Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-07-23 · Baudžiamoji byla Nr. e1-820-393/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-23
Bylos Nr.
e1-820-393/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17923-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Blekaitienė
Kaltinamasis
R. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-820-393/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17923-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.9.1; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.5; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 23 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo: 1) 2019 m. balandžio 15 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui; 2) 2019 m. gegužės 8 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmę subendrinus su paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė, subendrinta bausmė paskirta – 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 4 mėnesius po 40 valandų per mėnesį ir 2 mėnesius po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui; 3) 2019 m. lapkričio 4 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmę subendrinus su paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, galutinė, subendrinta bausmė paskirta – 7 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. T. 2020 m. gegužės 9 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), ant kelio, prie pastato, pažymėto Nr. 6, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narę – sutuoktinę V. T., kuriai kilusio konflikto metu suduodamas vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į veido kairę pusę padarė kairės ausies sumušimą, tuo nukentėjusiajai V. T. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. T., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2020 m. gegužės 9 d. po pietų namuose, (duomenys neskelbtini), su žmona V. T. vartojo alkoholį. Apie 19 val. 30 min. po darbo grįžo sūnus K. ir nuėjo į savo kambarį. Tuomet jis išėjo į kiemą ir nuėjo prie kaimynės V. P. namų. Kadangi tarp jų dažnai vyksta konfliktai, tai jis, būdamas neblaivus, nuėjo prie jos namų kažką jai pasakyti, bet dėl ko nuėjo, neprisimena. Jis buvo prie jos vartų ir jie susibarė, dėl ko neatsimena. Besibarant su kaimyne, atėjo jo žmona V. ir liepė eit namo. Jis sakė, kad neis ir kad paliktų jį ramybėje. Tada atėjo sūnus K., kuris irgi liepė jam eiti namo. Jie su sūnumi susistumdė, jam atrodo, kad jis norėjo jį vesti namo. Tada žmona lindo prie jo, griebė už rankų, todėl jis, atsisukęs į ją, sudavė vieną kartą dešinės rankos kumščiu jai į veido kairę pusę, pataikė lyg į ausį. Ar žmonai bėgo kraujas, nepame­na, bet jai galėjo skaudėti. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Kaltas alkoholis. Kažkas pasakė, kad iškvietė policiją, todėl pabėgo. Atvykę policijos pareigūnai jį surado ir sulaikė. Žino, kad po konflikto žmona lankėsi ligoninėje (t. 1, b. l. 98–99, 103–104, 114).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl smurto artimoje aplinkoje (t. 1, b. l. 1, 46–49, 50–51), kuriuose nurodyta, kad policijos pareigūnai, pagal 2020 m. gegužės 9 d. apie 20 val. 17 min. gautą pranešimą, nuvykę į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), nustatė, kad gatvėje neblaivus R. T. smurtavo prieš sutuoktinę V. T., suduodamas vieną kartą kumščiu į galvos sritį, dėl ko jai skaudėjo galvą ir kairę ausį. Dėl patirto sužalojimo V. T. buvo pristatyta į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, po apžiūros buvo išleista gydytis ambulatoriškai;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 19–22), kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini), prie 1 numeriu pažymėto gyvenamojo namo;

- asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės kopija (t. 1, b. l. 32–33), iš kurios matyti, kad 2020 m. gegužės 9 d. V. T. buvo atvežta į VšĮ „Lazdijų ligoninė“ polici­jos pareigūnų dėl smurto artimoje aplinkoje. Jai nustatyta diagnozė: ausies paviršinis sužalojimas, sumušimas;

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 394/2020 (06) (t. 1, b. l. 27–28), kurioje nurodyta, kad V. T. kliniškai nustatyta kairės ausies sumušimas, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminio povei­kio žymės neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą;

- policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (t. 1, b. l. 50–51) ir alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6820“ Nr. ARHM-0390 panaudojimo registracijos žurnalo kopija (t. 1, b. l. 53–55), iš kurių matyti, kad 2020 m. gegužės 9 d. 20 val. 39 min. R. T. nustatytas 1,62 promilių neblaivumas; 20 val. 49 min. V. T. nustatytas 1,37 promilių neblaivumas;

- nukentėjusiosios V. T. parodymais (t. 1, b. l. 58–59, 71–72), kad 2020 m. gegužės 9 d. su sutuoktiniu R. T. namuose, (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Gėrė dviese, namuose daugiau nieko nebuvo. Apie 19 val. 30 min. po darbo grįžo sūnus K. T. ir nuėjo į savo kambarį. Vėliau sutuoktinis išėjo iš namų. Ji nuėjo į lauko tualetą, išgirdo kažką rėkiant, sakė: „eik iš čia, eik iš čia“, ir nuėjo pažiūrėti. Eidama pamatė, kad sutuoktinis stovi prie kaimynų P. tvoros ir ginčijasi su jais, jai atrodo ten stovėjo V. P. ir jos dukra K.. Eidama pro namą pašaukė sūnų K.. Nuėjus prie R. liepė jam eit namo, bet jis neklausė, šaukė ant jų. Sūnus K. taip pat liepė jam eit namo ir lyg paėmė už rankos, jie susistumdė, ji norėjo juos skirti, sūnus pargriuvo ant asfalto. Tuomet R., atsisukęs į ją, sudavė jai dešinės rankos kumščiu, pataikė į kairę ausį, sakyda­mas, kad niekur neis ir kad ji atsikabintų. V. P. pasakė, kad iškvietė policiją, R. nuėjo link namų, o ji liko stovėti ant kelio. Atvykę policijos pareigūnai ją nuvežė į Lazdijų ligoninę, kur apžiūrėjo medikai ir išleido namo. Galvą dar ir po kelių dienų skaudėjo, tačiau jokių sužalojimų nebuvo, nei mėlynės, nei nubrozdinimo, matyt, tik sutrenkė. Pas ekspertus nevyks, nes jokių sužalojimų nėra. Civilinio ieškinio nereikš;

- liudytojos V. P. parodymais (t. 1, b. l. 76–77), kad (duomenys neskelbtini), toje pačioje gatvėje gyvena R. T., jo namas yra kitoje gatvės pusėje. 2020 m. gegužės 9 d., šeštadienį, buvo namuose su anūke, dukra ir buvusiu vyru. Apie 19–20 val. kieme kepė šašlykus. Pas juos prie vartų atėjo kaimynas R. T., matėsi, kad jis neblaivus, kažką rėkė, šaukė. Jie vijo jį nuo tvoros. Jis nuėjo namo, atsinešė kompiuterį, filmavo jų kiemą. Jie vėl vijo jį nuo tvoros, buvo baisus triukšmas. Tuomet atėjo V. T., bandė kalbėtis su R., bet nesigavo. Tuomet atėjo jų sūnus K. T.. Jie bandė jį vestis namo, bet jis neklausė, susistumdė su sūnumi, kuris pargriuvo ant asfalto. Matė, kaip R., atsisukęs į V., dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą jai į ausį, lyg kairės pusės. Mano, kad V. turėjo skaudėti, kai jis jai sudavė. Ji nuėjo į prieangį ir paskambino 112. Kai pasakė, kad iškvietė policiją, R. T. nuėjo link savo namų, netrukus atvyko pareigūnai;

- liudytojo K. T. parodymais (t. 1, b. l. 76–77), kad 2020 m. gegužės 9 d. grįžęs po darbo matė, kad tėvas R. T. neblaivus, kaip suprato, jis su motina vartojo alkoholį. Jis jiems nieko nesakė ir nuėjo į savo kambarį, atsigulė pailsėti. Gulėdamas išgirdo triukšmą lauke, išgirdo kaip mama sušuko jo vardą. Galėjo būti apie 20 val. Suprato, kad tėvas vėl kelia „vėją“. Išbėgęs į kiemą, pamatė, kad tėvas stovi netoli P. tvoros, jis kažką šaukė, jie visi pykosi, dėl ko nežino. Jis bandė tėvą vesti į namus, bet jis nesutiko, jie susistumdė. Tėvas smūgių jam nesudavė, jis, neišlaikęs pusiausvyros, pargriuvo ant asfalto, tačiau fizinio skausmo nejautė, pargriuvo ne nuo tėvo smūgio. Jis smūgių tėvui taip pat nesudavė, tik bandė parvesti namo, bandė įkalbėti, kad eitų namo. Dėl to tarp jų ir kilo konfliktas. Jiems bekonfliktuojant mama V. T. bandė juos išsiskirti ir tėvas, atsisukęs į ją, sudavė jai dešinės rankos kumščiu į kairę veido pusę, atrodo, pataikė į kairę ausį. Kažkas iškvietė policijos pareigūnus. Mama sakė, kad jai skauda kairę ausį. Atvykę pareigūnai mamą nuvežė į Lazdijų ligoninę, po to parvežė namo;

- asmens duomenų pažyma (t. 1, b. l. 138–139) ir pažyma apie šeimos sudėtį (t. 1, b. l. 36), iš kurių matyti, kad nukentėjusioji V. T. yra kaltinamojo R. T. sutuoktinė.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad R. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją; policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplin­ko­je fakto, kuriame užfiksuota smurto žymė; medicininių dokumentų išrašas ir specialisto išvada, patvir­tinantys, kad nukentėjusiajai nustatytas ausies sumušimas. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad R. T. smurtaudamas padarė savo sutuoktinei ausies sumušimą ir sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­majam laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu ir su poveikio priemone (t. 2, b. l. 45–47, 49).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). R. T. teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (t. 1, b. l. 140–144; t. 2, b. l. 1–3, 4–6, 7–10, 13); baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 15–26); nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 2, b. l. 27, 28, 29); Psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto apskaitoje neįrašytas (t. 2, b. l. 32); gyvenamosios vietos seniūnija nurodo, jog pastaruoju metu iš kaimynų ir kitų seniūnijos gyventojų gauna praneši­mus, kad R. T. pastoviai girtauja ir smurtauja prieš žmoną (t. 2, b. l. 35).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – laisvės apribojimas. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakteri­zuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad įvykio metu ir kaltinamasis, ir nukentėjusioji buvo neblaivūs. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma didesnė už minimalią laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio 2 dalis) yra tinkama bausmė kaltinamajam ir bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).

Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.), skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. R. T. nusikalstamą veiką padarė 2020 m. gegužės 9 d. BK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Po nusikalstamos veikos padarymo įsigaliojusi įstatymo (BK 48 straipsnio) redakcija griežtina atsakomybę, sunkina kaltinamojo padėtį, todėl, remiantis minėta BK 3 straipsnio 3 dalies nuostata, taikytina nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija ir kaltinamajam skirtinas prokurorės siūlomas BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte (redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.) numatytas įpareigojimas.

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis smurtą panaudojo šeimos narės atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).

Laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę pagal BK 65 ir 66 straipsniuose nustatytas taisykles.

Civilinės ieškovės, Vilniaus teritorinės ligonių kasos, civilinis ieškinys tenkintinas – iš kaltinamojo R. T. priteistina 18,80 Eur už nukentėjusiajai V. T. suteiktas gydymo paslaugas (t. 1, b. l. 37–40) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – panaikintinos baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, R. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką įskaityti vieną parą, R. T. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2020 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. gegužės 10 d., ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

R. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 6 (šešis) mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš kaltinamojo R. T. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT217300010002484333 „Swedbank“, AB, 18,80 Eur (aštuoniolika eurų 80 ct) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms dėl V. T. gydymo padengti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti R. T., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Irma Blekaitienė