Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, susituokęs, vykdantis ūkininko veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. 2018 m. spalio 26 d., apie 07.30 val., autobusų stotelėje (duomenys neskelbtini), esančioje ties prekybos centru (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kilus konfliktui dėl nesaugaus važiavimo, išlipęs iš automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė P. G. į veido sritį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam P. G. fizinį skausmą bei padarė muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, dalinio 22-o danties vainiko emalio nuskilimą, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. R. savo kaltę visiškai prisipažino ir parodė, kad 7.30 val. ryte buvo transporto spūstis ir jam išvažiuojant iš kiemo reikėjo važiuoti per A juostą. Pamatęs tarp mašinų tarpą, jis išvažiavo į gatvę. Įsirikiavus į eismą jam pradėjo mirksėti ir signalizuoti iš paskos važiavęs automobilis, pradėjo jį stabdyti. Pavažiavus apie 200 metrų tas automobilis jį aplenkė ir sustabdė autobusų stotelėje. Automobilio vairuotojas išbėgo prieš jį, mojavo rankomis, norėjo jį patikrinti. Jis pajuto agresiją iš vairuotojo, todėl kumščiu trenkė jam į veidą. Po to iš automobilio išbėgo nukentėjusiojo sūnus, tačiau jis apramino sūnų, atstūmė jį ir pasakė, kad eitų į mašiną. Jie įsėdo į savo automobilį, o jis kiek nusiraminęs išvažiavo. Vėliau atsiprašė nukentėjusiojo, bet pastarasis sakė reikia atlyginti žalą pinigais. Mano, kad 1500 eurų civilinis ieškinys yra per didelis, pats nukentėjusysis išprovokavo jį nusikalstamai veikai, buvo puolimas iš nukentėjusiojo pusės. Nėra įrodymų, kad jis užkirto kelią nukentėjusiojo automobiliui. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu A. R. davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir teisme (b. l. 55, 61).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. G. teismo posėdyje parodė, kad palaiko savo civilinį ieškinį, jam buvo padaryta neturtinė žala, nes po įvykio buvo pusiau darbingas, tačiau nedarbingumo pažymėjimo neėmė. Nuo smūgio į veidą jam skaudėjo dvi savaites, negalėjo normaliai valgyti, bendrauti su žmonėmis, pirko vaistus. Įvykį matė vaikai, kurie po to bijojo kartu važiuoti mašinoje. Tai psichologiškai paveikė vaikus, jie buvo išsigandę. Pas psichologus nesikreipė, galbūt kreipsis ateityje. Sūnus ėjo jo ginti, o ne muštis. Kaltininkas jo atsiprašė ir jis atleido.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusysis P. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-10-26 apie 7.30 val. važiavo automobiliu „Subaru Outback“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su šeima (žmona D. G., sūnumi ir dukra). Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve autobusų juosta, kai staiga iš (duomenys neskelbtini) gatvės kiemų į A juostą išvažiavo automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Jis staigiai pradėjo stabdyti. Važiuojant toliau, minėtas automobilis galimai tyčia pradėjo staigiai stabdyti. Jis pradėjo mirksėti tolimosiomis šviesomis, o privažiavus autobusų sustojimą (duomenys neskelbtini), minėtą automobilį aplenkė ir sustojo prieš jį, kad ir šis sustotų, nes norėjo įsitikinti ar vairuotojas blaivus. Išlipo iš savo automobilio, taip pat išlipo ir kito automobilio vairuotojas. Jis garsiai paklausė vairuotojo „ką jis daro?“, o vairuotojas nieko nesakęs priėjo prie jo ir dešinės rankos kumščiu sudavė jam į veidą, į lūpą. Iš automobilio išlipo jo sūnus, kuris priėjo prie vairuotojo ir bandė jį ginti, o „Audi A6“ vairuotojas stūmė jo sūnų (sūnus nenukentėjo). Tada jis nuėjo prie savo automobilio ir paprašė žmonos iškviesti policiją. „Audi“ vairuotojas kiek pasėdėjęs savo automobilyje nuvažiavo. Po įvykio jis nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jį apžiūrėjo neurochirurgas ir nusiuntė į Žalgirio kliniką, kad susiūtų žaizdą lūpoje. „Audi A6“ vairuotoją jis atpažintų gyvai ir iš fotonuotraukų. Jo automobilyje yra vaizdo registratorius, tačiau tuo metu buvo išjungtas. Dėl įvykio jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patyrė moralinę žalą, kurią vertina 1500 eurų, tačiau jeigu žala bus atlyginta, pretenzijų neturės (b. l. 9, 12, 16).

Liudytoja D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018-10-26 ryte, maždaug tarp 7.30 val. ir 8.00 val., ji kartu su savo vyru P. G. ir dviem vaikais važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, vežė vaikus į mokyklą. Važiuojant A juosta (važiavo keturiese), pravažiavus parduotuvę (duomenys neskelbtini), iš šalutinio kelio iš kiemų pusės staigiai išvažiavo automobilis „Audi“ prie kurio vairo buvo vyras apie 50 metų amžiaus. Jos vyras staigiai sustojo ir paspaudė garso signalą. Minėtas vyras irgi šiek tiek pristabdė, todėl buvo išvengta susidūrimo. Vyriškis, kuris vairavo „Audi“, toliau važiavo priešais juos, taip pat A juosta. Jis pavažiavo gal apie du metrus ir vėl staigiai pradėjo stabdyti, tada sustojo, o po to vėl pradėjo važiuoti ir vėl stabdė. Tai pasikartojo du tris kartus, tačiau tiksliai neatsimena. Taip važiuodami, pravažiavo viaduką ir jos vyras minėtą automobilį aplenkė ir sustabdė. Išlipęs iš automobilio P. ėjo link „Audi“ automobilio, sakydamas tam vairuotojui - „ką tu darai?“, o vairuotojas iššoko iš savo automobilio ir nieko nesakęs trenkė vieną kartą ranka jos vyrui į veido sritį. Vaikai pradėjo verkti, šaukti, nes buvo atsisukę ir žiūrėjo kas vyksta. Sūnus iššoko iš automobilio ir pribėgo prie „Audi“ vairuotojo, kažką pasakė, tačiau ką, neprisimena, o „Audi“ vairuotojas rankomis pastūmė jos sūnų (sūnus nenukentėjo). Po to ji greitai išlipo iš automobilio ir liepė sūnui sėsti į automobilį. Ji ir sūnus atsisėdo į automobilį, o priėjęs P. pasakė skambinti į policiją, ką ji ir padarė. „Audi“ vairuotojas atsisėdo į savo automobilį, apie porą minučių pasėdėjo ir išvažiavo. Ji paskambino į policiją, vyras nuvežė vaikus į mokyklą, o ją į darbą. Po to P. nuvyko į Lazdynų ligoninę, nes buvo praskelta lūpa ir bėgo kraujas (b. l. 49).

Iš P. G. 2018-10-26 pareiškimo matyti, kad jis kreipėsi į policiją dėl 2018-10-26 apie 7.30 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje įvykusio incidento, kuomet jis aplenkė automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir sustojo prieš jį, kad ir jis sustotų įsitikinti ar vairuotojas blaivus, tačiau „Audi“ vairuotojas trenkė jam ranka į veidą ir prakirto lūpą (b. l. 1).

Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad D. G. 2018-10-26 7.39 val. pranešė, kad prieš 15 minučių Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) stotelėje įvyko konfliktas, kurio metu automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas apie 50 metų, su ūsais, išlipęs iš automobilio trenkė pranešėjos vyrui į lūpą ir prakirto, išgąsdino ir pastūmė vaiką (b. l. 4).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad 2019-01-18 buvo apžiūrėtas (išklausytas) garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, iš kurio matyti, kad 2018-10-26 07:38:53 val. D. G. pranešė, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia (duomenys neskelbtini) stotelės jos vyrui į veidą trenkė automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas (b. l. 43-44).

VĮ „Regitra“ informacija patvirtina, kad automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas –valdytojas yra A. R. (b. l. 63).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 4098/2018(01) nurodyta, kad P. G. nustatyta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, dalinis 22-o danties vainiko emalio nuskilimas, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui ar griuvimui ant lygaus paviršiaus (b. l. 26-27).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas, atsakomybės taikymas

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad A. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2018-10-26, apie 07.30 val., autobusų stotelėje (duomenys neskelbtini), esančioje ties prekybos centru (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kilus konfliktui dėl nesaugaus važiavimo, išlipęs iš automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu trenkė P. G. į veido sritį ir sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarė sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. R. kaltę patvirtina nukentėjusiojo P. G. pareiškimas, jo ir liudytojos D. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, įvykio registracijos kortelės duomenys ir pranešimas Bendrajam pagalbos centrui, VĮ „Regitra“ informacija apie automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininką-valdytoją, kita bylos medžiaga, taip pat paties kaltinamojo A. R. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai. Jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, nes mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo.

A. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą dėl nukentėjusiojo P. G. gydymo. Taip pat jo atsakomybę lengvina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo pavojingas ir rizikingas paties nukentėjusio elgesys, kadangi savo automobiliu užkirto kelią A. R. vairuojamam automobiliui, norėjo įsitikinti ar A. R. vairuoja blaivus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad P. G. turėtų teisę tokiais metodais tikrinti kitų vairuotojų blaivumą. Apie kilusius įtarimus dėl galimai neblaivaus vairuotojo P. G. galėjo pranešti policijai bendrosios pagalbos telefonu, o ne pats imtis aktyvių fizinių veiksmų A. R. atžvilgiu.

Gynėjas taip pat prašė pripažinti lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai, tačiau teismas šios aplinkybės nepripažįsta lengvinančia, kadangi pagal bylos medžiagą negalima teigti, jog A. R. sudavė nukentėjusiam P. G. į veidą dėl didelio susijaudinimo. Sustabdęs A. R. automobilį P. G. priėjo vienas, negrasino, neturėjo rankose kokio nors daikto, su kuriuo būtų galėjęs trenkti A. R., o tik paklausė „ką jis daro?“. P. G. sūnus išlipo iš automobilio jau po suduoto smūgio, todėl nėra pagrindo manyti, kad A. R. padarė veiką dėl didelio susijaudinimo.

Skirdamas bausmę A. R., teismas atsižvelgia į nusikaltimo pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pasekmes (padarytas nesunkus smurtinis nusikaltimas, nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, nusikaltimas yra spontaniškas, nebuvo iš anksto suplanuotas, po įvykio kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė), į kaltinamojo asmenybę (neteistas, nusikalto pirmą kartą, dirba, baustas administracine tvarka už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumokėjęs, galiojančių nuobaudų neturi), į jo atsakomybę tris lengvinančias aplinkybes ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis mažesnis už tokios bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis A. R. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

A. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 56).

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 30,52 Eur civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo P. G. gydymo išlaidų, kurį 2019-01-07 A. R. atlygino (b. l. 34-36, 58), todėl procesas dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Civilinis ieškovas P. G. pareiškė 1500 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad dėl A. R. nusikalstamų veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, nežymiai buvo sutrikdyta sveikata, po įvykio negalėjo normaliai dirbti, turėjo lankytis pas gydytojus ir policijos komisariate, dažnai skaudėdavo galvą, sunku buvo valgyti, negalėdavo šypsotis (kad siūlai neiširtų), teko pirkti vaistus. Taip pat jo vaikai patyrė didelį stresą, nes matė, kaip nepažįstamas asmuo trenkė tėvui ir buvo agresyvus. Agresiją patyrė ir sūnus, kuris norėjo nukentėjusįjį apginti. Visa tai jam ir šeimos nariams sukėlė psichologinius išgyvenimus bei nepatogumus (b. l. 28-29). Teismo posėdyje P. G. savo ieškinį palaikė ir prašė tenkinti.

Prokurorė ir gynėjas prašė ieškinio sumą sumažinti, nes po įvykio jokių liekamųjų reiškinių nekilo, nėra duomenų, kad būtų atsiradę pasekmės, kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis tik spekuliuoja vaikais, o jo pasakymas, kad gal kada nors kreipsis į psichologus sukelia tam tikrų abejonių. Priteisiant žalą reikia atsižvelgti į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Kaltinamasis A. R. nurodė, kad pareikštas civilinis ieškinys yra per didelis.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.520 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros, atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bei paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi priteisiant žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-03 teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. R. yra atsakingas už nukentėjusiajam P. G. padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl neteisėtų jo veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, todėl atsiradusios pasekmės jo fizinei ir dvasinei būsenai yra pagrindas konstatuoti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, nukentėjusiajam tyčiniais veiksmais padaryto sužalojimo sunkumą ir pasekmes (prakirto lūpą, nuskėlė vieno danties emalį, tačiau liekamųjų reiškinių sveikatai nebuvo nustatyta, buvo sumuštas artimųjų, vaikų akivaizdoje), į kaltinamojo amžių, darbingumą, paties nukentėjusiojo rizikingą ir pavojingą elgesį, į tai, kad nėra duomenų apie turtinę žalą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, kuriose priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo sukėlimo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 200 iki 1000 eurų (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017-10-26 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-114-497/2017), todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo P. G. prašoma 1500 eurų neturtinė žala yra per didelė ir mažintina iki 700 eurų, kuri priteistina iš A. R. (BPK 109 str., CK 6.250, 6.263 str.). Kitoje dalyje ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Civilinis ieškovas P. G. taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo bylinėjimosi išlaidas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas P. G. patyrė, nes buvo priverstas kviesti atstovą (advokatę), kuri atstovavo jo interesus ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu. Pateikti įrodymai – 2019-04-02 sąskaita už teisines paslaugas (civilinio ieškinio parengimą) ir 2019-07-18 pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad P. G. sumokėjo savo atstovei L. G. 285 Eur (b. l. 30, 110). Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos susidarė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir nukentėjusysis buvo priverstas siekti savo teisių gynybos, 285 eurų atstovavimo išlaidos nėra per didelės, yra protingos ir pagrįstos, todėl turi būti priteistos iš kaltinamojo A. R. civiliniam ieškovui P. G..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 115, 297-298 straipsniais, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (darbo biržoje) ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. R. galutinę – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (darbo biržoje) ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo P. G. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš A. R. civiliniam ieškovui P. G. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 285 Eur advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 985 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus). Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Bylos procesą dalyje dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto 30,52 Eur civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti A. R., kad pagal BK 48 straipsnio 3 dalį jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis paskirtų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.