Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės biudžetinės įstaigos Prienų globos namų atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1867-601/2018 pagal ieškovės E. J. įmonės ieškinį atsakovei biudžetinės įstaigos Prienų globos namams dėl prevencinio ieškinio, tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo ir jos panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. J. įmonė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad Prienų globos namai 2017 m. gruodžio 22 d. neteisėtai E. J. įmonę įtraukė į Viešųjų pirkimų tarnybos Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą (https://vpt.lrv.lt/melaginga-informacija-pateikusiu-tiekeju-sarasas); įpareigoti atsakovę panaikinti 2017 m. gruodžio 22 d. paskelbtą informaciją skelbiamą Viešųjų pirkimų tarnybos Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąraše (https://vpt.lrv.lt/melaginga-informacija-pateikusiu-tiekeju-sarasas) E. J. įmonės atžvilgiu.Ieškinys yra grindžiamas CK 2.24 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. teise reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis.Ieškovė teigė, kad ji dalyvavo Prienų globos namų vykdomame Supaprastintame atvirame konkurse „Maisto produktų pirkimas“; pateikė pasiūlymą, kuris buvo atmestas, nes kartu su pasiūlymu pateiktame Europos bendrajame viešųjų pirkimų dokumente, III dalyje „Pašalinimo pagrindai“ buvo nurodyta, kad pašalinimo pagrindų nėra ir tiekėjas atitinka visus konkurso sąlygų reikalavimus, tačiau vertinant tiekėjų dokumentus, Prienų globos namų viešųjų pirkimų komisijos posėdyje, buvo pastebėta, kad VĮ Registrų centro 2017 m. lapkričio 3 d. pažymoje Nr. 373326 nurodyta, kad dėl E. J. įmonės buhalterės veiksmų 2017 m. kovo 31 d. priimtas Kauno apygardos teismo nuosprendis, kaltinant ją (buhalterę) pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį. Dėl šios priežasties ieškovės pasiūlymas buvo atmestas Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 4 dalies 4 punktu. Ieškovės įsitikinimu, ji melagingos informacijos neteikė, priešingai – E. J. įmonė pati pateikė VĮ Registrų centro pažymą, kurioje nurodyta, kad dėl buhalterės veiksmų 2017 m. kovo 31 d. yra priimtas Kauno apygardos teismo nuosprendis pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį. E. J. įmonė dėl techninės klaidos nurodė, kad pašalinimo pagrindų nėra ir ji atitinka visus konkurso sąlygose keliamus reikalavimus. Įmonė elgėsi sąžiningai ir pateikė tikslius dokumentus apie teistumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2018 m. liepos 2 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-1867-601/2018 perdavė nagrinėti pagal teismingumą Alytaus apylinkės teismui Prienų rūmams.Teismas sprendė, kad ieškinys kildinamas ir grindžiamas CK 2.24 straipsnio pagrindu (asmens garbės ir orumo gynimas), nesivadovaujant VPĮ nuostatomis, dėl to teismas turi nagrinėti tas aplinkybes, kurias nurodo ieškovė ir toje apimtyje, kurioje ji siekia apginti savo teises. Ieškovė yra laisva pasirinkti savo teisių gynimo būdą.Teismas, nusprendęs, kad ieškinys nėra grindžiamas VPĮ nuostatomis (neginčijamas atsakovės sprendimas dėl ieškovės įrašymo Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą), sprendė, kad toks ieškinys nėra teismingas Kauno apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismas (VPĮ 101 str. 1 d.), o turi būti reiškiamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Ieškinys, kuriuo siekiama apginti savo tikėtinai pažeistas teises CK 2.24 straipsnio pagrindu yra teismingas apylinkės teismui, kaip pirmosios instancijos teismui, šiuo atveju Alytaus apylinkės teismui Prienų rūmams (CPK 26 str., 29 str.).Aplinkybę, kad ieškinys nėra kildinamas iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, įrodo, teismo įsitikinimu, ir tai, kad ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio, mokėtino sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų bylose.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovė biudžetinė įstaiga Prienų globos namai pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartį ir grąžinti civilinę bylą Nr. 2-1867-601/2018 nagrinėti Kauno apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias teismingumo taisykles. Nors ieškovė nurodo ieškinio teisinį pagrindą CK 2.24 straipsnį, tačiau civilinėje byloje yra susiklostę viešo konkurso teisiniai santykiai, todėl ši byla yra teisminga apygardos teismui, kaip pirmos instancijos teismui (CPK 27 str. 1 d. 3 p.).Ieškovė dalyvavo atsakovės organizuotame viešajame pirkime, kurio metu pateikė dokumentus, nurodydama, kad jos atžvilgiu nėra pašalinimo iš viešojo pirkimo konkurso pagrindų. Tokiu būdu ieškovė nuslėpė, kad jos buhalterės atžvilgiu 2017 m. kovo 31 d. Kauno apygardos teismas priėmė nuosprendį BK 222 straipsnio 1 dalies ir 183 straipsnio 2 dalie pagrindu. 2017 m. lapkričio 24 d. Prienų globos namų viešųjų pirkimų komisija posėdžio protokolu Nr. PPKD-320 priėmė sprendimą ieškovę pašalinti iš tolimesnių pirkimo procedūrų dėl pateiktos melagingos informacijos ir buvo nuspręsta Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka įtraukti ieškovę į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.Ieškovei teisinės pasekmės: pašalinimas iš pirkimo procedūrų dėl melagingos informacijos pateikimo apie pašalinimo pagrindų nebuvimą (VPĮ 46 str. 4 d. 4 p.); įtraukimas į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą (VPĮ 52 str. 1 d.) kilo iš viešo pirkimo konkurso teisinių santykių, todėl byla teisminga apygardos teismui.Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Ieškovės nurodytas ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas.Iš bylos faktinės situacijos, pateiktų įrodymų, įrodinėtinų aplinkybių, akivaizdų, kad tarp šalių susiklostė viešo konkurso teisiniai santykiai, o teismas nėra saistomas ieškovės nurodytos ginčo teisininkės kvalifikacijos.Bylą perdavus apylinkės teismui, jos nagrinėjimas būtų užvilkintas, o tai neatitinka proceso operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principų. Byloje jau yra gauti visi procesiniai šalių dokumentai (ieškinys, atsiliepimas, dubliukas, triplikas ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvada), o tai reiškia, kad pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė civilinę bylą Nr. 2-1867-601/2018 perduoti nagrinėti pagal teismingumą Alytaus apylinkės teismui Prienų rūmams dėl to, kad ieškinys kildinamas ir grindžiamas CK 2.24 straipsnio pagrindu bei ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio, mokėtino sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų bylose.Atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK įtvirtintas teismingumo taisykles. Nors ieškovė nurodo ieškinio teisinį pagrindą CK 2.24 straipsnį, tačiau civilinėje byloje yra susiklostę viešo konkurso teisiniai santykiai, todėl ši byla yra teisminga apygardos teismui, kaip pirmos instancijos teismui (CPK 27 str. 1 d. 3 p.).Pagal CPK 25 straipsnį civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, šio Kodekso nustatyta tvarka. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, išvardytas CPK 27 straipsnyje. Pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių.Civilinės bylos dėl civilinių viešo konkurso teisinių santykių, įvardytos CPK 27 straipsnio 3 punkte, inter alia (be kita ko), apima bylas dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių plačiąja prasme, t. y. pirmiausia ginčus dėl perkančiųjų organizacijų (perkančiųjų subjektų, suteikiančiųjų institucijų) sprendimų ar veiksmų, priimtų vykdant viešųjų konkursų procedūras, taip pat tokių viešų subjektų ir tiekėjų tarpusavio ginčus vykdant viešojo pirkimo ar koncesijos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018).VPĮ 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar neteisėtai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl: 1) perkančiosios organizacijos sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo; 2) žalos atlyginimo; 3) pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia; 4) alternatyvių sankcijų taikymo; 5) sutarties nutraukimo dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo pripažinimo nepagrįstu.

Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką VPĮ – lex specialis (specialusis teisės aktas) viešųjų pirkimų srityje; kitų teisės aktų nuostatos jo atžvilgiu taikytinos subsidiariai, tačiau nepaneigiant imperatyviųjų teisės nuostatų taikymo kitų teisinių santykių srityse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-415/2016). Pagal šį aiškinimą pirmiausia reikėtų taikyti atitinkamas VPĮ nuostatas. Be to, pagal CPK 1 straipsnio 1 punktą viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

CPK 27 straipsnio, ir VPĮ 93 straipsnio (straipsnio redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d., iš esmės atitinkanti VPĮ 101 str. turinį) nuostatos reguliuoja viešųjų pirkimų (konkursų) teismingumo taisykles, tik skirtinga apimtimi, t. y. VPĮ įtvirtinta taisyklė siauresne apimtimi (iš esmės dėl procedūrų, taip pat dėl vienašalio sutarties nutraukimo) atkartoja CPK bendrąją taisyklę, kuri neapribota tik procedūrine teisinių santykių stadija. Taigi tos civilinės bylos iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, kurios neįvardytos VPĮ 93 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d., iš esmės atitinkanti VPĮ 101 str. turinį), nagrinėtinos apygardos teismų, kaip pirmosios instancijos teismų, pagal CPK 27 straipsnio 3 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018).

Kasacinio teismo konstatuota, kad tiek nacionalinis, tiek Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas, inter alia, dėl viešųjų pirkimų ginčų sprendimo iš esmės apima teisinius santykius dėl procedūrų iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo, taip pat dėl procedūrų, susijusių su sutarties sudarymu; tiek, kiek viešųjų pirkimų teisinių santykių šalių santykiai išeina už viešojo pirkimo sutarties procedūrų, t. y. santykiai dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo, Europos Sąjungos teisė nereguliuoja, koks subjektas turi peržiūrėti perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų ginčus ar revizuoti sprendimus dėl šių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).

Nagrinėjamu atveju ieškiniu iš esmės yra skundžiamas 2017 m. gruodžio 22 d. perkančiosios organizacijos sprendimas įtraukti ieškovę į Viešųjų pirkimų tarnybos Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Tokio sprendimo pagrindas Supaprastinto atviro konkurso „Maisto produktų pirkimas“ procedūrų metu perkančiosios organizacijos priimti sprendimai atmesti tiekėjo pasiūlymą. Ieškovė skundžia perkančiosios organizacijos veiksmus dėl jos pateiktų dokumentų įvertinimo, jos (įmonės) pašalinimo iš Pirkimo pagrįstumo, padarius VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytą pažeidimą, t. y. pateikus melagingą informaciją ar ją nuslėpus. Iš to sprendžiama, kad ieškiniu pareikšti reikalavimai yra aiškūs ir kildinami iš viešojo pirkimo teisinių santykių, ir toks ginčas teismingas apygardos teismui.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys kildinamas ir grindžiamas CK 2.24 straipsnio pagrindu (asmens garbės ir orumo gynimas), dėl to byla teisminga apylinkės teismui. Tai neteisingas teiginys. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 str. 1 d.) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali būti vertinama kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad ieškovės nurodytas ieškinio teisinis pagrindas teismui nėra privalomas, nes, kaip paminėta, kvalifikuoti šalių teisinius santykius yra teismo pareiga, šalis neprivalo nurodyti materialiųjų teisės normų.

Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškinys nėra kildinamas iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, nes ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio, mokėtino sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų bylose, taip pat nėra pagrindas konstatuoti, kad ginčas kilęs ne iš viešųjų pirkimų teisinių santykių. Jeigu šalis nesumokėjo reikiamo dydžio žyminio mokesčio, teismas turi pareigą nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ieškinio turinį, jame nurodytas faktines aplinkybes, pažeidė teismingumą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikinama.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti.