Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. A. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) r. sav., nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1) 2015 m. gegužės 14 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2) 2015 m. lapkričio 3 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (13 veikų), paskirta galutinė 1 metų 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, 2016 m. spalio 5 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto, 2016 m. lapkričio 4 d. Kauno apygardos teismo nutartimi pakeista Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartis ir 2015 m. lapkričio 3 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę;

3) 2016 m. lapkričio 16 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnį, paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsniu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis arešto bausmės, paskirtos 2016 m. lapkričio 4 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, pakeitus Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį, paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant bausmę pataisos namuose;

4) 2017 m. liepos 12 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie paskirtos bausmės pridėta dalis 2016 m. lapkričio 16 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir paskirta 1 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, atliekant bausmę pataisos namuose, bausmę atlikęs,

5) 2019 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – paskirta laisvės atėmimas 7 mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – paskirta laisvės atėmimas 8 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmės neatlikęs;

6) 2019 m. rugsėjo 20 d. Marijampolės apylinkės teismo pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, paskirta 150 MGL, t. y. 7500,00 eurų dydžio bauda, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta galutinė bausmė – 100 MGL, t. y. 5000,00 eurų dydžio bauda, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise 3 metams, bei konfiskuotino turto – automobilio – vidutinę rinkos vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, bausmės neatlikęs,

7) 2020 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 64¹ straipsniu, laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu bei Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, bei 100 MGL, tai yra 5000,00 eurų, bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. balandžio 29 d. 12.00 valandos iki 2019 m. balandžio 30 d. 09.18 valandos (1 para), šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 3 dalyje.

T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2016 m. kovo 18 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 2 mėnesiams;

2) 2016 m. lapkričio 24 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. BK 64 straipsnio pagrindu šią bausmę subendrinus su 2016 m. kovo 18 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

3) 2017 m. kovo 1 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. BK 64 straipsnio pagrindu šią bausmę subendrinus su 2016 m. lapkričio 24 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

4) 2017 m. gegužės 4 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, – laisvės atėmimu 1 metams. BK 64 straipsnio pagrindu šią bausmę subendrinus su 2017 m. kovo 1 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme, paskirta galutinė 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. 2019 m. rugsėjo 30 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atlikus bausmę;

5) 2020 m. birželio 25 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. B. paskirti galutinę 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti T. B. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 11 d. 20.45 val. iki 2020 m. gegužės 12 d. 14.35 val., iš viso – 1 (vieną) parą, šią parą prilyginant vienai arešto bausmės parai. Baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. A. veikdamas bendrininkų grupėje su T. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2019-11-19 apie 16.30 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, telefonu, kurio Nr. 8 (duomenys neskelbtini) susisiekus su J. G. bei susitarus dėl nešiojamo kompiuterio L. L. Y720, 650 eurų vertės, pirkimo, D. A. nurodymu T. B. 2019-11-20 apie 17.28 val. telefonu, kurio Nr. 8 (duomenys neskelbtini) susisiekęs su J. G., prisistatė asmeniu, turinčiu atsiimti prekę, ir tą pačią dieną atvykęs į UAB " (duomenys neskelbtini)", esančią (duomenys neskelbtini), paėmė nešiojamą kompiuterį " L. L. Y720“ iš nukentėjusiojo J. G., kurį 20219-11-21 perdavė D. A., tačiau susitarimo dėl prekės pirkimo neįvykdė, t.y. pinigų į nukentėjusiojo sąskaitą nepervedė, tokiais bendrais veiksmais su su T. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, padarydamas nukentėjusiajam J. G. 650 eurų turtinę žalą.

D. A. veikdamas bendrininkų grupėje su T. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2019-11-20 apie 16.00 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, telefonu, kurio Nr. 8 (duomenys neskelbtini) susisiekus su G. E. bei susitarus dėl televizoriaus LG 42 LG 4500-ZB, 200 eurų vertės pirkimo, jo nurodymu, T. B., prisistatęs asmeniu, turinčiu atsiimti prekę, 2019-11-20 apie 18.20 val. atvyko į G. E. namus, (duomenys neskelbtini), paėmė televizorių LG 42 LG 4500-ZB, kurį 2019-11-21 perdavė D. A., o susitarimas dėl prekės pirkimo nebuvo įvykdytas, t.y. pinigai į nukentėjusiojo sąskaitą pervesti nebuvo, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam E. E. 200 eurų turtinę žalą.

T. B. veikdamas bendrininkų grupėje su D. A. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2019-11-19 apie 16.30 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui telefonu, kurio Nr. 8 (duomenys neskelbtini) susisiekus su J. G. bei susitarus dėl nešiojamo kompiuterio L. L. Y720, 650 eurų vertės pirkimo, T. B. D. A. nurodymu, 2019-11-20 apie 17.28 val. telefonu, kurio Nr. 8 (duomenys neskelbtini) susisiekė su J. G., prisistatė asmeniu, turinčiu atsiimti prekę, bei tą pačią dieną atvyko į UAB " (duomenys neskelbtini)", esančią (duomenys neskelbtini), ir paėmė nešiojamą kompiuterį " L. L. Y720“, kurį 2019-11-21 perdavė D. A., tačiau susitarimo dėl prekės pirkimo neįvykdė, t.y. pinigų į nukentėjusiojo sąskaitą nepervedė, tokiais bendrais veiksmais su D. A. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, padarydamas nukentėjusiajam J. G. 650 eurų turtinę žalą.

T. B. veikdamas bendrininkų grupėje su D. A. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, 2019-11-20 apie 16.00 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui telefonu, kurio Nr. 8 (duomenys neskelbtini) susisiekus su G. E. bei susitarus dėl televizoriaus LG 42 LG 4500-ZB, 200 eurų vertės pirkimo, jis, D. A. nurodymu, 2019-11-20 apie 18.20 val. atvykęs į G. E. namus, (duomenys neskelbtini), prisistatė asmeniu, turinčiu atsiimti prekę, paėmė televizorių LG 42 LG 4500-ZB“, kurį 2019-11-21 perdavė D. A., o susitarimas dėl prekės pirkimo nebuvo įvykdytas, t.y. pinigai į nukentėjusiojo sąskaitą pervesti nebuvo, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam E. E. 200 eurų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

-informacijos apie deklaracijas bei sąskaitas duomenimis nustatyta, kad atliekant patikrinimą duomenų apie sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nerasta. ( 1t., b. l.73);

BK 2 straipsnio nuostatomis, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią, apgaulę panaudojęs kaltininkas, gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Šie sukčiavimo objektyvieji požymiai BK 182 straipsnio 1 dalies dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Kvalifikuojant kaltininko veikas kaip sukčiavimą, būtina nustatyti, koks konkretus objektyvusis sukčiavimo požymis labiausiai atitinka kaltininko padarytą veiką (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012). Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-161/2013). Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas ir gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją dėl turto, turtinės teisės perleidimo, turtinės prievolės įvykdymo, arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo, aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba kaltininko turtinės prievolės įvykdymu, tačiau kaltininko apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui minėtiems veiksmams atlikti ar pripažinti kaltininko turtinių prievolių įvykdymą.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas D. A. ir T. B. pasitvirtino. Kaltinamasis D. A. ir kaltinamasis T. B. savo kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog neginčija kaltinime išdėstytų faktinių nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybių ir vienas kito parodymų. D. A. ir T. B. kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys šioje baudžiamojoje byloje – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojų ir nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, protokolai, kiti bylos duomenys. Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis D. A. ir T. B. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Taigi, teisiamajame posėdyje neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodomu laiku ir vietoje bei aplinkybėmis, veikdami bendrininkų grupėje D. A. ir T. B. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įvykdė sukčiavimus nukentėjusiųjų G. E. dėl 200 eurų (televizorius LG 42 LG 4500-ZB) atžvilgiu ir J. G. dėl 650 eurų (nešiojamas kompiuteris "L. L. Y720“) atžvilgiu. Atsižvelgiant aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą konstatuotina, kad D. A. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 3 dalyje, T. B. įvykdė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 182 straipsnio 3 dalyje, perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje. Abiejų kaltinamųjų įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos tinkamai bei įrodytos teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma.

Dėl civilinių ieškinių.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjęs G. E. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200.00 EUR žalos atlyginimo (1t., b. l. 136-137), nukentėjęs J. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 650.00 EUR žalos atlyginimo ( 1t., b.l. 68-69). Abiejų ikiteisminio tyrimo metu pareikštų civilinių ieškinių dydis pagrindžiamas byloje esančiais duomenimis, todėl dėl ieškinių dydžio ir pagrįstumo teismas neturi pagrindo abejoti. D. A. ir T. B. pripažinus kaltais dėl nusikalstamų veikų įvykdymo, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai yra pagrįsti ir tenkintini pilnai, juos solidariai priteisiant iš abiejų kaltinamųjų (BPK 109 straipsnis, 112 straipsnis, 113 straipsnis, 115 straipsnis, CK 6.279 straipsnio 1 dali.).

Dėl bausmės skyrimo.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo D. A. ir kaltinamojo T. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padarę inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo D. A. ir kaltinamojo T. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės: veiką padarė būdamas recidyvistu ir bendrininkų grupėje.

Teismas, skirdamas bausmę D. A., atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padaryti vienas baudžiamasis nusižengimas ir viena nesunki nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamos veikos padarytos veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstamos veikos padarytos siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis D. A., būdamas ankstesniais teismo nuosprendžiais pripažintas kaltu, padarė dvi tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis anksčiau eilę kartų teistas, baustas administracine tvarka ( 3t., b.l. 108-112), psichiatrinis gydymas, įskaita - neregistruotas. ( 2t., b. l. 118); priklausomybės ligų gydymas, įskaita - neregistruotas. ( 2t., b. l. 118). Atlikdamas bausmę dirba Laisvės vietų atėmimo ligoninėje, iš uždarbio kas mėnesį antstoliai išskaičiuoja ankstesniais nuosprendžiais priteistus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius. Pažymėtina, kad galimai nusikalstamų viekų vykdymas kaltinamajam D. A. buvo tapęs pragyvenimo šaltiniu, jis nedarė jokių apčiuopiamų išvadų dėl savo elgesio ir nusikalto naujai. Aptartos aplinkybės rodo, kad D. A. linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikaltimas veikas, todėl teismas mano, kad švelnesnių bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus inkriminuojamų straipsnių sankcijoje numatytas griežčiausias bausmės rūšis - laisvės atėmimo bausmę (arešto bausmę), kurių trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą.

Teismas, skirdamas bausmę T. B., atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį (padaryti vienas baudžiamasis nusižengimas ir viena nesunki nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamos veikos padarytos veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstamos veikos padarytos siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadiją (nusikalstamos veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis T. B. taip pat yra anksčiau teistas, baustas administracine tvarka ( 2t., b. l. 89-101), psichiatrinis gydymas, įskaita - neregistruotas. ( 2t., b. l. 106), priklausomybės ligų gydymas, įskaita - neregistruotas.( 2 t., b.l. 108). Aptartos aplinkybės rodo, kad T. B. linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikaltimas veikas, todėl teismas mano, kad švelnesnių bausmės rūšių jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus inkriminuojamų straipsnių sankcijoje numatytas griežčiausias bausmės rūšis - laisvės atėmimo bausmę (arešto bausmę), kurių trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą.

Be neigiamai kaltinamąjį T. B. charakterizuojančių aplinkybių taip pat nustatyta ir tai, kad atlikęs laisvės atėmimo bausmę paskutiniu įsiteisėjusiu nuosprendžiu, T. B. 2019 m. rugsėjo 30 d. buvo paleistas iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atlikus bausmę, ir ilgą laiką nedarė naujų nusikalstamų veikų, dirba pagal individualią veiklą, savarankiškai nuomojasi būstą ir pats save išlaiko, šiuo metu pakankamai atsakingai pagal savo suvokimą ir socialinius gebėjimus rūpinasi savo ateitimi. Teismas, įvertinęs minėtų tiek teigiamai, tiek neigiamai T. B. apibūdinančių aplinkybių visumą, daro išvadą, jog bausmės tikslai dar bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. T. B. individualizuojant bausmę bei atsižvelgiant į visetą aukščiau išdėstytų aplinkybių, dar šiuo konkrečiu atveju taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, taip pat ir įvertinta tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, Nr. 2K-56/2014)). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. B. skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – netektų galimybės savarankiškai nuomotis gyvenamąjį būstą, dirbti ir išlaikyti ne tik save, bet ir atlyginti priteistinus civilinius ieškinius. Taip pat byloje esantys duomenys apie veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, nuteistojo elgesį rodo, kad T. B. resocializacija šiuo metu dar galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgdama į tai, kad T. B. ne pirmą kartą teisiamas, teismas daro išvadą, kad jam turi būti skirta ne viena tarpusavyje suderinama BK IX skyriuje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Kadangi šioje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi 2020 m. birželio 25 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas nėra įsiteisėjęs, tad T. B. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės nebendrintinos.

Dėl proceso išlaidų (advokato darbo apmokėjimo).

Teisme gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, advokatei L. D. ginant kaltinamąjį T. B. šioje baudžiamojoje byloje, sudaro 389,34 EUR (4 t., b.l. 108-112). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, esant suimtam kaltinamajam prieštaravimų (BK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai ir į kaltinamojo T. B. turtinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Kardomosios priemonė, kiti klausimai.

Kaltinamajam D. A. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė paskirta nebuvo.

Kaltinamajam T. B. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 17 d. nutartimi buvo panaikintos ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės ir skirtas suėmimas. Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartimi kaltinamajam T. B. palikta galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 17 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė - suėmimą ir nustatytas šios kardomosios priemonės 2 (dviejų) mėnesių terminas, jį skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 23 d. Nuosprendį paskelbus, kaltinamajam T. B. lig šiol taikyta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, keistina į dvi švelnesnes kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir periodinę registraciją policijos įstaigoje, suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmės trukmę, kaltinamąjį paleidžiant teismo posėdžių salėje.

Nutarimas laikinai apriboti nuosavybės teisę T. B., kai nežinoma asmens turto sudėtis, buvimo vieta, nuosprendžiui įsiteisėjus yra panaikintinas ( 2t., b. l. 61-64).

Nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. A.( sąskaitai pataisos namuose), nuosprendžiui įsiteisėjus yra panaikintinas ( 2t., b. l. 125-127).

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: byloje esantys 3 CD, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje (1 t., b.l. 55, 94, 149).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 109 straipsniu, 115 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 310 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką , numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, BK 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes iš dalies subendrinti, ir skirti D. A. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. A. galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius) laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pridėti dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir D. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo ir 100 MGL, tai yra 5000,00 eurų, baudą.

Į D. A. bausmę įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 7 d. nuosprendį.

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką , numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, BK 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes iš dalies subendrinti, ir skirti T. B. subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. B. galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius) laisvės atėmimo.

Į T. B. paskirtos bausmės trukmę įskaityti jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. vasario 23 d. iki 2021 m. kovo 16 d. (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, T. B. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant T. B. šiuo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš nurodomos gyvenamosios vietos be nuosprendžio vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios ilgiau kaip 7 paroms.

Kardomąją priemonę – suėmimą, nuosprendį paskelbus 2021 m. kovo 16 d., T. B. panaikinti ir jį paleisti teismo posėdžių salėje.

Nuo 2021 m. kovo 16 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, T. B. paskirti dvi kardomąsias priemones:

- rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš jo nurodomo gyvenamojo adreso (duomenys neskelbtini); Įpareigoti T. B. neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo nurodytosios gyvenamosios vietos be teismo leidimo. Apie ketinimus keisti nurodytą gyvenamąją vietą raštu iš anksto informuoti teismą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

- įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje kiekvienos savaitės trečiadienį laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 12.00 val. Adresu: Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK, adresu: Kaunas, Kęstučio g. 42.

Įspėti T. B., kad pažeidus šias skirtas kardomąsias priemones, jam gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė.

Nuosprendį dalyje dėl įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kauno miesto Centro PK, adresu: Kaunas, Kęstučio g. 42., institucijai nedelsiant vykdymui išsiunčiant neįsiteisėjusį nuosprendį.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, T. B. paskirtas kardomąsias priemones panaikinti.

Nukentėjusiojo G. E. civilinį ieškinį tenkinti ir jo naudai solidariai iš D. A. ir T. B. priteisti 200.00 EUR turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo J. G. civilinį ieškinį tenkinti ir jo naudai solidariai iš D. A. ir T. B. priteisti 650.00 EUR turtinės žalos atlyginimo

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš T. B. nepriteisti.

Nutarimą laikinai apriboti nuosavybės teisę T. B., kai nežinoma asmens turto sudėtis, buvimo vieta, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. A. (sąskaitai pataisos namuose), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: byloje esančius 3 CD, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje (1 t., b.l. 55, 94, 149).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).