Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2021-12-08 · Administracinė byla Nr. eI3-7941-283/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-12-08
Bylos Nr.
eI3-7941-283/2021
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00282-2021-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
Pareiškėjas
S. K.
Atsakovas
Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-7941-283/2021Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00282-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 27.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 8 d.Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą pareiškėjui S. K. dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo ir S. K. skundo netenkinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

atsakovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir atsakovas, ir Panevėžio AVKP) elektroninių ryšių priemonėmis paduotu skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir Administracinių ginčų komisija) 2021 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 21R4-73(AG4-46/19-2021 (toliau – 2021 m. birželio 23 d. sprendimas), o pareiškėjo S. K. skundą (toliau – ir pareiškėjas, ir S. K.) dėl Panevėžio AVPK 2021 m. balandžio 19 d. rašto Nr. 50-S-3439(1.27E) „Dėl 2021-04-11 prašymo“ (toliau – Raštas) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.

Panevėžio AVPK skunde nurodė, kad 2021 m. balandžio 12 d. buvo gautas S. K. 2021 m. balandžio 11 d. parengtas prašymas, reg. Nr. 50-AP-515, pateikti duomenis iš „Ecofleet“ sistemos apie Panevėžio AVPK naudojamą nežymėtą tarnybinį automobilį. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, nustatė, kad asmenų teisę gauti informaciją iš valstybės institucijų reglamentuojančio Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų įstatymo (toliau – Teisės gauti informaciją įstatymas) 2 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad šis įstatymas netaikomas dokumentams, kurių tvarkymas nėra institucijai įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatyta viešoji funkcija. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 6 straipsniu, padarė išvadą, kad pareiškėjo prašoma informacija tvarkoma ne viešosios funkcijos pagrindu. Panevėžio AVPK 2021 m. balandžio 19 d. parengė raštą, kuriuo pareiškėjo prašymo pateikti duomenis iš sistemos „Ecofleet“ netenkino.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad nesutinka su Administracinių ginčų komisijos argumentu, jog pareiškėjo administracinio nusižengimo padarymo metu pareigūnai vykdė neviešą patruliavimą ir jo įvykdytą administracinį nusižengimą fiksavo tarnybiniuose automobiliuose esančia „Ecofleet“ sistema, t. y. policijos pareigūnų užfiksuota informacija buvo naudojama kaip įrodomoji priemonė administracinio nusižengimo teisenoje. Panevėžio AVPK paaiškino, kad „Ecofleet“ sistema (Telemetrinė transporto kontrolės sistema) atsakovo veikloje naudojama vidaus administravimo ir kontrolės tikslais – automobilių rezervacijai, transporto priemonių judėjimo ir buvimo vietos nustatymui, kaip apsauga nuo neautentifikuoto vairavimo, bei patvirtino, kad šioje sistemoje, be kitų funkcionalumų, yra įdiegta ir greičio matavimo funkcija. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-23 patvirtinto Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo 5 punkte nurodyta, jog visos teisinei metrologijai priskirtos naudojamos matavimo priemonės turi atitikti teisinės metrologijos reikalavimus, matavimo priemonių tipai turi būti patvirtinti ir įrašyti į Lietuvos matavimo prietaisų registrą, gauti kiti būtini leidimai ir kiekvienam prietaisui nustatyta tvarka atlikta jų periodinė metrologinė patikra. Atsakovas nurodė, kad „Ecofleet“ sistema neturi metrologinės patikros, ši atsakovo įsigyta sistema skirta stebėti (kontroliuoti) policijos įstaigos automobilius, viešosios policijos funkcijoms vykdyti nenaudojama, todėl šioje sistemoje užfiksuota informacija tvarkoma ne viešosios funkcijos pagrindu. Tvirtino, kad, priešingai nei nustatyta 2021 m. birželio 23 d. sprendime, „Ecofleet“ sistema administracinio nusižengimo fiksavimui nebuvo naudojama, policijos pareigūnai S. K. įvykdytą administracinį nusižengimą fiksavo ne techninėmis priemonėmis.

Pareiškėjas S. K. atsiliepimu prašė Panevėžio AVPK skundą atmesti kaip nepagrįstą, teigė, kad Administracinių ginčų komisijos priimtas 2021 m. birželio 23 d. sprendimas yra teisingas, pagrindo jį naikinti nėra.

S. K. atsiliepime paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gavo administracinio nusižengimo protokolą Nr. 83-ANR_P-1213-2021, kuriame buvo nurodyta, jog jis 2021 m. kovo 22d., 11 val. 21 min. (duomenys neskelbtini) 20 km, vairuodamas automobilį “Toyota Avensis”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr.110 (šalutinis kelias iš kairės), esant ištisinei ženklinimo linijai, skiriančiai priešingų krypčių transporto srautus, lenkė automobilį ir taip padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pareiškėjas teigė, kad, būdamas įsitikinęs, jog policijos tarnybinis automobilis padidino greitį ir neleido baigti lenkimo manevro, vadovaudamasis ANK 577 straipsniu, kreipėsi į Panevėžio AVPK Rokiškio rajono PK prašymu pateikti nežymėto policijos tarnybinio automobilio „Ecofleet“ sistemos užfiksuotus (duomenys neskelbtini) greičio duomenis nuo 11 val. 21 min. 31 sek. iki 11 val. 22 min. 29 sek. Panevėžio AVPK pateiktu Raštu pareiškėjo prašymo netenkino. Pareiškėjas vertino, kad atsakovas, nesuteikdamas informacijos, pažeidė jo, kaip piliečio teisę Teisės gauti informaciją įstatymo nustatyta tvarka gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei nevykdė Policijos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos funkcijos. S. K. teigė, kad policijos pareigūnams, tiriantiems administracinio nusižengimo ar nusikalstamų veikų medžiagas, siekiant nustatyti administracinių nusižengimų priežastis, iškyla prievolė teikti informaciją, kad tyrimuose būtų pašalintos bet kokios abejonės. Be to, pareiškėjas nurodė, kad nors Administracinių ginčų komisija 2021 m. birželio 23 d. sprendimu panaikino Raštą ir įpareigojo Panevėžio AVPK iš naujo išnagrinėti jo prašymą, tačiau atsakovas prašytos informacijos nepateikė. S. K. paaiškino, kad Panevėžio apylinkės teismas, nagrinėjęs jo administracinio nusižengimo bylą, išreikalavo duomenis apie Panevėžio AVPK Rokiškio rajono PK nežymėto policijos tarnybinio automobilio judėjimo greitį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad teismas prašė pateikti ne jo prašomos apimties informaciją, kadangi jis prašė pateikti informaciją, ar (duomenys neskelbtini) nežymėtas policijos tarnybinis automobilis važiavo leistinu 90 km/h greičiu, o jei šis automobilis važiavo didesniu bei 90 km/h greičiu, kokioje konkrečioje vietoje ir dėl kokių priežasčių nežymėtas policijos tarnybinis automobilis važiavo neleistinu greičiu. S. K. teigė, kad, Panevėžio AVPK nesuteikus reikiamos informacijos, jis negalėjo gintis administracinio nusižengimo byloje.

Administracinių ginčų komisijos sprendimas naikinamas, byla nutraukiama.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. K., vadovaudamasis ANK 577 straipsniu, kreipėsi į Panevėžio AVPK Rokiškio rajono PK 2021 m. balandžio 11 d. parengtu prašymu „Dėl informacijos pateikimo administracinio nusižengimo byloje ROIK 21129914376“ ir prašė pateikti duomenis apie šios policijos įstaigos nežymėto tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) nuo 11 val. 21 min. 31 sek. iki 11 val. 22 min. 29 sek. Telemetrinėje transporto kontrolės sistemoje „Ecofleet“ užfiksuotus duomenis, t. y. pateikti greičio ataskaitos kopiją iš „Ecofleet“ sistemos. Pareiškėjas nurodė, kad šie duomenys reikalingi, siekiant visapusiškai išsiaiškinti administracinio nusižengimo aplinkybes.

Panevėžio AVPK parengė 2021 m. balandžio 19 d. raštą Nr. 50-S-3439(1.27E) „Dėl 2021-04-11 prašymo“, kuriuo, remdamasis Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Policijos įstatymo 6 straipsniu, S. K. prašymo pateikti duomenis iš „Ecofleet“ sistemos netenkino. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo prašoma pateikti informacija tvarkoma ne teisės aktais pavestų viešųjų funkcijų vykdymo tikslais, o skirta stebėti (kontroliuoti) policijos įstaigos automobilius, tiesiogiai nenaudojamus policijos funkcijoms įgyvendinti.

S. K., nesutikdamas su Panevėžio AVPK parengtu Raštu, kreipėsi skundu į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrių, kuris 2021 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 21R4-73(AG4-46/19-2021 pareiškėjo skundą tenkino: panaikino Panevėžio AVPK 2021 m. balandžio 19 d. Raštą ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti S. K. 2021 m. balandžio 11 d. prašymą „Dėl informacijos pateikimo administracinio nusižengimo byloje ROIK 21129914376“.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ABTĮ) 1 straipsnį, šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką, o ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (taikoma 2020 m. lapkričio 1 d. – 2021 m. birželio 30 d. suvestinė redakcija) 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, visi viešojo administravimo subjektai teikia asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją. Asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ir šių subjektų asociacijų, jeigu šios asociacijos įsteigtos bendrojo intereso poreikiams, kurie nėra pramoninio ar komercinio pobūdžio, tenkinti, regionų plėtros tarybų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, informaciją, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnyje, ir dokumentus, kuriais jos disponuoja ar (ir) kuriuos tvarko vykdydamos įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytas funkcijas, įgyvendinimo priemones ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų įstatymas (ginčo laikotarpiu taikoma 2020 m. lapkričio 1 d. – 2021 m. birželio 30 d. suvestinė redakcija).

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnis, reglamentuojantis Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetenciją, nustato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus bei skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (1 dalis); Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (2 dalis). Šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas nurodo, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių ginčų komisija priima sprendimą nutraukti bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai.

S. K., kreipdamasis į Administracinių ginčų komisiją skundu dėl Panevėžio AVPK parengto Rašto panaikinimo, nurodė, kad jis policijos įstaigos nežymėto tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini), nuo 11 val. 21 min. 31 sek. iki 11 val. 22 min. 29 sek. „Ecofleet“ sistemoje užfiksuotus duomenis iš Panevėžio AVPK siekia gauti, remdamasis Teisės gauti informaciją įstatymu, t. y. vertino, kad ginčas yra kilęs viešojo administravimo srityje. Analogiškos pozicijos laikėsi ir Administracinių ginčų komisija, priimdama nagrinėti S. K. skundą, išnagrinėjusi ginčą pagal pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo ir priėmusi 2021 m. birželio 23 d. sprendimą, kuriuo S. K. skundas buvo patenkintas.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 11 d. prašymu į Panevėžio AVPK kreipėsi, siekdamas gauti duomenis, kurie jam buvo reikalingi administracinio nusižengimo byloje. Tokia išvada daroma, įvertinus Administracinių ginčų komisijai, administraciniam teismui paduotų skundų turinį, (duomenys neskelbtini) surašyto Administracinio nusižengimo protokolą Nr. 83-ANR_P-1213-2021 (ROIK:21129914376), Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmuose išnagrinėtos S. K. administracinio nusižengimo bylos Nr. II-192-620/2021 duomenis, esančius Lietuvos teismų informacinės sistemoje LITEKO.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl ginčų, kai pareiškėjas siekė iš atsakovo policijos įstaigos gauti duomenis, kuriuos vėliau kaip įrodymus galėtų pateikti teismui administracinio teisės pažeidimo byloje ar prokuratūros įstaigoms ikiteisminio tyrimo byloje, yra pateikęs išaiškinimą, kad tokių įrodymų teikimui, prašymų padavimui taikomos ne viešąjį administravimą reglamentuojančios teisės normos, o atitinkamai tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos (žr. pvz., 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-87/2013, 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014). Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisę pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus garantuoja ANK 577 straipsnio 2 dalies 4 punktas.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, vadovaujantis taikomu teisiniu reglamentavimu ir apeliacinės instancijos teismo suformuotu jo aiškinimu, daroma išvada, kad S. K. ginčas dėl Rašto yra kilęs ne viešojo administravimo srityje, o administracinio nusižengimo teisenoje. Tai reiškia, kad Panevėžio AVPK parengtas Raštas negali būti laikomas administraciniu sprendimu, kuriuo atsisakoma suteikti įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją, ir jis negali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas, siekiantis įgyvendinti ANK 577 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę, negavęs jam reikalingų duomenų, turėjo teisę teikti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam teismui prašymą tokius duomenis išreikalauti iš jais disponuojančios policijos įstaigos. Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad pareiškėjo pageidaujami gauti duomenys, nurodyti 2021 m. balandžio 11 d. prašyme, administracinio nusižengimo byloje Nr. II-192-620/2021 buvo gauti teismo reikalavimu ir įvertinti kartu su kitais įrodymais.

Remiantis tuo, kas nurodytu, daroma išvada, jog Administracinių ginčų komisija, netinkamai nustačiusi, kad S. K. paduoto skundo nagrinėjimas priskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai, priėmė jį nagrinėti, nesant teisinio pagrindo, ir dėl jo priėmė Panevėžio AVPK skundžiamą 2021 m. birželio 23 d. sprendimą.

ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas nustato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2021 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. 21R4-73(AG4-46/19-2021 naikinamas, administracinė byla pagal Panevėžio AVPK skundą nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 104 straipsnio 3 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2021 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 21R4-73(AG4-46/19-2021).

Administracinę bylą Nr. eI3-7941-283/2021 pagal atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą pareiškėjui S. K. nutraukti.

Bylos proceso dalyviams išaiškinama, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė