Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Antanavičiaus, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas) ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo AB „(duomenys neskelbtini)“, nuteistojo A. N. ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 25 MGL (941,50 eurų) bauda.

Priteista solidariai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam A. J. 2896 eurai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam V. M. 2027 eurai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam S. L. 434 eurai neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam S. S. 347 eurai neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam T. B. 521 euras neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam R. R. 579 eurai turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam P. P. 521,31 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas dalinai. Priteista solidariai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1806,36 Eur už sugadintą M. B. 410 autobusiuką ir 3695,55 Eur negautų pajamų.

Iš A. N. priteista A. J. 290 Eur ir 2 756,90 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų proceso išlaidų už advokato pagalbą.

Iš A. N. priteista ir proceso išlaidų už eksperto V. M. dalyvavimą teismo posėdyje, 338,80 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. N. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. už tai, kad 2012 m. lapkričio 8 d. apie 17.25 val., kelio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teritorijoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – autobusą (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 132, 133, 134 punktų reikalavimus, o būtent, privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tamsiu paros metu pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, esant blogam matomumui, iškilus grėsmei eismo saugumui laiku nesulėtino greičio ir atsižvelgdamas į greitį nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę - mikroautobusą ,M. B. 410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą A. B., kuris vengdamas susidūrimo su kliūtimi (kelio važiuojamosios dalies dešinėje pusėje gulinčio, prieš tai partrenkto, briedžio pervažiavimo) stabdė vairuojamą transporto priemonę, jis (A. N.) laiku nesulėtino greičio ir nesustabdė vairuojamos transporto priemonės - autobuso (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko atsitrenkė į priekyje važiuojančio mikroautobuso ,M. B. 410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, kuris nuo smūgio sukosi laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi ir slysdamas šonu judėjo iš kairės į dešinę ir virsdamas per šoną nuslydo nuo kelio, kol sustojo ant ratų, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu mikroautobuso ,M. B. 410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleiviams: A. J. dėl muštinės galvos srities žaizdos, juosmeninio I stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl juosmeninio I stuburo slankstelio suspaustinio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, V. M. dėl daugybinės kraujosruvos odoje ir poodyje kaklo, krūtinės kairės pusės, rankų ir kojų odoje, hematomos (kraujo išsiliejimo ir susikaupimo) dešinės blauzdos minkštuosiuose audiniuose buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl supūliavusios dešinės blauzdos hematomos sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, S. L. dėl odos nubrozdinimo dešiniame skruoste, kraujosruvos odoje ir poodyje dešinėje alkūnėje, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, S. S. dėl odos nubrozdinimo nugaros ir juosmens srityje, muštinės žaizdos apatinės lūpos gleivinėje buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, R. R. dėl galvos srities muštinės žaizdos bei krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimo buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, P. P. dėl galvos srities muštinės žaizdos bei dešinio peties sąnario ir krūtinės ląstos kairės pusės sumušimo buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, T. B. dėl kairės blauzdos ir juosmens srities sumušimo buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad A. N. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad eismo įvykio metu 2012 m. lapkričio 8 d. apie 17.25 val. buvo sužaloti mikroautobusu M. B. 410 važiavę 7 žmonės, t. y. A. J., V. M., S. L., S. S., R. R., T. B. ir P. P.. Pagal specialisto išvadas, nukentėjusiesiems A. J. ir V. M. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o S. L., S. S., R. R., T. B. ir P. P. – nežymiai sutrikdyta sveikata.

Nenuginčyta ir tai, kad A. N. 2012 m. lapkričio 8 d. apie 17.25 val. kelio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – autobusą Setra 309, laiku nesulėtino greičio ir nesustabdė vairuojamo autobuso (duomenys neskelbtini), dėl ko atsitrenkė į priekyje važiuojančio mikroautobuso M. B. 410 galinę dalį, kuris nuo smūgio sukosi laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi ir slysdamas šonu judėjo iš kairės į dešinę ir virsdamas per šoną nuslydo nuo kelio, kol sustojo ant ratų. Dėl padaryto eismo įvykio kaltinamas autobuso Setra 309 vairuotojas A. N., pažeidus KET 9, 132, 133 ir 134 punktų reikalavimus. Tai, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, numato KET 9 punktas. Pagal KET 132 punktą, vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. KET 133 punktas numato, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Taip pat jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 134 p.).

Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 str. 1 d., būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – konkretų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimą (pažeidimus) ir jo padarinius, bet ir priežastinį ryšį tarp jų. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, o kai pažeidimus padaro keli eismo dalyviai – kurio eismo dalyvio veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykiu ir jo metu kilusiais padariniais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbus priežastinio ryšio nustatymo etapas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-127/2010, 2K-578/2011). Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti abiejų eismo dalyvių padarytų pažeidimų reikšmę nusikalstamų padarinių atsiradimui. Nustatant, ar kaltininko padarytas KET pažeidimas yra būtina padarinių kilimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-49/2013).

Analizuotinos bylos kontekste nustatyta, kad pirmos instancijos teismas nustatydamas priežastinį ryšį tarp kilusios veikos ir padarinių vertino ne tik nuteistojo A. N. veiksmus dėl kilusio eismo įvykio, bet ir automobilio M. B. 410 vairuotojo A. B. veiksmus. Taip pat teismas paskyrė eksperimentą, kad būtų neabejotinai nustatyta kieno veiksmai buvo neteisėti ir būtinoji padarinių kilimo sąlyga.

Nagrinėjamoje byloje buvo atliktos ir dvi ekspertizės. 2013 m. lapkričio 29 d. specialisto išvada Nr. 11-1759(13) patvirtinta teisiamajame posėdyje apklausto specialisto I. G. parodymais. 2014 m. rugpjūčio 1 d. specialisto V. M. išvadoje MV 2014-39 nurodyta, kad eismo įvykio pagrindine priežastimi buvo automobilio MB 410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. B. padarytas KET 133 p. reikalavimų pažeidimas, kad jis buvusiomis prieš eismo įvykį sąlygomis, viršijo saugų, pagal matomumą, greitį, nes nesugebėjo išvengti užvažiavimo ant važiuojamoje kelio dalyje buvusios kliūties. Taip pat šioje specialisto išvadoje nurodyta, kad „darytina išvada, kad autobuso SETRA susidūrimas su automobiliu MB įvyko, šiam automobiliui esant ties jo stabdymo pėdsakų pabaiga“. Vertinant abiejų specialistų išvadas, jos skiriasi. Tokiems bylos prieštaravimams pašalinti bei objektyviems įrodymams patvirtinti buvo imtasi priemonių ir atliktas eksperimentas. Pirmos instancijos teismas sulygino abi specialistų išvadas, įvertino eksperimento protokole užfiksuotus duomenis ir priėjo teisingos išvados, kad ne automobilio M. B. 410 vairuotojo veiksmai buvo būtinoji padarinių kilimo priežastis. Nors nuteistasis teigė, kad automobilis M. B. 410 pradėjo staiga stabdyti ir mėtytis, tačiau mėtymosi aplinkybės paneigtos byloje ištirtomis fotonuotraukomis, kuriose stabdymo pėdsakas yra dešinėje kelio pusėje, stabdymo pėdsakas tolygus ir jokių mėtymosi požymių nėra. Tai, kad automobilis buvo pasisukęs 10-15 laipsnių kampu pagal laikrodžio rodyklę yra neteisinga, nes ji padaryta neturint visų objektyvių duomenų apie šio automobilio paliktus pėdsakus, o teismas tinkamai šias aplinkybes vertino ir motyvavo, dėl to teisėjų kolegija daugiau to nedetalizuoja. Taip pat nėra pagrindo kitaip vertinti ir teismo padaryto vertinimo, jog V. M. išvada, kad A. B. prieš eismo įvykį viršijo saugų greitį, nes nesugebėjo išvengti užvažiavimo ant važiuojamojoje dalyje buvusios kliūties, taip pat neteisinga. Atlikto eksperimento metu buvo nustatytos galimybės kada vairuotojas galėjo pamatyti kliūtį, esančią ant važiuojamosios dalies ir teismas padarė išvadą, jog abiejų ekspertų išvadose nurodyta, kad jei buvusioje eismo situacijoje automobilio M. B. 410 vairuotojas turėjo objektyvią galimybę pamatyti kliūtį (ant kelio gulėjusį briedį) būdamas ne mažesniu nei 85 m atstumu iki jos, tai tokiu atveju jis būtų turėjęs techninę galimybę laiku stabdyti vairuojamą transporto priemonę iki kliūties. Teismui nekėlė abejonių, kad A. B. važiuojant 72 km/h greičiu, jis neturėjo objektyvios galimybės pamatyti kliūtį (ant kelio gulėjusį briedį) ir neturėjo techniniu požiūriu galimybės sustabdyti iki kliūties vairuojamos transporto priemonės M. B. 410. Ši išvada pagrindžia ir išvadą dėl kilusio įvykio pagrindinės priežasties, kas teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir šiuo atveju sutiktina su skundžiamu nuosprendžiu, jog automobilio M. B. 410 vairuotojo A. B. veiksmai, neprieštaravo KET 133 p. reikalavimams. Paneigiant teiginius, jog automobilis M. B. 410 buvo pasisukęs 10-15 laipsnių kampu, buvo tirti bei vertinti automobilių apgadinimai ir pasak specialisto I. G., ant automobilio M. B. 410 galo yra pritvirtintas atsarginis ratas prie rėmo, rėmas tvirtinamas prie vyrių kairės pusės durelių, tai kai smūgis tenka į M. B. 410 užpakalinę dalį, veikiami vyriai ties sandūra prie durelių, visi sugadinimai M. B. 410 išsidėstę užpakalinėje dalyje, taip pat autobuso Setra priekinės dalies dešinė pusė ties galu nėra giliau deformuota negu esanti arčiau, todėl seka išvada, kad plokštumos buvo lygiagrečios. Šiomis aplinkybėmis paneigtinas automobilio M. B. 410 pasisukimas ir tuo pačiu V. M. teiginiai dėl automobilio pasisukimo. Taigi, sistemiškai vertinant specialistų išvadas ir atlikto eksperimento rezultatus, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju automobilio M. B. 410 vairuotojo veiksmai nurodyti V. M. pateiktoje išvadoje prieštarauja ir neatitinka jau išanalizuotų aplinkybių. Pirmos instancijos teismas sugretinęs abi specialistų išvadas ir specialistų parodymus, pašalinimo prieštaravimus ir juos teisingai motyvavo pagrįsdamas bylos objektyviais įrodymais.

Pažymėtina, jog specialistų išvados ir teismo paskirtas bei atliktas eksperimentas nėra reikšmingesni įrodymai nei kiti byloje ištirti ir įvertinti duomenys, o tai tik prielaidos teisingai teisinei išvadai padaryti. Minėtų įrodymų vertinimas buvo atliktas tik visų kitų bylos įrodymų visumos kontekste ir tinkamai nustatytas priežastinis ryšys tarp nusikalstamos veikos ir padarinių. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas nei buvo padarytos specialisto išvadoje, kuri labiau priimtina nuteistajam, nelaikytina įrodinėjimo tvarkos pažeidimu ar netinkamu V. M. išvados ir parodymų vertinimu.

Sprendžiant dėl A. N. kaltės formos, neabejotina, kad nuteistasis nenumatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Tai rodo, kad A. N. elgesys buvo neatsargus, jo kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu (BK 16 str. 3 d.). Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. N., veikdamas neatsargia kaltės forma, kuri pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, sukėlė eismo įvykį, kuris esant priežastiniam ryšiui, lėmė baudžiamajame įstatyme įtvirtintų padarinių kilimą, ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d.

Nuteistasis teigia, kad jis automobilį M. B. 410 aplenkinėjo ir automobiliui M. B. 410 pradėjus mėtysis bei užmetus jį priešpriešinę juostą, kurioje tuo metu buvo nuteistojo vairuojamas autobusas, dėl ko ir įvyko susidūrimas tarp transporto priemonių, A. N. veiksmuose nėra kaltės. Su tokiu nuteistojo situacijos vertinimu teisėjų kolegija nesutinka. Nagrinėjamos bylos kontekste matyti, kad lenkimo galimybę paneigia liudytojo R. K. parodymai, kuriais teigiama, kad tuo metu lenkimas nebuvo įmanomas, autobusas Setra negalėjo lenkti, nes autobusas M. B. 410 stabdė pro jį pravažiuodamas. Todėl akivaizdu, kad jo važiuojamoji eismo juosta, Setra autobusui priešpriešinė eismo juosta, buvo užimta ir negalėjo važiuoti kita transporto priemonė. A. N. nurodyta įvykio versija, kad jis pilnai buvo priešpriešinėje eismo juostoje lenkiant automobilį M. B. 410 nepasitvirtino ir kitais bylos duomenimis. Aplinkybės, kad automobilis M. B. 410 mėtėsi yra paneigtos, vertinant liudytojo R. B. pateiktas nuotraukas, esančias kompaktiniame diske, matyti automobilio M. B. 410 stabdymo pėdsakai ir jokių mėtymosi požymių neįžvelgta. Kaip minėta, automobilio M. B. 410 lenkimo negalimumas patvirtintas liudytojo R. K. parodymais, kurie yra patikimi, objektyvūs, byloje nenustatytos aplinkybės dėl jo suinteresuotumo bylos baigtimi ar siekio apkalbėti kaltinamą asmenį. Taip pat sutiktina su teismo padaryta išvada, jog nuteistojo parodymus paneigia ir įvykio vietos apžiūros protokolas, schema, teismo nuosprendyje nurodyti ir išvardinti liudytojų parodymai. Nors apeliantas nurodo, kad teismas nevertino kitų liudytojų, kurie dalyvavo eismo įvykyje parodymų, tačiau tokia apelianto argumentacija nepagrįsta. Iš bylos duomenų ir skundžiamo nuosprendžio turinio akivaizdu, jog teismas, formuodamas vidinį įsitikinimą nustatant objektyvią tiesą nagrinėjamoje byloje, visų liudytojų ir nukentėjusiųjų bylos nagrinėjimo stadijose duotus parodymus įvertino juos atskirai ir susiejo į vieną visumą, ko pasekoje padarė pagrįstą teisinę išvadą dėl apelianto kaltumo. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo nesutikti su teismo atliktu įrodymų vertinimu, ir dar kartą patvirtina, jog teismas dėl šio argumento BPK klaidų nepadarė. Visų liudytojų parodymai buvo išanalizuoti, ištirti ir įvertinti. A. N. iškeltą versiją, kad važiuojant iš paskos automobiliui M. B. 410 ir šiam pradėjus stabdyti, A. N. įjungė kairio posūkio signalą, pradėjo lenkimo manevrą ir lenkdamas priekyje važiuojančią transporto priemonę, buvo visiškai išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino autobuse Setra važiavę liudytojai A. M., D. K. ir G. Č., o šių liudytojų parodymų teismas nevertino ir dėl jų patikimumo nepasisakė, teisėjų kolegijos nuomone, tai tik subjektyvus nurodytų aplinkybių vertinimas. Teismas tinkamai ir motyvuotai nurodė kuriais liudytojų parodymais ginčijamą nuosprendį grindžia, o kuriuos atmeta. Pažymėtina, jog proceso dalyviai gali vertinti nustatytą ir tiriamą situaciją, tačiau jų savitas įrodymų vertinimas, kuris palankesnis jų pusei, teismams nėra privalomas. Baudžiamojo proceso paskirtis yra išsamus ir objektyvus nusikalstamos veikos atskleidimas, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Šiuo atveju teismas tinkamai kvalifikavo veiką ir klaidų nenustatyta.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir nuteistajam paskirtos bausmės teisingumu. Skirdamas nuteistajam A. N. baudą pirmosios instancijos teismas BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į nuteistojo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, į visas bylos aplinkybes, skiriamą bausmę tinkamai motyvavo.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Tačiau teisingai išsprendęs A. N. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė civilinių ieškinių išsprendimo klausimą.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems.

Pirmos instancijos teismas priteisė solidariai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam A. J. 2896 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusiajam V. M. 2027 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusiajam S. L. 434 eurų neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusiajam S. S. 347 eurų neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusiajam T. B. 521 euras neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusiajam R. R. 579 eurų neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusiajam P. P. turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą 521,31 eurų.

Tiek A. N., tiek ir AB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimu dėl solidarios pareigos išmokėti nukentėjusiesiems priteistinas sumas, kadangi įstatymo normos numato imperatyvus, kurių draudimo įmonė turi paisyti. Taip pat AB „(duomenys neskelbtini)“ teigia, kad tik vienintelis nukentėjusysis A. J. turtinę žalą pagrindė dokumentais, todėl prašo nuosprendį pakeisti pagal apelianto pateiktus paskaičiavimus.

Paprastai už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako pats kaltinamasis, tačiau įstatymų numatytais atvejais už įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstama veika padarytą žalą gali atsakyti įtariamasis (kaltinamasis) ir materialiai atsakingas asmuo arba tik materialiai atsakingas asmuo (BPK 109 str., 111 str. 1 d., CK 6.263 str. 3 d. ir kt.). Pažymima, kad vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109 str., 111 str. 1 d., gali būti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymą asmeniu, pvz. transporto priemonės valdytoju, trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Draudiko pareigos apimtis reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-502/2011).

Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Priteistinas žalos atlyginimo dydis nustatomas įvertinus CK 6.250 str. 2 d. nurodytų kriterijų visumą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

Kadangi ginčo dėl padarytų sveikatos sutrikdymų nukentėjusiesiems nėra, todėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CK bei minėto Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPD įstatymas) nuostatomis.

Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų matyti, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (11 str. 1 d. 3 p.).

Nukentėjusysis A. J. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam 10 000 Lt neturtinės žalos ir 442,07 Lt turtinės žalos atlyginimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. patyrė turtinę žalą 441,98 Lt (128 Eur) sumai, pateikė byloje tai patvirtinančius dokumentus, apeliantas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprieštarauja, kad turtinė žala nukentėjusiajam būtų priteista 130,91 Eur, todėl pagrįsta turtinės žalos 441,98 Lt (128 Eur) suma yra priteistina iš draudimo įmonės. Taip pat nukentėjusysis prašo priteisti ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nes jaučia nugaros skausmus, ant nugaros negali miegoti, naudoja vaistus „Diclac“ nuo skausmo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarytos muštinės galvos srities žaizdos, juosmeninio I stuburo slankstelio suspaustinio lūžimas, A. J. iki šiol jaučia patirtos autoavarijos liekamuosius reiškinius bei nenukrypstant nuo teismų suformuotos praktikos, jog nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 579,24 Eur (2 000 Lt) iki 2 896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548/2012, Nr. 2K-644/2012 ir kt.), A. J. priteistina iš AB „Lietuvos draudimas“ 2896 eurai neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis V. M. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam 10 000 Lt neturtinės žalos ir 3 000 Lt turtinės žalos atlyginimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. M., nors ir prašo priteisti jo patirtą 3 000 Lt turtinę žalą, tačiau šios sumos nepagrindžia tai patvirtinančiais dokumentais, todėl ši suma nukentėjusiajam V. M. nepriteistina kaip nepagrįsta. Taip pat nukentėjusysis prašo priteisti ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei nurodo, jog iki dabar skauda koją, yra atsiradus baimė važiuoti automobiliu. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes padarytos daugybinės kraujosruvos odoje ir poodyje kaklo, krūtinės kairės pusės, rankų ir kojų odoje, hematomos (kraujo išsiliejimo ir susikaupimo) dešinės blauzdos minkštuosiuose audiniuose, V. M. iki šiol jaučia patirtos autoavarijos liekamuosius reiškinius bei nenukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos, V. M. naudai iš AB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina 2027 eurai neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis T. B. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad autoavarijos metu buvo sumušta koja, 3 savaites gydėsi, su ramentais vaikščiojo, dukrai buvo 3 metai nieko negalėjo padėti žmonai, motina invalidė ir ja negalėjo rūpintis, negalėjo išeiti į parduotuvę, įstaigas. Sugrįžus į darbą dar dvi savaites skaudėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes padarytas kairės blauzdos ir juosmens srities sumušimas, T. B. priteistina viso 521 euras neturtinės žalos atlyginimo, kurių 77 eurai priteistini iš AB „(duomenys neskelbtini)“.

Nukentėjusysis S. S. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam 8 000 Lt neturtinės žalos ir 2 000 Lt turtinės žalos atlyginimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. S., nors ir prašo priteisti jo patirtą 2 000 Lt turtinę žalą, tačiau šios sumos nepagrindžia tai patvirtinančiais dokumentais, todėl ši suma nukentėjusiajam nepriteistina kaip nepagrįsta. Taip pat nukentėjusysis prašo priteisti ir 8 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei nurodo, kad dvi savaites jautė skausmus, sutemus bijojo važiuoti didesniu greičiu, gydėsi randus. Po įvykio jautė skausmingą deginimą. Buvo sumušta po lūpa, o gleivinė gijo apie 2 savaites. Maitintis trukdė, skaudėjo, nemalonu buvo, sportuoti negalėjo. Nepatogumai buvo apie mėnesį laiko. Atsižvelgiant į tai, kad jam nežymiai sutrikdyta sveikata, nes autoavarijos metu S. S. padarytas odos nubrozdinimas nugaros ir juosmens srityje, muštinės žaizdos apatinės lūpos gleivinėje S. S. priteistina 347 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis S. L. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad po autoavarijos gėrė vaistus nuo skausmo ir juos jautė apie mėnesį laiko. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarytas odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, kraujosruvos odoje ir poodyje dešinėje alkūnėje, krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, liekamųjų reiškinių neišliko S. L. priteistina 434 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis P. P. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam 5 000 Lt neturtinės žalos ir 1 062,13 Lt turtinės žalos atlyginimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad P. P., nors ir prašo priteisti jo patirtą 1 062,13 Lt turtinę žalą, tačiau visos sumos nepagrindė tai patvirtinančiais dokumentais, pagrįstais laikytina tik 102,51 Lt (29,68 Eur), o apeliantas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neprieštarauja, kad turtinė žala nukentėjusiajam būtų priteista 23,55 Eur sumai, todėl pagrįsta turtinės žalos 23,55 Eur suma yra priteistina iš draudimo įmonės. Taip pat nukentėjusysis prašo priteisti ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei nurodo, kad po eismo įvykio skaudėjo, ranką dar ir dabar skauda, taip pat po įvykio skaudėjo apie 3 mėnesius galvą, skausmą ir dabar jaučia. Intensyviau skaudėjo apie pusę metų. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarytos galvos srities muštinės žaizdos bei dešinio peties sąnario ir krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas, jaučia iki šiol galvos skausmus P. P. priteistina 521 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis R. R. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dar ir dabar visą skauda, sauso maisto valgyti negali. Buvo sužalota krūtinės ląsta ir galva. Gydėsi ambulatoriškai. Liekamuosius reiškinius jaučia ir dabar. Vaistus nuo skausmo vartojo mėnesį, skaudėjo petį. Darbui trukdo dar ir dabar, dirba apdailininku, darbas sunkus, fizinis. Po įvykio žmona išėjo nemokamų atostogų ir slaugė nedarbingumo laikotarpiu. Sauso maisto valgyti negali, yra guzas prie krūtinės ląstos. Gydytojai nenustatė kodėl taip yra. Ankščiau taip nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarytos galvos srities muštinės žaizdos bei krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas, išliko liekamieji reiškiniai R. R. priteistina 579 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis TPVCAPD įstatymo nuostatomis ir jose įtvirtintu imperatyvu, jog draudimo įmonė išmoka tik įstatymo nustatytas konkrečias sumas, kurios viršijimo galimybės nenumato, todėl iš AB „(duomenys neskelbtini)“ priteistina: nukentėjusiajam A. J. 128 Eur turtinė žala ir 2896 Eur neturtinės žalos atlyginimas; nukentėjusiajam V. M. – 2027 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam T. B. – 77 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam P. P. – 23,55 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Atsakingu už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, įstatymas numato šaltinio valdytoją. Valdytojas ne visada reiškia asmenį, techniškai arba fiziškai valdantį didesnio pavojaus šaltinį. Asmuo, kuris darbo teisinių santykių pagrindu naudoja transporto priemonę, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas ir už padarytą žalą tiesiogiai nukentėjusiajam neatsako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbuotojas, kuris valdė didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) dėl darbo santykių su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padarytą žalą. Kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos eidamas darbines pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys (CK 6.264 str. 1 d.). Vadovaujantis tokiu teisiniu reglamentavimu, likusios priteistinų sumų dalys nukentėjusiesiems priteisiamos iš A. N. darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. T. B. – 444 Eur dėl neturtinės žalos, S. S. – 347 Eur dėl neturtinės žalos, S. L. - 434 Eur dėl neturtinės žalos, P. P. – 521,31 dėl neturtinės žalos ir R. R. – 579 Eur dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio, kuriuo prašoma priteisti negautų pajamų sumą dėl sugadinto automobilio M. B. 410, autokrautuvo (duomenys neskelbtini) nuomą ir už sugadinto M. B. 410 autobusiuko nuomą, nes įmonė nuomojo šį automobilį.

Analizuojant skundo argumentus ir skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundų iš esmės vienoda argumentacija. Apeliacinio teismo nuomone, pirmos instancijos teismas, šias aplinkybes, kurias apeliantai išdėstė apeliaciniuose skunduose, įvertino ir pagrįstai bei motyvuotai civilinio ieškinio reikalavimus dėl nuomos vietoj sugadinto automobilio M. B. 410 ir autokrautuvo (duomenys neskelbtini) nuomos sumažino, todėl dar kartą teismas detaliau dėl to nepasisako, tačiau patikslina, kad šias priteistinas sumas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Taip pat pirmos instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai sprendė, jog sugadinto automobilio M. B. 410 vertė turi būti visiškai priteista iš draudimo įmonės. Vertinant apeliantų skundų motyvus dėl minėtų automobilių nuomos bei įmonės negautų pajamų, teisėjų kolegijos nuomone, yra nepagrįsti ir vertinami kaip subjektyvus skundžiamo teismo sprendimo vertinimas.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir išanalizuota, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

Taip pat A. N. skunde teigia, kad turi būti sumažintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ advokato atstovavimo išlaidos, kadangi tas pats advokatas L. Platūkis atstovavo ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir nukentėjusįjį A. J..

Pagal BPK 104 str. 2 d. įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 2 756,90 Eur išlaidų už advokato suteiktas paslaugas, kurias pagrindė byloje pateiktais ir pirmos instancijos teismo išanalizuotais dokumentais, t. y. sąskaitomis už teisinę pagalbą, pinigų priėmimo kvitais, mokėjimo pavedimais. Kolegija, spręsdama dėl proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, atsižvelgia į tai, kad advokatas toje pačioje byloje gynė ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, bet ir nukentėjusiojo A. J. interesus, todėl jam byla buvo žinoma nuo pat pradžių nagrinėjant bylą teisme, jos dar kartą nereikėjo analizuoti, be to teismas civilinio ieškovo ieškinį tenkino dalinai, kas sudaro pagrindą pirmos instancijos teismo priteistas 2 756,90 Eur patirtas išlaidas mažinti. Nors ir byla buvo nagrinėjama ne vienerius metus, bylos apimtis nėra itin maža, nuteistasis kaltę neigia, byloje daug nukentėjusiųjų, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad 1500 eurų suma būtų protinga ir pakankama UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautoms advokato paslaugoms apmokėti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pateikė į bylą pinigų priėmimo kvitą 200 eurų sumai ir sąskaitą už teisinę pagalbą, kuria grindžia atstovavimą Kauno apygardos teisme nagrinėjant apeliacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendžio (t. 5, b. l. 70, 71).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad advokatas Laimius Platūkis atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus ir baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta per vieną posėdį, kuris užtruko 35 min. Pažymėtina, jog minėtas gynėjas šios proceso šalies interesus gynė ir pirmos instancijos teisme, todėl manytina, kad byla jam yra gerai žinoma ir prašomos 200 eurų patirtos išlaidos yra nepagrįstai didelės. Todėl, siekiant teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, prašoma suma mažintina iki 80 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nuosprendį pakeisti:

priteisti iš AB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam A. J. 128 Eur turtinės žalos ir 2896 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam V. M. – 2027 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam T. B. – 77 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam P. P. – 23,55 Eur turtinės žalos atlyginimo; civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1806,36 Eur už sugadintą automobilį M. B. 410.

Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam T. B. – 444 Eur neturtinės žalos talyginimo; nukentėjusiajam S. S. – 347 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nukentėjusiajam S. L. – 434 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam P. P. 521,31 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiajam R. R. – 579 Eur neturtinės žalos atlyginimo; civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 3 695,55 Eur negautų pajamų.

Priteisti iš A. N. 1500 Eur civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai turėtų proceso išlaidų už advokato pagalbą.

Priteisti iš A. N. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 80 Eur proceso išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.