Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2020-01-06 · Civilinė byla Nr. e2-3219-1098/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-06
Bylos Nr.
e2-3219-1098/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Leščinskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“
Atsakovas
J. J.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovei J. J. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. J. (toliau – atsakovė), prašydama priteisti iš atsakovės 625,18 Eur dalį negrąžinto kredito, 197,27 Eur sutartines palūkanas už laikotarpį nuo kredito suteikimo dienos atsakovei dienos (2018 m. rugpjūčio 23 d.) iki ieškinio parengimo teismui datos (2019 m. lapkričio 27 d.), 25,00 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 52,83 Eur dydžio delspinigius ir 95,84 Eur bylinėjimosi išlaidas (20,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur mokestis už Gyventojų registro tarnybos išrašą ir 75,00 Eur už advokato teisinę pagalbą).

2. Ieškovė nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Nordecum” ir atsakovė 2018 m. rugpjūčio 23 d. naudodami nuotolinio ryšio priemones sudarė Vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini). Pagal Sutartį pradinė kreditorė UAB „Nordecum” suteikė atsakovei 700,00 Eur kreditą 34 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo savalaikiai grąžinti kreditą bei mokėti 25,00 proc. metines palūkanas, tokiu atveju šio kredito bendros vartojimo kredito kainos metinė norma (BVKKMN) – 63,27 proc. (LR Vartojimo kredito įstatymo (XI-1253) redakcija, galiojusi iki 2012 m sausio 1 d., numatė BVKKMN normos ribos – 250 proc., nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. – 200 proc.). Sutartimi numatyta paskolos suma 700,00 Eur atsakovei suteikta 2018 m rugpjūčio 23 d. Ieškovė nurodo, kad atsakovė savo sutartines pareigas vykdė netinkamai, t. y. laiku neatsiskaitė su UAB „Nordecum” už suteiktas paslaugas. Atsakovė, vykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atliko dalinius mokėjimus. Paskutinis mokėjimas atliktas 2019 m. sausio 22 d. Tokiu būdu, negrąžinto kredito suma sumažinta iki 625,18 Eur. Po 2019 m. sausio 22 d. atsakovė nustojo vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir jokių Sutartyje numatytų įmokų nebeatlieka. Atsakovė apie pradelstą mokėjimą buvo informuota rašytiniu pranešimu, tačiau atsakovė nepadengė pradelstų mokėjimų. 2019 m. birželio 11 d. pradinė kreditorė Sutartį nutraukė, įgydama teisę nepasibaigus kredito galutiniam terminui reikalauti, kad atsakovė nedelsiant sumokėtų visas įmokas ir išlaidas, kurias pradinė kreditorė patyrė reikalaudama sumokėti įmokas bei administruodama skolą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji ir pradinė kreditorė UAB „Nordecum“ 2017 m. birželio 1 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu ieškovė įgijo teisę į perleistą įsiskolinimą susidariusį atsakovės vardu pagal vartojimo paskolos Sutartį. Ieškovė atsakovę apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą informavo pranešimu. Pažymi, kad atsakovė neįvykdė visų savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų taip pažeisdama savo sutartines prievoles atsiskaityti su ieškove.

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai.

4. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai, siųsti atsakovei ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini, Vilnius), asmeniškai jai pasirašytinai buvo įteikti 2019 m. gruodžio 9 d. (CPK 123 straipsnio 1dalis).

5. Atsakovė be pateisinamos priežasties atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė. Esant ieškovės prašymui, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

6. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Nordecum” ir atsakovė 2018 m. rugpjūčio 23 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbtini), pagal kurią pradinė kreditorė UAB „Nordecum” suteikė atsakovei 700,00 Eur kreditą 34 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo savalaikiai grąžinti kreditą bei mokėti 25,00 proc. metines palūkanas (el. b. l. 10-20). Atsakovė, vykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atliko dalinius mokėjimus. Paskutinis mokėjimas atliktas 2019 m. sausio 22 d. (el. b. l. 23). Pradinė kreditorė 2019 m. balandžio 30 d. atsakovei išsiuntė pretenziją dėl pradelstų įmokų mokėjimo (el. b. l. 53). Po 2019 m. sausio 22 d. atsakovė nustojo vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir jokių Sutartyje numatytų įmokų nebeatliko. 2019 m. gegužės 21 d. pradinė kreditorė atsakovei išsiuntė pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo, informuodama atsakovę, kad sutartis bus nutraukta po šio pranešimo gavimo praėjus dviem savaitėm, jei per jas nebus padengtas pradelstas mokėjimas, t.y. 2019 m. birželio 11 d. 2019 m. birželio 11 d. pradinė kreditorė Sutartį nutraukė, įgydama teisę nepasibaigus kredito galutiniam terminui reikalauti, kad atsakovė nedelsiant sumokėtų visas įmokas ir išlaidas, kurias pradinė kreditorė patyrė reikalaudama sumokėti įmokas bei administruodama skolą (el. b. l. 57). 2017 m. birželio 1 d. ieškovė ir pradinė kreditorė UAB „Nordecum” sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė ieškovei perleido reikalavimo teises į atsakovės prievoles (el. b. l. 34-40, 6-9, 29-32, perleistų skolų suderinimo aktas). Pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į 625,18 Eur dydžio skolą (el. b. l. 21). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų sumokėjusi įsiskolinimą. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių dėl skolos fakto, dydžio ir pagrįstumo neginčijo (CPK 178 straipsnis).

8. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2019 m. birželio 12 d. pranešimu informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo. Ieškovė nurodo, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą (el. b. l. 26), tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovei pranešimas buvo faktiškai įteiktas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-469/2010).

9. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

10. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Remiantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostata, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

11. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė yra tinkamai įvykdžiusi prievolę atsiskaityti su ieškove (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė, ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių bei skolos dydžio neginčijo. Atsakovė nevykdė savo sutartinių prievolių sąžiningai, tinkamai ir laiku pagal 2018 m. rugpjūčio 23 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 625,18 Eur negrąžinto kredito dalį yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.4, 6.38, 6.200, 6.205, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

12. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis (CK 6.874 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, iš teismui pateiktų vartojimo kredito sutarties sąlygų ir mokėjimo grafiko matyti, kad atsakovė įsipareigojo mokėti 25,00 proc. dydžio metines palūkanas (el. b. l. 17, vartojimo kredito sutarties 5.5 punktas).

13. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskolos sutartimi šalys gali susitarti, kad sutartyje numatyto dydžio pelno palūkanos bus mokamos ir po paskolos grąžinimo termino suėjimo, t. y. iki visiško paskolos sugrąžinimo (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1070-565/2018). Kadangi atsakovė laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, vadovaujantis minėtomis Sutarties nuostatomis, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 197,27 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t.y. nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2019 m. lapkričio 27 d., yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovei iš atsakovės taip pat priteisiamos 25,00 proc. mokėjimo palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą (625,18 Eur) nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. lapkričio 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, CK 6.881 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnio 2 dalis ir Sutarties 5.5 punktas).

14. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kategoriška nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Atsakovė savo sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovei už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2019 m. lapkričio 28 d. (už 169 dienas) iš atsakovės priteistina 52,83 Eur delspinigių. Toks delspinigių dydis neprieštarauja atsakovės ir pirminio kreditoriaus sudarytai sutarčiai (el. b. l. 13, vartojimo kredito sutarties 8.3 punktas).

15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 95,84 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. 20,00 Eur žyminis mokestis, 0,84 Eur išlaidos už Gyventojų registro tarnybos išrašą ir 75,00 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

16. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios (3,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumos, todėl jos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“ (juridinio asmens kodas 300115639) iš atsakovės J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 625,18 Eur (šešių šimtų dvidešimt penkių eurų 18 ct) negrąžinto kredito dalį, 197,27 Eur (vieno šimto devyniasdešimt septynių eurų 27 ct) sutartines palūkanas, 52,83 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų 83 ct) delspinigius, 25,00 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą (625,18 Eur) skaičiuojant nuo 2019 m. lapkričio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos ir 95,84 Eur (devyniasdešimt penkių eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovė, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jelena Leščinskienė