir kojas, tačiau smūgių į galvą nesudavė. Nurodė, kad nuo jo, M. B. ir A. B. suduotų smūgių R. M. buvo padaryti rimti sužalojimai. Po to jie visi trys išėjo iš sekcijos, o po kurio laiko iš jos išėjo ir R. M.. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. M. paaiškino, kad tą dieną kai buvo sumuštas, kažkuris iš nuteistųjų, galėjo būti ir A. V. pakvietė užeiti į būrį. Pamena, kad užlipo į antrą aukštą ir nuo tos akimirkos nieko nepamena, nes atsirado ligoninėje. Nurodė, kad dėl sumušimo kaltinamiesiems pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia. Mano, kad kaltinamiesiems turėtų būti skiriamos bausmės, nesusijusios su terminuotu laisvės atėmimu. Sutinka, kad būtų pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais R. M. parodymais nustatyta, kad po jo sumušimo, 2020 m. gegužės mėn. viduryje, galimai 2020 m. gegužės 15 d., t. y. sunkaus jo sveikatos sutrikdymo, jis apklaustas keletą kartų 2020 m. gegužės - spalio mėn. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) davė melagingus parodymus, dėl kurių buvo įspėtas pagal LR BK 235 str., tik pirminiame savo paaiškinime jo sumušimo dieną, trumpai užrašė teisingus savo parodymus, dėl to, kad bijojo, nes 2020 m. gegužės 15 d. jį sumušė taip stipriai, kad jis buvo per plauką nuo mirties. O šiuo metu pasikeitus situacijai įkalinimo įstaigoje, t. y. pasikeitus nuteistiesiems, išėjus į laisvę jį 2020 m. gegužės 15 d. sumušusiems nuteistiesiems, kitus su tuo susijusius perkėlus į kitą sektorių ar įkalinimo įstaigą bei pasikeitus atsakingam už (duomenys neskelbtini) sektoriaus kriminalinės žvalgybos pareigūnui, nusprendė papasakoti visą tiesą ir duoti teisingus parodymus dėl jo 2020 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini) sektoriaus (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje sumušimo. 2020 m. gegužės mėnesio pradžioje, jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) sektoriuje, gavo drausminių nuobaudų dėl jo nesutikimo keltis gyventi į (duomenys neskelbtini) būrį, už kurias buvo patalpintas laisvės atėmimo bausmę atlikti (duomenys neskelbtini) uždaroje zonoje (triume). Čia kartu su juo kameroje gyveno nuteistasis A. A., kurį jis pažinojo nuo anksčiau ir jie gerai sutarė. A. A. buvo perkeltas į uždarą zoną iš šios įkalinimo įstaigos (duomenys neskelbtini) būrio, kuri iki patalpinimo į uždarąją zoną A. A. „valdė“, t. y. prižiūrėjo tvarką ir pats priėmė į (duomenys neskelbtini) būrį nuteistąjį A. P., su kuriuo kartu ėmė „valdyti“ būrį. O po kurio laiko A. P. prireikė daugiau valdžios, šis norėjo vienas „valdyti“ būrį, todėl su įkalinimo įstaigos (duomenys neskelbtini) SVS (režimo) pareigūnais, pagrindę SVS pareigūnu vardu A. ir dviem pareigūnais, kuriuos tarp nuteistųjų pravardžiuodavo „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, nes jie pagrindę dviese dirbdavo ir būdavo dažniausiai kartu ir galimai su tuo metu kriminalinės žvalgybos pareigūno žinia suderino, kad A. A. būtų patikrintas dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo. Todėl, kai A. A. buvo atliktas apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų testas, kuris buvo teigiamas ir dėl to A. A. uždarė į uždarą zoną. Tuo metu, kai jis su A. A. buvo uždaroje zonoje, jie abu nusprendė, kad reikia padėti A. A. grįžti į 1 būrį. Ir kai jis po kelių dienų nuo uždarymo grįžo iš uždaros zonos, apie tai, kad nori padėti A. A. grįžti atgal į būrį, papasakojo tuo metu (duomenys neskelbtini) būrio nuteistajam R. D., galimai ir nuteistajam J. T.. Niekas kitas apie tai nežinojo. Po pokalbio su R. D. apie A. A., praėjus galimai 3-4 paroms jis 2020 m. gegužės 15 d. buvo sumuštas (duomenys neskelbtini) būryje. O tiksliau 2020 m. gegužės 15 d. apie 15 -16 val. pas jį į (duomenys neskelbtini) būrį, kuriame jis gyveno, atėjo pažaisti krepšinį nuteistasis A. P. su nuteistuoju vardu Ž. Žaisdamas krepšinį A. P. pats, ar per kažkurį iš nuteistųjų, pasakė jam, kad 1 būryje jo laukia nuteistasis J., o jis nieko blogo nepagalvojęs nuėjo į 1 būrį. Užėjęs į būrį išgirdo kaip jį kviečia į minėto būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją patalpą (sekciją). Jis žinodamas, kad nuteistasis J. niekada nebūdavo (duomenys neskelbtini) sekcijoje suprato, kad kažkas yra negerai, bet vis vien užėjęs į (duomenys neskelbtini) sekciją, joje pamatė stovinčius tris nuteistuosius A. B., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, M. B. ir A. M., tuo metu daugiau aplinkui nuteistųjų ar pareigūnų nebuvo. A. B. ėmė jam priekaištauti, kad jis neva „žiurkiauja“, t. y. vagia iš kitų nuteistųjų tabaką ir pinigines. Jis ėmė gintis ir neigti tokias kalbas, nes nevogė. Kažkuriuo momentu M. B. pasakė palaukti ir kažkur trumpam išėjo, o kai netrukus sugrįžo pastarojo, t. y. M. B. rankoje jis pamatė „parakaną“, t. y. metalinę lazdą. A. B. toliau ant jo šaukė ir smogė jam vieną kartą su kažkurios savo rankos kumščiu į veido sritį, pataikė jam į kažkurios pusės ausį, galimai pataikęs, užkabinęs ir į žandikaulį. Nuo pirmo A. B. smūgio jis nukrito ant grindų supratęs, kad ir toliau bus mušamas užsidengė veidą, kad išvengti smūgių į veidą ir būdamas sutelkęs visą dėmesį kaip išvengti smūgių ir apsisaugoti nuo smūgių į veidą, nematė kuris iš aukščiau paminėtų trijų nuteistųjų, kiek smūgių ir kur jam smogė kumščiais, spyrė kojomis ir galimai smogė M. B. atnešta metaline lazda, tik gali pasakyti, kad vienu metu jam smūgiavo visi trys nuteistieji, o jam nugriuvus ant grindų pajautė vienu metu kelių iš nuteistųjų spyrius į įvairias kūno vietas, t. y. galvą, kūną, kojas ir rankas, ne mažiau 10 smūgių, viso jam buvo smogta kumščiais ir spirta kojomis į įvairias kūno vietas kol buvo sąmoningas, o po kelių kojų smūgių į galvą jis trenkėsi į grindų plyteles ir prarado sąmonę, todėl kiek ir su kuo bei kas jam smogė būnant be sąmonės nežino ir kas vyko toliau, bei kaip jis atsirado, ar pats nuėjo, ar kas nuvedė į (duomenys neskelbtini) būrį, į kurį neužilgo atbėgo pataisos įstaigos pareigūnai ir jį nusivedė į įstaigos medicinos dalį, o vėliau išvežė į (duomenys neskelbtini), kur jam buvo nustatytas maumenkaulio lūžis, kaukolės pamato lūžis, žandikaulio lūžis, daugybinės kraujosruvos ir jis buvo gydomas 5 paras šios gydymo įstaigos stacionare, po ko, tolimesniam gydymui jis buvo pervežtas į Laisvės atėmimo ligoninę, kur buvo gydomas stacionare apie dvi savaites, po ko, buvo grąžintas į (duomenys neskelbtini). Jam grįžus į (duomenys neskelbtini) jį iškarto išsikvietė kriminalinės žvalgybos pareigūnas vardu A., galimai A., kurio pavardės jis nežino, pastarasis jo klausė kas nutiko, tačiau jis nei minėtam pareigūnui, nei vėliau ir tyrėjai atlikusiam ikiteisminį tyrimą, nieko nepasakojo. Su šiuo pareigūnu jis nenorėjo bendrauti, kadangi nepasitikėjo, žinodamas iš kitų nuteistųjų, kuriuos atsisako įvardinti dėl paties saugumo, kalbų, jog kiti nuteistieji per šį pareigūną ar su šio pareigūno žinia organizuodavo kitų, t. y. „nepalankių“ nuteistųjų testavimus dėl apsvaigimo nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tai pat mobiliojo ryšio telefonų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų įnešimą ar permetimus į įkalinimo įstaigą. Iškvietęs į savo tarnybinį kabinetą kriminalinės žvalgybos pareigūnas A. surašė jo apklausą, kurioje jis nurodė, kad nieko nematė ir nieko neatsimena, davė jam pasirašyti jo apklausos protokolą, o jam išeinant iš pastarojo tarnybinio kabineto, šis jam pasakė nereikėjo „žiurkiauti“. Po tokių kriminalinės žvalgybos pareigūno A. žodžių jis suprato, kad pastarajam apie jo sumušimą viskas yra žinoma ir jis dažnai pagalvodavo, kad jis buvo sumuštas ne be pastarojo ir galimai Saugumo valdymo skyriaus (režimo) pareigūnų įsikišimo (t. 1, b. l. 97-102).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. V. paaiškino, kad apie įvykį nieko nepamena ir sutinka, kad būtų pagarsinti jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo A. V. parodymais nustatyta, kad jis nuo 2020 m. kovo mėn. atliko terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), pradžioje (duomenys neskelbtini) būryje, vėliau (duomenys neskelbtini) būryje, po ko, nuo 2021 m. balandžio 1 d. buvo perkeltas ir šiuo metu terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) brigadoje. Į vyr. tyrėjos klausimą, ar jam yra kas nors žinoma apie 2020 m. gegužės 15 d. dienos metu nuteistojo R. M. sumušimą (duomenys neskelbtini), jis paaiškina, kad pats nieko nematė, bet iš tuo metu nuteistųjų kalbų, nes „skambėjo“ visas sektorius žinojo, kad R. M. sumušė A. B., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, M. B., pravarde „(duomenys neskelbtini)“ ir A. M., kurį jis pažinojo iš laisvės, o sumušė neva pagal tuo metu pirmąjį sektorių „valdžiusio“ A. P. nurodymus, neva už vagystes, nuteistųjų tarpe vadinamą „žiurkiavimą“ iš A. P. būrio, o po to, minėtą sumušimą apsiėmė vienas iš sumušusių R. M., tiksliau A. M.. Jo, nei tuo metu, kai buvo sumuštas R. M., nei kada nors, nei aukščiau paminėti nuteistieji, nei kas kitas neprašė pakviesti R. M. į kitą būrį ir pan., jis niekada R. niekur ir niekam prašant nekvietė. Tuo metu su R. M. nebendraudavo, jis gyveno tuo metu (duomenys neskelbtini) būryje, o R. M. (duomenys neskelbtini) būryje, todėl ir girdėjo įvairias kalbas iš kitų nuteistųjų (t. 2, b. l. 105-110).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. G. paaiškino, kad pataisos namuose jau nedirba, todėl gerai buvusių įvykių nepamena ir neprieštarauja, kad būtų pagrasinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo R. G. parodymais nustatyta, kad jis nuo 2020 m. lapkričio 3 d. dirba (duomenys neskelbtini) tyrimo skyriaus viršininko pareigose. Laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 10 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d. jis dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigose ir kuravo pataisos įstaigos pirmąjį sektorių. 2020 metų gegužės mėnesį pokalbio su nuteistuoju A. M. jis neturėjo ir jokios informacijos apie galimas grėsmes nuteistiesiems negavo. Visus bendravimus su nuteistaisiais jis registruodavo nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale Nr. 1.16. (toliau – žurnalas). Peržiūrėjus 2020 metų visus žurnalo įrašus matyti, kad apskritai gegužės mėnesį nebuvo bendrauta su nuteistuoju A. M.. Jis mano, kad apklausiamas įtariamuoju A. M. tyčia klaidina tyrėjus bei pateikia gynybinę versiją, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kadangi jis buvo drausmės komisijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje pirmininku, o A. M. ne kartą buvo skiriamos drausminės nuobaudos už įvairius drausmės pažeidimus, todėl jis galvoja, kad apklausos metu duodamas tokius parodymus, A. M. galimai jam kerštauja. Jei būdavo gaunama informacija apie grėsmes nuteistiesiems, nedelsiant buvo informuojami kriminalinės žvalgybos pareigūnai, sustiprinama nuteistųjų apsauga, sprendžiamas klausimas dėl nuteistųjų izoliavimo bei atliekami kiti būtini veiksmai užtikrinti nuteistųjų saugumą (t. 1,b. l. 166-173).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. P. paaiškino, kad 2020 m. gegužės 15 d. jis žaidė kažką aikštelėje ir pamatė, kad išveda sumuštą R. M.. Vėliau jį iškvietė kažkoks pareigūnas S. Jo pareigūnas S. klausė, kas padarė nusikaltimą ir pasakė, kad tegul apsiima vienas ir nereikės visiems. Pareigūnas sakė, kad tas kuris padarė nusikaltimą prisipažintų, apsiimtų ir nereiktų vykdyti tyrimo. M. D. kalbėjo su tais nuteistaisiais, kad nueitų tas kuris taip padarė ir pasakytų, nes per juos kenčiame mes visi. Jam atrodo, kad kažkuris iš kaltinamųjų nuėjo pas pareigūną ir prisipažino. Gal pareigūnas nenorėjo kažkokio šurmulio ir norėjo, kad vienas žmogus viską apsiimtų. Buvo visi būrio nuteistieji susirinkę. Jam atrodo, kad apsiėmė žmogus sėdintis kameroje, tai A. M.. Nurodė, kad jis neužsakinėjau R. M. sumušimo.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. K. paaiškino, kad įvykis buvo senai ir dėl nukentėjusiojo sužalojimų nieko negali pakomentuoti. Sutinka, kad būtų pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo V. K. parodymais nustatyta, kad nuo 2020 m. gegužės 15 d. 8.00 val. iki 2020 m. gegužės 16 d. 8.00 val. jis atliko tarnybą (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto pareigose. 2020 m. gegužės 15 d. apie 16.00 val. jis buvo (duomenys neskelbtini) būrio teritorijoje ir jam radijo ryšio priemonėmis (duomenys neskelbtini) jaunesnysis specialistas Z. Č. pranešė, kad į kontrolės praleidimo punktą Nr. 3 paskambino iš (duomenys neskelbtini) būrio nuteistasis J. T., kuris informavo, kad (duomenys neskelbtini) būryje yra sužalotas žmogus. SVS jaunesnysis specialistas Z. Č. jam nepranešė kas toks sužalotas iš nuteistųjų, gali būti, kad jis pats nežinojo kas yra sužalotas. Tada jis skubiai nubėgo prie KPP Nr. 3 ir iš ten kartu su SVS jaunesniuoju specialistu Z. Č. skubiai nubėgo į (duomenys neskelbtini) būrį. Nubėgo į (duomenys neskelbtini) brigadą ir joje pamatė nuteistąjį J. T. ir daugiau nieko patalpoje nebuvo, jeigu gerai atsimena. Netrukus į (duomenys neskelbtini) brigadą atėjo vienas ir pats, sužalotas nuteistasis R. M.. Pas nuteistąjį R. M. pamatė, kad buvo šlapi plaukai, gal jis buvo (duomenys neskelbtini) būrio bendro naudojimo prausykloje, jis to nežino. Pas nuteistąjį R. M. jis kraujo nematė, gal buvo nusiprausęs jau, bet nėra tikras dėl to. Pas nuteistąjį R. M. veido srityje jokių sužalojimų ir kraujo nematė, tik pastebėjo, kad ant sprando yra keli paraudimai. SVS jaunesnysis specialistas Z. Č. pas nuteistąjį R. M. paprašė, kad jis pakeltų savo maikutę. Nuteistajam R. M. pakėlus maikutę, pastebėjo, kad ant pastarojo nugaros ir kairiojo jo peties matėsi paraudimai, bet kraujo nesimatė. Jie abu su SVS jaunesniuoju specialistu Z. Č. pas nuteistąjį R. M. paklausė, kas jam nutiko, o nuteistasis R. M. nieko visiškai nepaaiškino, tik tylėjo. Tada jie iš karto išsivedė pas Įstaigos medikus nuteistąjį R. M. apžiūrai. Einant iš (duomenys neskelbtini) būrio pro (duomenys neskelbtini), SVS jaunesnysis specialistas Z. Č. liko tęsti tarnybos (duomenys neskelbtini), o jis palydėjo R. M. pas Įstaigos medikus, o po jų apžiūros buvo nuspręsta nuteistąjį R. M. konvojuoti į (duomenys neskelbtini) tyrimams atlikti. Nuteistasis R. M. nieko apie įvykį nepasakojo, todėl nežino kas jį galėjo sumušti (t. 1, b. l. 120-125).

Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. R. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Ji atliko ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje byloje. Šioje byloje trys nuteistieji sumušė kitą nuteistąjį dėl „žiurkiavimo“. Buvo kalbama, kad po sumušimo žvalgybos darbuotojas, kuris šiuo metu jau nebedirba, buvo pakvietęs visus tris kaltinamuosius ir liepė vienam iš jų apsiimti nukentėjusiojo sumušimą. Nukentėjusiojo sumušimą apsiėmė lyg tai A. M., bet ar iš tikrųjų taip buvo pasakyti negali. Ji byloje apklausė visus įtariamuosius, kurie parodymus davė gera valia. A. B. ji apklausė (duomenys neskelbtini), M. B. apklausė (duomenys neskelbtini), o A. M. apklausė važiuodama pakeliui iš (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad nukentėjusįjį R. M. byloje apklausė taip pat ji, apklausiamas nukentėjusysis jautėsi gerai ir parodymus davė tvarkingai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo Z. Č. parodymais nustatyta, kad jis nuo 2020 m. gegužės 15 d. 8.00 val. iki 2020 m. gegužės 16 d. 8.00 val. atliko tarnybą (duomenys neskelbtini) jaunesniojo specialisto pareigose. Pagal paros budėjimo žiniaraštį jis buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 15 d. apie 16.10 val. jis buvo (duomenys neskelbtini) kartu su SVS jaunesniąją specialistę vardu L., pavardės jos nežino, kuomet į (duomenys neskelbtini) paskambino iš (duomenys neskelbtini) būrio nuteistasis J. T. ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) būryje yra sumuštas žmogus, tačiau neįvardino kas toks. Jis staigiai radijo ryšio priemonėmis išsikvietė SVS vyriausiąjį specialistą V. K., su kuriuo jie skubiai nubėgo į (duomenys neskelbtini) būrį, kur tuo metu (duomenys neskelbtini) brigadoje kiek atsimena buvo tik vienas nuteistasis J. T. ir tuo metu į šią (duomenys neskelbtini) brigadą atėjo pats sužalotas nuteistasis R. M.. Pas nuteistąjį R. M. jis pastebėjo, kad galvos plaukai yra šlapi, kraujo nematė, gal R. M. buvo nusiprausęs, jis nežino. Taip pat R. M. veido srityje sužalojimų nematė. Matėsi tik ant R. M. sprando paraudimai. Jis paprašė, kad nuteistasis R. M. pakeltų savo „maikutę“ ir tuo metu pas pastarąjį ant nugaros ir kairės peties matėsi paraudimai, kraujo nesimatė. Jis su SVS vyriausiuoju specialistu V. K. nuteistojo R. M. paklausė, kas šiam nutiko, nuteistasis R. M. nieko nepaaiškino, tik tylėjo. Po ko, jie iš karto nuvedė R. M. pas įstaigos medikus apžiūrai, tiksliau praeinant pro (duomenys neskelbtini), jis liko tęsti tarnybos (duomenys neskelbtini), o SVS vyriausiasis specialistas V. K. nuėjo vienas palydėti R. M. pas medikus. Daugiau jis nieko nežino kas vyko, kadangi jam teko eiti į Įstaigos valgyklą, kur vyko nuteistųjų maitinimas. Nuteistasis R. M. nieko jiems nepasakojo, todėl nežino kas šį galėjo sumušti (t. 1, b. l. 114-119).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo T. Č. parodymais nustatyta, kad jis nuo 2020 m. gegužės 15 d. 8.00 val. iki 2020 m. gegužės 16 d. 8.00 val. jis atliko tarnybą (duomenys neskelbtini) sektoriaus SVS specialisto pareigose. 2020 m. gegužės 15 d. apie 17 val. jis buvo SVS tarnybinėse patalpoje, kai SVS vyriausiasis specialistas V. K. radijo ryšio priemonėmis nurodė atlikti viso (duomenys neskelbtini) būrio kratą ir patalpų apžiūrą. Kratų tikslas buvo surasti nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, su kuriais galimai tą dieną buvo sužalotas nuteistasis R. M.. Taip pat, kraujo ar kitokių pėdsakų. Jis kartu su SVS specialistais P. S., D. K. ir D. K. ėjo skubiai atlikti (duomenys neskelbtini) būrio kratą ir apžiūrą, pasiskirstę tarpusavyje kur, kas ir ką apžiūrinės bei atliks kratas. Jis kartu su SVS specialistu D. K. atliko (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje kratą, kurios metu, jis rado ir paėmė, po spintele nuo įėjimo į patalpą kairėje pusėje medinę lentą apie 1,5 m ilgio, kuri buvo apsukta viename lentos gale elastiniu bintu. Ant lentos buvo kažkokios tamsios dėmes, tačiau jis negali patvirtinti, ar tai buvo kraujo dėmės, kadangi buvo apdžiūvę. Tada jis su SVS specialistu D. K. atliko kratas (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyvenamosiose patalpose ir (duomenys neskelbtini) būrio virtuvėlėje ir prausykloje, tačiau minėtose patalpoje kratos metu nuteistiesiems turėti draudžiamų daiktų nerado. Kartu su SVS specialistu P. S. jis atliko kratas (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gyvenamosiose, tačiau šiose patalpoje kratos metu nuteistiesiems turėti draudžiamų daiktų jie nerado. Jeigu gerai atsimena, tai SVS specialistai P. S. ir D. K. (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje rado 3 vnt. įvairių metalinių strypų. Po atliktų kratų ir apžiūrų, visi rasti draudžiami turėti nuteistiesiems daiktai buvo perduoti SVS specialistui P. S., o šis po to perdavė kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnams. Prieš atliekant jiems (duomenys neskelbtini) būryje kratą ir apžiūrą, visi (duomenys neskelbtini) būrio nuteistieji buvo išprašyti iš savo gyvenamųjų patalpų į lauką, iki kol jie atliks kratą ir apžiūras (t. 1, b. l. 136-141).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojos D. K. parodymais nustatyta, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). Tikslios dienos ji neprisimena, bet tai yra nurodyta jos surašytoje medicininėje dokumentacijoje, kuri pridėta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Pagal savo pateiktus medicininius dokumentus ji mato, kad 2020 m. gegužės 15 d. ji atliko apžiūrą nuteistajam A. M.. Apžiūros metu nustatytus sužalojimus surašė sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymoje ir formoje Nr. (duomenys neskelbtini). Kiek ji prisimena nuteistasis A. M. buvo atvežtas iš pataisos įstaigos ir jį lydėjo pareigūnai. Iš kokio pataisos įstaigos sektoriaus A. M. buvo atvežtas, ji neprisimena, taip pat šį lydėjusių pareigūnų ji neprisimena bei kontaktinių duomenų nežino. Apžiūros metu nuteistasis A. M. jai nurodė, kad mušėsi, tačiau smulkiau įvykio aplinkybių nedetalizavo (t. 1, b. l. 172-176 ).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo J. T. parodymais nustatyta, kad nuo 2019 m. spalio 5 d. jis atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) sektoriuje. Buvo paskirtas gyventi į (duomenys neskelbtini) būrį (duomenys neskelbtini) gyvenamąją patalpą. Nuteistąjį R. M. jis pažįsta, kadangi buvo iš to pačio (duomenys neskelbtini) būrio, tačiau skirtingų buvo gyvenamųjų patalpų. Jis su nuteistuoju R. M. mažai bendravo, bet kiek teko bendrauti, tai R. M. su nuteistaisiais sutarė gerai, nesipyko, tačiau mėgo pakonfliktuoti su (duomenys neskelbtini) pareigūnais. Jis pats nematė ir jam neteko girdėti, kad R. M. vartotų draudžiamas narkotines ar psichotropines medžiagas. Taip pat, jam neteko girdėti, kad R. M. turėtų skolų. 2020 m. gegužės 15 d. apie 16 val. jis buvo savo (duomenys neskelbtini) būryje kai išgirdo triukšmą ir nuėjo pasižiūrėti į (duomenys neskelbtini) būrio prausyklą, nes suprato, kad ten kažkas yra ir joje pamatė be viršutinių drabužių stovintį, vieną nuteistąjį R. M., kuris vos stovėjo ant kojų kruvina galva, taip pat pastebėjo, kad pas R. M. nugara buvo labai raudona. Jis R. M. nieko neklausė, nes matė, kad šis sunkiai orientavosi erdvėje. Kai jis atėjo į prausyklą, tai R. M. buvo vienas ir nieko daugiau iš nuteistųjų nebuvo. Pamatęs tokį R. M. prausykloje, supratęs, kad šiam labai negerai, kadangi vos stovėjo ant kojų, šį palikęs, jis nubėgo iš antro aukšto į pirmą, prie išėjimo iš būrio durų, prie telefonspynės, kur paskambino Įstaigos pareigūnams ir pranešė, kad yra sužalotas nuteistasis, kurio vardo ir pavardės neminėjo ir, kad reikia į būrį medikų. Po ko, jis vėl sugrįžo į prausyklą, kur prilaikė svirduliuojantį R. M. ir tuomet atbėgo Įstaigos pareigūnai, kurių vardų ir pavardžių nežino, kurie R. M. išsivedė ir daugiau jis nuteistojo R. M. nematė, išskyrus, kai jis surinko pastarojo asmeninius daiktus, nes jam taip nurodė pareigūnas, kurio vardo ir pavardės nežino, po ko, jis R. M. asmeninius daiktus nunešė į (duomenys neskelbtini), kur juos ir paliko, ir ten R. M. paskutinį kartą matė, tiesiog sėdinti. Jis pats nematė 2020 m. gegužės 15 d. įvykusio įvykio, kuris susijęs su nuteistojo R. M. sužalojimu, kadangi jame nedalyvavo, ir iš kitų nuteistųjų nieko negirdėjo, kadangi jis visiškai nesikiša į kitų žmonių reikalus. Jis žino nuteistąjį A. M., tačiau apie pastarąjį neturi ką papasakoti, kadangi visiškai nebendravo. Jis niekada nematė tarpusavyje konfliktuojančių A. M. ir R. M.. Jis pats nematė įvykio, todėl negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad nuteistąjį R. M. sužalojo A. M. (t. 2, b. l. 6-11).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu L. S. paaiškino, kad jis nepamena 2020 m. gegužės 15 d. įvykusių įvykių ir sutinka, kad būtų pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo L. S. parodymais nustatyta, kad nuo 2020 m. vasario 21 d. jis atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) ir buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini) būrį (duomenys neskelbtini) gyvenamąją patalpą iki 2020 m. birželio 22 d., o nuo 2020 m. birželio 22 d. yra paskirtas į (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) patalpą. Jis nuteistąjį R. M. tik žino iš matymo ir žino, kad šis iš (duomenys neskelbtini) būrio, bet daugiau apie šį nieko nežino, nes nebendrauja. Jis prisimena, kai 2020 m. gegužės 15 d. prieš 16 val., jam būnant (duomenys neskelbtini) būrio nuteistųjų bendro naudojimo kieme, dažant spinteles daiktams susidėti, į kiemą iš (duomenys neskelbtini) būrio į (duomenys neskelbtini) būrį nuėjo vienas nuteistasis R. M., pas kurį pastebėjo, kad galvos srityje buvo kruvina. Tačiau jis pas R. M. nieko neklausė. Netrukus pamatė, kaip pareigūnai nuėjo į (duomenys neskelbtini) būrį ir išsivedė R. M., daugiau jis nieko nematė. Kas įvyko (duomenys neskelbtini) būryje jis nežino, nes kaip ir minėjo, jis tuo metu buvo lauke ir dažė spinteles. Triukšmo jokio, sklindančio iš (duomenys neskelbtini) būrio jis negirdėjo, todėl nieko blogo neįtarė. Jis vėliau, iš kitų nuteistųjų, kurių vardų ir pavardžių nežino, išgirdo, kad R. M. su kažkuo susipyko, tačiau nežino su kuo, ir už tai „gavo į galvą“, tačiau detalesnių aplinkybių jis nežino, nes niekas nepasakojo, o jis jokiame įvykyje pats nedalyvavo. Jis pažįsta nuteistąjį A. M., kadangi šis yra iš (duomenys neskelbtini) būrio, tik iš (duomenys neskelbtini) patalpos. Jis nematė, kad A. M. pyktųsi su kitais nuteistaisiais. Jam neteko girdėti ir matyti, kad kada nors nuteistasis R. M. sukonfliktuotų su nuteistuoju A. M.. Tarp šių jis nematė konfliktų. Jis nežino kas galėjo sumušti R. M., nes jam tai visiškai neįdomu. Jis niekur nesikiša ir pas kitus nieko neklausinėja (t. 2, b. l. 12-17).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu pagarsintais liudytojo E. G. parodymais nustatyta, kad nuo 2018 m. kovo 28 d. jis atliko laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) sektoriuje ir buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) būrį (duomenys neskelbtini) brigadą. Nuteistąjį R. M. tik žino iš matymo. Jis iš kitų nuteistųjų, neatsimena iš kokių tiksliai girdėjo, kad 2020 m. gegužės 15 d. apie 16 val. valandą (duomenys neskelbtini) būrio viduje, bet nežino kur tiksliai, nuteistąjį R. M. sumušė nuteistasis A. M., tačiau jis nieko nežino ir iš kitų nuteistųjų nieko negirdėjo, dėl kokių aplinkybių tarp šių įvyko konfliktas, kurio metu A. M. sumušė R. M.. Jis tiesiog nesidomi kitais nuteistaisiais, todėl ir nieko tiksliai nežino. Pas jį (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) patalpoje jokio kraujo nebuvo, todėl nežino, ar šioje patalpoje, ar kur nors kitur sumušė R. M. A. M.. Jis pats niekada nematė konfliktuojančių A. M. ir R. M.. Jis negali pasakyti, kodėl A. M. sumušė R. M., tiesiog neįsivaizduoja kodėl taip nutiko, tai jam kažkas keisto. Jis pats įvykyje nedalyvavo, todėl detaliau neturi ką papasakoti (t. 2, b. l. 20-23).

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu S. G. paaiškino, kad jis nepamena kas įvyko 2020 metais ir sutinka, kad būtų pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo S. G. parodymais nustatyta, kad nuo 2019 m. liepos 15 d. jis atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) sektoriuje. Yra paskirtas į (duomenys neskelbtini) būrį (duomenys neskelbtini) gyvenamąją patalpą. Jis pažįsta nuteistąjį R. M., kadangi jie anksčiau buvo iš to pačio (duomenys neskelbtini) būrio ir (duomenys neskelbtini) gyvenamosios patalpos, po ko, R. M. kažkur buvo išvežtas. Jis su R. M. niekada nekonfliktavo ir aplamai R. M. niekada jų būryje su niekuo nekonfliktavo, su visais sutarė gerai. Jis nežino ir iš kitų nuteistųjų negirdėjo, kad R. M. turėtų skolų ar vartotų draudžiamas medžiagas. 2020 m. gegužės 15 d. tikslaus laiko nežino, bet gerokai po pietų, jis buvo (duomenys neskelbtini) būrio bendro naudojimo kieme, kartu su kitais nuteistaisiais, tačiau jau nepamena kas tokie buvo, tarp nuteistųjų buvo ir R. M.. Jis pats nematė kas nuteistąjį R. M. pakvietė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) būrį, bet yra nuteistųjų tarpe girdėjęs, kad atėjo į jų kiemą nuteistasis ir R. M. pasikvietė į (duomenys neskelbtini) būrį, bet kas kvietė ir dėl ko pasikvietė, jis nežino, nes nematė. Jis tik pastebėjo, kad R. M. išėjo link (duomenys neskelbtini) būrio ir kai šis išėjo iš jų (duomenys neskelbtini) būrio kiemo, tai pas R. M. jokių sužalojimų nebuvo. Po kokių 20-30 min. į (duomenys neskelbtini) būrio kiemą grįžo vienas R. M., pas kurį jis pamatė, kad šiam iš nosies bėgo kraujas ir galvoje matė kraujo. Klausė pas R. M.: „Kas nutiko? Kas tave sumušė?“. R. M. nepasakė kas sumušė, tik pasakė, kad už nieką sumušė ir nuėjo į būrį, o jis ir kiti nuteistieji taip pat nuėjo į būrį šiam pagelbėti. Su juo buvo J. T., kuris iškvietė pareigūnus, dar kažkas buvo iš nuteistųjų, bet jau nepamena kas. R. M. kol laukė pareigūnų, nieko jiems nepasakojo, o kai atėjo pareigūnai, tai R. M. išsivedė iš būrio. Jam niekada neteko matyti, kad R. M. konfliktuotų su A. M.. Jis pažįsta A. M., jam šis atrodė draugiškas žmogus (t. 2, b. l. 31-36).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo R. B. parodymais nustatyta, kad jis nuo 2017 m. spalio 15 d. atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) sektoriuje. Jis yra paskirtas į (duomenys neskelbtini) būrį (duomenys neskelbtini) gyvenamąją patalpą. Jis 2020 m. gegužės 15 d. apie 16 val. matė nuteistąjį R. M., einantį iš sveikatos priežiūros skyriaus link savo būrio, tačiau su R. M. tuo metu visiškai nebendravo ir matė, kad šis orientavosi aplinkoje, taip pat matė, kad R. M. galva sutvarstyta, kraujo nematė. Jis pats įvykyje susijusiame su R. M. sužalojimu nedalyvavo ir nematė, kadangi jis yra dirbantis įkalinimo įstaigoje tvarkiniu kas dieną nuo 8.30 val. iki 17.00 val. Iš kitų nuteistųjų, nuogirdų, 2020 m. gegužės 15 d., kai jis grįžo iš darbo į savo būrį, girdėjo, kad R. M. išvežtas į (duomenys neskelbtini), nes blogai pasijuto, nors jis šį matė, kai pastarasis ėjo iš Sveikatos priežiūros skyriaus. Galimai R. M. buvo sumuštas dėl eilinių savo konfliktų, tačiau kas šį sumušė, jis tikrai nežino, nes nesidomėjo. Jis yra matęs galbūt 2020 metų balandžio mėnesį, tikslios dienos nepamena, kad nuteistasis A. M. su nuteistuoju R. M. buvo sukonfliktavę žodžių be fizinio smurto prie valgyklos. Dėl kokių aplinkybių šie sukonfliktavo, jis tikrai nežino, nes neklausė (t. 2, b. l. 47-52).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo M. B. parodymais nustatyta, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) sektoriuje ir yra paskirtas į (duomenys neskelbtini) būrį (duomenys neskelbtini) brigadą. Jis pažįsta nuteistąjį R. M., kadangi kartu atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) sektoriuje. Kiek jam teko bendrauti su nuteistuoju R. M., tai šis nebuvo konfliktiškas žmogus, jie tarpusavyje niekada nekonfliktavo. Jis nėra matęs, kad R. M. su kuo nors iš nuteistųjų konfliktuotų. 2020 m. gegužės 15 d. prieš 16 val. jis buvo savo (duomenys neskelbtini) būrio gyv. patalpoje ir galbūt rašė skundą, po ko, išėjo į (duomenys neskelbtini) būrio lauką ir ten būdamas pamatė, kaip iš (duomenys neskelbtini) būrio išeina nuteistasis R. M., ant kurio jis kraujo dėmių nematė, bet pastebėjo veido srityje pabraižymų. Jis pas R. M. neklausė kas šiam nutiko, o šis jam pats, taip pat nieko nepasakojo. Kai jis buvo savo gyvenamojoje patalpoje ir paskui lauke, tai jokių neįprastų garsų negirdėjo, kad suprastų, kad kažkas įvyko būryje. Viskas buvo kaip įprasta, be jokių rėkavimų. Kiek matė, tai R. M. vienas, pats nuėjo link (duomenys neskelbtini) būrio. Daugiau nieko nematė. Jis nesidomėjo, kas įvyko R. M., bet nuteistasis A. M. jam papasakojo, kad gavo įtarimus dėl R. M. sužalojimų ir daugiau nieko jam nepasakojo. Jis pats asmeniškai nematė jokių konfliktų tarp A. M. ir R. M.. Jis tikrai nežino, kas ir už ką galėjo sumušti R. M. (t. 2, b. l. 58-63).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo D. J. parodymais nustatyta, kad jis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) sektoriuje atliko nuo 2018 m. gruodžio mėnesio. Atvykęs atlikinėti bausmės, buvo įkeltas gyventi į (duomenys neskelbtini) būrį. Jo žiniomis nuteistasis A. P., kaip ir kai kurie kiti nuteistieji, bendradarbiavo su „rėžimo“ pareigūnu A., kurio pavardė berods B. Buvo akivaizdu, kad jie bendradarbiauja, ne kartą matė, kai A. P. su kitais nuteistaisiais vartodavo narkotines medžiagas ir tada rėžimas vesdavo visus atlikti narkotinių tyrimų testų. Visi nuteistieji pareidavo su teigiamais testais, o A. P. niekada neturėjo teigiamo narkotikų testo. A. P. taip pat labai gerai sutarė su tuo metu (duomenys neskelbtini) dirbusiu „(duomenys neskelbtini)“, kurio vardo ir pavardės jis neatsimena. A. P. nuolat eidavo pas šį „(duomenys neskelbtini)“ į kabinetą. Taip pat žino, kad A. P. pastoviai nešdavo nuteistųjų prašymus pervesti tam tikras sumas į kažkokias sąskaitas. Tas „(duomenys neskelbtini)“ pasirašydavo tuos prašymus ir tie pinigai kažkur iškeliaudavo. Buvo atvejis, kai nuteistasis pats atnešė prašymą „(duomenys neskelbtini)“ dėl pinigų pervedimo, tačiau „(duomenys neskelbtini)“ jam nepasirašė ir prigrasino, kad daugiau čia jie nevaikščiotų, o viską tvarkytų per A. P.. Taip pat jam yra žinoma, kad rėžimas buvo susijęs su A. P. ir visais daromais draudžiamų daiktų permetimais į pirmojo sektoriaus teritoriją. Niekas iš nuteistųjų nesiskundė A. P. elgesiu, kadangi visi jo bijojo, nes visi žinojo, kad jis bendradarbiauja su „rėžimo“ pareigūnu A. ir „(duomenys neskelbtini)“. A. P. valdė būrį, kuriame gyveno kartu su bendrininku nuteistuoju D., kurio pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“. D. gyveno kartu su juo viename būryje. D. jam dažnai pasakodavo ką daro A. P. ir kuo jis verčiasi. Jam yra žinoma, kad A. P. yra užsakęs nuteistojo R. M. sumušimą. Jis su R. M. gyveno (duomenys neskelbtini) būryje. Jis iš anksto žinojo, kad R. M. yra užsakytas A. P., todėl bandė šį apginti, bet jam nepavyko, kadangi kada sumušė R. M., jis tuo metu buvo darbe. Jis žino, kad R. M. sumušė nuteistasis M., nuteistasis pravarde L., kurio vardas berods A., o pavardė B., ir dar buvo trečias nuteistasis, kurio vardo ir pavardės jis neatsimena. Pačio sumušimo fakto jis nematė, tačiau matė kaip R. M. jau buvo vežamas į ligoninę. Dėl ko A. P. buvo užsakęs R. M. sumušimą, jis tiksliai neatsimena, berods už „žiurkiavimą“, t. y. už vagystes iš savų. Jis pats klausė pas A. P. ir šis jam pasakė, kas taip reikia. A. P. taip yra sumušęs ne vieną nuteistąjį. Tą pačią dieną kai buvo sumuštas R. M., A. P. užsakymu buvo sumuštas dar vienas nuteistasis, berods iš (duomenys neskelbtini) būrio, tačiau jo vardo ir pavardės jis neatsimena ir šis sumušimas buvo įvykdytas iki R. M. išvežimo į ligoninę (t. 2, b. l. 92-97).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais liudytojo J. M. parodymais nustatyta, kad jis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) sektoriuje atlikinėjo nuo 2019 m. lapkričio mėnesio. 2020 m. kai jis gyveno su A. P. ir A. P. „valdė“ (duomenys neskelbtini) būrį, t. y. vadovavo būriui, šis dažnai lankydavosi pas kriminalinės žvalgybos „(duomenys neskelbtini)“ A. S.. Kai A. P. grįždavo iš A. S. jis pasikviesdavo jį ir išsitraukdavo cigarečių bei pasakydavo, ką šiam sakydavo A. S.. A. S. liepdavo A. P. „daužyti savo ožius, kad jie mažiau čia vaikščiotų“, „atiminėk „lariokus“, kad jie čia daugiau nebėgiotų“. A. S. pasakė, kad (duomenys neskelbtini) būrį „valdys“ A. P. ir M. D.. A. S. trukdė, kad nuteistieji rašo skundus ant „rėžimo“ pareigūnų. Tokius reikalus A. B. ir A. S. paliepimu tvarkydavo būtent A. P.. 2020 m. vasarą, tikslaus laiko jis neatsimena, A. P. grįžo iš A. S. kabineto ir pasakė, kad A. S. liepė „sutvarkyti ožius, krysas, kad nežiurkiautų“. Apie ką ėjo kalba jis pradžioje nesuprato. Kitą dieną, jis kartu su A. P. žaidė krepšinį. Pastebėjo kaip nuteistieji B., B. ir M. nusivedė nuteistąjį R. M. į (duomenys neskelbtini) būrį. Pradžioje jis nesuprato kas vyksta. Po kurio laiko pastebėjo kaip iš (duomenys neskelbtini) būrio į (duomenys neskelbtini) būrį eina visas kruvinas R.. Jis šio paklausė, kas nutiko. R. atsakė, kad šiam „pripaišė“ piniginės vagystę. Kiek jam žinoma tą dieną R. buvo išvežtas į ligoninę. dar kai jis su A. P. žaidė tą dieną krepšinį, jis išgirdo kaip kažkuris iš nuteistųjų, ar tai B., ar tai M. sušuko A. P. „sutvarkyta“. Iš ko jis suprato, kad R. M. buvo užsakytas būti sumuštas. Kaip jis suprato, kad pas A. P. buvo daug užsakymų žaloti nuteistuosius arba versti juos atsisakyti pareiškimų iš A. B. ir A. S.. Jis pats yra kartą matęs pas A. P. lapelį su trimis nuteistųjų pavardėmis, kurios buvo lyg S., B., kurie, taip pat buvo parašę pareiškimą ant „rėžimo“ pareigūnų ir buvo priversti atsiimti tuos pareiškimus. A. P. dirbo pareigūnams, kadangi jis niekada negaudavo nuobaudų, jei šis būdavo pastebėtas kitame būryje, taip pat niekada nebuvo vedamas testuoti dėl narkotinių medžiagų vartojimo, o jei būdavo nuvedamas nors ir pavartojęs, testai niekada nerodydavo teigiamo atsakymo, kad šis būdavo pavartojęs (t. 2, b. l. 98-104).

Iš A. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje vietą, kurioje 2020 m. gegužės 15 d. apie 15:30 val. buvo sumuštas nuteistasis R. M. (t. 4, b. l. 61-67).

Iš M. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis parodė (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje vietą, kurioje 2020 m. gegužės 15 d. apie 15:30 val. buvo sumuštas nuteistasis R. M., paaiškinęs, kad minėto procesinio veiksmo atlikimo metu patalpoje esančios lovos yra perstatytos ir 2020 m. gegužės 15 d. stovėjo lygiagrečiai prie sienų iš abiejų lango pusių bei paaiškino R. M. sumušimo aplinkybes (t. 5, b. l. 54-62).

Iš nuteistojo A. M. paaiškinimo matyti, kad A. M. nurodė, kad 2020 m. gegužės 15 d. apie 16 val. pasakė nuteistajam pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kad pakviestų R. iš (duomenys neskelbtini) būrio. „(duomenys neskelbtini)“ per prausyklos langą pasakė, kitam nuteistajam pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kad pakviestų R. Kai atėjo R. į (duomenys neskelbtini) sekciją, kartu ėjo „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, jis R. pasakė, kad negalima lysti į svetimus daiktus ir vogti, R. pradėjo ant jo rėkti, todėl jam neatlaikė nervai ir jis kumščiu trenkė R. į veidą, R. nukrito ant lovos, po ko atsistojo ir jis dar kartą trenkė, R. nugriuvus kelis kartus, jis gulinčiam R. spyrė į šoną ir „(duomenys neskelbtini)“ jį atitraukė nuo R. J. R. sudavė į veidą 2 kartus ir spyrė gulinčiam apie 2-3 kartus (t. 6, b. l. 1).

Iš KD prie LR TM kriminalinės žvalgybos valdybos (duomenys neskelbtini) kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo specialisto A. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad kriminalinės žvalgybos valdybos (duomenys neskelbtini) kriminalinės žvalgybos skyriuje gautas (duomenys neskelbtini) saugumo valdymo skyriaus (toliau - SVS) vyriausiojo specialisto V. K. 2020 m. gegužės 15 d. tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodyta, kad 2020 m. gegužės 15 d. apie 16 val. iš (duomenys neskelbtini) būrio į kontrolės ir praleidimo punktą Nr. (duomenys neskelbtini) atėjo nuteistasis J. T. ir pranešė, kad būryje yra sužalotas nuteistasis R. M. gim. (duomenys neskelbtini). Žodžiu nuteistasis paaiškino, kad jį sumušė kiti nuteistieji. (duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos R. D., 2020 m. gegužės 15 d. „Sužaloto asmens medicininės apžiūros“ pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuteistajam R. M. gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti: kairės ausies srities hematoma, dešinėje galvos pusėje smilkinio srityje hematoma, nugaros ir kaklo srities nubrozdinimai (t. 1, b. l. 1).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) sektoriaus (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) brigadoje. Per kontrolės ir praleidimo punktą Nr. (duomenys neskelbtini) duris patenkama į (duomenys neskelbtini) būrio teritoriją. Patekus į (duomenys neskelbtini) būrio teritoriją, joje už 10 metrų yra dviejų aukštų, baltų plytų pastatas su užrakintomis pilkos spalvos metalinėmis durimis. Atidarius duris, patenkama į (duomenys neskelbtini) būrio laiptinę, užlipus laiptais į antrą aukštą, kairėje yra pirmos durys, rudos spalvos, ant kurių lentelė su skaičiumi „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius duris, patenkama į (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją patalpą. Dešinėje yra staliukas, ant kurio stovi televizorius. Toliau kairėje, prie sienos yra dviejų aukštų lova, lovos konstrukcija metalinė, už jos langas. Dešinėje prie sienos yra dviejų aukštų lova, kurios konstrukcija metalinė, už jos prie sienos medinė spinta. Viduryje patalpos tarp lovų medinis staliukas, ant kurio tabako indelis. Kraujo pėdsakų ar patalpos daiktų apgadinimų nestebima (t. 1, b. l. 68-76).

Iš (duomenys neskelbtini) SVS vyriausiojo specialisto V. K. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2020 m. gegužės 15 d. apie 16 val. iš (duomenys neskelbtini) būrio į kontrolės ir praleidimo punktą Nr. (duomenys neskelbtini) atėjo nuteistasis J. T. ir pranešė, kad būryje yra sužalotas nuteistasis. Jis kartu su jaunesniuoju specialistu Z. Č. nubėgo į būrį, kuriame rado sužalotą nuteistąjį R. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuris žodžiu paaiškino, kad šį sumušė kiti nuteistieji. Nuteistąjį palydėjo į sveikatos priežiūros skyrių pirmajai med. pagalbai suteikti, med. apžiūros metu nuteistajam R. M. nustatyta kairės ausies hematoma, nugaros, kaklo ir galvos įvairūs sumušimai. Apie įvykį informavo kriminalinės žvalgybos pareigūnus (t. 1, b. l. 81).

Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2020 m. gegužės 15 d. 16.15 val. bendrosios praktikos slaugytojai R. D. apžiūrėjus R. M., gim. (duomenys neskelbtini), šiam nustatytos kairės ausies srityje, galvos kairėje pusėje ir dešinėje galvos pusėje smilkinio srityje hematomos, o nugaros ir kaklo srityse nubrozdinimai (t. 1, b. l. 82).

Iš nukentėjusiojo - (duomenys neskelbtini) būrio nuteistojo R. M., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškinimo matyti, kad jis buvo nuvestas į pirmą būrį ir sudaužytas žmonių: M. B., „(duomenys neskelbtini)“ ir V., o už ką nežino (t. 1, b. l. 83).

Iš (duomenys neskelbtini) atliktos neplaninės kratos gyvenamojoje zonoje protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kratą 2020 m. gegužės 15 d. 17.10 val. (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje atlikę SVS specialistai D. K. ir T. Č. rado medinę lentą (apie 1,5 cm.), apsuktą elastiniu bintu (t. 2, b. l. 162).

Iš (duomenys neskelbtini) sektoriaus atliktos neplaninės kratos gyvenamojoje zonoje protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kratą 2020 m. gegužės 15 d. 17.10 val. (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje atlikę SVS specialistai D. K. ir P. S. rado: keturkampį metalinį strypą (apie 0,5 m.), apvalų strypą (apie 5 m.) ir U formos metalinį strypą (apie 1,5 m.) (t. 2, b. l. 169).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) sektoriaus SVS specialistas P. S. savo iniciatyva prie ikiteisminio tyrimo pateikė, po atliktos neplaninės kratos (duomenys neskelbtini) būryje rastus: 1 vnt. medinę lentą apie 1,20 cm ilgio, kurios viena pusė apsukta elastiniu bintu; 1 vnt. keturkampį metalinį strypą apie 48 cm ilgio; 1 vnt. apvalų strypą apie 53 ilgio; 1 vnt. U formos metalinį strypą apie 68 cm ilgio (t. 2, b. l. 171-173).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2020 m. gegužės 15 d. kratų metu (duomenys neskelbtini) sektoriaus (duomenys neskelbtini) būryje rasti: medinė lenta apie 1,20 cm ilgio, kurios viena pusė apsukta elastiniu bintu; keturkampis metalinis strypas apie 48 cm ilgio; apvalus strypas apie 53 ilgio; U formos metalinis strypas apie 68 cm ilgio (t. 2, b. l. 174).

Iš (duomenys neskelbtini) sektoriaus SVS vyriausiojo specialisto V. K. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2020 m. gegužės 15 d. apie 16.30 val., dėl galimų konfliktų su kitais nuteistaisiais, tikslinga (duomenys neskelbtini) brigados nuteistąjį A. M., gim. (duomenys neskelbtini), laikinai izoliuoti nuo kitų nuteistųjų (t. 3, b. l. 18).

Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės medicinos dokumentų išrašo Forma Nr. (duomenys neskelbtini) ir sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymos su asmens kūno kontūrų paveikslu priedo matyti, kad gydytoja D. K. 2015 m. gegužės 15 d. 22.30 val. apžiūrėjusi A. M., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė diagnozės kodą - (duomenys neskelbtini) ir pačią diagnozę - kiti paviršiniai plaštakos sužalojimai bei aprašė sužalojimų pobūdį: kairės rankos plaštakos nugariniame paviršiuje trečio piršto proksimalinės falangos srityje stebimas 0,5 cm. paviršiaus linijinis odos nubrozdijimas bei I piršto nugariniame paviršiuje virš nago 0,3 cm. paviršinis linijinis nubrosdijimas bei kelios petechijos I piršto proksimalinės falangis srityje stebimas nedidelis minkštųjų audinių patinimas ties kairės rankos penktu krumpliu. Sužaloto asmens nurodytos aplinkybės - nurodė, kad mušėsi (t. 3, b. l. 130-132).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. M. kūne konstatuota odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, pirmo piršto srityje, taškinės poodinės kraujosruvos I piršto srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2020 m. gegužės 15 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti A. M. suduodant smūgius nukentėjusiajam R. M. (t. 3, b. l. 135-136).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad R. M. konstatuoti galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis smilkinio srityje dešinėje pusėje ir kairėje galvos pusėje, su dešinės pusės momenkaulio lūžimu, su kaukolės pamato – pleištakaulio didžiojo sparno ir sparninės gomurio duobės lūžimu, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, virš kietojo galvos smegenų dangalo apie dešinį galvos smegenų pusrutulį, kuriam chirurginis gydymas nebuvo reikalingas, nubrozdinimai nugaroje ir kaklo srityje, poodinės kraujosruvos kairės ausies srityje, dešinio žandikaulio ančio priekinės sienelės lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. gegužės 15 d. Kaukolės pamato lūžimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti būnant nukentėjusiajam įvairiose padėtyse. Sužalojimai nebūdingi savigynai. Sužalojimai galėjo būti padaryti šešių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Poodinė kraujosruva dešinio smilkinio srityje galėjo būti padaryta nugriuvus ar atsitrenkus į kietą buką daiktą (t. 3, b. l. 144-145).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Aptariama nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnis).

Kaltinamieji A. B., M. B. ir A. M. pagal jiems pareikštus kaltinimus kaltais prisipažino. Jų kaltė nusikalstamos veikos nukentėjusiojo R. M. atžvilgiu padaryme yra pilnai įrodyta pačių kaltinamųjų A. B., M. B., A. M., nukentėjusiojo R. M., liudytojų A. V., A. P., V. K., Z. Č., D. K., J. T., L. S., E. G., S. G., R. B., M. B., D. J., J. M., N. R. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu, kurie sutampa tarpusavyje ir su byloje surinkta rašytine medžiaga.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. paaiškino, kad 2020 m. gegužės 15 d. nuteistasis A. P. jam, M. B. ir A. M. nurodė „sulaužyti“ t. y. stipriai sužaloti nuteistąjį R. M., paliekant gyvą. Tą pačią dieną į pirmąją gyvenamąją patalpą atėjusiam R. M. jis kumščiu sudavė į kairį žandikaulį, ir nukentėjusysis suklupo. Po to nukentėjusįjį mušė A. M. M. B. atnešta metaline lazda, M. B. ir A. M. spardė gulintį nukentėjusįjį, jam sudavė smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas. Apklaustas ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. B. paaiškino, kad 2020 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje A. B. nukentėjusiajam rankomis sudavė smūgius į žandikaulį, ausį ir šis nukrito. Po to jis gulinčiam R. M. tris ar keturis kartus įspyrė į galvą, o kaltinamasis A. M., su metaliniu strypu, kurį jis jam buvo ankščiau atnešęs, sudavė nukentėjusiajam keletą kartų per nugarą ir kumščiu sudavė keletą kartų į kairį šoną. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad nukentėjusysis turėjo būti stipriai „sulaužytas“ t. y. stipriai sumuštas ir, kad dėl patirtų sužalojimų būtų išvežtas į ligoninę. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. paaiškino, kad 2020 m. gegužės 15 d. kartu su M. B. ir A. B. sumušė nukentėjusįjį R. M.. Jis sudavė ant grindų galinčiam R. M. smūgius ranka ir spardė į įvairias kūno vietas, tačiau į galvą nemušė. Taip pat nurodė, kad nukentėjusiojo su metaliniu strypu nemušė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. M. nurodė, kad 2020 m. gegužės 15 d. nuteistasis A. V. jį pakvietė užeiti į (duomenys neskelbtini) būrį. Atėjęs patalpoje rado A. B., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, M. B. ir A. M.. Kitų nuteistųjų patalpoje nebuvo. A. B. reiškė nepasitenkinimą dėl jo daromų „žiurkiavimų“. Po to A. B. kumščiu sudavė jam į galvos sritį ir jis nuo smūgio nukrito ant žemės. Gulėdamas ant žemės užsidengė veidą, o visi trys buvę patalpoje nuteistieji jį spardė, sudavė smūgius rankomis, bei metaline lazda. Nurodė, kad gulėdamas ant grindų jautė kelių nuteistųjų spyrius į galvą, kūną, kojas, rankas. Jam kaltinamieji sudavė ne mažiau 10 smūgių ir nuo jų jis prarado sąmonę ir ją atgavo tik būdamas prausykloje. Vėliau buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini), kur jam buvo nustatyti momenkaulio, kaukolės pamato, žandikaulio lūžiai, daugybė kraujosruvų. Klinikose buvo gydomas penkias dienas. Šiuos nukentėjusiojo R. M. parodymus patvirtina ir jo rašytas paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad jį pirmajame būryje sudaužė M. B., „(duomenys neskelbtini)“ ir V. (t. 1, b. l.83). Tai, kad kaltinamųjų A. B., M. B., A. M. ir nukentėjusiojo R. M. parodymai apklausiant juos ikiteisminio tyrimo metu buvo duoti gera valia, patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja N. R., kuri atlikinėjo ikiteisminį tyrimą ir apklausė aukščiau paminėtus proceso dalyvius. 2020 m. gegužės 15 d. nukentėjusiajam R. M. padarytus kūno sužalojimus patvirtina ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės sužaloto asmens medicininės apžiūros pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad 2020 m. gegužės 15 d. jam buvo nustatytos kairės ausies srityje, galvos kairėje pusėje ir dešinėje galvos pusėje smilkinio srityje hematomos, nugaros ir kaklo srityse nubrozdinimai (t. 1, b. l. 82). Taip pat tai, jog 2020 m. gegužės 15 d. nukentėjusiajam R. M. buvo padaryti kūno sužalojimai patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad R. M. konstatuoti galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis smilkinio srityje dešinėje pusėje ir kairėje galvos pusėje, su dešinės pusės momenkaulio lūžimu, su kaukolės pamato – pleištakaulio didžiojo sparno ir sparninės gomurio duobės lūžimu, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, virš kietojo galvos smegenų dangalo apie dešinį galvos smegenų pusrutulį, kuriam chirurginis gydymas nebuvo reikalingas, nubrozdinimai nugaroje ir kaklo srityje, poodinės kraujosruvos kairės ausies srityje, dešinio žandikaulio ančio priekinės sienelės lūžimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. gegužės 15 d. Kaukolės pamato lūžimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti būnant nukentėjusiajam įvairiose padėtyse. Sužalojimai nebūdingi savigynai. Sužalojimai galėjo būti padaryti šešių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Poodinė kraujosruva dešinio smilkinio srityje galėjo būti padaryta nugriuvus ar atsitrenkus į kietą buką daiktą (t. 3, b. l. 144-145). Tai, kad 2020 m. gegužės 15 d. nukentėjusysis R. M. buvo sužalotas ir išgabentas į gydymo įstaigą, ikiteisminio tyrimo ir teisiamųjų posėdžių metu patvirtino apklausti liudytojai A. P., V. K., Z. Č., Lukas sakuotis, E. G., S. G., R. B., M. B., D. J., J. M.. Jų parodymai yra nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, sutampa tarpusavyje, todėl teismas jais remiasi. Tai, kad kaltinamieji A. B., M. B. ir A. M. 2020 m. gegužės 15 d. sužalojo nukentėjusįjį R. M. patvirtina ir liudytojo A. S. parodymai iš kurių matyti, kad apie 2020 m. gegužės 15 d. R. M. sumušimą „skambėjo“ visas sektorius, visi žinojo kad nukentėjusįjį sumušė A. B. pravarde „(duomenys neskelbtini)“, M. B. pravarde „(duomenys neskelbtini)“ ir A. M.. Liudytojos D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad 2020 m. gegužės 15 d. sužalojant nukentėjusįjį R. M. dalyvavo kaltinamasis A. M.. Iš liudytojos parodymų matyti, kad 2020 m. gegužės 15 d. ji atliko apžiūrą nuteistajam A. M., kurios metu pastarasis dėl ant jo rankų rastų sužalojimų paaiškino, kad mušėsi, tačiau mušimosi aplinkybių nedetalizavo. Tai, kad kaltinamasis A. M. 2020 m. gegužės 15 d. sudavė nukentėjusiajam R. M. smūgius rankomis patvirtina ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės medicinos dokumentų išrašo forma Nr. (duomenys neskelbtini) ir sužaloto asmens medicininės apžiūros pažymos iš kurių matyti, kad gydytoja D. K. 2015 m. gegužės 15 d. 22.30 val. apžiūrėjusi A. M., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė diagnozės kodą - (duomenys neskelbtini) ir pačią diagnozę - kiti paviršiniai plaštakos sužalojimai bei aprašė sužalojimų pobūdį: kairės rankos plaštakos nugariniame paviršiuje trečio piršto proksimalinės falangos srityje stebimas 0,5 cm. paviršiaus linijinis odos nubrozdijimas bei I piršto nugariniame paviršiuje virš nago 0,3 cm. paviršinis linijinis nubrosdijimas bei kelios petechijos I piršto proksimalinės falangis srityje stebimas nedidelis minkštųjų audinių patinimas ties kairės rankos penktu krumpliu. Sužaloto asmens nurodytos aplinkybės - nurodė, kad mušėsi (t. 3, b. l. 130-132), bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad A. M. kūne konstatuota odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje, pirmo piršto srityje, taškinės poodinės kraujosruvos I piršto srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku 2020 m. gegužės 15 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti A. M. suduodant smūgius nukentėjusiajam R. M. (t. 3, b. l. 135-136). Šie rašytiniai įrodymai paneigia kaltinamojo A. M. parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu, jog jis tik kelis kartus įspyrė gulinčiam nukentėjusiajam į įvairias kuro vietas, o rankomis jo nemušė. Iš A. M. paaiškinimo taip pat matyti, kad jis pripažino, jog 2020 m. gegužės 15 d. vienoje patalpoje buvo su nuteistaisiais „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, bei sudavė kumščiu į veidą ir spyrė gulinčiam R. M. į šoną. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamųjų posėdžių metu nebuvo surinkta įrodymų, jog nukentėjusiojo R. M. sumušimą organizavo nuteistasis A. P. ir kaltinamiesiems liepė jį sužaloti taip, jog nukentėjusysis būtų išvežtas į gydymo įstaigą. Todėl kaltinamųjų A. B., M. B. ir A. M. aiškinimai, kad nukentėjusįjį R. M. sumušti jiems liepė nuteistasis A. P. ir jie jo bijodami jį sumušė vertinami kritiškai, kaip noras sušvelninti jiems gresiančią baudžiamąją atsakomybę. Taip pat kritiškai vertinami kaltinamojo A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog jis su metaliniu strypu nesudavė smūgių ant grindų gulinčiam nukentėjusiajam R. M., kaip noras sušvelninti savo atsakomybę. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamųjų posėdžių metu kaltinamieji A. B. ir M. B. nurodė, kad 2020 m. gegužės 15 d., kaltinamojo M. B. atnešta metaline lazda kaltinamasis A. M. sudavė keletą kartų ant grindų gulinčiam nukentėjusiajam R. M. į įvairias kūno vietas. Nebuvo nustatyta aplinkybių dėl kurių kaltinamieji A. B. ir M. M. būtų galėję apkalbėti kaltinamąjį A. M. dėl smūgių sudavimo metaline lazda ir teismas remiasi minėtų kaltinamųjų parodymais, nes jie yra nuoseklūs nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais.

Teismas laiko, kad kaltinamųjų A. B., M. B., A. M., nukentėjusiojo R. M., liudytojų A. V., A. P., V. K., Z. Č., D. K., J. T., L. S., E. G., S. G., R. B., M. B., D. J., J. M., N. R. parodymai ir kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti į bylą pateikti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamieji A. B., M. B. ir A. M. atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) sektoriuje, (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 15 d. apie 15.30 val., būdami (duomenys neskelbtini) sektoriaus (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje patalpoje, veikdami bendrininkų grupėje, nepagrįstai apkaltinę nukentėjusįjį R. M. vagystėmis iš kitų nuteistųjų, A. B. tyčia rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam R. M. į ausies ir žandikaulio sritį, ir nuo šių smūgių nukentėjusiajam nugriuvus ant grindų, A. M. ir M. B. tyčia, ne mažiau dešimt kartų sudavė kumščiais ir spyrė kojomis nukentėjusiajam R. M. į galvos sritį ir įvairias kūno vietas, taip pat A. M. smogus du kartus metaline lazda į nugaros sritį, nukentėjusysis R. M. prarado sąmonę. Šiais savo bendrais veiksmais kaltinamieji A. B., M. B. ir A. M. padarė nukentėjusiajam R. M. sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį galvos sumušimu su poodinėmis kraujosruvomis smilkinio srityje dešinėje pusėje ir kairėje galvos pusėje, su dešinės pusės momenkaulio lūžimu, su kaukolės pamato – pleištakaulio didžiojo sparno ir sparninės gomurio duobės lūžimu, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, virš kietojo galvos smegenų dangalo apie dešinį galvos smegenų pusrutulį, nubrozdinimais nugaroje ir kaklo srityse, poodinėmis kraujosruvomis kairės ausies srityje, dešinio žandikaulio ančio priekinės sienelės lūžimu.

Kaltinamųjų A. B., M. B. ir A. M. nusikalstami veiksmai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti teisingai, nes jie veikdami bendrai ir suduodami smūgius nukentėjusiajam R. M., padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo A. B. gynėja advokatė A. F. ir kaltinamojo M. B. gynėja advokatė I. M. prašė kaltinamųjų atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį ir kaltinamiesiems A. B. ir M. B. skirti bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad bausmės skyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365/2011). Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Nors baudžiamajame kodekse nėra apibrėžta teisingumo principo sąvoka, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą ir kuri atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Be to, teismų praktikoje nurodyta ir tai, kad turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-340-648/2017).

Vertindamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę, teismas atkreipia dėmesį į ta, kad kaltinamasis A. B. teistas dešimt kartų, o M. B. devynis kartus. Abu kaltinamieji nusikalstamą veiką, priskiriamą prie sunkių, padarė atlikdami laisvės atėmimo bausmes. Teismas nesutinka su kaltinamųjų A. B. ir M. B. gynėjų pozicijomis, kad kaltinamieji paleisti iš pataisos įstaigos dirba ir todėl jų atžvilgiu gali būti galima skirti bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu. Kaltinamieji A. B. ir M. B. nusikalstamą vieką padarė atlikdami laisvės atėmimo bausmes, anksčiau yra ne kartą teisti, paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės nepadarė įtakos jų elgesiui. Todėl aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamųjų A. B. ir M. B. atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalis netaikytina.

Skiriant bausmes kaltinamiesiems A. B., M. B. ir A. M., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis).

Kaltinamasis A. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie sunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 5 dalis). Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą. Tai kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad jis anksčiau teistas dešimt kartų, tyčinį sunkų nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kaltinamasis nebuvo baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 101), nuo 2018 m. balandžio 25 d. gydytojų psichiatrų buvo konsultuojamas atskirais periodais, jam nustatytos šios diagnozės: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nuteistasis LAVL psichiatrijos skyriuje gydytas nebuvo (t. 4, b. l. 113). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados 2022 m. balandžio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. B. nėra pagrindo (nereikalinga) skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 4, b. l. 129). Kaltinamasis A. B. šiuo metu yra atlikęs jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 8, b. l. 165). Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes jam skirtina žymiai mažesnė už vidutinę terminuota laisvės atėmimo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės teismo nuosprendis palikti nepakeistą, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus pakeisti į suėmimą ir baigti taikyti pradėjus vykdyti teismo nuosprendį.

Kaltinamasis M. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie sunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 5 dalis). Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą. Tai kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad jis anksčiau teistas devynis kartus, tyčinį sunkų nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kaltinamasis nebuvo baustas administracine tvarka (t. 5, b. l. 91). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados 2022 m. balandžio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. B. nėra pagrindo (nereikalinga) skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 4, b. l. 129). Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes jam skirtina žymiai mažesnė už vidutinę terminuota laisvės atėmimo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki įsiteisės teismo nuosprendis palikti nepakeistą ir baigti taikyti pradėjus vykdyti teismo nuosprendį.

Kaltinamasis A. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie sunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 5 dalis). Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą. Tai kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad jis anksčiau teistas vienuolika kartų, tyčinį sunkų nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kaltinamasis buvo baustas administracine tvarka (t. 6, b. l. 131-135), nuo 2020 m. birželio 2 d. įtrauktas į psichikos įskaitą su diagnoze – lengvas protinis atsilikimas (t. 6, b. l.143). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados 2020 m. birželio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. M. nėra pagrindo (nereikalinga) skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 6, b. l. 143, 149). Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes jam skirtina žymiai mažesnė už vidutinę terminuota laisvės atėmimo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2022 m. gegužės 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki įsiteisės teismo nuosprendis palikti nepakeistą ir baigti taikyti pradėjus vykdyti teismo nuosprendį.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: U formos metalinis strypas apie 68 cm ilgio, apvalus strypas apie 53 ilgio, medinė lenta apie 1,20 cm ilgio, kurios viena pusė apsukta elastiniu bintu, keturkampis metalinis strypas apie 48 cm ilgio, esantys (duomenys neskelbtini) kalėjime, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini įstatymo nustatyta tvarka.

Byloje buvo gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad A. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 612,86 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai iš kaltinamojo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. anksčiau teistas dešimt kartų, inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms A. B. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes teismas sprendžia, kad išlaidos už A. B. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Byloje buvo gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad M. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 748,49 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai iš kaltinamojo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. B. anksčiau teistas devynis kartus, inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms M. B. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes teismas sprendžia, kad išlaidos už M. B. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Byloje buvo gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad A. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 855,73 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai iš kaltinamojo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. anksčiau teistas vienuolika kartų, inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms A. M. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes teismas sprendžia, kad išlaidos už A. M. suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam - 2 (dviejų) metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės teismo nuosprendis palikti nepakeistą, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus pakeisti į suėmimą ir baigti taikyti pradėjus vykdyti teismo nuosprendį.

Bausmės pradžią A. B. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos vykdant šį teismo nuosprendį.

M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam - 2 (dviejų) metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu, M. B. į bausmės laiką įskaityti laiką iš būtą suėmime nuo 2023 m. lapkričio 21 d. iki 2024 m. sausio 22 d.

M. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki įsiteisės teismo nuosprendis palikti nepakeistą ir baigti taikyti pradėjus vykdyti teismo nuosprendį.

Bausmės pradžią M. B. skaičiuoti nuo 2024 m. sausio 22 d.

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam - 2 (dviejų) metų terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 2 (dviejų) metų terminuotos laisvės atėmimo bausmės pridėti 2022 m. gegužės 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu paskirtą 1 (vienų) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir galutinę bausmę paskirti 3 (tris) metus ir 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, į A. M. į paskirtą bausmę įskaitytinas bausmės laikas, atliktas pagal 2022 m. gegužės 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu, A. M. į bausmės laiką įskaityti laiką iš būtą suėmime nuo 2024 m. sausio 10 d. iki 2024 m. sausio 22 d.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki įsiteisės teismo nuosprendis palikti nepakeistą ir baigti taikyti pradėjus vykdyti teismo nuosprendį.

Bausmės pradžią A. M. skaičiuoti nuo 2024 m. sausio 22 d.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: U formos metalini strypą apie 68 cm ilgio, apvalų strypą apie 53 ilgio, medinę lentą apie 1,20 cm ilgio, kurios viena pusė apsukta elastiniu bintu, keturkampį metalinį strypą apie 48 cm ilgio, esančius (duomenys neskelbtini) kalėjime, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti įstatymo nustatyta tvarka.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. B..

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš M. B..

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. M..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistiesiems A. B., M. B. ir A. M. per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Ričardas Juodis