Kauno apygardos teismo nutartis

2019-11-14 · Civilinė byla Nr. e2S-2002-273/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-14
Bylos Nr.
e2S-2002-273/2019
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00932-2019-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
M. K., T. K., S. K.
Trečiasis asmuo
O. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2002-273/2019Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00932-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 14 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. atstovės advokatės A. R. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5586-305/2019 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams M. K., T. K. ir S. K. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir/ar be pagrindo įgyto turto grąžinimo bei pagal atsakovų M. K., T. K. ir S. K. priešieškinį ieškovui A. K. dėl skolų priteisimo, trečiasis asmuo O. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjama byla pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams M. K., T. K. ir S. K., kuriame prašoma priteisti iš atsakovo T. K. 22 435,92 Eur, iš atsakovo M. K. 28 605,01 Eur, iš atsakovo S. K. 9 466,93 Eur be pagrindo įgytų lėšų, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas; ir pagal atsakovų M. K., T. K. ir S. K. priešieškinį ieškovui A. K., kuriuo prašoma priteisti iš ieškovo atsakovui S. K. 18 542,95 Eur įsiskolinimą, atsakovui M. K. 27 327,94 Eur įsiskolinimą, atsakovui T. K. 18 349,00 Eur įsiskolinimą, priteisti iš ieškovo atsakovams 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovai priešieškinyje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamųjų, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių ieškovui ir esančių pas ieškovą arba trečiuosius asmenis, areštą. Prašymas grindžiamas tuo, kad ieškovas gali perleisti turtą, ieškovas tyčiniais veiksmai daro žalą atsakovo M. K. panaudos pagrindais valdomam turtui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atsakovų prašymą tenkino, atsakovų priešieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui 64 219,89 Eur apimtimi areštavo ieškovo pinigines lėšas, esančias banko ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose; jų nesant ar esant nepakankamai, ieškovo kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus, priklausančius ieškovui nuosavybės teise ar tokio dydžio jo dalis bendrose nuosavybėse su kitais asmenimis, esančius pas ieškovą ar trečiuosius asmenis, turtines teises.

4. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kadangi ginčas yra turtinio pobūdžio, prašomos priteisti iš ieškovo sumos, net ieškovui ir kaip ūkininkui, yra labai didelės, todėl, neuždraudus ieškovui disponuoti jam priklausančiu turtu, jis gali turtą perleisti tretiesiems asmenims ir taip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, ypač kad tokia grėsmė yra reali, atsižvelgiant į pradėtus civilinius teisminius ir kitus procesus, kas rodo priešiškus šalių santykius, įvairius ginčus tarp jų dėl turto. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra tikėtina, jog didelė reikalavimo suma gali padidinti riziką, kad būsimas galimas atsakovams palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskirajame skunde ieškovo atstovė prašė panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1. Ieškovas atsakovams nėra skolingas jokių sumų. Šias aplinkybes patvirtina prie skundo pridedami dokumentai;

1.2. Ieškovas niekada jokių skolų UAB „Baltic Agro“ neturėjo, taip pat nėra pateikta tai patvirtinančių rašytinių įrodymų su ieškovo parašais, kad būtų egzistavusi 140 902,71 Lt (40 808,25 Eur) skola, kurią prašė padengti atsakovai M. K. ir S. K.;

1.3. Teismas neįsigilino, kad M. K. ir S. K. yra nesąžininga proceso šalis, nes patys atsakovai turėjo asmeninių įsiskolinimų UAB „Baltic Agro“, kurie ir buvo užskaityti;

1.4. Bet kuriuo atveju visos ieškovo skolos yra įgytos esant santuokoje su trečiuoju asmeniu O. K., todėl yra dalintinos po lygiai. Atsakovai iš ieškovo gali reikalauti pusę 15 642,61 Eur sumos, t. y. 7 821,30 Eur;

1.5. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ieškovo atžvilgiu yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovai M. K., S. K. ir T. K. prašė ieškovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamos bylos dalykas nėra faktinių bylos aplinkybių tyrimas.

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo O. K. prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas neneigia atsakovų atliktų užskaitų už ieškovo skolas fakto, bet nesutinka su užskaitų dydžiais. Skundo argumentai yra susiję su ieškinio pagrįstumo ir priešieškinio nepagrįstumo įrodinėjimu, kas sudaro bylos nagrinėjimo dalyką, todėl ieškovo argumentų pagrįstumas gali būti įvertintas bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

9. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria ieškovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio (priešieškinio) reikalavimas, antra, kai įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui, šiuo atveju atsakovams, palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

11. Ieškovo atstovė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus (2013 m. spalio 2 d. sutartį Nr. 2013/10_1BAL Dėl reikalavimo perleidimo, UAB „Baltic Agro“ 2019 m. rugsėjo 12 d. atsakymus į 2019 m. rugsėjo 12 d. užklausimą ir UAB „Marijampolės pašarai“ dokumentus). Ieškovo atstovės teigimu, pridėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas nėra skolingas atsakovams. Minėtais įrodymais ieškovas bando įrodinėti, kad atsakovų priešieškinio reikalavimai nėra pagrįsti.

12. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).

13. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovės pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu ir yra svarbūs atskirajame skunde nurodytoms aplinkybėms ištirti, pateikti šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismui ieškovas neturėjo galimybės, todėl apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus rašytinius įrodymus, kurie vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

14. Atskirajame skunde iš esmės yra kvestionuojamas atsakovų priešieškinio reikalavimų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Teismų formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar bylą išnagrinėjus iš esmės galėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas materialinį reikalavimą pareiškusiai šaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Kitaip tariant, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti, ar nėra aiškių prieštaringumų ieškinyje ir / ar kitų aplinkybių, liudijančių, kad ieškinys tikrai negalėtų būti patenkintas. Tačiau preliminarus ieškinio reikalavimų įvertinimas negali būti suprantamas kaip teismo pareiga nuodugniai įvertinti ieškinio argumentus bei įrodymus ir pasisakyti dėl jų nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

15. Teismų praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).

16. Iš priešieškinio turinio matyti, kad atsakovai reiškia ieškinį ieškovui dėl skolos priteisimo. Atsakovai reikalauja priteisti iš ieškovo atsakovų už ieškovą kreditoriui UAB „Baltic Agro“ sumokėtas piniginių lėšų sumas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovai pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą, nenustatyta kitų aplinkybių, liudijančių, kad priešieškinis tikrai negalėtų būti patenkintas. Šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą. Šiame kontekste pažymėtina, jog ieškovo teiginiai, kad atsakovai neturi reikalavimo teisės į ieškovą ir atitinkamai atsakovų reikalavimų ieškovui dydžiai yra nepagrįsti, bus įvertinti nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau jie patys savaime priešieškinio preliminaraus pagrįstumo negali paneigti.

17. Atskirajame skunde ieškovo atstovė teigdama, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo atžvilgiu nėra pagrindo, kvestionuoja ir antro privalomojo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti buvimą. Kaip minėta, vien preliminarus ieškinio pagrįstumo nustatymas nėra pakankamas pagrindas apriboti kito asmens teises laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba. Antra būtinoji sąlyga šioms priemonėms taikyti – grėsmė būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kuri nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje aiškinama kaip asmens nesąžiningumas – ketinimas paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.). Skundžiamoje nutartyje grėsmė dėl būsimo palankaus atsakovams sprendimo įvykdymo apsunkinimo, buvo siejama su didele priešieškinio reikalavimo suma.

18. Šiuo metu aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje yra pasisakoma, kad didelės vertės pareikštas reikalavimas savaime negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui dėl to, kad pats laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (areštas) nepadidina turto, iš kurio būtų galima išieškoti priteistą ieškinį, masės ar jo vertės. Asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutas nėra skirtas materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Šio išimtinio ir antrosios ginčo šalies interesus labai varžančio procesinio instituto taikymas galimas tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus bei galimus ketinimus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018; 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-350-464/2018).

19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą nepagrįstai nukrypo nuo anksčiau minėtos teismų praktikos. Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma; žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016).

20. Priešieškinyje ieškovo nesąžiningumas yra grindžiamas galimybe perleisti ieškovui priklausantį turtą, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti jokių įrodymų nepateikta.

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, daro išvadą, kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidą, jog ieškovas nesąžiningai vengs ar gali vengti vykdyti atsakovams galbūt palankų teismo sprendimą, atsakovai nenurodė, todėl, įvertinęs visus pirmiau šioje nutartyje aptartus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu byloje nėra įrodyta grėsmė atsakovams galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl nėra ir teisėto pagrindo ieškovo turto areštui taikyti (CPK 178, 185 str.).

22. Aukščiau išdėstytos aplinkybės ir nurodyti teisiniai motyvai, sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesant vienos iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų (CPK 185 str., 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovų M. K., T. K. ir S. K. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovo A. K. atžvilgiu.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui vykdymui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Izolda Nėnienė