- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-1615-125/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Almantas Padvelskis, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- A. T.
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2A-1615-125/2013
NUTARTIS
2013 m. gruodžio 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. T. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 3673,60 Lt žalos atlyginimo, 110 Lt žyminį mokestį, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes 2011-03-28 gaisro metu buvo apgadintas G. Š. priklausantis turtas (duomenys neskelbtini), išmokėta 3673,60 Lt draudimo išmoka, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pažymoje nurodyta, kad Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 154 p. reikalavimų pažeidimą padarė A. T.. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti, nurodęs, kad saugos taisyklių pažeidimą padarė atsakovas, draustas pastatas buvo gyvenamasis,- tam tikras konteineris, kuriam nereikalingas statybos leidimas; atsakovas įrenginėdamas židinį nesilaikė teisės aktų reikalavimų dėl atstumo,- faktiškai buvo nustatytas 230 mm, o reikalaujamas 250 mm, atsakovas įrenginėjo pagal gamintojo instrukciją, kuri neatitinka teisės normų, turėjo laikytis ir gamintojo reikalavimų ir teisės aktų, dėl atsakovo kaltės žala atsirado, kaltė preziumuojama, byloje esanti priešgaisrinės apsaugos pažyma yra didesnės reikšmės, joje nustatyti faktai neginčijami, todėl ja reikia vadovautis.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas 2013-05-28 sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovui 200 Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 38,72 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nagrinėjamoje byloje ieškovės teigimu tarp atsakovo 2005-2006 metais atliktų darbų ir 2011-03-28 kilusio gaisro yra priežastinis ryšys,- gaisras kilo dėl 20 mm mažesnio atstumo nei reikalauja teisės aktai. Teismas darė išvadą, kad 2005 metais UAB „Vilpra“ standiems dūmtraukio sistemos elementams montavimo atstumai buvo nustatyti suderinus Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės norminius aktus,- dvisieniams elementams jie buvo sumažinti iki 130 mm. Atsakovo teigimu, jis dvisienį dūmtraukį įrengė netgi didesniu atstumu nei numatyta sertifikate (230 mm vietoj 130 mm). Todėl teismas atmetė ieškovės atstovo teiginius, kad atsakovas padarė neteisėtus veiksmus vadovaudamasis gamintojo instrukcija. Teismas pažymėjo, jog 2011-04-15 Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pažymoje nenurodyta, kad perkaitimas ir užsidegimas kilo dėl Taisyklėse numatyto atstumo nesilaikymo,- pažymoje tik konstatuotas 230 mm atstumas nuo nedegios plokštės iki metalinio kamino sienutės vidinio paviršiaus, o bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti atsakovo teiginiai, kad apdailos darbai buvo atlikti po 2005-2006 metais dūmtraukio įrengimo, degė apdailos medžiagos, kurių jis neįrenginėjo, todėl gaisro kilimą galėjo įtakoti vėliau atlikti apdailos darbai ar netinkama paties turto savininko dūmtraukio eksploatacija ir nepakankama turto priežiūra. Teismas nustatė, jog ieškovė neįrodė, kad dėl 2011-03-28 kilusio gaisro atsiradusi žala susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovo 2005-2006 metais atliktais veiksmais,- 230 mm, o ne 250 mm atstumu nuo metalinio kamino sienutės vidinio paviršiaus įrengtos nedegios plokštės, nustačius, kad atsakovas įrenginėjo dvisienį dūmtraukį pagal sertifikato Nr. 1397-CPD-0009 reikalavimus, įvertinus tai, jog Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pažymoje nurodyta tik „tikėtina“ priežastis, atsižvelgus į tai, kad nuo dūmtraukio montavimo ir gaisro kilimo praėjo apie 60 mėnesių, per šį laikotarpį dūmtraukio eksploatacija ir priežiūra rūpinosi pats turto savininkas, t.y., bylos nagrinėjimo metu aiškiai nenustačius gaisro kilimo priežasčių, ieškovės patirtus nuostolius išmokant draudimo išmoką negalima laikyti atsakovo veiksmų rezultatu.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą ir prašo teismo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, jog priimdamas 2013-05-28 sprendimą teismas pažeidė CPK 185 str. 1 d., netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigas, netinkamai taikė CK 6.698 str. 1 d. 2 p. ir Statybos įstatymo 36 str. 1 d., neteisingai išsprendė bylą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad gaisras kilo dėl atliktų patalpos apdailos darbų, kadangi byloje esančioje 2011-04-15 pažymoje „apie kilusį gaisrą" nustatyta, kad gaisro židinys buvo už metalinės krosnies esančioje namo medinėje sienoje medinėje drožlių plokštėje, uždengtoje nedegia plokšte; apdegė vidinė kamino dalis. Taigi gaisras kilo vidinėje kamino dalyje ir atlikti patalpos apdailos darbai jo neįtakojo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad Pažymoje nenustatyta gaisro kilimo priežastis, nors joje akivaizdžiai nustatyta, kad gaisras kilo dėl bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 154 p. nustatytų reikalavimų pažeidimo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 str. 1 d., nevisapusiškai, neobjektyviai išnagrinėjo aplinkybes dėl gaisro kilimo priežasties, todėl padarė neteisingas išvadas. Teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovas, nesivadovaudamas teisės aktų reikalavimais, elgėsi teisėtai. Pagal tarp ieškovės draudėjo G. Š. ir atsakovo 2005 m. sudarytą rangos sutartį ir CK 6.697 str. 3 d., rangovas (atsakovas) atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą. Byloje ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius židinio dūmtraukio įrengimo pažeidimą (nesilaikyta teisės aktuose nustatytų saugių atstumų), o atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, šalinančių jo, kaip rangovo, atsakomybę. Atsakovas dūmtraukį įrengė ignoruodamas teisės aktų reikalavimus ir vadovaudamasis išimtinai gamintojo instrukcija, to pasekmė yra kilusi žala.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo teismo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-28 sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra jokio pagrindo. Ieškovė, kuriam tenka pareiga įrodyti, jog yra visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos, šių sąlygų buvimo neįrodė, o pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus pagrįstai įvertino kaip tokius, kurie daro labiau tikėtinas atsakovo nurodytas aplinkybes. Klaipėdos apskrities PGV 2011-04-20 rašte Nr.l-15-743(15.138), nurodoma labiausiai tikėtina gaisro priežastis, taigi, iš minėto rašto negalima daryti kategoriškos išvados, jog būtent tokia ir buvo gaisro priežastis. Be to, atsakovas teigia, kad darbus draudėjo G. Š. priklausančiame pastate atliko kai šios patalpos dar nebuvo pritaikytos gyventi, neatlikta apdaila, o atsakovui atvykus po gaisro apžiūrėti pastato, šis iš esmės pasikeitęs ir atlikti apdailos darbai aplink atsakovo įrengtą dūmtraukį. Ieškovė teigė, kad apdailos darbai negalėjo sąlygoti gaisro, tačiau teismui nepateikė jokių specialisto išvadų. Atsižvelgiant į tai, jog pagal Klaipėdos apskrities PGV raštą gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimas (neišlaikyti atstumai) tariamai padarytas 2005-2006 metais, mažai tikėtina, kad dėl šio pažeidimo kilo gaisras tik po penkerių metų – 2011-03-29, todėl labiau tikėtina, kad gaisras kilo dėl pastato savininko atliktų apdailos darbų arba netinkamos savininko atliktos eksploatacijos ir (ar) nepakankamos savo turto priežiūros. Atsakovas nurodo, jog nepagrįsti ieškovės teiginiai, apie būtinumą griežtai laikytis priešgaisrinės saugos reikalavimų, apie atsakovo, kaip verslininko pareigą laikytis didesnių rūpestingumo standartų bei garantinį paslėptų darbų terminą, kadangi Klaipėdos apskrities PGV nurodė tik tikėtiną gaisro priežastį, o priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir kilusio gaisro neįrodytas, taipogi neįrodyta ir tai, kad atsakovas atliko priešgaisrinę saugą reglamentuojančių taisyklių pažeidimą. Garantinis terminas šiuo atveju neturi reikšmės bylos išsprendimui ar sprendimo teisėtumo įvertinimui, kadangi niekuomet negavau jokių pretenzijų iš G. Š. dėl netinkamai atliktų darbų. Atsakovas nurodo, jog jam kaip verslininkui taikomi padidinti atidumo standartai šiuo atveju taipogi nėra reikšmingi - kadangi nenustatyta, kad jis atliko teisės aktų, reglamentuojančių priešgaisrinę saugą, pažeidimą, be to, gaisras įvyko po to, kai iš esmės buvo pertvarkytas draudėjui G. Š. priklausantis turtas bei praėjus net 5 metams po darbų atlikimo, kas neleido priežastiniu ryšiu susieti atsakovo veiksmų su kilusiu gaisru.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pagal 2011-05-12 Nekilnojamojo turto registrą G. Š. ir S. Š. priklausė pastatas- veršidė (duomenys neskelbtini) (9 b.l.); 2011-04-04 turto sugadinimo, sunaikinimo akte nurodyta, kad 2011-03-28 gaisras kilo gyvenamajame name kūrenant židinį ( 10-11 b.l.); apskaičiuota draudimo išmoka 3673,60 Lt ( 14 b.l.); 2011-08-10 UAB „Nidos vėjai“ atliktų darbų akte nurodyta darbų už 4304 Lt ( 18 b.l.). 2011-04-15 Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pažymoje apie kilusį gaisrą nurodyta, kad gaisro metu apdegė vidinė kamino dalis 2 m2 plote, „gaisro židinys už metalinės krosnies esančioje namo medinėje sienoje medinėje drožlių plokštėje, uždengtoje nedegia plokšte, 230 mm atstumu nuo krosnies metalinio kamino vamzdžio sienutės vidinio paviršiaus, apie 1 m. nuo grindų“, labiausiai tikėtina gaisro priežastis- medinės drožlių plokštės perkaitimas ir užsidegimas, metalinio dūmtraukio vamzdis įrengtas mažesniu nei 250 mm atstumu nuo nedegia plokšte apsaugotos medinės konstrukcijos ( 6 b.l.); Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus gaisrų tyrimų poskyrio inspektoriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pranešimas apie gaisrą ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini) gautas 2011-03-28, 2011-04-06 G. Š. paaiškino, kad krosnis įrengta prieš 4-5 metus, įrenginio dokumentų nerado, 2011-04-11 paskambinus A. T. šis patvirtino, kad „krosnis daryta jo kaip fizinio asmens“; labiausiai tikėtina gaisro priežastis-medinės drožlių plokštės, buvusios medinėje pastato sienoje perkaitimas ir užsidegimas, atstumas nuo nedegios plokštės iki metalinio kamino sienutės vidinio paviršiaus 230 mm (85-86 b.l.); Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2011-03-28 akte dėl kilusio gaisro nurodyta, kad gaisras galėjo kilti nuo netvarkingos kamino apdailos ( 87-88 b.l.).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakingo asmens už kilusį gaisrą, iš kurio ieškovė turi teisę reikalauti nukentėjusiam asmeniui už jo patirtą žalą išmokėtų sumų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovės nurodytas atsakovas nėra atsakingas už kilusį gaisrą ir ieškovės ieškinį atmetė.
Apeliacinės instancijos teismas, objektyviai ir visapusiškai ištyręs bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių visetą, atmeta kaip nepagrįstus atsakovės skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2006; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008,2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, kt.). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkama faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.). Teismas laiko nepagrįstu apeliacinio skunde nurodytą argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 str. 1 d., nevisapusiškai, neobjektyviai išnagrinėjo aplinkybes dėl gaisro kilimo priežasties, todėl padarė neteisingas išvadas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, – tiek Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2011-03-28 aktą (87 b.l.), tiek 2011-04-15 Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pažymą (6 b.l.), juos aptarė, atliko jų lyginamąją analizę. Vidiniu įsitikinimu pagrįstas teismo vertinimas yra nekvestionuotina teismo teisė, kuri įgyvendinama nustatant bet kokios ginčui išspręsti reikalingos informacijos esančios byloje įrodomąją reikšmę remiantis jų viseto analize, kuri leidžia manyti, kad labiau tikėtina, kad įrodinėjamos aplinkybės buvo arba nebuvo. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir pilnai ištyrė byloje esančius įrodymus, juos įvertino remdamasis laisvo įrodymų vertinimo principais, kurie lemia tai, kad atsakovo pateikti įrodymai yra labiau tikėtini ir objektyvūs, nei pateikti ieškovės, todėl teismas ieškovės ieškinį atemtė pagrįstai.
Teisėjų kolegija taip pat atmeta ieškovės argumentus susijusius su atsakovo kaip asmens atsakingo už įrenginio defektus, nustatytus per garantinį šildymo katilo naudojimo terminą atsakomybe. CK 6.697 str. nustatantis darbų kokybės garantiją, rangovo atsakomybę sieja pirmiausia su nustatytais įrengto objekto, o ne aplinkos apsaugos arba darbų saugos reikalavimų pažeidimu. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo nustatyti įrengto šildymo katilo defektai, sukeliantys rangovo atsakomybę pagal CK 6.697 str. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, o ieškovė neįrodė, kad židinio apdailos įrenginėjo atsakovas, o apdaila buvo įrengta paties ieškovės draudėjo iniciatyva ir lėšomis. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2011-04-15 pažymą, kurioje labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra medinės drožlių plokštės, buvusios medinėje pastato sienoje, perkaitimas ir užsidegimas, tuo tarpu atsakovas tik įrengė krosnį ieškovės draudėjo namuose, laikydamasis įrengiamos krosnies instrukcijų ir uždengdamas sieną nedegia plokšte didesniu atstumu nei nurodyta instrukcijose, be to, šie atsakovo darbai buvo atlikti prieš 5 metus ir dėl atsakovo veiksmų gaisras negalėjo kilti ir šios aplinkybės ieškovė neįrodė.
Teismas pažymi, kad ieškovė remiasi ir CK 6.698 str. nurodydamas, kad krosnies įrengimo darbų paslėptiems defektams yra taikomas ne trumpesnis, kaip 10 metų garantinis terminas. Teismas pažymi, kad šis terminas taikomas tik esant paslėptų statinio elementų defektams. Tuo tarpu iš šios bylos aplinkybių darytina išvada, kad atstumas tarp įrengto šildymo katilo bei sienos buvo vizualiai matomas ir atsakovui, todėl jis turėjo galimybę įvertinti atliktų darbų atitikimą normatyviniams teisės aktams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Statybos įstatymo 36 str. 1 d. yra taikoma nustatant statinio garantinius terminus, tuo tarpu krosnis, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 str. 67 p. laikytinas įrenginiu, kuris skirtas šilumos energijai gaminti, kurių darbą pagal šio straipsnio 64 definicinę normą užtikrina technologinės inžinerinės sistemos.
Esant šiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iki galo išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, šioms aplinkybėms tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais bei argumentais nėra pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326?330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.