Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės A. N. individualios įmonės ir suinteresuoto asmens A. N. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. nutarties, kuria A. N. individualiai įmonei iškelta bankroto byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų. Pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, taip pat absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

8. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi bankroto byla atsakovei iškelta teismui konstatavus, kad esamas atsakovės įsiskolinimas pareiškėjui nėra padengiamas dėl įmonės nemokumo. Apeliantai neginčija, kad atsakovė turi pirmosios instancijos teismo nustatyto dydžio įsiskolinimą pareiškėjui, tačiau teigia, kad nebuvo tinkamai informuoti apie vykstantį teismo procesą ir pareiškėjo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl neturėjo galimybės taikia išspręsti kilusį ginčą, geruoju padengdami turimą įsiskolinimą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantų argumentus pripažįsta nepagrįstais.

9. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Įmonių bankroto procesą reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ).

10. ĮBĮ 6 straipsnyje įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo (reguliavimo) tvarka, pagal kurią kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį, pareiškime nurodant įmonės neįvykdytus įsipareigojimus ir įspėjant, kad jeigu jie nebus įvykdyti per laikotarpį, nustatytą pranešime, kuris negali būti trumpesnis nei 30 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, jei vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienos nuo jo išsiuntimo. Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 4 dalį pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus kreditorius privalo pateikti įmonei. Pateikiant teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, kad yra įvykdyti ĮB 6 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai, bei minėto pranešimo kopija (ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalis).

11. Teismų praktikoje pažymėta, kad ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis yra skirta skolininko (bendrovės), kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu bendrovei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių. Šia norma siekiama, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas, todėl ši norma turi būti aiškinama bei taikoma atsižvelgiant į tokią jos funkciją (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1467-370/2017). Kita vertus, ĮBĮ 6 straipsnyje įtvirtintos nuostatos neturi būti taikomos formaliai taip, kad jomis būtų sudarytos prielaidos nemokiai įmonei, negalinčiai vykdyti savo įsipareigojimų, ir vengiančiai priimti kreditoriaus ir / ar teismo siunčiamus procesinius dokumentus, išvengti bankroto bylos iškėlimo klausimo svarstymo.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas VSDFV Panevėžio skyrius 2018 m. birželio 29 d. pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl IĮ A. N. įmonės bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė per 30 d. nuo pranešimo gavimos dienos nesumokės skolos, registruota pašto siunta įmonės buveinės adresu išsiuntė 2018 m. liepos 3 d. Siuntai grįžus neįteiktai, pareiškėjas pakartotinai 2018 m. rugpjūčio 8 d. registruota pašto siunta įmonės buveinės adresu išsiuntė pranešimą su įspėjimu dėl skolos sumokėjimo. Siuntos taip pat įteikti nepavyko. Nesulaikęs skolos apmokėjimo, pareiškėjas VSDFV Panevėžio skyrius 2018 m. rugsėjo 12 d. išsiuntė registruota pašto siunta įmonės buveinės adresu ir įmonės savininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo su priedais nuorašą. Siuntos nepavykus įteikti, ji grįžo pareiškėjui. Apeliantai nepateikė jokių duomenų apie pasikeitusį įmonės buveinės adresą, be to, kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas, atskirajame skunde nurodytas tas pats IĮ A. N. įmonės buveinės adresas ir įmonės savininko adresas, kuriais pareiškėja ir siuntė minėtus dokumentus.

13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

14. Nurodytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad pareiškėjas laikėsi ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos – dokumentai buvo išsiųsti registruota pašto siunta įmonės buveinės adresu, taip pat ir įmonės savininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl pareiškėjo siųsti dokumentai laikytini tinkamai įteiktais. Apeliantai, neužtikrinę, kad registruotu įmonės buveinės adresu siunčiami dokumentai būtų priimti, patys prisiėmė visą su tuo susijusią riziką ir neteko galimybės remtis šia aplinkybe kaip nepagrįstu jų procesinių teisių apribojimu.

15. Nei ĮBĮ, nei CPK nėra įtvirtinta, kad teisme priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei turi būti išsiųstas atskiras teismo pranešimas. Kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2018 m. rugsėjo 21 d. pirmosios instancijos teismo teisėja rezoliucija priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos IĮ A. N. įmonei iškėlimo, apie paskirtą teismo posėdį rašytinio proceso tvarka buvo paskelbta 2018 m. rugsėjo 27 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis). Taigi laikytina, kad apeliantai buvo tinkamai informuoti apie paskirtą teismo posėdį.

16. Nepaisant to, kad bankroto bylos turi viešąjį interesą, kuris pasireiškia nemokių subjektų pašalinimu iš rinkos, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismo aktyvumo bankroto procese pareiga negali būti suprantama kaip byloje dalyvaujančių asmenų atleidimas nuo pareigos pagrįsti jų nurodytus argumentus ir (ar) rungimosi principo paneigimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr 2-1292-516/2015). Nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą, įmonės mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).

17. Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas dėl IĮ A. N. įmonės nemokumo sprendė įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis dėl skolos, valstybės įmonės ,,REGITRA“ duomenis apie įmonės ir jos savininko turimas transporto priemones, valstybės įmonės Registrų centro duomenis apie įmonės ir jos savininko turimą nekilnojamąjį turtą. Įmonė bei jos savininkas atskirajame skunde skolos pareiškėjui neginčija, jokių įrodymų, pagrindžiančių įmonės vykdomą veiklą, faktiškai gaunamas pajamas, turimą turtą, lėšas banko sąskaitoje ar kasoje, kas leistų spręsti apie realias įmonės galimybes grąžinti skolą, nepateikė, taigi nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad atsakovė yra nemoki ir egzistuoja įstatyme numatytas pagrindas kelti jai bankroto bylą.

18. Nors apeliantai teigia, kad yra pasiruošę padengti turimą skolą pareiškėjui, byloje nėra duomenų, kad įmonė po ginčijamos nutarties priėmimo ėmėsi realių veiksmų siekdama sumokėti skolą. Viešai prieinamais duomenimis 2018 m. lapkričio 19 d. įmonės skola VSDF biudžetui siekė 5 051,75 Eur, duomenų apie apdraustus asmenis nėra, taigi matyti, kad įsiskolinimo suma nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo nesumažėjo.

19. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.