Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo: 1) 2019 m. balandžio 15 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įparei­gojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui; 2) 2019 m. gegužės 8 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmę suben­drinus su paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė, subendrinta bausmė paskirta – 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 4 mėnesius po 40 valandų per mėnesį ir 2 mėnesius po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui; 3) 2019 m. lapkričio 4 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmę subendrinus su paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė, subendrinta bausmė paskirta – 7 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. T. 2020 m. liepos 12 d. apie 20 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narę – sutuoktinę V. T., kurią tyčia, pakišdamas koją, pargriovė ant asfalto ir sudavė jai du smūgius ranka į dešinės rankos riešą bei spyrė tris kartus į dešinį šoną, tuo nukentėjusiajai V. T. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. T., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2020 m. liepos 12 d. namuose vienas išgėrė 1 litro talpos butelį alaus, 7,5 procentų stiprumo. Prieš 21 val. iš darbo į namus grįžo žmona V. T., jie susibarė, konfliktas kilo dėl to, kad ji turi meilužį. Žmona pasakė, kad išeina iš namų, negrįš ir išbėgo. Bėgo Mokyklos gatve link pagrindinio kelio. Jis bėgo paskui ją, pasivijo, griebė už striukės ir žmona pargriuvo. Atrodo, kojos nepakišo, bet dėl girtumo neprisimena, galėjo taip būti. Tuomet sudavė dešine ranka, kuri yra gipse, žmonai į dešinę ranką. Žmonai gulinčiai dar spyrė su dešine koja, pataikė į šoną, kurį neprisimena, lyg į dešinį. Supranta, kad žmonai turėjo skaudėti dėl jo suduotų smūgių. Po to žmoną paleido ir ji atsistojo. Jis nuėjo namo, pabuvo truputį ir nuėjo prie tvenkinio žuvauti, o žmona nuėjo į kaimą. Po kurio laiko jis grįžo namo, nuėjo miegojo, pažadino policijos pareigūnai. Gailisi dėl to, ką padarė. Nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 77–78, 82–83).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- nukentėjusiosios V. T. protokolu–pareiškimu ir parodymais (b. l. 1, 46–47, 52–53), iš kurių matyti, kad 2020 m. liepos 12 d. apie 20 val. 50 min. grįžo iš darbo. Įėjusi į namus, esančius (duomenys neskelbtini), prieangyje išgirdo iš virtuvės vyro R. T. keiksmus, jis vadino ją necenzūriniais žodžiais. Kadangi yra ne vieną kartą prieš ją smurtavęs, ji iš karto apsisuko ir išėjo į kiemą, nes vyras jai liepė dingti iš namų. Ji pasakė, kad išeina ir daugiau jos šituose namuose nelauktų. Ėjo Mokyklos gatve link kaimo. Vyras pasakė, kad ją užmuš ir pradėjo vytis. Ji pradėjo nuo jo bėgti, pabėgus nuo namų apie 20 metrų pajuto, kaip vyras ją pagavo, sugriebdamas už striukės, ir pakišęs koją parvertė ant asfalto. Ji užsidengė rankomis galvą ir pajuto du smūgius ranka į dešinės rankos riešą, kuriuo buvo užsidengusi dešinę ausį, vėliau pajuto dar tris smūgius koja į dešinį šoną. Kai ją mušė, pradėjo šauktis pagalbos. Nežino kaip, bet išsilais­vino ir nubėgo pas draugę L. J., jai viską papasakojo. L. vyras iš savo telefono surinko bendrojo pagalbos centro numerį ir ji išsikvietė policiją. Po suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Pareigūnai ją nuvežė į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur jai buvo nustatyti dešinės rankos riešo ir dešinės kojos sumušimai. Ar R. buvo girtas, negali pasakyti, nespėjo pama­tyti. Liepos 13 d. kreipėsi pas šeimos gydytoją, nes po sužalojimo labai skaudėjo dešinės kojos kelį, pradėjo mėlynuoti, ta vieta sutino, buvo sunku stovėti, gydytoja išdavė nedarbingumo pažymėjimą. Civilinio ieškinio nereikš;

- policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 41, 42–43), kuriuose nurodyta, kad pagal 2020 m. liepos 12 d. apie 21 val. gautą pranešimą apie T. šeimoje vykstantį konfliktą, nuvykę į įvykio vietą, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) prieš V. T. smurtavo sutuoktinis R. T., kuris sudavė du kartus ranka į dešinės rankos riešą ir tris kartus spyrė į dešinį šoną; po suduotų smūgių V. T. jautė fizinį skausmą. Ji buvo pristatyta į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių. Apie 23 val. 50 min. R. T. buvo rastas savo namuose, jis neigė, kad smurtavo prieš žmoną; buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, svirduliavo į šonus, jo dešinė ranka buvo su įtvaru. Įsodinus į patrulinį automobilį, pradėjo aiškinti, kad jam policija sulaužė koją, skauda ranką, todėl buvo nuvežtas į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių medikų apžiūrai. Ligoninėje pasitikrinti girtumą kategoriškai atsisakė;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 22–25), kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), kuri yra asfaltuota. Prie įvažiavimo į kairėje gavės pusėje, (duomenys neskelbtini), esančią sodybą, prie vartų, šalikelėje, matosi grumtynių pėdsakai;

- asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės kopija (b. l. 34–35), iš kurios matyti, kad 2020 m. liepos 12 d. V. T. buvo atvežta į VšĮ „Lazdijų ligoninė“ policijos parei­gūnų dėl smurto artimoje aplinkoje. Jai nustatyta diagnozė: dešinio riešo ir dešinio kelio sumuši­mas;

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 583/2020 (06) (b. l. 29–30), kurioje nurodyta, kad V. T. kliniškai nustatyta dešinio riešo ir dešinio kelio sumušimas, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminio poveikio žymės neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimy­bės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą;

- liudytojos L. J. parodymais (b. l. 58–59), kad 2020 m. liepos 12 d. prieš 21 val. kartu su V. T. grįžo iš darbo. Eidama per kiemą, išgirdo moters riksmą, iš balso suprato, kad rėkė V. T., ji šaukėsi pagalbos, sakė: „gelbėkit“. Įėjusi į namo vidų išgirdo beldimą į duris. Jas atidarius, verkdama įėjo V. T., drebėjo, buvo labai išsigandusi, prašė paskolinti telefoną, kad paskambintų į policiją. V. pasakojo, kad parėjusi į namus susipyko su vyru R. T., išbėgo iš namų, vyras ją bėgančią pasivijo, parvertė ant žemės ir gulinčiai, kai buvo užsidengusi rankomis veidą, sudavė smūgius į ranką ir lyg spyrė į šoną. V. sakė, kad labai skauda koją, ji šlubavo. Matė, kad jos ranka ir kelias sumušti. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir Virginiją išsivežė. Vėliau kalbėjo su V. telefonu, ji sakė, kad vis dar skauda kelį, gydosi namuose, neina į darbą;

- asmens duomenų pažyma (b. l. 99–100), iš kurios matyti, kad nukentėjusioji V. T. yra kaltinamojo R. T. sutuoktinė.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad R. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiosios parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis prieš ją smurtavo; medicininių dokumentų išrašas ir specialisto išvada, patvirtinantys, kad nukentėjusiajai nustatytas dešinio riešo ir dešinio kelio sumušimas. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad R. T. smurtaudamas padarė savo sutuoktinei dešinio riešo ir dešinio kelio sumušimą ir sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­majam areštą. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 140–142, 144).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis R. T. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 101–106, 107–109, 110–112, 113–116, 119); baustas administracine tvarka (b. l. 120–127); nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 128, 129, 130); gyvenamosios vietos seniūnija nurodo, jog pastaruoju metu iš kaimynų ir kitų seniūnijos gyventojų gauna pranešimus, kad R. T. pastoviai girtauja ir smurtauja prieš žmoną (b. l. 133); Psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto apskaitoje neįrašytas (b. l. 137).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jam skirtina viena iš BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, kurią siūlo ir prokurorė – areštas, kurio trukmė nustatytina mažesnė negu vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis), nes pripažintina, kad ši bausmė nedirbančiam, teisiamam ne pirmą kartą kaltinamajam bus tinkama, teisinga ir pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisin­gumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).

Nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojanti BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija teismui suteikia galimybę asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, bausmės vykdymą atidėti ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nors R. T. atitinka formalius BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo kriterijus – arešto bausmė jam skiriama pirmą kartą, tačiau pažymėtina, kad BK 75 straipsnio taiky­mas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams, esminė BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo sąlyga yra išvada, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). R. T. yra tris kartus nuteistas už tyčinių smurtinių nusikaltimų, tame tarpe ir prieš šeimos narius, padarymą, nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, todėl yra recidyvistas, anksčiau skirtos viešųjų darbų bausmės jo elgesio neįtakojo teigiama linkme. Per gana trumpą laiką antrą kartą smurtavo tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu – Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2020 m. liepos 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl smurto sutuoktinės atžvilgiu) jam paskirta laisvės apribojimo bausmė (baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs, Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys baudžiamojoje byloje Nr. e1-820-393/2020 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-17923-2020-9). Be to R. T. yra daug kartų baustas administracine tvarka, kas rodo jo socialinį pavojingumą, kuris pasižymi sistemingu įstaty­mų pažeidinėjimu, bei kad kaltinamasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. R. T. nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Įvertinęs kaltinamojo asmenybę, anksčiau jo padarytas nusikalstamas veikas, jų pobūdį, laikotarpius tarp nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, todėl taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį pagrindo nėra.

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę pagal BK 65 ir 66 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikin­tina pradėjus vykdyti bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, R. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – paskiriant sumažintą bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti dvi paras, R. T. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2020 m. liepos 12 d. iki 2020 m. liepos 14 d., ir galutinę bausmę nustatyti 38 (trisdešimt aštuonias) paras arešto.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti R. T., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžia­muoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išaiškinti R. T., jog jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, darbo dienomis, įstaigos darbo metu, privalo nuvykti į pataisos įstaigą – Alytaus pataisos namus (Ulonų g. 8A, Alytaus m.), atlikti jam paskirtos arešto bausmės. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos administra­cijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbi­mo.