Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Aušra Diržienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V., atstovaujamo advokatės V. G., skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys I. G., antstolis Aleksandras Selezniovas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Aleksandras Selezniovas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Patvarkyme nurodė, jog pagal 2017-10-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-10611-794/2010 turi būti išieškota 100 000,00 Lt (28 962,00 Eur), ši suma indeksuojama, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-09 nutarime Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginimo žalos indeksavimo tvarko aprašo patvirtinimo“. Pažymėjo, jog nei vykdomajame dokumente, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 684 nenurodyta, kad gali ir/ar turi būti indeksuojamas skolos likutis. Pažymėjo, kad antstoliui įstatymas nesuteikė teisės aiškinti ir/ar interpretuoti vykdomojo rašto reikalavimų, todėl pareiškėjo prašymas perskaičiuoti skolos sumą negali būti tenkinamas. Jeigu pareiškėjas mano, kad indeksacija turėtų būti skaičiuojami kitaip nei nurodyta vykdomajame rašte, jis turėtų skųsti ne antstolio veiksmus, o turėtų kreiptis į teismą, kad jis pakeistų vykdomąjį raštą ir/ar jo formuluotę, ir/ar išaiškintų kaip turėtų būti suprantamas indeksacijos skaičiavimas pagal vykdomąjį dokumentą.

Suinteresuotas asmuo I. G. atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (Antstolių įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0010/18/02459 medžiagos nustatyta, kad antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/18/02459, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-16 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-10611-794/2010, kuris išduotas 2010-08-23 teismo sprendimo dėl I. V. ir V. V. santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pagrindu. Teismas nusprendė patvirtinti I. V. ir V. V. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėjas V. V. įsipareigojo po santuokos nutraukimo, bet ne vėliau kaip per 7 (septynerius) metus nuo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, sumokėti I. V. 100 000,00 Lt (vieną šimtą tūkstantį litų) (28 962,00 Eur) kompensaciją (už I. V. asmeninių lėšų panaudojimą šeimos poreikiams, atliekant esminius pagerinimus pareiškėjo tėvui R. S. V. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir už didesnį sutuoktinės indėlį grąžinant 2000-2005 m. paskolą AB bankui „Swedbank“), taikant oficialų euro ir lito valiutų santykį 1:3,4528. Ši suma indeksuojama, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-09 nutarime Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginimo žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Antstolis Aleksandras Selezniovas 2018-07-24 patvarkymu Nr. S-18-10-10081 priėmė vykdyti 2017-10-16 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-10611-794/2010 dėl likusios 14 962,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. V. išieškotojos I. G. naudai.

Iš antstolio padėjėjo 2021-09-09 pažymos Nr. S1f-52595 matyti, kad antstolis indeksaciją taiko nuo visos 28962,00 Eur sumos nuo 2011 metų, paskaičiuotas skolos likutis su pritaikyta indeksacija sudaro 4640,00 Eur.

CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vykdomajame rašte turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis pažodžiui. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, nagrinėjamu atveju vykdomasis raštas išduotas teismo sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka bendru abiejų sutuoktinių sutarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią V. V. įsipareigojo po santuokos nutraukimo, bet ne vėliau kaip per 7 metus nuo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, sumokėti I. V. 100 000,00 Lt (28 962,00 Eur) kompensaciją, taikant oficialų euro ir lito valiutų santykį 1:3,4528, be to, šalys susitarė, kad ši suma indeksuojama, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-09 nutarime Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginimo žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas) yra reglamentuota indeksavimo tvarka. Aprašo 1-ame punkte įtvirtinta, kad periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašas reglamentuoja periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusios žalos, taip pat su gyvybės atėmimu susijusios žalos, atlyginamos periodinėmis išmokomis (toliau vadinama – periodinės išmokos), indeksavimą. Indeksavimas – tai periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas ( Aprašo 2-asis punktas). Pažymėtina, kad Aprašo 3-9 punktuose numatyta indeksavimo skaičiavimo tvarka. Taigi, iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ matyti, kad šiuo nutarimu reglamentuota periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusios žalos, taip pat su gyvybės atėmimu susijusios žalos, atlyginamos periodinėmis išmokomis, indeksavimo tvarka.

Nagrinėjamu atveju iš teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, kad V. V. ir I. V. sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė, kad V. V. įsipareigojo po santuokos nutraukimo, bet ne vėliau kaip per 7 metus nuo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, sumokėti I. V. 100 000,00 Lt (28 962,00 Eur) kompensaciją, šią sumą indeksuojant kaip numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-09 nutarime Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginimo žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Ši aplinkybė patvirtina, kad V. V. įsipareigojo sumokėti vienkartinę piniginę kompensaciją per 7 metų laikotarpį, šalys nenumatė jokių periodinių mokėjimų. Įvertinus šias aplinkybes, pripažintina, jog šalys, sudarydamos sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, negalėjo piniginei kompensacijai numatyti indeksavimo tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-09 nutarime Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginimo žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir antstolis vykdymo procese atitinkamai neturi galimybės taikyti išieškomos skolos indeksavimo skaičiavimo tvarkos pagal minėtą Vyriausybės nutarimą.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog vykdymo procese kyla neaiškumų dėl taikytinos indeksacijos. Šiuo atveju išieškotojas ir skolininkas turi galimybę vykdymo procese patys taikiai susitarti dėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių netinkamai aptartos kompensacijos indeksavimo tvarkos. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Be to, CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad abi minėtos teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek CPK 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/02459 išieškomai skolai negali taikyti indeksavimo skaičiavimo tvarkos, numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju kyla neaiškumų dėl indeksavimo apskaičiavimo tvarkos ir nėra galimybės paskaičiuoti indeksavimo sumos, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas šioje byloje pateikė prašymą priteisti jam iš antstolio Aleksandro Selezniovo 501,37 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kasacinio teismo praktika formuojama taip, kad tuo atveju, kai asmens skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, yra akivaizdus antstolio ir skolininko interesų priešingumas, todėl bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antstolio, jeigu pareiškėjo skundas tenkintinas; išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos antstoliui iš skundą padavusio asmens, jeigu skundas atmestinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2013).

Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjo išlaidos už advokato teisinę pagalbą sudaro 501,37 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė dėl netinkamos kompensacijos indeksavimo paskaičiavimo tvarkos, dėl ko vykdymo procese kyla neaiškumų, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, iš antstolio pareiškėjui nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. V. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad antstolio Aleksandro Selezniovo vykdomoje byloje Nr. 0010/18/02459 taikoma indeksavimo skaičiavimo tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarime Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, yra netinkama priverstinai išieškomos skolos indeksavimo skaičiavimui.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/18/02459 grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.