Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2015-11-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-66-995/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-11-11
Bylos Nr.
1-66-995/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Railienė
Nukentėjusysis
L. V.
Kaltinamasis
P. Z.
Advokatai
Virginija Pargaliauskienė
Kategorijos
  • 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-66-995/2015Teisminio proceso Nr. 1-84-1-00257-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5., 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.8.3.;2.1.15.2.; 2.1.15.7.; 2.3.6.4.5. (S)
SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 11 d.Skuodas
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Railienė,sekretoriaujant L. L.,dalyvaujant prokurorui Renatui Milašiui,nukentėjusiajai L. V.,nukentėjusiosios atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,kaltinamajam P. Z.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. Z., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) , deklaruota ir gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos)

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. Z. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. 2014-12-21, apie 06.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini) ., kuriame P. Z. gyvena su sugyventine L. V., koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas - 0,45 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia galva sudavė vieną kartą į galvą savo šeimos nariui – sugyventinei L. V.. Po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, patempė už rankos nukentėjusiąją L. V., jai apvirtus ant grindų, kojomis įspyrė ne mažiau kaip du kartus į galvą, tuo nukentėjusiajai L. V. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą - sumušimo žymes kairiame skruoste, kaktos kairėje, bei linijinį odos nubrozdinimą dešinio riešo - plaštakos srityje.

Be to, kaltinamasis P. Z. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. 2015-05-31, apie 13.30 vald (duomenys neskelbtini) , nuomojamo buto koridoriuje, konflikto metu su sugyventine L. V., kaltinamasis P. Z. tyčia smurtaudamas nežymiai ją sužalojo, t. y. jis tyčia ranka ne mažiau, kaip tris kartus sudavė nukentėjusiajai L. V. į galvos sritį, tada suėmęs jai už plaukų, galvą lenkė į apačią ir kojos keliu ne mažiau kaip keturis kartus spyrė nukentėjusiajai L. V. į galvos sritį, taip padarydamas nukentėjusiajai apatinio kairiojo 31 danties kramtomojo paviršiaus nuskėlimą emalio ribose, apatinio kairiojo 31 ir apatinio dešiniojo 41 dantų dalinį išnirimą, poodines kraujosruvas kairiame žaste.

Be to, kaltinamasis P. Z. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį, t. y. 2015-06-23, apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini) e, sugyventinės L. V. nuomojamo buto koridoriuje, tarpusavio su sugyventine L. V. konflikto metu, kaltinamasis P. Z. tyčia ranka, sulenkta ties alkūne, apkabino ir spaudė L. V. veidą, padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą - viršutinės lūpos sužalojimą su minkštųjų audinių patinimu, viršutinės lūpos gleivinės įtrūkimu ir daliniu 11, 21 dantų išnirimu.

Kaltinamasis P. Z. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Parodė, kad su L. V. pradėjo draugauti prieš ketverius metus, o nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. gyveno kartu, nuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini) m. Jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra. Pamena, kad 2014-12-20, išėjo su draugais pasilinksminti, sugyventinė su dukra liko namuose. 2014-12-21 ryte grįžo namo, buvo vartojęs alkoholio. Nukentėjusioji pyko ant jo, priekaištavo, kad vėlai grįžo, pradėjo rankomis daužyti per veidą, iškoneveikė jį necenzūriniais žodžiais. Norėdamas ją atitraukti nuo savęs, jai su savo galva porą kartų sudavė į galvą. Kai jis nuėjo miegoti, sugyventinė jį apipylė vandeniu, po ko jis supykęs sudavė jai vieną kartą į galvą, buvo paėmęs už rankų, apvirtusiai įspyrė gal du kartus. Visko gerai nepamena, nes buvo neblaivus. Po šio įvykio jis sugyventine susitaikė, jos atsiprašė ir ji jam atleido. Tuomet ikiteisminio tyrimo byla buvo nutraukta jam ir nukentėjusiajai susitaikius. Kitas įvykis įvyko (duomenys neskelbtini) Tądien jie pradėjo su sugyventine konfliktuoti, L. V. ji vadino nevykėliu. Tokie žodžiai jį labai įžeidė, išvedė iš kantrybės, todėl jis jai sudavė. Tiksliai kiek kartų sudavė jis neprisimena, galėjo kumščiu į galvą suduoti gal tris kartus. Po to suėmė jai už plaukų ir patempė į apačią ir kojos keliu jai spyrė į galvą, gal kokius keturis kartus. Šį įvykį matė jo sesuo I. Z., nes ji laikydama jo dukrą ant rankų stovėjo koridoriuje ir viską stebėjo. Jis tuo metu buvo blaivus. Sumušė savo sugyventinę, nes ji išvedė jį iš kantrybės. Sumušęs sugyventinę, išėjo į lauką apsiraminti, kai grįžo į butą, ten jau buvo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dar vieną kartą sumušė savo sugyventinę L. V. (duomenys neskelbtini) . Pamena, kad grįžęs iš darbo, nuėjo pas buvusią sugyventinę L. V. atsiimti jam priklausančių daiktų, įskaitant ir mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“, kurį buvo nupirkęs L. V.. Atvykus į butą, esantį (duomenys neskelbtini) , ten buvo sugyventinė ir jos tėvas J. V. kartu su savo sugyventine I. J., kurie kiek pabuvę išėjo. Jiems išvykus jis pasiėmė savo telefoną „Samsung Galaxy S3“, kuris buvo svetainės kambaryje ant stalo. Tada L. V. paprašė grąžinti jai SIM kortelę, bet jis jai jos nedavė. Jie vėl susipyko, ir tarpusavyje susikibo, pradėjo stumdytis. Jis jai pasakė, kad tarp jų viskas baigta, po ko, jo sugyventinė pradėjo rankomis daužytis, koneveikė jį necenzūriniais žodžiais. Tada jis labai susinervino, supyko, norėdamas ją atitraukti nuo savęs, uždėjo ranką nukentėjusiajai ant veido, ir jį spaudė. Pripažįsta, kad sugadino nukentėjusiosios rūbus, bet tai padarė iš pykčio. Jis kai supyksta, labai susinervina, tarsi „užtemsta protas“, todėl tiksliai įvykio detalių pasakyti negali. Pripažįsta, kad anksčiau yra vartojęs narkotines medžiagas, dabar jau apie pusantrų metų nevartoja, . mano, kad, todėl jis toks nervingas ir yra. Dėl narkotikų vartojimo į medikus pagalbos nesikreipė, savarankiškai metė vartoti juos, supratęs, kad taip gyventi negalima. Labai gailisi padaręs šias nusikalstamas veikas, atsiprašė nukentėjusiosios. Su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka nukentėjusiajai sumokėti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis pagal pareikštą kaltinimą savo kaltę pripažino, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. V. apklausta dalyje dėl civilinio ieškinio nurodė, kad ji civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo sumažina, ir prašo iš kaltinamojo priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad neturtinė žala pasireiškė fizinio skausmo sukėlimu, taip pat ji patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Teigia, jog iki šiol patiria neigiamas pasekmes – neigiamas emocijas, nepatogumus, išnirę dantys yra labai jautrūs, kenčia fizinį skausmą valgant. Į medikus dėl padarytų sužalojimų gydymo nesikreipė, vaistų nevartojo, naktimis miega gerai, tačiau valgant skauda dantis, jie yra jautrūs. Taip pat nurodo, kad kaltinamasis dėl nusikalstamų veikų jai sužalojo dantis – apatinio kairiojo ir apatinio dešiniojo dantų dalinį išnirimą, viršutinių dviejų dantų dalinį išnirimą. Ji šiuo metu nedirba, augina mažametį vaiką, todėl neturi pajamų kreiptis į odontologijos klinikas dėl dantų gydymo, taip pat negali pateikti jų sudarytų gydymo planų su nurodytomis kainomis, todėl prašo pripažinti teisę į civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas, nukentėjusiosios parodymų, kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje esančiais ir ištirtais įrodymais.

2014-12-21 L. V. skundu Skuodo rajono policijos komisariatui nustatyta, kad L. V. pranešė, jog 2014-12-21, apie 6.00 val., į namus grįžęs neblaivus jos sugyventinis P. Z., ją sumušė (T. 1, b. l. 1).

2015-01-06 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą baudžiamojoje byloje Nr. 84-1-00257-14 kaltinamajam P. Z. ir nukentėjusiajai L. V. susitaikius nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla Nr. 84-1-00257-14 P. Z. atžvilgiu nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais, P. Z. ir L. V. susitaikius (T.1, b. l. 3).

2015-05-31 L. V. skundu Skuodo rajono policijos komisariatui nustatyta, kad L. V. pranešė, jog 2015-05-31, apie 13.30 val., jai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) tarpusavio su P. Z. konflikto metu, ją sumušė P. Z. (T.1, b. l. 4).

2015-06-02 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, patvirtintu Skuodo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo, nuspręsta atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 84-1-00257-14 (T. 1, b. l. 8-9).

2015-06-23 L. V. skundu Skuodo rajono policijos komisariatui nustatyta, kad L. V. kreipėsi į Skuodo rajono policijos komisariatą pranešdama, kad 2015-06-23, apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) tarpusavio su P. Z. konflikto metu, P. Z. ją sumušė (T.1, b. l. 12).

2014-12-21 išrašu iš policijos duomenų bazės nustatyta, kad 2014-12-21, 07.57 val., telefonu kreipėsi L. V.. Pranešimo tekstas: „Pranešėjos neblaivus vyras P. Z. šiuo metu fiziškai smurtauja, muša rankomis, spardė galvą. Vyras šiuo metu namuose, užsidarė vonios kambaryje, dar yra kūdikis. Smurtauja ne pirmą kartą, ginklų neturi (T.1, b. l. 22-26).

2014-12-21 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatyta, kad 2014-12-21, apie 7.57 val., gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) , P. Z., būdamas neblaivus, smurtauja ir spardo L. V., namuose yra kūdikis. Smurtavimas pasireiškė smūgiavimu rankomis ir galva į galvos sritį, L. V. parvirtus ant žemės buvo smūgiuojama koja ir keliu, pranešime pažymėta sužalota kūno sritis – veido kairės pusės akis. Dėl šio įvykio į policijos komisariatą pristatytas P. Z. (T. 1, b. l. 18-19).

2014-12-21 apžiūros protokolu ir fotolentelėmis nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – Vaižganto g. 8-30, Skuode, protokole užfiksuoti įvykio vietos apžiūros rezultatai (T. 1, b. l. 27-30).

2014-12-21 alkoholio matuoklio parodymų kvitais nustatyta, kad 2014-12-21, 8.20 val., P. Z. nustatytas 0,45 promilės girtumas; 8.25 val. L. V. patikrintas blaivumas ir nustatyta 0.00 promilių (T.1, b. l. 32).

2014-12-30 specialisto išvada Nr.G2700/14(03) konstatuota, kad L. V. buvo nustatytos sumušimo žymės kairiame skruoste, kaktos kairėje (išorinės sumušimo žymės pateiktuose medicininiuose dokumentuose chirurgo neaprašytos), bei linijinis odos nubrozdinimas dešinio riešo-plaštakos srityje; nustatytus sužalojimus L. V. galėjo patirti bukos traumos pasėkoje, paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais; įrašai tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose neprieštarauja tam, kad nustatytus sužalojimus L. V. galėjo patirti teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2014-12-21, paros pirmoje pusėje; sužalojimų įgavimo metu L. V. galėjo būti įvairiose padėtyse; pagal tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose aprašytą sužalojimų lokalizaciją L. V. kūne galima išskirti tris trauminio poveikio vietas – kaktos kairė, kairysis skruostas, dešinysis riešas – plaštaka; tyrimui pateiktų medicininių dokumentų apimtyje L. V. sužalojimai atitinką nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (T.1, b. l. 36).

2015-05-31 išrašu iš policijos duomenų bazės nustatyta, kad 2015-05-31, 13.50 val., telefonu kreipėsi privatus fizinis asmuo. Pranešimo tekstas: „Pranešta, kad sugyventinis muša. Pokalbio metu girdėjosi kūdikio klyksmas. Daugiau informacijos nesuteikė. Moteris prašė, kad atvyktų pareigūnai greičiau“ (T.1, b. l. 48-52).

2015-05-31 apžiūros protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) kurioje P. Z. sumušė L. V., protokole užfiksuoti apžiūros rezultatai (T. 1, b. l. 53-55).

2015-05-31 alkoholio matuoklio parodymų kvitais nustatyta, kad 2015-05-31, 14.00 val., patikrinus L. V. blaivumą, jai nustatyta 0.00 promilių; 14.39 val., patikrinus P. Z. blaivumą, jam nustatyta 0.00 promilių (T. 1, b. l. 58).

2015-06-09 specialisto išvada Nr. T-N 1513/15(01) nustatyta, kad P. Z. šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis opijatų, kanabinoidų, kokaino ir jo metabolitų šlapime nerasta (T. 1, b. l. 60-61).

2015-06-12 specialisto išvada Nr.G1043/15(03) konstatuota, kad L. V. buvo nustatyti šie sužalojimai: apatinio kairiojo 31 danties kramtomojo paviršiaus nuskėlimas emalio ribose, apatinio kairiojo 31 ir apatinio dešiniojo 41 dantų dalinis išnirimas, poodinės kraujosruvos kairiame žaste; nustatytus sužalojimus L. V. galėjo patirti bukos traumos pasėkoje, paveikus burnos, žasto sritį kietais bukais daiktais; pagal tyrimui pateiktuose med. dokumentuose aprašytą sužalojimų lokalizaciją, L. V. kūne preliminariai išskiriamos dvi trauminio poveikio vietos: burna ir kairysis žastas; kadangi nukentėjusiąją apžiūrėjęs gydytojas pažymėjo „kairiojo žasto srityje mėlynės“, nenurodydamas konkretaus jų kiekio, tiksliai pasisakyti kelių trauminių poveikių pasėkoje jos buvo padarytos – negalima; įrašai pateiktuose med. dokumentuose neprieštarauja tam, kad nustatytus sužalojimus L. V. galėjo patirti teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2015-05-31; tyrimui pateiktų med. dokumentų apimtyje L. V. sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (T. 1, b. l. 77-78).

2015-06-23 Skuodo rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyresniosios patrulės V. G. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2015-06-23, apie 21.17 val., patruliuojant kartu su specialistu M. S., gautas budėtojo pranešimas dėl smurto, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ., artimoje aplinkoje. Pareiškėja L. V. policijos pareigūnams nurodė, kad jai būnant namuose kartu su tėvu J. V. ir jo sugyventine I. J. pas ją atėjo buvęs sugyventinis P. Z., kuris turėjo atnešti pinigų dukros išlaikymui. Apie 19.30 val., išvykus jos tėvams, P. Z. atėmė jos mobilaus ryšio telefoną, pradėjo plėšyti rūbus ir dešinės rankos alkūne prispaudė jai veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. P. Z., L. V. teigimu, grasino ją sumušti sutikęs mieste. L. V. iškvietus policijos pareigūnus, P. Z. pasišalino (T. 1, b. l. 81-84).

2015-06-23 išrašu iš policijos duomenų bazės nustatyta, kad 2015-06-23, 21.17 val., telefonu kreipėsi L. V.. Pranešimo tekstas: „Apie 19.30 val. buvo atėjęs buvęs sugyventinis, paėmė moters telefoną, suplėšė rūbus, trenkė į veidą, lūpa ištino ir pasišalino iš namų. Greitosios medicinos pagalbos nereikia. Namuose yra vienas nepilnametis vaikas. Vyrui yra apribojimas – du mėnesius artintis prie pranešėjos ir vaiko. Policijos laukia namuose“ (T.1, b. l. 86-90).

2015-06-23 įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis nustatyta įvykio vieta - Vaižganto g. 8-30 , Skuodo m., esantis butas, kuriame P. Z. buvo sumušta L. V.. Kambaryje prie rytinės sienos stebima komoda, vaiko vežimėlis ir ant grindų išmėtyti rūbai – geltonos spalvos megztukas, džinsinis sijonas, žydros spalvos suknelė, geltonos spalvos palaidinė, mėlynos spalvos palaidinė. Atlikus apžiūrą paimti suplėšyti rūbai - megztukas, sijonas, suknelė, palaidinės (T. 1, b. l. 91-94).

2015-06-25 apžiūros protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, kad buvo apžiūrėti 2015-06-23 įvykio vietos – (duomenys neskelbtini) , apžiūros metu paimti L. V. sugadinti rūbai: megztukas, sijonas, suknelė, trys palaidinės; protokole užfiksuoti jų apžiūros įvykio rezultatai (T. 1., b. l. 95-96, 97-102).

2015-06-23 Viešosios įstaigos Respublikinės ligoninės pažyma nustatyta, kad 2015-06-23, 22.20 val. L. V. be siuntimo atvyko į ligoninės priėmimo skyrių. Buvo konsultuota chirurgo gydytojo V. V. V.. 2015-06-23, apie 19.30 val. sugyventinis smogė į veidą, ir pacientės žodžiais, sužalojo viršutinę lūpą bei išmušė dantis. Sąmonės netekusi nebuvo. Objektyviai: sąmoninga, išoriškai viršutinėje lūpoje aiškių sumušimo žymių nėra, žaizdų nepastebima, galima įtarti viršutinės lūpos patinimą, iš gleivinės pusės žaizdų nepastebima, tik viršutinėje lūpoje yra gleivinės įtrūkimas, remiantis anamneze, galima galvoti apie viršutinės lūpos traumą (T. 1, 109).

2015-07-07 Viešosios įstaigos Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centro pažyma Nr. R3-421 nustatyta, kad L. V. 2015-06-26 atsiųsta iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Skuodo rajono policijos komisariato apžiūrai. Ligonė skundžiasi, kad skauda priekinis viršutinis dantis, sunku kąsti. Apžiūrint 12, 11, 21 dantys jautrūs perkusijai, nežymiai paslankūs. Rentgenologiškai: praplatėję peridonto plyšiai apie 11, 21 dantis. Diagnozė: 11, 21 dantų dalinis išnirimas, TLK-10-AM kodas S 03.2. (T. 1, b. l. 111).

2015-07-20 specialisto išvada Nr.G1256/15(03) konstatuota, kad L. V. padarytas viršutinės lūpos sužalojimas su minkštųjų audinių patinimu, viršutinės lūpos gleivinės įtrūkimu ir daliniu 11, 21 dantų išnirimu; sužalojimai gavosi nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu pasėkoje, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms; sužalojimai padaryti anksčiau kaip 2015-06-23, 22.20 val. (nurodyta kreipimosi į ligoninę data ir laikas), kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui; visi išvados pirmame punkte nurodyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (T.1, b. l. 119).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis 2014-12-21, 2015-05-31, 2015-06-23 smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo šeimos nario – sugyventinės L. V., sveikatą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino kaltu padaręs visas tris nusikalstamas veikas. Be to, jo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – kaltinamojo parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios parodymais, specialistų išvadomis, įvykio ir daiktų apžiūros protokolais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Šios kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes P. Z. smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę L. V., ir ją nežymiai sužalojo. Visus šiuo nuosprendžiu aptartus nusikaltimus kaltinamasis P. Z. padarė tiesiogine tyčia: smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamasis kaltu padarius nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir dėl savo nusikalstamo elgesio iš tiesų nuoširdžiai gailėjosi, todėl dėl visų trijų nusikalstamų veikų ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe už nusikalstamą veiką, padarytą 2014-12-21, pripažintina tai, kad šį nusikaltimą jis padarė būdamas neblaivus, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Dėl 2015-05-31, 2015-06-23 padarytų veikų kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.

Kaltinamasis P. Z. padarė tris smurtinius nesunkius nusikaltimus savo šeimos nariui, jis smurtavo artimoje aplinkoje. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą. P. Z. už nusikalstamą veiką, padarytą 2014-12-21, ir šiuo nuosprendžiu aptariamą veiką, nukentėjusiosios L. V. atžvilgiu, 2015-01-06 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jam ir nukentėjusiajai L. V. susitaikius, visgi kaltinamasis po susitaikymo su nukentėjusiąją, nepraėjus nė vieneriems metams padarė dar du smurtinius nusikaltimus nukentėjusiosios atžvilgiu. Kaltinamasis P. Z. yra jauno amžiaus, administracine tvarka nebaustas ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų, turi nuolatinį darbą, šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) , nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini) Ankstesnės darbovietės, kurioje dirbo P. Z., administracijos charakterizuojamas itin teigiamai, kaip punktualus, sąžiningas, darbštus, pareigingas, puikiai sutariantis su bendradarbiais, komunikabilus, kruopštus darbuotojas (T. 1, b. l. 146, 147). AB Skuodo psichikos sveikatos ir psichoterapijos centro pažyma nustatyta, kad P. Z. sergančių psichikos ir priklausomybių įskaitoje nėra (T. 1, b. l. 149). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs visas tris nusikaltimas veikas, kritiškai vertina savo elgesį ir išgyvena dėl jo pasekmių, nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, pripažįsta padaręs nukentėjusiajai tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis neturi ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas, jam nebūdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, nes šie padaryti nusikaltimai yra betarpiškai susiję su kaltinamojo buvusia sugyventine, su kuria jie sistemingai konfliktuoja, tarp jų šiuo metu yra susiklostę nepalankūs santykiai, kylantys nuolatiniai konfliktai yra išimtinai tarpasmenybinio pobūdžio nesutarimai, todėl sankcijoje numatytos griežčiausios terminuoto laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam P. Z. prieštarautų humaniškumo ir teisingumo principui. Tai įvertinęs teismas daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį P. Z. nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam už visas nusikalstamas veikas skirtina bausmės rūšis - laisvės apribojimo bausmė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje (BK 48 str.). Teismas nustatydamas skirtiną P. Z. bausmės dydį, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį – kaltinamasis smurtavo artimoje aplinkoje, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes kiekvienos iš nusikalstamų veikų padarymo atveju, jo socialinį statusą, teismas sprendžia, kad P. Z. skiriamos laisvės apribojimo bausmės trukmė nustatytina mažesnė, nei Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, P. Z. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas subendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant paskirtas švelnesnes bausmes.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, nustatyta, jog egzistuoja visos minėtame straipsnyje numatytos sąlygos bausmės mažinimui – byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažįsta esantis kaltu, todėl P. Z. paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, jam skiriamas įpareigojimas – nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė -– dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-12-21, 08.05 val. iki 2014-12-22, 15.40 val., t. y. dvi paros; nuo 2015-05-31, 14.40 val. iki 2015-06-02, 14 val., t. y., viena para, nuo 2015-06-24, 04.20 val. iki 2015-06-25, 17.30 val., t. y. dvi paros; iš viso penkios paros, kurios prilyginamos dešimčiai laisvės apribojimo dienų (T. 1, b. l. 156, 167, 169-178, 182, 190).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. V. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo P. Z. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir pripažinti jai teisę į civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji sumažino neturtinės žalos dydį iki 2000 Eur ir paaiškino, kad patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, po kaltinamojo smurtavimo išnirę dantys yra labai jautrūs, kenčia fizinį skausmą valgant. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis sutiko, kad nukentėjusiajai savo nusikalstamais veiksmais padarė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, tačiau mano, kad neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas dėl jo turtinės padėties. Paaiškino, kad nukentėjusiosios prašoma suma neturtinei žalai atlyginti jam šiuo metu būtų pernelyg didelė finansinė našta, nes jis gauna pajamas tik iš darbo santykių, jo darbo užmokestis šiuo metu yra 450 Eur dydžio, iš kurių jis išlaiko du mažamečius vaikus, vieno vaiko išlaikymui moka 86 Eur, o jo ir nukentėjusiosios bendro vaiko išlaikymui - 115 Eur.

Iš byloje esančių specialistų išvadų matyti, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų patyrė įvairius ir šiame nuosprendyje aptartus sužalojimus, tarp kurių konstatuoti ir apatinio kairiojo 31 danties kramtomojo paviršiaus nuskėlimas emalio ribose, apatinio kairiojo 31 ir apatinio dešiniojo 41 dantų dalinis išnirimas, 11 ir 21 dantų dalinis išnirimas. Taigi neabejotina, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų patirs išlaidų, susijusių su dantų gydymu, tačiau turtinės žalos dydžio įrodymui pagrįsti nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių būsimas gydymo išlaidas, kaip antai preliminarių gydymo plano ir išlaidų paskaičiavimų. Civiliniame ieškinyje, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad ji šiuo metu augina mažametį vaiką, nedirba ir neturi pajamų kreiptis į odontologijos klinikas dėl dantų gydymo, taip pat negali pateikti jų sudarytų gydymo planų su nurodytomis kainomis. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu ji negalinti pateikti įrodymų dėl turtinės žalos, kurią patirs dėl dantų gydymo, prašo pripažinti jai teisę į civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

Baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas) nustato teismui pareigą išspręsti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta. To paties straipsnio 2 dalis numato tik išimtinius atvejus, kai teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į jo ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl šio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka – kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, bei į galiojantį teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad šiuo metu negalima tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiosios civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo, neatidėjus bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, todėl civilinei ieškovei pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Nagrinėjamu atveju nusikalstamomis veikomis sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Neturtinės žalos dydis priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų išgyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-03-04 nutartyje Nr. 2K-68/2008 yra pažymėjęs, kad asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl ji turi būti itin saugoma. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio ir integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai nusikalstamomis veikomis buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, tačiau jos prašoma priteisti 2000 Eur neturtinės žalos dydis prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimais padarytos neturtinės žalos atlyginimo, bei yra pilnai nepagrįstas, todėl nukentėjusiosios ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

Teismas neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusioji nuo kaltinamojo nevienkartinių smurtinių veiksmų (kaltinamasis nukentėjusiąją sumušė tris kartus skirtingais laikotarpiais), patyrė fizinį skausmą, bendro pobūdžio nepatogumus, neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, patyrė sužalojimus, taip pat ir dantų išnirimą, dėl ko nukentėjusioji iki šiol kenčia fizinį skausmą valgant, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusioji patyrė išskirtinai neigiamą poveikį savo sveikatai, kad po įvykių dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajai būtų ženkliai pablogėjusi sveikata, ar būtų sukeltos kokios tai rimtos pasekmės, ir dėl to ji būtų reikėję kreiptis į medikus. Pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji po patirtų sužalojimų visais trim atvejais padarytiems sužalojimams konstatuoti kreipėsi į chirurgą, o dėl dantų sužalojimo - pas odontologą konsultacijos, tačiau dėl jai padarytų sužalojimų gydytojai gydymo neskyrė, dėl sumušimų ligoninėje ji negulėjo, vaistai jai paskirti nebuvo. Be to, teismo vertintina, ir tai, kad nusikalstamų veikų pasekmės visais trim atvejais specialistų kvalifikuotos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, neigiamai paveikus dvasinę, emocinę būseną yra neigiamo poveikio pasekmės, dėl to patirti išgyvenimai. Rašytinių ar kitų įstatymų leistinų įrodymų apie pasekmes savo dvasinei ir emocinei sveikatai, teismui nukentėjusioji taip pat nepateikė, todėl šios aptartos aplinkybės taip pat yra vienas iš pagrindų mažinti pareikšto ieškinio dydį.

Teismas taip pat atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, kad padarytos trys analogiškos smurtinės nusikalstamos veikos savo šeimos nariui, nusikalstamos veikos padarytos tyčine kaltės forma, į kaltinamojo jauną amžių, į tai, kad jis turi nuolatinį darbą, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, be to, turi du mažamečius vaikus, kuriems teismo sprendimais yra priteistas išlaikymas ir kurį kaltinamasis moka. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios nuolat kilo asmeninio pobūdžio konfliktai, kurie tęsiasi jau ilgą laiką, kas ir sąlygojo šių nusikalstamų veikų padarymą.

Be kita ko, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nukentėjusiesiems dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo artimojoje aplinkoje priteisiama 1000 Lt (289,62 Eur) (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-290/2011, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-809-582/2015).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, net ir įvertinęs tai, kad kaltinamasis tris kartus nežymiai sutrikdė L. V. sveikatą, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, nukentėjusiosios reikalaujamas 2000 Eur neturtinės žalos dydis yra per didelis, ir mažintinas iki 1000 Eur.

Nukentėjusiajai L. V. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos, išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu nukentėjusiajai šioje baudžiamojoje byloje sudaro 117,77 Eur. Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo priteistinos valstybei (BPK 105 str., 106 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu P. Z. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš laikinos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) įpareigojant kaltinamąjį nesilankyti nukentėjusiosios L. V. gyvenamojoje vietoje, esančioje Vaižganto g. 8-30, Skuodas, bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintina.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015-06-23 įvykio vietos apžiūros metu buvo paimti sugadinti L. V. rūbai – trys vienetai palaidinių, suknelė, sijonas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. V. paaiškino, kad jai buvo siūloma pasiimti šiuos daiktus, tačiau jie jai yra nebereikalingi, todėl sugadintų rūbų neatsiėmė. Atsižvelgiant į tai, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiosios L. V. sugadinti rūbai – 3 palaidinės, suknelė, sijonas, perduoti saugoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato daiktų saugyklą (2015-06-26 kvitas B, serija BBB Nr. 032940), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (T 1., b. l. 91-104).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendė:

P. Z. pripažinti kaltu padarius tris nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2014-12-21 veika) - 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti P. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose šešių mėnesių laikotarpiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2015-05-31 veika) - 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti P. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose šešių mėnesių laikotarpiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2015-06-23 veika) - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti P. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose šešių mėnesių laikotarpiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtąsias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti subendrintą bausmę – vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti P. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose šešių mėnesių laikotarpiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir P. Z. nustatyti galutinę bausmę – aštuonių mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant P. Z. bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose šešių mėnesių laikotarpiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į P. Z. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-12-21, 08.05 val. iki 2014-12-22, 15.40 val., t. y. dvi paras; nuo 2015-05-31, 14.40 val. iki 2015-06-02, 14 val., t. y., vieną parą, nuo 2015-06-24, 04.20 val. iki 2015-06-25, 17.30 val., t. y. dvi paras; iš viso penkias paras, kurios prilyginamos dešimčiai laisvės apribojimo dienų.

P. Z. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš laikinos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) , įpareigojant kaltinamąjį nesilankyti nukentėjusiosios L. V. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) , bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Nukentėjusiosios L. V. pareikštą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo P. Z. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų ir 00 euro centų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai L. V.. Kitoje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atmesti.

Nukentėjusiajai L. V. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš P. Z. 117,77 Eur (vieno šimto septyniolikos eurų ir 77 euro centų) valstybei proceso išlaidoms atlyginti.

Išaiškinti P. Z., jog asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista į areštą (BK 48 str. 10 d.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Railienė