Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34461-2015-5 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.11.; 3.4.4.11.; 3.5.1.19.2.; 3.3.2.4.

2016 m. kovo 22 d.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens G. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuotieji asmenys – AB Nordea Bank Lietuvos skyrius, G. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas prašė panaikinti 2015 m. rugpjūčio 18 d. antstolio patvarkymą dėl antrųjų turto varžytynių paskelbimo, skirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus. Nurodė, kad 2014 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto 2 - asis notarų biuras išdavė vykdomąjį įrašą dėl 113.501,20 € ir 16 procentų metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos bei nesumokėtų palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų A. Š. ir G. Š. išieškotojo AB Nordea Bank naudai. Sutartinės hipotekos lakštu banko naudai buvo įkeistas šis nekilnojamasis turtas: 0,1631 ha ploto žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, šulinys, tvora, lauko tualetas ir penkios stoginės. Paskelbus nurodyto turto antrąsias varžytynes, antstolės padėjėja 2015 m. rugpjūčio 18 d. patvarkyme nurodė, kad turtas parduodamas tik už 61.800,00 €, t.y. už 60 procentų kainą, skaičiuojant nuo pradinės turto įvertinimo kainos. Turto vertintojas UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ turtą bendrai įvertino tik 103.000,00 € suma. Tačiau Turto vertinimo ataskaitoje yra padaryta aiški turto vertinimo klaida, t. y. atskirai 103.000,00 € suma įvertintas gyvenamasis namas su priklausiniais bei atskirai 48.200,00 € suma įvertintas žemės sklypas, o galutinė bendra turto vertė klaidingai nurodyta ne 151.200,00 €, tačiau ta pati gyvenamojo namo su priklausiniais vertė – 130.000,00 €. Turto vertinimo ataskaitoje nurodyta galutinė turto rinkos kaina pareiškėjui sukelia neigiamus juridinius padarinius, kadangi nuo šios 103.000,00 € vertės yra skaičiuojama kaina, už kurią varžytynėse parduodamas turtas. Atitinkamai antstolio patvarkyme dėl antrųjų varžytynių nurodyta 61.800,00 € turto vertė yra beveik dvigubai mažesnė nei banko išieškoma 113.501,20 € suma, todėl pardavus įkeistą turtą už nepagrįstai žemą kainą, liktų nepadengta labai didelė skolos dalis, kurios išieškojimą bankas vėlgi nukreiptų į pareiškėją ir jo sutuoktinę.

Antstolė nesutiko su skundu. Nurodė, kad vykdymo proceso metu raginimas įvykdyti hipoteka užtikrintą įsipareigojimą skolininkei G. Š. įteiktas pasirašytinai, o skolininkui A. Š. paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje. Pagal CPK 620 straipsnį skolininkui A. Š. paskelbta paieška, kurios metu nustatyta, kad skolininkas 2014 m. sausio 10 d. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini). Siekiant nustatyti realią įkeisto buto rinkos vertę, buvo paskirta ekspertizė nekilnojamojo turto vertei nustatyti. Šalys nušalinimo paskirtai ekspertinei įstaigai antstolių kontorai nepateikė. Turtas buvo apžiūrėtas tik esant teismo nutarčiai ir paskyrus priverstinį įėjimą. Turto vertintojai nustatė įkeisto turto 103.000,00 € vertę. Neįvyko įkeisto turto varžytynės nei už 82.400,00 €, nei už 61.800,00 €. G. Š. buvo pateikusi skundą dėl nustatytos turto kainos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18338-734/2015 konstatavo, jog skolininkė skunde nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kodėl turto vertintojų nustatyta įkeisto turto vertė yra netinkama, skolininkė nepateikė įrodymų, kad reali įkeisto turto būklė yra kitokia, nei buvo UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ buto vertinimo atlikimo metu. Skolininkas klaidingai nurodo, kad ekspertizės akte nurodytos kainos namo su priklausiniais ir žemės sklypo. Ekspertizės akte išvadoje dėl rinkos vertės aiškiai nurodyta, kad turto rinkos vertė 2015 m. sausio 23 d. yra 103.000,00 €, iš jų: sklypo – 48.200,00 €, namo – 53.200,00 €, ūkio pastato – 300,00 €, šulinio – 600,00 €, tvoros –100,00 €, lauko tualeto –100,00 €, stoginės – 100,00 €, stoginės – 100,00 €, stoginės – 100,00 €, stoginės – 100,00 €, stoginės – 100,00 €. Ekspertizės aktas nenuginčytas. Nei pirmosios, nei antrosios varžytynės neįvyko, nes neatsirado norinčių įsigyti turtą už tokią kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 30 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. Š. skundą dėl antstolio veiksmų.

Teismas nustatė, kad skolininko sutuoktinė G. Š. buvo pateikusi skundą dėl nustatytos turto kainos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18338-734/2015 konstatavo, jog skolininkė skunde nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kodėl turto vertintojų nustatyta įkeisto turto vertė yra netinkama, skolininkė nepateikė įrodymų, kad reali įkeisto turto būklė yra kitokia, nei buvo UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ buto vertinimo atlikimo metu. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1512-275/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarti paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kad ekspertizės išvada neteisinga, nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą.

Teismas padarė išvadą, kad skolininkui buvo žinomos visos bylos aplinkybės, tačiau motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados nepateikė. Pareiškėjo skundo argumentai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą nurodyta bendra nekilnojamojo turto objektų vertė daugiau kaip du kartus viršija ekspertų nustatytą turto vertę, nesudaro pagrindo abejoti kvalifikuoto eksperto nustatyta turto verte (CPK 681 straiosnio 4 dalis), ir skirti papildomą ekspertizę. Siekdamas nuginčyti atliktos turto vertinimo ekspertizės aktą, pareiškėjas turėtų teikti kito nekilnojamojo turto vertintojo išvadą dėl ginčo objekto vertės, kurie sudarytų pagrindą abejoti UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ ekspertizės išvada, kaip tai numato CPK 219 straipsnis, kad papildoma ar pakartotinė ekspertizė skiriama tuo atveju, jeigu kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų dėl kelių ekspertų išvadų. Be to, skolininkas klaidingai nurodo, kad ekspertizės akte nurodytos kainos namo su priklausiniais ir žemės sklypo. Ekspertizės akte išvadoje dėl rinkos vertės aiškiai nurodyta, kad rinkos vertė 2015 m. sausio 23 d. yra 103.000,00 €, t. y. iš jų: sklypo – 48.200,00 €, namo – 53.200,00 €, ūkio pastato – 300,00 €, šulinio – 600,00 €, tvoros –100,00 €, lauko tualeto –100,00 €; stoginės – 100,00 €, stoginės – 100,00 €, stoginės –100,00 €, stoginės – 100,00 €, stoginės – 100,00 €. Taigi pareiškėjas nenurodo esminių įstatyme numatytų pagrindų, dėl kurių reiktų pripažinti 2015 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą dėl antrųjų turto varžytynių paskelbimo neteisėtu. Anololgiškos bylos aplinkybės jau buvo išnagrinėtos civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-18338-734/2015. Teismas nenustatė antstolės veiksmuose pažeidimų, atliekant vykdymo veiksmus dėl pareiškėjos turto priverstinio realizavimo. Todėl nėra pagrindo panaikinti 2015 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą dėl antrųjų turto varžytynių paskelbimo ir vykdomojoje byloje Nr. 0015/14/18959 skirti pakartotiną ekspertizę aukščiau nurodyto nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti.

Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-40736-608/2015 2015 m. spalio 6 d. nutartimi jau išsprendė pareiškėjo A. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. atsisakė priimti pareiškėjo A. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl teismas šio prašymo nevertino ir dėl jo nepasisakė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotasis asmuo G. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti varžytynes. Nurodo, jog antstolė teigė, kad suinteresuotajam asmeniui raginimas vykdymo proceso metu buvo įteiktas pasirašytinai. Tačiau iš tikrųjų skolininkė raginimo negavo. Jos sutuoktinis dingo ir 2014 m. sausio 10 d. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini). Tarptautinė paieška jam nebuvo paskelbta. AB Nordea Bank darbuotojai apgaulės būdu privertė skolininkę pasirašyti vekselį, nes žadėjo pratęsti sutartį ir visus įsipareigojimus dėl paskolos, kurią paėmė kartu su sutuoktiniu, perduoti jai. Šiuo metu skolininkė ruošia teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dar nėra nustatyta.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. M. prašo skundo netenkinti. Nurodo, jog suinteresuotasis asmuo dėsto su skundu dėl antstolės veiksmų nesusijusius argumentus – kreipimasis dėl santuokos nutraukimo ar dėl tariamos apgaulės pasirašytas vekselis nesudaro pagrindo naikinti nutartį. Skunde minėti argumentai nepatenka į antstolių atliekamas funkcijas ir nėra skundo objektas. Skolininkė turėtų žinoti, kas yra A. Š. įgalioti asmenys, tai patvirtina prie skundo pridėta įgaliojimo kopija. Skolininkė nenurodo, jokių vykdymo proceso sustabdymą lemiančių aplinkybių įtvirtintų CPK 626 ir 627 straipsniuose. Vykdomojoje byloje esantys įrodymai paneigia skolininkės motyvus ir argumentus dėl antstolės veiksmų teisėtumo ir skundžiamos nutarties pagrįstumo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo AB Nordea Bank Lietuvos skyrius prašo skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog skolininkė sąmoningai trukdo antstolei atlikti įstatymo pavestas funkcijas, kadangi be jokio pagrindo ginčija antstolės veiksmus vykdomojoje byloje. Ginčas dėl banko naudai įkeisto turto vertės nustatymo jau yra išspręstas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-18338-734/2015 jau yra atmetęs skolininkės skundą dėl antstolės veiksmų ir iš varžytynio parduotino turto vertės nustatymo. Pažymėtina, kad bankas jokio vekselio iš skolininkės nėra gavęs. Todėl skolininkė klaidina teismą dėl bylos aplinkybių arba galimai painioja aplinkybes, susijusias su kitais skolininkės įsipareigojimais kitiems asmenims. Skolininkei yra žinoma apie vykdomąją bylą, todėl pagal CPK 643 straipsnio 2 punktą ji turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, o ne teigti, jog tariamai jai nėra įteiktas raginimas ir ji toliau gali nesidomėti skolos sumokėjimo klausimais. Skundą dėl antstolės veiksmų padavė A. Š.. Todėl akivaizdu, jog abiem skolininkams vykdymo procese atliekami veiksmai yra žinomi. Tai, kad skolininkė rengia ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo, ar tai, kad skolininkas A. Š. yra išvykęs, nėra priežastis trukdyti vykdymo veiksmus ir vilkinti išieškojimo procesą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su turto vertės nustatymu bei jo pardavimu varžytynėse, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktą apeliaciniame skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę, - kai prašoma priimti naujus įrodymus. Pagal minėto straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.

Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų 2015 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą dėl antrųjų turto varžytynių ginčijo, remdamasis UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ padaryta turto vertinimo klaida, tai yra galimai neteisingai nurodyta galutine visų įvertintų nekilnojamojo turto objektų nustatytų kainų suma. Tuo tarpu atskirajame skunde suinteresuotojo asmens nurodytos aplinkybės dėl netinkamo raginimo skolininkei įteikimo, dėl vekselio pasirašymo skunde nebuvo paminėtos. Todėl jų neaptarė ir nevertino pirmos instancijos teismas. Byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie skolininkės minimą išieškotojui išduotą vekselį. Jų suinteresuotasis asmuo nepateikia ir kartu su atskiruoju skundu. Skolininkė nenurodo jokių aplinkybių ar teisinių argumentų, susijusių su skundžiamoje nutratyje teismo nagrinėtomis bylos aplinkybėmis ir padarytomis teisinėmis išvadomis. Pripažintina, kad skolininkė pažeidžia CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytus ribojimus apeliacinio skundo, o tuo pačiu ir atskirojo skundo, turiniui. Todėl atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl raginimo įteikimo skolininkei bei vekselio pasirašymo nevertintinos ir nepripažintinos galinčios būti pagrindu panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį, kadangi nėra susijusios su iš varžytynių parduodamo turto vertės nustatymu. Taip pat paminėtina, kad ir skolininkės ketinimas kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturi įtakos antstolės vykdomam įkeisto turto realizavimui varžytynėse, kadangi abu sutuoktiniai pagal vykdomąjį įrašą yra solidarieji skolininkai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o suinteresuotojo asmens atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.