- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-08
- Bylos Nr.
- e2-1777-922/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00106-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė (pirm.)
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- A. L.
- Trečiasis asmuo
- Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovei A. L., tretieji asmenys - Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Laima Muzikevčiūtė, M. L., L. L., dėl mirusiojo turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad K. L., miręs (duomenys neskelbtini), santuokos su A. L. metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė šį turtą: K. L. vardu atidarytoje „Swedbank“ AB banko nejudėjusių lėšų sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios piniginės lėšos 0,88 EUR; Uždarosios akcinės gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptos piniginės lėšos (312,54 Eur) pagal K. L. pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); A. L. vardu atidarytoje „Swedbank“ AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) palikėjo mirties dienai, t. y., (duomenys neskelbtini), buvusios piniginės lėšos 216,28 EUR; A. L. pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) fondo vienetų likutis palikėjo mirties dienai, t. y., (duomenys neskelbtini), buvo 2 957,948 vnt.
Nurodoma, kad mirus K. L., po jo mirties įstatyminiai įpėdiniai jo palikimo nepriėmė, todėl VMI prie FM pradėjo procedūrą dėl palikimo priėmimo valstybės vardu. VMI prie FM, kaip institucija paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, negali baigti paveldėjimo procedūrų, kadangi Varėnos rajono 2-ąjį notaro biuro notarė Laima Muzikevičiūtė atsisako išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, kol nėra nustatyta mirusiojo dalis bendroje jungtinėje nuosavybėje.
Atsakovė A. L., tretieji asmenys Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarė Laima Muzikevčiūtė, M. L. ir L. L. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų teismui nepateikė. Procesiniai dokumentai bei pranešimas apie teismo posėdžio datą, laiką bei vietą įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš Gyventojų registro išrašo matyti, kad K. L. mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje su sutuoktine A. L.. K. L. ir A. L. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). 2019-05-02 testamentų registro duomenimis, po K. L. mirties palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų nėra. 2020-02-10 Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruota K. L. testamentų, palikimo atsisakymų fakto, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ar atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų ir nurodoma, kad palikimą 2019-04-18 priėmė Lietuvos Respublika.
Palikėjo K. L. mirties dieną palikimą, kuris įgytas santuokos su A. L. metu, sudaro: K. L. vardu atidarytoje „Swedbank“ AB banko nejudėjusių lėšų sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančios piniginės lėšos 0,88 Eur; Uždarosios akcinės gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptos piniginės lėšos -312,54 Eur, pagal K. L. pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); A. L. vardu atidarytoje „Swedbank“ AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) palikėjo mirties dienai buvusios piniginės lėšos 216,28 Eur; A. L. pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) fondo vienetų likutis palikėjo mirties dienai 2 957,948 vnt.
Kadangi įstatyminiai įpėdiniai palikimo nepriėmė, o testamentinių palikėjo įpėdinių nebuvo, ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsniu, pradėjo palikimo, likusio po K. L. mirties, priėmimo valstybės vardu procedūrą. Ieškovė 2018-10-4 kreipėsi į K. L. įpėdinius raštais Nr. (28.8-08-4 E) RNA-28425 ir Nr. (28.8-08-4 E) RNA-28423 dėl informacijos pateikimo, tačiau įpėdiniai valios paveldėti palikėjo turtą nepareiškė.
Civilinio kodekso 5.62 straipsnyje numatyta, kad nesant įstatyminių ir testamentinių įpėdinių, mirusiojo palikimą priima valstybė, kuriai atstovauja VMI prie FM ir kuri atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.
Ieškovė 2019-04-16 raštu Nr. (28.8-08.4 E) RNA-9493 kreipėsi į Varėnos rajono 2-ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo po palikėjo mirties. Notaro biuro notarė Laima Muzikevičiūtė 2019-10-09 raštu Nr. 541-S informavo ieškovę, kad nuosavybės teisės liudijimo į ½ dalį K. L. santuokoje įgyto turto išduoti negali, nes nėra gautas pergyvenusios sutuoktinės sutikimas.
Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Lietuvos Respublikos CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d.). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d.). Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (Lietuvos Respublikos CK 5.13 str.). Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (Lietuvos Respublikos CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išaiškino, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė, nes kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus.
Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, po K. L. mirties nei sutuoktinė (atsakovė), nei palikėjo vaikai (tretieji asmenys) neatliko jokių veiksmų palikimui priimti. K. L. mirė būdamas santuokoje su atsakove, santuokos metu buvo įgytos pajamos.
Lietuvos Respublikos CK 3.87 straipsnio 1, 2 dalys numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
Įvertinus tai, kad po K. L. mirties niekas nesikreipė dėl likusio turto paveldėjimo ir įstatyminiai įpėdiniai nepageidauja priimti likusio palikimo, pripažintina, kad yra pagrindas mirusiojo turtą paveldėjimo teise perimti valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad turtas buvo įgytas santuokos metu, yra pagrindas laikyti K. L. ir A. L. bendrąja jungtine nuosavybe. Siekiant valstybei paveldėti turtą, likusį po K. L. mirties, būtina nustatyti jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atsiliepimo nepateikė ir nepaneigė lygių dalių prezumpcijos, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti ieškinį ir nustatyti, jog santuokos metu įgytą turtą K. L. ir A. L. įgijo lygiomis dalimis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263- 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), santuokos su A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) metu įgijo ir lygiomis dalimis po ½ dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė šį turtą:
- K. L. vardu atidarytoje „Swedbank“ AB banko nejudėjusių lėšų sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias pinigines lėšas 0,88 Eur;
- Uždarosios akcinės gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ pensijų kaupimo sąskaitoje sukauptas pinigines lėšas 312,54 Eur pagal K. L. pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini);
- A. L. vardu atidarytoje „Swedbank“ AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) palikėjo mirties dienai, t. y(duomenys neskelbtini), buvusias pinigines lėšas 216,28 Eur;
- A. L. pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)fondo vienetų likutį palikėjo mirties dienai, t. y., 2017-07-19, 2 957,948 vnt.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.