Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-02-06 · Civilinė byla Nr. 2S-136-210/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-06
Bylos Nr.
2S-136-210/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Atsakovas
V. M.
Ieškovas
V. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-136-210/2018Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01472-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.;3.1.7.11.;3.2.8.4.; 3.3.2.5.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. M. atstovės advokatės J. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų (Raseinių rajono apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1756-476/2017 išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui V. M. dėl 2016-06-02 teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų pakeitimo, byloje išvadą teikianti institucija – Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. L. ieškiniu prašė pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-544-1009/2016 patvirtintą taikos sutarties dalį dėl vaiko V. M. bendravimo tvarkos su tėvu V. M. ir dėl išlaikymo dydžio sūnui V. M. padidinimo.

2. Ieškovė V. L. teismo posėdžio metu atsisakė ieškinio reikalavimų dėl bendravimo tvarkos pakeitimo atsižvelgdama į 2017-11-29 psichologo konsultacijos išvadą, kurioje nurodyta, kad vaikas V. M. prisirišęs prie abiejų tėvų, o nustatyta bendravimo tvarka, kai vaikas po savaitę būna pas kiekvieną iš tėvų, sūnaus interesų nepažeidžia. Palikus nustatytą bendravimo tvarką ieškovė atsisakė reikalavimo priteisti sūnaus išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Šiaulių apylinkės teismas Raseinių rūmai 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi priėmė ieškovės V. L. atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą Nr. 2-1756-476/2017 nutraukė. Priteisė atsakovui V. M. iš ieškovės V. L. 260,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Ieškovė, įvertinusi psichologo konsultacijos išvadą, savo reikalavimų dėl bendravimo tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo atsisakė, todėl teismas bylą nutraukė.

Šalies argumentai

5. Ieškovė po gautos psichologo išvados atsisakė ieškinio reikalavimų, o į teismą su ieškiniu kreipėsi gindama sūnaus interesus, manydama, kad nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia jo interesus, teismas pripažino, kad susiklosčiusioje procesinėje situacijoje atsakovas turi teisę reikalauti, jog ieškovė atlygintų bylinėjimosi išlaidų dalį, susijusią su konsultacijomis dėl gauto ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį parengimu bei atstovavimu jo interesams teismo posėdžiuose, tačiau teismas, vadovaudamasis protingumo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgdamas į ieškovės turtinę padėtį, priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 50 procentų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu apeliantas prašo pakeisti apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti atsakovui iš ieškovės 520,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 50,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės teisines paslaugas rengiant atskirąjį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Bylinėjimosi išlaidų sumažinimas 50 procentų dėl ieškovės blogos turtinės padėties yra nepagrįstas ir neteisingas atsakovo atžvilgiu, nes teismas vertino tik ieškovės turtinę padėtį, o į atsakovo turtinę padėtį neatsižvelgė.

6.2. Bylinėjimosi išlaidų sumažinimas atsižvelgiant į tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu siekdama apginti savo nepilnamečio vaiko interesus, yra nepagrįsta, kadangi ieškovė, neišsiaiškinusi, ar sūnui kenkia kassavaitinis bendravimas su tėvu, neišnaudojusi visų galimybių tai išsiaiškinti, skubotai kreipėsi į teismą su ieškiniu ir būtent dėl ieškovės veiksmų atsakovas patyrė išlaidų už advokato pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Šiuo atveju apeliacine tvarka sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas, ieškovei atsisakius ieškinio ir bylą nutraukus, atsakovui priteisė mažesnio dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8. Apeliantas neginčija nutarties dalies, kuria civilinė byla nutraukta, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies nepasisako.

9. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių, ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), manytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Lietuvos apeliacinio teismo plėtojamoje praktikoje išaiškinta, kad, nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017). Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ieškovės pareigos CPK 94 straipsnio 1 dalies pagrindu atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas turi būti vertinamos ieškovės pareikšto atsisakymo nuo ieškinio priežastys.

10. Apeliantas nurodo, kad teismas, nepagrįstai sumažindamas priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, vertino tik ieškovės turtinę padėtį, o į atsakovo turtinę padėtį neatsižvelgė. Apeliantas tvirtina, kad dirba atsitiktinius darbus, pajamos nereguliarios ir labai mažos, vienas pats prižiūri ir išlaiko dar du nepilnamečius vaikus, o sūnus V. M. kas antrą savaitę gyveną pas atsakovą ir jam mokamas 50 Eur išlaikymas. Be to, atsakovas dalyvavo procese ne savo noru, procesu nepiktnaudžiavo, o pasinaudojo savo teise naudotis advokato pagalba.

11. Teismas atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad ieškovė taip pat viena auga tris sūnus, jos gaunamos pajamos nėra didelės, o dėl teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi į valstybinės garantuojamos teisines pagalbos tarnybą (7–8, 12-15 b. l.). Šiuo atveju apeliantas tvirtindamas, kad jo turtinė padėtis sunki dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nesikreipė, o sudarė atstovavimo sutartį su privačiu advokatu, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, priteisdamas 50 procentų atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgė į ieškovės turtinę padėtį.

12. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad ieškovė, neišsiaiškinusi, ar sūnui kenkia kassavaitinis bendravimas su tėvu, neišnaudojusi visų galimybių tai išsiaiškinti, skubotai kreipėsi į teismą su ieškiniu, ir tai iš esmės lemia atsakovo patirtų išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą. Su tokia apelianto dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

13. Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą dėl nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos su tėvu pakeitimo ir išlaikymo dydžio padidinimo. Ieškovės sprendimą atsisakyti ieškinio lėmė 2017-11-29 psichologo konsultacijos išvada, kurioje nurodyta, kad sūnus yra prisirišęs prie abiejų tėvų, o nustatyta bendravimo tvarka, kai vaikas po savaitę būna pas kiekvieną iš tėvų, vaiko interesų nepažeidžia. Tačiau teismas vertina visumą aplinkybių, lėmusių ieškovės kreipimąsi dėl sūnaus bendravimo tvarkos su tėvu pakeitimo. Visų pirma, byloje yra duomenys apie sūnaus išreikštą norą visą laiką būti su mama, o su tėvu bendrauti savaitgaliais. Byloje esančiame 2017-10-04 pokalbio su vaiku apraše įvardytos ir priežastys, galbūt lėmusios tokį vaiko apsisprendimą. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad mokyklos pažymoje nurodyta, kad vaikui kiekvieną savaitę reikia prisitaikyti prie kitos aplinkos, tvarkos, todėl berniukui sunku susikaupti, sutelkti dėmesį mokslui. Akivaizdu, kad ieškovė į teismą kreipėsi siekdama apginti nepilnamečio sūnaus interesus, todėl šiuo atveju apeliantas nepagrįstai suabsoliutino ieškovės neišnaudotas galimybes, nes dėl ieškinio pagrįstumo teismo sprendimas nepriimtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atskirojo skundo argumentai negali lemti ieškovės atsakomybės dėl visų atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir šalių veiksmus, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, jog ieškovė yra tik iš dalies atsakinga už atsakovo bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl 50 procentų atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo.

14. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15. Atskirojo skundo netenkinus apeliantui nepriteisiamos 50,00 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokatės teisines paslaugas rengiant atskirąjį skundą.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Kursevičius