Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei L. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei S. B. dėl tėvystės nuginčijimo, turtinės žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas V. M. (toliau – ir ieškovas) prašo pripažinti, kad jis nėra Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduoto Gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytos A. M., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas ir šį įrašą pripažinti negaliojančiu; priteisti iš atsakovės S. B. 2500 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovas nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakove gyvenant nesusituokus, (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. M., ieškovas tėvystę pripažino pareiškimu. Su atsakove S. B. kartu negyvena nuo 2017 m. birželio mėnesio. Pagal atsakovės S. B. civilinį ieškinį Kauno apylinkės teisme buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-136-713/2019, kurioje atsakovė prašė iš ieškovo priteisti išlaikymą mažametės dukros išlaikymui ir 2019 m. vasario 1 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas patvirtino ieškovo ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo gera valia mokėti išlaikymą dukrai po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo taikos sutarties sudarymo 2019-01-24 iki dukters pilnametystės. Taip pat ieškovas įsipareigojo padengti įsiskolinimą – 1250 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki taikos sutarties patvirtinimo – 2019-01-24. Prieš priimdamas nutartį, kuria patvirtino ieškovo ir atsakovės sudarytą taikos sutartį, Kauno apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi minėtoje civilinėje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones ir A. M. išlaikymui iki sprendimo priėmimo priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą – po 150 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. lapkričio 27 d. (prašymo padavimo dienos). Minėta 2019-02-01 nutartimi Kauno apylinkės teismas nustatė, kad mažametės A. M. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta S. B.. Atsakovė nuo kito, ar kitų vyrų augina dukrą G. ir sūnų O. Ieškovas visą laiką skaitė save mažametės A. M. tėvu, nežinojo ir nesuprato, kad yra atsakovės S. B. apgautas iki pat 2019 m. gruodžio 20 d., kuomet iš medicinos klinikos elektroniniu laišku jam buvo pranešta, kad tikimybė, kad jis yra A. M. tėvas lygi nuliui. Tyrimą nusprendė atlikti dėl to, kad A. M. paaugus, visas kaimas pradėjo šnekėti, kad dukra nepanaši į ieškovą, tą nuolat sakydavo ieškovui ir jo mama. Su atsakove kartu pragyveno trumpai, t.y. nuo 2014 m. iki 2017 m. birželio, kada ji pradėjo išgėrinėti, o ieškovas išsikėlė gyventi pas save. Su atsakove niekada nebuvo sukūrę šeimos, atsakovė vedė netinkamą gyvenimo būdą. Atsakovė yra kalta, kad nepasakė, kas yra biologinis jos dukros A. M. tėvas. Dėl to, atsakovė turi atlyginti sumas, kurias iš ieškovo ji gavo savo dukros A. M. išlaikymui, o įrašas A. M. gimimo liudijime, kad ieškovas yra jos biologinis tėvas, panaikintinas.

Ieškovės atstovas palaikė atstovaujamojo poziciją, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad S. B. pažeidė bendro pobūdžio pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų ieškovui žalos – nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nepasakydama ieškovui apie tai, kad prieš pradėdama bendrauti su ieškovu, ar bendraujant su juo, turėjo artimus santykius su kitu ar kitais vyrais, todėl jos dukra A. M. gali būti šio asmens (asmenų) dukra. Tokiais veiksmais ji pažeidė įstatymo reikalavimus ir turi ieškovui atlyginti padarytą žalą, kurią sudaro 2500 Eur, t.y. nuostoliai, susiję su A. M. išlaikymu nuo 2018-11-28, kuomet buvo priteistas išlaikymas iš ieškovo po 150 Eur kas mėnesį, iki 2020 m. sausio 1 d., iki kol ieškovas mokėjo pagal teismo 2019 m. vasario 1 d. nutartį A. M. išlaikymui po 160 Eur ir 1250 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Atsakovė su ieškiniu sutiko dalyje dėl tėvystės nuginčijimo, o ieškinį dalyje dėl žalos atlyginimo, prašė atmesti. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyveno kartu su ieškovu apie tris metus, tačiau vienu metu buvo susipykę ir apie mėnesį kartu negyveno, nepalaikė ryšių. Tuo metu ji turėjo artimus santykius su buvusiu vyru. Tiksliai nežinojo, kas yra dukters tėvas. Ketina nustatyti dukrai tėvystę. Ieškovas dukrą A. išlaikė, tuo metu jis buvo tėvas, visos lėšos buvo išleistos dukters išlaikymui. Dukrai yra pasakiusi, kad V. M. nėra jos tėvas, o buvusiam sutuoktiniui yra pasakiusi, kad A. yra jo dukra.

Išvadą teikianti institucija išvadoje nurodė, jog nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo, įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Šiuo atveju, jei V. M. tėvystė A. M. atžvilgiu būtų nuginčyta, šalys turėtų siekti, kad būtų įteisinta tikroji vaiko tėvystė, t.y. turėtų būti sprendžiamas A. M. tėvystės nustatymo klausimas. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo matyti, kad jos tėvai yra S. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14). Medicinos klinikoje Pharma DNA atlikus V. M. ir A. M. DNR tėvystės testą nustatyta, kad tėvystės tikimybė lygi nuliui (b. l. 7-10). 2019 m. vasario 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-136-713/2019 Kauno apylinkės teismas patvirtino V. M. ir S. B. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią ieškovas V. M. įsipareigojo gera valia mokėti išlaikymą mažametei A. M. po 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo taikos sutarties sudarymo 2019-01-24 iki A. M. pilnametystės. Taip pat ieškovas įsipareigojo padengti įsiskolinimą – 1250 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. kovo 1 d. iki taikos sutarties patvirtinimo – 2019-01-24 (b. l. 15-18). Be to, minėtoje byloje 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – A. M. išlaikymui iki sprendimo priėmimo iš V. M. priteistas laikinas išlaikymas – po 150 Eur kas mėnesį nuo prašymo padavimo dienos – 2018 m. lapkričio 27 d. (b. l. 70-72). Ieškovo pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina lėšų, skirtų vaiko išlaikymui, kurių bendra suma 2500 Eur, pervedimą į atsakovės S. B. sąskaitą laikotarpiu nuo 2018 metų lapkričio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. (b. l. 19-31).

Dėl tėvystės nuginčijimo

Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo vertinama, ar asmuo, kuris ginčija tėvystę, žinojo ar turėjo pagrindo įtarti, kad nėra vaiko tėvas, ir pripažino tėvystę; grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kaip reikia suderinti susidūrusius interesus ir kokia teisinga šių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko interesus. Tėvystei nuginčyti turi būti tiriami ir vertinami įrodymai, paneigiantys socialinio ryšio su vaiku ir pan. faktą. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), kurie yra vertintini kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos civilinio proceso įstatyme numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

Ieškovo pateikta DNR tyrimo ataskaita patvirtina, jog ieškovas V. M. nėra A. M. biologinis tėvas. Minėta, tėvystė yra ne tik biologinis, tačiau taip pat ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Byloje šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas su atsakove kartu negyvena nuo 2017 metų birželio mėn. Išvadą teikiančios institucijos atstovams atsakovė nurodė, kad nepilnametės A. M. biologinis tėvas yra buvęs sutuoktinis M. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis Švedijoje. Atsakovė S. B. teigė, kad tarp jos nepilnametės dukters A. M. ir ieškovo V. M. nėra stipraus emocinio ryšio. Moteris pasakojo, kad nuo pat dukters gimimo ieškovas nepageidaudavo vaiką paimti ant rankų, ar kitaip palaikyti artimus tėvo ir dukros santykius. Šalys skyrium gyventi pradėjo 2017 metų viduryje, nuo tada nebeveda bendro ūkio, tačiau gyvena kaimynystėje, dėl šios priežasties nepilnametė A. M. kartais lankydavosi ieškovo namuose, dažniausiai jam nebūnant namuose, lankydavo ieškovo sugyventinę, nes palaikė gerus santykius. Taip pat S. B. pasakojo, kad jos nepilnametė dukra A. M. palaiko ryšius ir bendrauja su biologiniu tėvu M. B. jo buvimo Lietuvoje laikotarpiu, nes moteris augina dar du vaikus, kurie yra jos ir M. B. biologiniai vaikai. M. B. grįžimo į Lietuvą laikotarpiu lankosi jų namuose, bendrauja su vaikais, atveža jiems lauktuvių. Teismo posėdžio metu atsakovė šias aplinkybes patvirtino, nurodė, kad buvusiam sutuoktiniui yra pasakiusi apie tai, jog A. yra jo dukra, tėvystė dukrai bus nustatyta.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas, nustatoma, kad V. M. nėra Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduoto Gimimo liudijimo (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytos A. M., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas ir šis įrašas pripažįstamas negaliojančiu.

Pažymėtina, kad nuginčijus A. M. tėvystę, atsiranda galimybė pripažinti tėvystę pareiškimu arba teismine tvarka nustatyti tėvystę ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje. Kiekvienas vaikas turi žinoti savo kilmę, o šiuo atveju susidarė situacija, kad tėvystė nėra įteisinta.

Dėl žalos atlyginimo

Byloje tarp šalių kilęs ginčas dėl žalos, kilusios dėl išlaikymo vaikui teikimo, priteisimo, kai asmens tėvystė nuginčijama teismine tvarka.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas( baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra sutartinė ir deliktinė. Deliktinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

Pagal CK 6.246 str. civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinei atsakomybei atsirasti taipogi turi būti priežastinis ryšys (CK 6.247 str.), kaltė (6.248 str.) bei žala ir nuostoliai (6.249 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, analogiški nagrinėjamai bylai ginčo teisiniai santykiai kvalifikuojami kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis), kuriuose prievolė atlyginti žalą, konstatuotina pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, t. y. nustatant atsakomybės sąlygas: neteisėtą veiką (veiksmus ar neveikimą), žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009).

Teisinės vaiko kilmės iš tėvo konstatavimo atitiktis biologinei vaiko kilmei iš tėvo yra susijusi su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, todėl vaiko tėvų elgesys, užtikrinantis šios atitikties egzistavimą, yra būtina tėvų pareigų, be kita ko, ir pareigos tvarkyti jų nepilnamečių vaikų nuosavybe esantį turtą uzufrukto teise išimtinai vaikų interesais, tinkamo (sąžiningo, atidaus ir rūpestingo) vykdymo sąlyga. Vaiko motinos veiksmai (veikimas ar neveikimas), lėmę jos sutuoktinio (partnerio), nesančio biologiniu jos vaiko tėvu, taigi ir prigimtinės (vaiko kilme grindžiamos) pareigos teikti šiam vaikui išlaikymą turėtoju, įrašymą tėvu vaiko gimimo įraše, taip sudarant sąlygas įpareigoti tokį asmenį vykdyti pagal įstatymą ne jam, o kitam asmeniui – biologiniam vaiko tėvui – priklausančią asmeninio pobūdžio prievolę, gali būti pripažįstami netinkamu (nesąžiningu, neatidžiu ir nerūpestingu) įstatyme (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.186 straipsnio 2 dalis) vaiko motinai, kaip uzufruktorei, nustatytų su jos vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu, be kita ko, gaunamu ir kaip išlaikymas, tvarkymu susijusių pareigų vykdymu. Tėvų, nevykdančių ar netinkamai vykdančių savo pareigas vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei, t. y. neteisėtais.

Atsakovė teismo posėdžio nurodė, kad su ieškovu gyveno apie tris metus, maždaug nuo 2012 – 2013 metų, tuo metu dar nesilaukė, tačiau po kurio laiko su ieškovu susipyko ir apie mėnesį laiko kartu negyveno, nepalaikė ryšių, tačiau tuo metu ji palaikė artimus (intymius) ryšius su buvusiu sutuoktiniu. Tačiau, kaip nustatyta iš šalių paaiškinimų, atsakovė apie tai ieškovui nepranešė, neinformavo apie turėtus artimus santykius su kitu vyru bei galimybę pastoti nuo kito vyro. Pastojusi atsakovė nepasakė, kad ieškovas gali nebūti vaiko tėvu, nesiėmė priemonių aplinkybėms išsiaiškinti. Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, jog nežinojo kuris – ieškovas ar buvęs sutuoktinis yra dukters tėvas. Darytina išvada, jog atsakovė turėjo abejonių, tačiau niekada nesiėmė jokių veiksmų joms išsiaiškinti. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2019-02-01 nutarties civilinėje byloje Nr. e2-136-713/2019, vaiko kilmės klausimas byloje nebuvo keliamas, o buvo nagrinėjami klausimai, susiję su ieškovo, kaip vaiko tėvo teisėmis ir pareigomis – išlaikymo teikimu, išlaikymo įsiskolinimo priteisimu, bendravimo tvarkos nustatymu. Tokios aplinkybės patvirtina, kad ieškovui nebuvo kilusios pagrįstos abejonės dėl jo tėvystės, tuo tarpu atsakovė turėjo žinoti, jog egzistuoja rimti įtarimai, kad ieškovas gali nebūti biologinis jos dukters A. tėvas, kadangi pastojimo metu turėjo turėti artimus santykius su kitu vyru. Atsakovė teismo posėdžiu metu nurodė, kad jos buvęs sutuoktinis M. B. yra dukters A. tėvas, ji tai jam pranešusi, ketina dukrai nustatyti tėvystę. Atsakovės veiksmai, kai ji ieškovui nurodė, kad laukiasi jo vaiko, neinformavo apie galimas abejones dėl tėvystės, t.y. jog egzistuoja pagrįsta tikimybė, kad ieškovas nėra vaiko tėvas, tuo sudarydama faktines aplinkybes, kad ieškovas prisiimtų įstatymines atsakovės dukters tėvo pareigas, pripažintini neteisėtais CK 6.245 straipsnio 4 dalies prasme, nes atsakovė tokiais veiksmais pažeidė rūpestingumo, atidumo ir apdairumo taisykles, bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.246 str., 6.263 str.). Tokie atsakovės veiksmai pažeidžia ir CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtintą vaiko teisę žinoti savo tėvus bei gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams, o kartu pažeidžia ir turtines, su vaiko išlaikymu susijusias pareigas, numatytas CK 3.192 straipsnio 1 dalyje. Atsakovės žinojimą arba spėjimą apie tai, kad kūdikis gali būti ne ieškovo, patvirtina faktas, jog atsakovė po DNR ekspertizės išvados sutiko, kad ieškovas nėra kūdikio tėvas, nurodė, kas yra dukters A. tėvas, patvirtino bendravusi su buvusiu vyru ir nežinojusi, kuris yra tikrasis dukters tėvas, maniusi, kad ieškovas. Taigi, atsakovės elgesio neteisėtumas pasireiškia tuo, kad ji, prieš tęsdama bendrą gyvenimą su ieškovu, po to, kai artimai (intymiai) bendravo su kitu vyru, nebuvo su ieškovu atvira bei sąžininga. Atsakovės kaltė pasireiškia neatsargumu, nes ji pažeidė rūpestingumo, atidumo, apdairumo taisykles, t.y. bonus pater familias elgesio standartus, todėl priteisus dukrai išlaikymą dėl tokio atsakovės elgesio ieškovas patyrė 2500 Eur nuostolių.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja atsakovės kaltą (neatidų ir nerūpestingą) neveikimą (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), lėmusį nuostolių ieškovui, neprivalėjusiam teikti, tačiau dėl pirmiau nurodyto atsakovės elgesio suteikusiam jos nepilnametei dukrai išlaikymą, padarymą (CK 6.247, 6.249 straipsniai), neteisėtu (CK 6.246 straipsnis) ir sukėlusiu atsakovei deliktinę civilinę atsakomybę (CK 6.263 straipsnis).

CK 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Ieškovas pateikė mokėjimo nurodymus, kurie patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2018 metų lapkričio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. ieškovas atsakovei yra pervedęs lėšas vaiko išlaikymui, kurių bendra suma – 2500 Eur (b. l. 19-31), todėl, nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, iš atsakovės ieškovui priteisiant 2500 Eur žalos, patirtos vykdant teismo sprendimą (nutartį) dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atlyginimą (CPK 178 straipsnis).

Teismui tenkinus reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tenkintinas ir reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovės penkių procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas pateikė duomenis, kad byloje patyrė šias išlaidas: 175 Eur žyminis mokestis (b. l. 11), 199 Eur DNR tyrimo išlaidos (b. l. 13), 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 73-75), kurios neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Ieškinį tenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos (viso – 1374 Eur) priteistinos ieškovui iš atsakovės.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 15,75 Eur. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020, Nr. 1R-19/1K-2)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 399 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko – A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduoto Gimimo liudijimo, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis dalyje, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašytas A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu.

Priteisti iš atsakovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-01-22) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1374 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 15,75 Eur (penkiolika eurų 75 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriui, įregistravusiam vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.