Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Advokatas“ apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-92-857/2012 pagal ieškovės Asociacijos Lietuvos advokatūra ieškinį atsakovui UAB „Advokatas“ dėl juridinio asmens pavadinimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Asociacija Lietuvos advokatūra su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasikeisti savo pavadinimą taip, kad jame nebūtų žodžio „advokatas“ jokiame linksnyje ir jokia gramatine forma bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Asociacija Lietuvos advokatūra kaip juridinis asmuo buvo įregistruota 2005-03-24. Pagal įstatus asociacijos tikslas yra vienyti visus advokatus, koordinuoti jų veiklą teikiant teisines paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims, atstovauti jų interesams ir juos ginti, taip pat tenkinti kitus viešuosius interesus. Pagal LR advokatūros įstatymo 57 str. viena iš Lietuvos advokatūros funkcijų yra atstovavimas advokatų interesams valstybės institucijose. Ieškovė pažymėjo, kad pagal LR CK 2.40 str. 2 d. juridinio asmens pavadinimas negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos, daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio. Ieškovė nurodė, kad atsakovo pavadinimas yra sudarytas vien tik iš bendrinės lietuvių kalbos žodžio „advokatas“, kuris Dabartinės lietuvių kalbos žodyne apibūdinamas kaip šalių atstovas, gynėjas teisme, o Tarptautinių žodžių žodyne – kaip asmuo, teikiantis teisinę pagalbą. Ieškovės teigimu, juridinio asmens pavadinimas UAB „Advokatas“ taip pat neatitinka Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2(91), kurių 9 punkte yra nustatyta, kad simboliniai pavadinimai nedaromi tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių), pvz.: „Batai“, „Pienas“, „Automobilių taisymas“, „Draudimas“, „Investicijos“, „Prekyba“. Ieškovė pažymėjo, kad žodis „Advokatas“ neturi jokio skiriamojo požymio ir teisinių paslaugų atžvilgiu yra bendrinis žodis. Ieškovė pažymėjo, kad, remiantis LR advokatūros įstatymu, advokato praktika gali verstis tik specialus įstatymo reikalavimus atitinkantis asmuo (turintis teisinį išsilavinimą, nepriekaištingos reputacijos, turintis 5 metų teisinio darbo stažą arba atlikęs advokato padėjėjo praktiką, išlaikęs advokato kvalifikacinį egzaminą, prisiekęs, apsidraudęs civilinę atsakomybę), kurį advokatu pripažįsta ir į praktikuojančių advokatų sąrašą įrašo Lietuvos advokatūra. Lietuvos advokatūros įstatymas numato, kokias veiklos formas turi teisę pasirinkti advokatai, t.y. dirbti individualiai, partnerystės pagrindais neįsteigus juridinio asmens arba įsteigiant juridinį asmenį – advokatų profesinę bendriją. Tik teisę verstis advokato praktika turintis asmuo pagal LR advokatūros įstatymo 26 str. 3 d. savo veikloje ar advokato veiklos dokumentuose kartu su savo vardu (vardo pirmąją raide) ir pavarde gali nurodyti, kad jis yra advokatas. Atitinkamai pagal to paties įstatymo 27 str. 2 d. tokią teisę turi ir advokatai, veikiantys partnerystės pagrindais. Ieškovė pabrėžė, kad nei LR advokatūros įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta galimybės advokatams vykdyti veiklą įsteigus uždarąją akcinę bendrovę. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad nei atsakovo direktorius, nei jo vienintelė akcininkė nėra pripažinti advokatais LR advokatūros įstatymo prasme ir nėra įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Ieškovės teigimu, uždarosios akcinės bendrovės, kaip ūkio subjekto, tikslas yra verstis ūkine komercine veikla siekiant pelno, kas prieštarauja advokatų veiklos principams – pagal LR advokatūros įstatymo 4 str. 3 d. advokato veikla nėra laikoma ūkine – komercine. Dėl minėtų priežasčių, ieškovės įsitikinimu, atsakovo pavadinimas UAB „Advokatas“ prieštarauja viešajai tvarkai ir pažeidžia LR CK 2.39 str. 3 d. Be to, toks pavadinimas klaidina visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo ir jo veiklos tikslo, sudarant prielaidas manyti, kad UAB „Advokatas“ yra įmonė, atitinkanti LR Advokatūros įstatymo reikalavimus ir turinti teisę užsiimti advokato praktika, t.y. kvalifikuotų teisinių paslaugų teikimu, atstovavimu bylose ir pan. Ieškovė pažymėjo, kad toks juridinio asmens pavadinimas suteikia atsakovui nesąžiningą pranašumą prieš kitus teisines paslaugas teikiančius asmenis.

Biržų rajono apylinkės teismas 2012-09-17 sprendimu Asociacijos Lietuvos advokatūra ieškinį tenkino visiškai, įpareigojo atsakovą UAB „Advokatas“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasikeisti savo pavadinimą taip, kad jame nebūtų žodžio „advokatas“ jokiame linksnyje ir jokia gramatine forma ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 4 858 Lt bylinėjimosi išlaidų, bei 36,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo pavadinimas neatitinka LR CK 2.39 str. ir 2.40 str. juridinio asmens pavadinimui keliamų reikalavimų, nes pavadinimą sudaro tik bendrinis lietuvių kalbos žodis „advokatas“, neturintis skiriamojo požymio. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato galimybės advokatams vykdyti savo, kaip advokato, veiklą įsteigus uždarąją akcinę bendrovę. LR advokatūros įstatymo 3 str. nustato, kad advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas ir ji nėra ūkinė – komercinė. Biržų rajono apylinkės teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo akcininkė ar direktorius yra advokatai, taip pat nėra duomenų, įrodančių, jog atsakovo veikloje dalyvautų advokatas ar advokatai. Teismas pažymėjo, kad uždarosios akcinės bendrovės tikslas yra ūkinė – komercinė veikla (LR Akcinių bendrovių įstatymo 4 str. 3d.). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nėra asmuo, atitinkantis LR Advokatūros įstatymo reikalavimus ir turintis teisę užsiimti advokato praktika, todėl jo veiklos tikslai nėra suderinami su advokatų veiklos tikslais. Teismas pažymėjo, kad atsakovo naudojamas pavadinimas klaidina visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, veiklos tikslo sudarant prielaidą manyti, kad atsakovas yra bendrovė, atitinkanti LR advokatūros įstatymo reikalavimus ir turinti teisę užsiimti advokato praktika. Tokiu būdu atsakovas, teikdamas teisines paslaugas, nesąžiningai konkuruoja su kitais asmenimis, teikiančiais teisines paslaugas, ir taip pažeidžia LR Konkurencijos įstatymo 16 str.

Atsakovas UAB „Advokatas“ apeliaciniu skundu prašė panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2012-09-17 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-92-857/2012 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas priimtas, pažeidus ir neteisingai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, neįtraukus į bylą trečiųjų asmenų, kurių teisėms ir pareigoms skundžiamas teismo sprendimas gali turėti įtakos ateityje. Pažymėjo, kad byla išnagrinėta esant absoliutiems sprendimo negaliojimo pagrindams. Atsakovas pabrėžė, kad ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškinio reikalavimų pagrįstumą, rėmėsi tik deklaratyviais argumentais, todėl laikytina, kad neįrodė pateikto ieškinio dalyko. Apeliantas pažymėjo, kad juridinio asmens steigimo dokumentus ir pavadinimą, prieš registruojant juos viešajame registre, tikrina notaras. Nagrinėjamu atveju notaras atsakovo pavadinimo neatitikimų teisės aktams nenustatė. Apeliantas nurodė, kad dėl notaro galimai aplaidaus darbo, įpareigojus apeliantą pakeisti savo pavadinimą, jis praras savo konkurencingą poziciją paslaugų rinkoje, klientai nebegalės identifikuoti šios įmonės. Atsakovo nuomone, jis turi teisę reikšti regresinį ieškinį notarui, kuris tvirtino apelianto steigimo dokumentus ir reikalauti iš šio notaro atlyginti žalą. Apeliantas pažymėjo, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ar pareigų. Apelianto įsitikinimu, notaras, tvirtinęs apelianto steigimo dokumentus, turėjo būti įtrauktas į bylą dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kadangi ateityje, galimai nepalankaus teismo sprendimo apelianto atžvilgiu priėmimo atveju, apeliantas turėtų teisę reikalauti iš notaro nuostolių atlyginimo. Apeliantas pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimu formuoja netinkamą precedentą.

Ieškovė Asociacija Lietuvos advokatūra atsiliepimu prašė UAB „Advokatas“ apeliacinį skundą atmesti ir Biržų rajono apylinkės teismo 2012-09-17 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pažymėjo, kad apeliantas neginčijo teisinių argumentų, kuriais teismas motyvavo ginčijamą sprendimą. Ieškovė nurodė, kad įrodymų pakankamumo taisyklė nereikalauja pateikti kokio nors konkretaus įrodymų kiekio, kad teismas turėtų pagrindą spręsti dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo. Pabrėžė, kad esami įrodymai buvo pakankami teismui konstatuoti, jog atsakovo pavadinimas neatitinka LR CK įtvirtintų juridinio asmens pavadinimui keliamų reikalavimų. Ieškovė nurodė, kad LR Notariato įstatymo 26 str. 1 d. 16 p. nenumato notaro pareigos tikrinti juridinio asmens pavadinimo atitikimą įstatymų reikalavimams. Apeliantas nepagrįstai plečiamai aiškina LR Notariato įstatymą, todėl apelianto argumentas, kad teismas ginčijamame sprendime nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų yra nepagrįstas. Ieškovė pažymėjo, kad apeliantas nepateikė nei vieno argumento, pagrindžiančio apeliacinio skundo teiginį, jog skundžiamas teismo sprendimas formuoja įstatymams prieštaraujančią praktiką.

Biržų rajono apylinkės teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p).

Byloje nustatyta, kad 2005-03-24 Juridinių asmenų registre buvo įregistruota asociacija Lietuvos advokatūra (b. l. 9). 2011-06-07 Juridinių asmenų registre įregistruota UAB „Advokatas“, kurios veiklos objektas – tyrimo veikla, teisinės paslaugos ir kita bet kokia Lietuvos Respublikos teisės aktams neprieštaraujanti veikla (b. l. 10). Atsakovo UAB „Advokatas“ atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo atstovaujama bendrovė verčiasi teisine veikla: teikia teisines konsultacijas, rengia teismui teiktinus procesinius dokumentus, atstovauja nukentėjusiuosius baudžiamajame procese (b. l. 90).

LR CK 2.39 str. 1 d. įtvirtinta, kad juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį jį galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Pagal LR CK 2.40 str. 2 d. juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas, laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos, daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio. Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklių, patvirtintų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2(91), 9 punkte yra nustatyta, kad simboliniai pavadinimai nedaromi tik iš tiesioginę veiklos, daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių), pvz.: „Batai“, „Pienas“, „Automobilių taisymas“, „Draudimas“, „Investicijos“, „Prekyba“. Pažymėtina, kad bendrinis žodis „Advokatas“ įvardija tiesioginę profesijos rūšį ir ja užsiimantį asmenį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bendrovės pavadinime žodis „Advokatas“ neturi jokio skiriamojo požymio, todėl juridinio asmens pavadinimas, susidedantis iš juridinio asmens teisinės formos nurodymo ir bendrinio žodžio „Advokatas“, neatitinka LR CK juridinio asmens pavadinimui keliamų reikalavimų.

LR Advokatūros įstatymo 56 str. nustato, kad LR advokatai vienijasi į juridinį asmenį, vadinamą Lietuvos advokatūra, kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatūros narys. LR Advokatūros įstatymo 57 str. nustato, kad viena iš Lietuvos advokatūros funkcijų yra atstovavimas advokatų interesams valstybės institucijose. LR Advokatūros įstatymas reglamentuoja advokato vardo įgijimo tvarką ir nustato, kas turi teisę verstis advokato veikla, apibrėžia advokatų teikiamų teisinių paslaugų turinį (LR Advokatūros įstatymo 2 str.). LR Advokatūros įstatymo 7 str. nustato reikalavimus asmeniui, siekiančiam tapti advokatu, tai yra advokatu save vadinti ir verstis advokato veikla gali fizinis asmuo, atitinkantis šio straipsnio reikalavimus, kurį advokatu pripažįsta ir į praktikuojančių advokatų sąrašą įrašo Lietuvos advokatūra. Pagal LR Advokatūros įstatymo 26 str. 3 d. nustatyta, kad advokatas savo veikloje ar advokato veiklos dokumentuose turi nurodyti savo vardą (vardo pirmąją raidę) ir pavardę ar tik pavardę, taip pat, kad jis yra advokatas. Teisės savo veikloje vadintis advokatu kitiems asmenims (ne advokatams) minėtas įstatymas nenumato. LR CK 2.39 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nei UAB „Advokatas“ akcininkai, nei direktorius nėra pripažinti advokatais ir įrašyti į praktikuojančių advokatų sąrašus, byloje taip pat nėra duomenų, kad apelianto veikloje dalyvauja pagal LR advokatūros įstatymą advokato statusą turintys asmenys. Be to, nei LR advokatūros įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra numatyta galimybės advokatams vykdyti veiklą, įsteigus uždarąją akcinę bendrovę. Pabrėžtina, kad atsakovas negali ir neturi teisės atlikti dalies funkcijų, kurias vykdo tik pagal LR Advokatūros įstatymą advokatais pripažinti asmenys. Taigi, nagrinėjamu atveju susidaro paradoksali situacija, kai juridinis asmuo, kurio pavadinimas UAB „Advokatas“, neturi teisės teikti advokato profesijai priskiriamų paslaugų. Įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad apelianto pavadinimas UAB „Advokatas“ yra akivaizdžiai klaidinantis dėl juridinio asmens steigėjo ir veiklos tikslo. Pavadinimas UAB „Advokatas“ sudaro prielaidą manyti, kad atsakovas yra asmuo, atitinkantis LR Advokatūros įstatymo reikalavimus ir turintis teisę užsiimti advokato praktika, nors iš tikrųjų apeliantas neturi teisės verstis advokato praktika.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pažymėtina, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčo dalykas – juridinio asmens pavadinimo neatitikimas LR CK reikalavimams yra daugiau vertinamojo pobūdžio, susijęs su pavadinimo prasmės lingvistiniu, loginiu aiškinimu, todėl nereikalauja detalaus ir smulkmeniško faktinių aplinkybių nustatymo. Teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad apelianto pavadinimas prieštarauja LR CK normoms ir turi būti pakeistas.

LR Notariato įstatymo 26 str. 1 d. 17 p. įtvirtinta, kad notaras tvirtina juridinių asmenų steigimo dokumentų atitiktį įstatymų reikalavimams. Juridinio asmens pavadinimas nėra juridinio asmens steigimo dokumentas, todėl notaras neturi pareigos tikrinti, ar pavadinimas atitinka teisės aktuose nurodytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, regresinio ieškinio teikimas notarui dėl pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo, kurių notaras neprivalo atlikti, būtų nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad notaro įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu nebuvo ir nėra būtinas ir nedaro pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojančiu.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apelianto argumentai dėl galimai netinkamo precedento formavimo nagrinėjamoje byloje yra visiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Atsakovo apeliacinio skundo netenkinus ir ieškovei prašant, iš apelianto turėtų būti priteisiamos Asociacijos Lietuvos advokatūra apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.) Kadangi ieškovė Asociacija Lietuvos advokatūra nepateikė dokumentų, pagrindžiančių turėtų bylinėjimosi išlaidų dydį, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, teisingai aiškino ir taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti priimto sprendimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.